Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. bei V. A. ir jos gynėjos kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteista: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 25 d. dokumentų klastojimas J. G. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 26 d. dokumentų klastojimas V. P. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 26 d. dokumentų klastojimas R. Š. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 28 d. dokumentų klastojimas V. P. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 28 d. dokumentų klastojimas D. S. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 28 d. dokumentų klastojimas D. K. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 28 d. dokumentų klastojimas A. T. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 d. (2007 m. rugsėjo 29 d. dokumentų klastojimas L. M. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 29 d. dokumentų klastojimas A. R. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. spalio 9 d. dokumentų klastojimas A. P. vardu) 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda; V. A. nuteista: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. rugsėjo 26 d. dokumentų klastojimas A. G. vardu) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. spalio 1 d. dokumentų klastojimas J. K. vardu) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2007 m. spalio 1 d. dokumentų klastojimas G. T. vardu) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Iš A. J. ir R. K. priteista solidariai 29 654 Lt UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti. Iš A. J. priteista 17 422 Lt UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti. Iš A. J. ir G. V. priteista solidariai 13 816,08 Lt UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti. Iš A. J. ir G. V. priteista solidariai 5727,96 Lt UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti. Iš A. J. ir G. V. priteista solidariai 22 552,80 Lt UAB (duomenys neskelbtini) turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalis dėl baudų už melagingų duomenų pateikimą palikta nenagrinėta.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutartis, kuria nuteistųjų R. K. ir V. A. gynėjos apeliaciniai skundai atmesti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. J. ir G. V., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. J., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, būtent:

2007 m. rugsėjo 25 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą J. G. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60553321 3002, sutikimą Nr. 1-1.50-675, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti J. G. vardu, po to pati minėtą sutartį pasirašė, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. tris mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2187 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 26 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą V. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60551921 3006, sutikimą Nr. 1-1.50-679, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti V. P. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. tris mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia 7373“ 899 Lt vertės ir du telefonus „Nokia E50“ bendros 1658 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 26 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą R. Š. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60039128 3007, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-682, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti R. Š. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia N70“ 829 Lt vertės ir tris telefonus „Nokia E50“ bendros 2487 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą V. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60032851 3019, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-689, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti V. P. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2916 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą D. S. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60039198 3025, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-700, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti D. S. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2916 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą D. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60032534 3020, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-698, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti D. K. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „LG KE800 Silver“ 949 Lt vertės, tris telefonus „Nokia N70“ bendros 2487 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. T. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60553283 3021, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-699, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti A. T. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: du telefonus „Nokia 6300“ bendros 1458 Lt vertės, du telefonus „Nokia E50“ bendros 1658 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 29 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą L. M. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60038913 3029, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-708, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti L. M. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia E50“ bendros 3316 Lt vertės;

2007 m. rugsėjo 29 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. R. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60037419 3030, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-709, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti A. R. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia N70“ 829 Lt vertės, tris telefonus „Nokia 6300“ bendros 2187 Lt vertės;

2007 m. spalio 9 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. P. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60660153 3079, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-751, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti A. P. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2916 Lt vertės.

Be to, R. K. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iki 2007 m. spalio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su A. J., tyčia, turėdama tikslą apgaule kito asmens – savo bendrininko A. J. naudai įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, panaudodama A. J. pateiktose nukentėjusiųjų J. G., V. P., R. Š., V. P., D. S., D. K., A. T., L. M., A. R., A. P. asmens dokumentų kopijose esančius duomenis, taip pat žinomai suklastotus tikrus dokumentus – telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, šių sutarčių priedus, sutikimus, kuriuos ji parengė, atspausdino ir pateikė A. J. pasirašyti nukentėjusiųjų vardu bei savo parašu patvirtino juose esančius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, perdavė juos A. J. ir taip apgaule jo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – trisdešimt aštuonis mobiliuosius telefonus bendros 29 692 Lt vertės, o būtent:

