Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo, pakeitus Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį, M. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu M. A. paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių. Kita pirmosios instancijos nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams. Vadovaujantis, BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė M. A. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę iš dalies sudėjus su Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu M. A. paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 1. 30 val., Alytuje, Likiškėlių g. namo Nr. 15 laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavęs ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam D. B. į galvą bei jį nugriovęs, iš nukentėjusiojo pagrobė rankinę su joje buvusiais 6 Lt, mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 3310“, vairuotojo, socialinio draudimo pažymėjimais, banko SNORAS atsiskaitymo kortele ir taip padarė jam 86 Lt turtinę žalą.

M. A. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 21.00 val., Alytuje, prie Statybininkų g. namo Nr. 16, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam D. B. į kairę nugaros pusę ir taip nesunkiai sutrikdė šio sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. A. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimo ribų ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų laikymosi

1. Pagal baudžiamąjį įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, teisės taikymo aspektu patikrina tik tuos nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacine tvarka nagrinėjama tik to asmens, dėl kurio paduotas kasacinis skundas, byla ir tik dėl tų veikų, kurioms, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba kurias tiriant ar nagrinėjant teismuose buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 376 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, kasacine tvarka byla nagrinėjama tik tais pagrindais, kurie nurodyti kasaciniame skunde. Kita vertus, pažymėtina, kad jeigu kasacinis skundas paduotas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kasacinės instancijos teismas nėra saistomas vien tik kasacinio skundo motyvais. Tokiu atveju kasacinės instancijos teismas patikrina visos baudžiamojo įstatymo normos, pagal kurią buvo kvalifikuota arba turėjo būti kvalifikuota nusikalstama veika, taip pat BK bendrosios dalies normų taikymo tinkamumą. Nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas gali pritaikyti lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, t. y. įstatymą, numatantį švelnesnę bausmę nei pritaikytas įstatymas arba kitokiu būdu lengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

2. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga; Išvadų 14 punktas).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs M. A. bylą apeliacine tvarka dėl jam paskirtos bausmės, 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendyje nurodė, kad M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. B. civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nes „dėl plėšimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta turtinė žala yra atlyginta“ (T. 1, b. l. 76). Ši aplinkybė, kaip M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta ir kaltinamajame akte (T. 1, b. l. 177). Ją apeliaciniame skunde nurodė ir nuteistasis M. A. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atvejai, kai, esant galimybei nustatyti atsakomybę lengvinančias (ar sunkinančias) aplinkybes, jos nenustatomos ir į jas neatsižvelgiama skiriant bausmę, laikytini nukrypstančiais nuo teismų praktikos.

3. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. A. baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas nuteistojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kasatoriaus argumentų apie BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų taikymą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka

1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sugriežtindamas jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes, savaip interpretavo BK 61 straipsnio nuostatas, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, „nes nepagrįstai kėsinosi į pirmosios instancijos teismo sprendimą“. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies, 60 straipsnio 1 dalies, 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą ir sugriežtindamas M. A. už jo įvykdytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes, šį sprendimą išsamiai motyvavo ir įvertino tai, kad M. A. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, kitas – apysunkis (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), abu nusikaltimai tyčiniai, padaryti iš savanaudiškų paskatų, taip pat atsižvelgė į tai, jog M. A. anksčiau ne vieną kartą teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu. Apeliacinės instancijos teismas, individualizuodamas M. A. laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog jis plėšimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas M. A. už įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrė „bausmes, žymiai mažesnes už sankcijose numatytą bausmių vidurkį“, neįvertinęs to, jog M. A. anksčiau ne vieną kartą teistas ir yra linkusi nusikalsti asmenybė, nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad „pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. A. paskirtoji bausmė yra per švelni, dėl ko ji yra neteisinga“.

Taigi apeliacinės instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatomis (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) ir šį sprendimą motyvavo. Kita vertus, šioje nutartyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, todėl ši aplinkybė ir nebuvo įvertinta skiriant bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis BK nuostatomis ir atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismo įvertintas aplinkybes, taip pat įvertinusi minėtą M. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo keisti M. A. apeliacinės instancijos nuosprendžiu paskirtų bausmių. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas M. A. paskyrė bausmes, mažesnes nei BK 138 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 1 dalies, pagal kurias kvalifikuoti jo padaryti nusikaltimai, sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, todėl, net ir pripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra per griežtos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendį M. A. baudžiamojoje byloje pakeisti.

Pripažinti M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.