Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2024 m. balandžio 1 d., apie 00.10 min., gyvenamajame name, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto tarp jo ir A. U. metu, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė A. U. į nosies sritį, pastarajam nugriuvus ant grindų, kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris kartus A. U. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, 21 ir 42 dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimus (lūžimus), kraujosruvą dešiniame žaste, dešinio riešo nubrozdinimą, kraujosruvą ir nubrozdinimą kairio kelio srityje, t. y. nesunkiai sutrikdė A. U. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. P. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, atlygino padarytą žalą Šiaulių teritorinei ligonių kasai, dirba, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 70-79). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. P. 2016 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą pagal laidavimą, tačiau nuo to laiko iki nusikalstamos veikos padarymo praėjo aštuoneri metai. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022, 2K-224-1073/2023).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors prokuroras ir nukentėjusysis nesutiko, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, motyvuodami, jog nėra pagrindo manyti, jog jis atlygins padarytą žalą, tačiau, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, jis iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam, dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą.

Nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikomi tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pažymima ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-161-693/2019, 2K-239-648/2020, 2K-250-976/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pilnai pripažino ir kaip matyti, gailisi dėl savo veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog iš dalies atlygino nukentėjusiajam neturtinę žalą, sumokėjo 700 Eur (3 t., b. l. 71). Sumokėjo tik tiek, kiek šiuo metu galėjo, nes jo sąskaitos yra areštuotos. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Todėl sutinka atlyginti tokią žalą, kokią nustatys teismas.

Tokiu būdu, yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, todėl P. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos A. Š. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1-2; 4-5 dalys). Atsižvelgiant į tai, jog laiduotoja augina du mažamečius vaikus, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodesko VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis P. P. padarė smurtinį nusikaltimą, ir akivaizdu, jog sunkiai valdo pyktį, todėl siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72 ² straipsnis).

Nukentėjusysis A. U. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 12 370 eurų sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 64-87). Teisiamojo posėdžio metu pateikė patikslintą ieškinį, jį padidino 2411,10 Eur negautų pajamų suma, t. y. pareikškė civilinį ieškinį 14 781,10 Eur sumai (3 t., b. l. 61-68). Nurodė, jog civilinį ieškinį sudaro 4000 Eur patirta neturtinė žala, 3700 Eur sulaužytos nosies būsimos atstatymo išlaidos; 2029 Eur būsimos dantų tvarkymo išlaidos; 2359,91 Eur išlaidos traumuotai kojai gydyti (operacijai atlikti), 281,09 Eur patirtos vaistų ir kuro išlaidos; 2411,10 Eur negautos pajamos; taip pat prašo priteisti 1137,75 Eur atstovavimo išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai).

