Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

A. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. A. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) X. X. nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas iki nukentėjusiosios pilnametystės uzufrukto teise pavedant tvarkyti nukentėjusiosios X, X. laikinajai globėjai – (duomenys neskelbtini) Globos centro atstovei E. R., įpareigojant šias lėšas naudoti išimtinai nukentėjusiosios interesams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. A. nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, su tuo siedama ir prašymą dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo ir priteistos žalos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus skundžiamame nuosprendyje ir apeliaciniame skunde, taip pat išsakytus proceso dalyvių apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius įrodymus. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. A. padarė veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos teisingos bausmės, taip pat tinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

Dėl A. A. nuteisimo pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus

6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, A. A. pripažindamas kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, rėmėsi nepatikimais įrodymais ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos.

19. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 19 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. su (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu susisiekusi X, X. tvirtino, jog ji pamelavo dėl A. A. su ja atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, tačiau tolesnio pokalbio metu teigė, kad jos pirminiai parodymai yra teisingi, sakė melavusi, nes nori gyventi namuose. Jai būnant gydymo įstaigoje nuolat skambino mama Y. Y. ir teigė, kad ji galės grįžti į šeimą, jei atsisakys prieš A. A. duotų parodymų. Tačiau mama niekada nepasiteiravo, kaip jai sekasi ar kaip ji jaučiasi (t. 3, b. l. 27). Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 4 d. rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog pastebimas padidintas X, X. jautrumas liečiant šeimos temą. Nukentėjusioji teigia, kad labai nori bendrauti su savo šeima ir labai išgyvena, jog negali susitikti su savo seserimi D. bei mama (t. 3, b. l. 52). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja Y. Y. patvirtino, kad ji su dukra nepalaiko jokių santykių, nenori bendrauti, taip pat nededa jokių pastangų, jog X, X. grįžtų į šeimą (t. 3, b. l. 62–64). A. A. patvirtino, kad dėl jam pareikštų kaltinimų ketina siekti, jog būtų pakeista nukentėjusiosios pavardė (t. 3, b. l. 82). Byloje esantys duomenys patvirtina X, X. šeimos narių siekį, kad nukentėjusioji atsisakytų pirminių parodymų. 2023 m. balandžio 7 d.–gegužės 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-69/2023 nurodyta, jog A. A. naudojamas poveikis neturėjo įtakos X, X. parodymų teisingumai, tačiau turėjo įtakos jai padaryto nusikaltimo atskleidimo laikui (t. 1, b. l. 190–200). Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje nekyla jokių abejonių X, X. gebėjimu prisiminti ir, net dėl jos šeimos narių daromo spaudimo pakeisti parodymus, teisingai atpasakoti jai padaryto nusikaltimo aplinkybes.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad X, X., pasakodama apie A. A. nusikalstamus veiksmus, perteikė savo pačios patirtus išgyvenimus, o ne, kaip apeliaciniame skunde tvirtina nuteistojo gynėja, išgalvotas aplinkybes. Nukentėjusiosios parodymai yra pakankamai nuoseklūs, sklandūs, išsamūs ir logiški, juos patvirtina kiti pirmiau aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nenustatė inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės – nuteistojo kaltės formos, motyvo, tikslo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji buvo devynerių metų amžiaus. Jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), turėjo elgesio problemų. 2023 m. balandžio 7 d.–gegužės 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MSD-69/2023 nurodyta, kad X, X. dėl nepakankamų žinių, turimos neigiamos patirties, dėl emocinės būsenos šeimoje, dėl nuteistojo jai žadamų materialinių gėrybių, dėl savo fizinio silpnumo nebuvo pajėgi aktyviau priešintis A. A. veiksmams (t. 1, b. l. 190–200). Priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas, byloje surinktus įrodymus įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, pagrįstai sprendė, kad A. A., veikdamas tyčia, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą, žinodamas, jog nukentėjusioji yra mažametė ir dėl fizinių bei asmeninių savybių nesugebės jo veiksmams adekvačiai pasipriešinti, t. y. yra bejėgiškos būklės, tokia jos būkle pasinaudojo ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Tokie nuteistojo A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

22. 2023 m. balandžio 7 d.–gegužės 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MSD-69/2023 patvirtina, kad X. X. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika (tiriamais A. A. veiksmais) ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 190–200). Atlikdamos tyrimą ekspertės įvertino visus byloje pateiktus X, X. medicininius dokumentus apie jos tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą: 2018 m. rugsėjo 12 d. jai teikta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija dėl pykčio protrūkių bei mokymosi sunkumų. X, X. 2021 m. spalio 25 d. buvo konsultuojama šeimos gydytojo dėl patiriamo streso, plaukų rovimosi. Ji nuo 2021 m. rudens lankosi pas vaikų ir paauglių psichiatrą, psichologą. 2021 m. lapkričio 12 d. jai paskirtas medikamentinis gydymas, taip pat paskirta psichologo konsultacija nerimo, depresiškumo įvertinimui. 2022 m. birželio 2 d. gydytojo konsultacijos įrašas: „iš mamos žodžių – dukros elgesys agresyvus, neprognozuojamas, ji žaloja save“. 2022 m. birželio 3 d.–2022 m. birželio 22 d. ji gydyta Šiaulių vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje dėl nestabilių emocijų. Iš ekspertizės akto matyti, kad X, X. dar iki įvykio turėjo elgesio ir emocijų valdymo sunkumų, tačiau ūmesni atvejai stebimi jau po nukentėjusiosios patirtos seksualinės prievartos: ji rovėsi plaukus, save žalojo, grasino nusižudyti. Akivaizdu, kad dėl nusikaltimo patirti išgyvenimai lėmė jos elgesio pokyčius bei suprastėjusią emocinę būklę. Vertinant šiuos faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp nustatytų A. A. seksualinio prievartavimo veiksmų ir mažametei X. X. atsiradusių pasekmių (kitų reakcijų į stiprų stresą), vertinamų nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. A. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

23. Nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistasis A. A. ir jo gynėja prašė byloje atlikti įrodymų tyrimą: į teismo posėdį kviesti bei apklausti socialines darbuotojas B. A., L. J. bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoją Ž. V., kurios nukentėjusiąją X. X. pažinojo ir su ja bendravo nuteistajam inkriminuotu laikotarpiu, šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini), todėl galėtų patvirtinti arba paneigti, ar pastaroji joms buvo sakiusi apie patirtą seksualinį smurtą. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 2 dalį asmenys, atvykę į posėdį, gali prašyti, jog teismas pakviestų į posėdį liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, specialistus ar išreikalautų bylai nagrinėti reikalingą medžiagą. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, Nr. 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, iš jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar, kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-303/2017, Nr. 2K-253-693/2017). Kaip jau minėta, liudytoja M. K., kuri šeimai gyvenant (duomenys neskelbtini), padėjo prižiūrėti vaikus ir lankydavosi jų namuose, patvirtino, kad nukentėjusioji jai apie galimą A. A. netinkamą elgesį su ja nieko nepasakojo. Iš bylos medžiagos matyti, jog X, X. netrukus po įvykio apie nusikalstamus A. A. veiksmus papasakojo savo mamai, tačiau ji dukra nepatikėjo. Pirmą kartą nukentėjusioji apie prieš ją naudotą seksualinį smurtą ne savo šeimos nariams pranešė tik 2023 m. sausio 11 d., būdama (duomenys neskelbtini) Globos centre, kur jautėsi emociškai saugi bei buvo sukūrusi tamprų ryšį su centro darbuotojomis bei globotoja. Akivaizdu, kad jei šeimai pagalbą (duomenys neskelbtini) teikusios socialinės darbuotojos B. A., L. J. bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoja Ž. V. būtų gavusios informacijos apie nukentėjusiosios patirtą seksualinę prievartą, būtų ėmusios visų reikalingų veiksmų X. X. apsaugoti ir apginti jos interesus. Tokių duomenų, kad A. A. nusikalstamas elgesys su nukentėjusiąja buvo fiksuotas iki 2023 m. sausio 11 d., byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija netenkino nuteistojo ir jo gynėjos prašymo apklausti socialines darbuotojas B. A., L. J. bei (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoją Ž. V., nes nuteistojo ir jo gynėjos prašomos išsiaiškinti aplinkybės jau nustatytos surinkta bylos medžiaga.

Dėl paskirtos bausmės

24. Nuteistojo gynėja prašo sumažinti A. A. paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirti minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, nes jis neteistas, turi du nepilnamečius vaikus, dirba.

25. BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek skiriant bausmę numatė tik vienos rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki trylikos metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

26. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. A. A. tyčiniais veiksmais padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis) seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis seksualiai prievartavo mažametį savo šeimos narį, pasinaudodamas tiek turima įtaka, tiek bejėgiška nukentėjusiosios būkle, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Parenkant bausmes A. A. pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

28. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, jog A. A. dirba, jis neteistas (t. 2, b. l. 86–89), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 91–98), be kitų nusižengimų ir už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 15 d. tėvo valdžią naudojo priešingai nepilnametės dukters X, X. interesams, t. y. nesudarė sąlygų X. X. bendrauti su skyriumi gyvenančia seserimi D. J.. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis teigė ketinantis imtis veiksmų, jog būtų pakeista nukentėjusiosios pavardė (t. 3, b. l. 82). Tokie nuteistojo veiksmai patvirtina, kad jis yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir ignoruoja dėl jų kilusias pasekmes.

29. Nuteistojo gynėja skunde akcentuoja, kad A. A. paskirta bausmė turėtų būti sumažinta atsižvelgus į jo šeiminę padėtį, šeimoje augančius nepilnamečius vaikus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. A. šeimoje ne kartą buvo fiksuojami vaiko teisių pažeidimai bei galimi smurto atvejai (t. 1, b. l. 115–127). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) Globos centro atstovė E. R. nurodė, kad nuo 2024 m. kovo 29 d. šeima gyvena (duomenys neskelbtini) Krizių centre (t. 3, b. l. 178). Akivaizdu, jog šiuo metu šeimai yra teikiama visa būtina pagalba, o tėvams A. A. ir Y. Y., be institucijų įsikišimo, kyla sunkumų rūpinantis vaikais bei užtikrinant jų gerovę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo šeiminė padėtis nesudaro pagrindo sumažinti jam paskirtą bausmę.

30. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą bausmei individualizuoti reikšmingų duomenų, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus A. A. skyrė laisvės atėmimo bausmes, ženkliai mažesnes nei sankcijos vidurkis, kurias pagrįstai, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir padarytoms veikoms labai skiriantis pagal savo pavojingumą, subendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai). A. A. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki sankcijoje numatyto jos minimalaus dydžio ar, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visetą, sprendžia, kad šioje byloje nuteistajam paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. A. A. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek skirta apėmimo būdu subendrinta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę. Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. A., tinkamai taikė BK nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

31. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėja nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl visiškai patenkinto civilinio ieškinio ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, iš A. A. priteisdamas 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, neįvertino jo šeiminės ir sunkios finansinės padėties bei to, kad jis turi išlaikytinių. Apeliantė prašo iš A. A. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti.

32. Nukentėjusiosios atstovė pareiškė 3 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl X. X. padarytos neturtinės žalos atlyginimo jį grįsdama tuo, kad po patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusioji X, X. jaučia nerimą, nepasitikėjimą savimi, labai jautriai išgyvena išsiskyrimą su mama bei sesute D.. Nukentėjusiajai būdingas emocinis nepastovumas, pasireiškiantis nuotaikų kaita, pykčio apraiškomis, nukreiptomis tiek į save, tiek į aplinką, pastebėta autoagresija, suicidinės mintys, žema impulsų kontrolė (t. 3, b. l. 49–51).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai. Neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šių kriterijų visuma leidžia konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017).

34. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar iš A. A. priteistinos sumos dydis neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir jos sukeltiems padariniams, atitinka nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, atsižvelgia į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, taip pat įvertina X. X. nustatytus sveikatos sutrikimus, jos amžių nusikalstamų veikų padarymo metu bei patirtų išgyvenimų pobūdį.

35. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių dėl mažametei X. X. padarytos neturtinės žalos. Akivaizdu, kad A. A. nusikalstami veiksmai sukėlė negrįžtamus padarinius mažametės emocinei savijautai, gali turėti įtakos jos elgesiui ir bendravimui ateityje. Dėl nusikalstamų A. A. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata – pablogėjo X, X. psichologinė būklė. Svarbu pažymėti, jog nukentėjusiąją seksualiai išnaudojo šeimos narys, artimoje aplinkoje, kur mažametis vaikas turėtų jaustis besąlygiškai saugus. Nukentėjusioji ne tik jautė emocinį skausmą nusikalstamų veikų metu, bet ir nesulaukė paramos bei palaikymo iš savo artimųjų po jai padarytų nusikaltimų. Kai X, X. apie A. A. nusikalstamus veiksmus papasakojo mamai, pastaroji dukra nepatikėjo. Po to, kai nukentėjusioji apie prieš ją naudotą seksualinį smurtą pranešė (duomenys neskelbtini) Globos centro darbuotojoms, šeimos nariai su ja nustojo bendrauti, prašė (darė spaudimą) paneigti A. A. pareikštus kaltinimus. Dėl to nukentėjusioji išgyveno, jautė savigraužą ir kaltę prieš šeimą. Svarbu pažymėti, kad X, X. dėl savo šeimos narių priešiškumo apie prieš ją panaudotą seksualinį smurtą pranešė praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio. Po to dar ne kartą atpasakodama įvykio aplinkybes nukentėjusioji visus nemalonius ir ją traumuojančius išgyvenimus turėjo patirti dar kartą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė informavo, kad X, X. vis dar lanko psichologo konsultacijas (t. 3, b. l. 178).

36. Nors gynėja akcentuoja, kad A. A. išlaiko šeimą, kurios finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl jų atsiradusius ilgalaikius padarinius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apygardos teismo iš A. A. priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką. Panašaus pobūdžio bylose paprastai yra priteisiamos nuo 1 000 Eur iki 12 000 Eur dydžio sumos neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020). Taigi, įvertinusi visumą šių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, neatitinkanti įstatyme apibrėžtų kriterijų ir yra neteisinga.

37. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. A. gynėja pateikė alternatyvų prašymą – išdėstyti iš A. A. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti mokėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų nuosprendyje nurodyti konkretų terminą, per kurį turi būti sumokėtas priteistas žalos atlyginimas. BPK 113 straipsnyje įtvirtinta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimas BPK normomis nereglamentuojamas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimo dėl priteisto žalos atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, kuriuos numato pakankamas skolininko interesų užtikrinimo garantijas, suteikia jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu, pateikiant įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi nesant galimybės iš karto sumokėti visos priteistos sumos, civilinio proceso įstatymas numato galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei mokėjimų grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Todėl apeliantės prašymas išdėstyti iš A. A. priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti mokėjimą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. A. gynėjos Jutos Kareivės apeliacinį skundą atmesti.