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, matyti, jog nukentėjusiojo patirti fiziniai išgyvenimai (skausmas, negalėjimas laisvai kvėpuoti, deformacija) yra lydimi emocinių išgyvenimų dėl estetinio nosies vaizdo ir nerimo dėl liekamųjų reiškinių. Taip pat nuskelti du dantys, kuriuos reikalinga atstatyti. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, nors nukentėjusiajam nebuvo nustatyti galvos kaulų lūžiai, tačiau jis skundėsi galvos skausmu, svaigimu, nemiga, pakankamai ilgą laiką išgyveno nepatogumus, todėl teismo nuomone, prašoma atlyginti 4000 Eur neturtinė žala nėra per didelė, ir neprieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Kadangi kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 700 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 71), todėl nukentėjusiajam priteistina 3300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs prašo priteisti 281,09 Eur išlaidas, kurias sudaro kelionės išlaidos į gydymo išlaidas, išlaidos už konsultacijas ir už pirktus vaistus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs vyko į gydymo įstaigas: VšĮ Regioninę Telšių ligoninę, Telšių rajono pirminės priežiūros centrą, UAB “Gydora”, UAB “Danvitė plius”, UAB “Clinikus Klaipėda”, jam buvo teikiamos paslaugos, išrašomi vaistai. Iš pateiktų čekių matyti, jog nukentėjęs už paslaugas, vaistus ir kelionėms išleido 281,09 Eur, ši suma pagrįsta, įrodyta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 465/2024(04) nustatyta, jog A. U. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, 21 ir 42 dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimas (lūžimas), kraujosruva dešiniame žaste, dešinio riešo nubrozdinimas, kraujosruva ir nubrozdinimas kairio kelio srityje (2 t., b. l. 5-6). Iš medicininių dokumentų matyti, jog gyd. R. K. 2024-04-23 nurodė diagnozę M23.20 Menisko pažeidimai dėl seno plyšimo ar sužeidimo, dauginės vietos (1 t., b. l. 78-79). Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kairės kojos kelio meniskas buvo pažeistas būtent šios nusikalstamos veikos pasėkoje. Be to, kaip nurodė pats nukentėjusysis, kelio menisko operacija jau yra atlikta Valstybinės ligonių kasos lėšomis, todėl reikalavimas atlyginti 2359,91 Eur išlaidas traumuotai kojai gydyti yra nepagrįstas ir tuo pagrindu, jog nepateikti jokie įrodymai, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl atliktos operacijos. Taigi, nesnustačius jog nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl menisko plyšimo ir nenustačius aplinkybių, kad menisko plyšimas yra nagrinėjamos nusikalstamos veikos pasekmė, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti 2029 Eur dantų tvarkymo išlaidas. Kaip jau buvo paminėta, bylos duomenimis nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nuskelti 21 ir 42 dantų kramtomieji paviršiai (lūžimas). 2024-04-03 Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja odontologė G. P. apžiūrėjo nukentėjusįjį ir konstatavo, jog palpuojant žandikaulį sritis neskausminga, intraoraliai stebimi nuskelti 21 ir 42 dantų kandamieji krašteliai, lūžiai nekomplikuoti, dantys į šalčio testą reaguoja normaliai, kiek jautresni perkutuojant (1 t., b. l. 173). Nukentėjusysis nurodė, jog dantų nėra susitvarkęs, nes neturi tam lėšų, tačiau buvo konsultuotas odontologų UAB “Danvitė plius”, ir jam paskaičiavo dantų atstatymo kainą. Nurodė, jog nuo kaltinamojo smūgio išsijudino ir kiti dantys, todėl reikalinga atlikti ir kitų dantų gydymą. Iš pateikto gydymo plano (1 t., b. l. 72) matyti, jog sudarytas planas net 7 dantų gydymui ir nėra nustatyta, jog kiti dantys pažeisti būtent nusikalstamos veikos metu, nes gydytinų dantų išsidėstymas skirtingas. Kadangi kaltinamasis yra kaltinamas tik dviejų dantų 21 ir 42 nuskėlimu, laikytina, kad nepagrįstai į gydymo planą įtraukti kiti dantys. Gydymo plane nurodyta: 42 danties formos ir funkcijos atstatymas - kaina 199,00 Eur, nuskausminimas - 10 Eur, koferdamo uždėjimas - 10 Eur. 21 danties atstatymas – 2 cirkonio dažyti vainikėliai - 369 Eur, laikinas vainikėlis - 45 Eur, skaitmeninis dantų skanavimas - 59 Eur, nuskausminimas - 10 Eur. Iš viso dviejų dantų atstatymas pagal pateiktą gydymo planą kainuotų 702 Eur, tačiau nukentėjusysis nėra susitvarkęs dantų, todėl nežinoma kur, kokioje gydymo įstaigoje jis planuoja realiai gydyti dantis ir kokios bus realios šių dantų atstatymo išlaidos.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 3700 Eur sulaužytos nosies atstatymo išlaidas. Pateikė UAB “Clinikus Klaipėda” medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta, jog po 6 mėnesių rekomenduojama rinoseptoplastika bei rando plastika. Operacijos kaina 3700 Eur (1 t., b. l. 70). Nukentėjusysis nurodė, jog šios operacijos nėra atlikęs, nes neturi tam lėšų.

Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, todėl gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-148/2019 ir kt.). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

Šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti ar pagal nukentėjusiojo pateiktą UAB “Danvitė plius” dantų gydymo planą ir pagal UAB “Clinikus Klaipėda” medicinos dokumento išrašą dėl sulaužytos nosies atstatymo bei rando plastikos, nukentėjusysis realiai patirs nurodytas žalas. Nežinoma kokia objektyviai reali dviejų dantų atstatymo kaina, nes pateiktame gydymo plane nurodamas šių dantų atstatymas kompleksiškai su kitų dantų tvarkymu, taip pat objektyviai nėra realių duomenų ar bus atstatoma sulaužyta nosis ir ar bus atliekama rando plastika, nes tai nėra skubios būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarius, tačiau, be abejo, nukentėjusysis turi teisę jas rinktis ir atlikti, todėl nėra aišku ar šios išlaidos iš viso atsiras. Šiuo atveju preliminarus išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą, todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą ir civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Pažymėtina, kad atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, susijusių su sveikatos atstatymu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (kuris taikomas reikalavimams atlyginti padarytą žalą ir skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikęs įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų ir pagrįsdamas priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, 2K-70-942/2022).

Pagal pateiktas pažymas ir medicininių dokumentų išrašus (3 t., b. l. 102-104; 1 t., b. l. 162; 168-172; 174;180-182) matyti, jog nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2024-04-02 iki 2024-07-04, t. y. 94 kalendorines dienas. Nukentėjusysis yra įregistravęs individualią veiklą ir savo pajamas deklaruoja VMI. Nukentėjusysis negautas pajamas paskaičiavo pagal 2023 metais gautą gryną pelną iš individulios veiklos, kurį deklaravo VMI, t. y. 9363,61 Eur padalino iš metų dienų skaičiaus ir padaugino iš nedarbingumo laikotarpio ir prašo priteisti už 94 dienas, kada negalėjo dirbti - 2411,10 Eur (3 t., b. l. 63-65; 93-95). Kadangi nukentėjusysis verčiasi individualia veikla, sudėtinga įvertinti kiek pajamų jis būtų gavęs per 2024 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius, nes nepateikė jokių preliminarių sutarčių, iš kurių būtų buvę galima nuspręsti, jog jis būtų turėjęs užsakymų ir pajamų. Tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, akivaizdu, jog nedarbingumo laikotarpiu jis pajamų negavo iš viso, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Siekiant kuo objektyviau įvertinti, kiek realiai nukentėjusysis nedarbo laikotarpiu negavo pajamų, negautos pajamos skaičiuotinos pagal gauto pelno vidurkį už trejus metus pagal VMI pateiktas pajamų mokesčių deklaracijas. Iš pateiktų pajamų mokesčio deklaracijų (3 t., b. l. 93-101) nustatyta, jog A. U. 2023 m. gavo grynojo pelno 9363,61 Eur, 2022 metais –7763,38 Eur, 2021 m. – 6295,14 Eur, taigi vidutiniškai per metus gavo grynųjų pajamų 7807,37 Eur (9363,61 + 7763,38 + 6295,14 ? 23422,13; 23422,13 : 3 ? 7807,37 Eur). Kadangi nukentėjusysis užsiima individulia veikla, nėra reglamentuotas jo darbo laikas, todėl skaičiuotina kiek vidutiniškai nukentėjusysis uždirbo per vieną kalendorinę dieną. Tokiu būdu, vienos dienos negautos pajamos yra 21,39 Eur (7807,37 : 365 d. ? 21,39 Eur), todėl nustatytina, jog dėl 94 nedarbo dienų nukentėjusysis negavo 2010,66 Eur (21,39 Eur x 94 ? 2010,66 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam 2010,66 Eur negautas pajamas (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis prašo priteisti 1137,75 Eur atstovavimo išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme (3 t., b. l. 61-2; 66-68). Nukentėjusysis turi teisę į atstovavimą, patirtos išlaidos nėra per didelės, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Taigi, nukentėjusiajam priteistina: 3300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 2291,75 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1137,75 Eur patirtos atstovavimo išlaidos, iš viso 6729,50 Eur.

Nukentėjusysis taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, palūkanas skaičiuojant nuo priteistos sumos iki pilno prievolės įvykdymo. Kaip matyti, nukentėjusysis prašo priteisti procesines palūkanas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, jog paminėtas straipsnis reglamentuoja sutarčių nevykdymo teisines pasekmes, o baudžiamojoje byloje yra priteistinas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl procesinės palūkanos nepriteistinos.

Kaltinamasis nurodė, jog jo turtinė padėtis nėra gera ir prašė leisti atlyginti žalą dalimis. BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų nuosprendyje nurodyti konkretų terminą, per kurį turi būti sumokėtas priteistas žalos atlyginimas, todėl žalos atlyginimas nėra išdėstomas dalimis. Sprendimo dėl priteisto žalos atlyginimo vykdymas reglamentuojamas CPK, kuriame įtvirtintos pakankamos skolininko interesų užtikrinimo garantijos, jam suteikiama galimybė pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu, pateikiant įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą (pav. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-327-870/2024).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 345,53 Eur sumai (1 t., b. l. 45-59), tačiau žala yra atlyginta (1 t., b. l. 62-3 t., b.l. 72), todėl bylos procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui - piniginėms lėšoms jo sąskaitose (2 t., b. l. 106-108), paliktinas galioti iki nukentėjusiajam A. U. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atyginimo (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Daiktiniai įrodymai: laikmena su A. U. medicininiais duomenimis, esanti voke prie 1 tomo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam A. U. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

P. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis, P. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistojo P. P. nukentėjusiojo A. U. naudai: 3300 Eur (tris tūkstančius tris šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui, 2291,75 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt vieną Eur 75 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 1137,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis Eur 75 ct) patirtas atstovavimo išlaidas.

Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Palikti galioti 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui - piniginėms lėšoms jo sąskaitose iki nukentėjusiajam A. U. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmeną su nukentėjusiojo mediciniais dokumentais grąžinti nukentėjusiajam.

Išaiškinti P. P., kad jeigu jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotojas gali atsisakyti laidavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.