2007 m. rugsėjo 25 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą J. G. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60553321 3002, sutikimą Nr. 1-1.50-675, pasirašytus J. G. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. tris mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2187 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 3 Lt, taip apgaule kito asmens –A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – tris mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2187 Lt vertės, padarydama 2184 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 26 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 sutartį įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą V. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60551921 3006, sutikimą Nr. 1-1.50-679, pasirašytus V. P. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. tris mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia 7373“ 899 Lt vertės, du telefonus „Nokia E50“ bendros 1658 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 3 Lt, taip apgaule kito asmens –A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 2557 Lt vertės, padarydama 2554 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 26 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą R. Š. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60039128 3007, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-682, pasirašytus R. Š. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia N70“ 829 Lt vertės, tris telefonus „Nokia E50“ bendros 2487 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, tokiu būdu apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3316 Lt vertės, padarydama 3312 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą V. P. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60032851 3019, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-689, pasirašytus V. P. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2916 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 2916 Lt vertės, padarydama 2912 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą D. S. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60039198 3025, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-700, pasirašytus D. S. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2916 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 2916 Lt vertės, padarydama 2912 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą D. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60032534 3020, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-698, pasirašytus D. K. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „LG KE800 Silver“ 949 Lt vertės, tris telefonus „Nokia N70“ bendros 2487 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3436 Lt vertės, padarydama 3432 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 28 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. T. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60553283 3021, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-699, pasirašytus A. T. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: du telefonus „Nokia 6300“ bendros 1458 Lt vertės, du telefonus „Nokia E50“ bendros 1658 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3116 Lt vertės, padarydama 3112 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 29 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą L. M. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60038913 3029, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-708, pasirašytus L. M. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia E50“ bendros 3316 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens –A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3316 Lt vertės, padarydama 3312 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. rugsėjo 29 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. R. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60037419 3030, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-709, pasirašytus A. R. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia N70“ 829 Lt vertės, tris telefonus „Nokia 6300“ bendros 2187 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3016 Lt vertės, padarydama 3012 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. spalio 9 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. P. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojus žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60660153 3079, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-751, pasirašytus A. P. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus „Nokia 6300“ bendros 2916 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 2916 Lt vertės, padarydama 2912 Lt turtinę žalą.

V. A. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su A. J., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, būtent:

2007 m. rugsėjo 26 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. G. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60863852 3009, šio sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-683, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti A. G. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: tris telefonus „Nokia N70“ bendros 2487 Lt vertės, vieną telefoną „Nokia E50“ 829 Lt vertės;

2007 m. spalio 1 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą J. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 64584237 3046, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-724, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti J. K. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia 6300“ 729 Lt vertės, tris telefonus „Nokia E50“ bendros 2487 Lt vertės;

2007 m. spalio 1 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą G. T. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, suklastojo tikrus dokumentus: parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 64584278 3047, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-725, kuriuos pateikė A. J. pasirašyti G. T. vardu, po to pati pasirašė minėtą sutartį ir jos priedą, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia 7373“ 899 Lt vertės, tris telefonus LG KE500 bendros 2247 Lt vertės.

Be to, V. A. laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2007 m. spalio 1 d., UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su A. J., tyčia, turėdama tikslą apgaule kito asmens – savo bendrininko A. J. naudai įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, panaudodama A. J. pateiktose nukentėjusiųjų A. G., J. K., G. T. asmens dokumentų kopijose esančius duomenis ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus: telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, šių sutarčių priedus, sutikimus, kuriuos ji parengė, atspausdino ir pateikė A. J. pasirašyti nukentėjusiųjų vardu bei savo parašu patvirtino juose esančius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, ir taip apgaule A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – dvylika mobiliųjų telefonų bendros 9678 Lt vertės, būtent:

2007 m. rugsėjo 26 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą A. G. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 60863852 3009, šio sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-683, pasirašytus A. G. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: tris telefonus „Nokia N70“ bendros 2487 Lt, vieną telefoną „Nokia E50“ 829 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3316 Lt vertės, padarydama 3312 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. spalio 1 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą J. K. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojus žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 64584237 3046, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-724, pasirašytus J. K. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia 6300“ 729 Lt vertės, tris telefonus „Nokia E50“ bendros 2487 Lt vertės, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3216 Lt vertės, padarydama 3212 Lt turtinę žalą;

tęsdama savo veiką, 2007 m. spalio 1 d., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. sausio 3 d. sutartį Nr. ST-1 įgaliota platinti UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas bei sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, salone, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apgaule, o būtent A. J. pateikus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu gautą G. T. Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, panaudojusi žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.50 64584278 3047, šios sutarties priedą Nr. 1, sutikimą Nr. 1-1.50-725, pasirašytus G. T. vardu, jų pagrindu perdavė A. J. keturis mobiliuosius telefonus: vieną telefoną „Nokia 7373“ 899 Lt vertės, tris telefonus LG KE500 bendros 2247 Lt vertės, už kuriuos jis sumokėjo akcijos kainą – iš viso 4 Lt, taip apgaule kito asmens – A. J. naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3146 Lt vertės, padarydama 3142 Lt turtinę žalą.

Kasatorės, pažymėdamos, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose, teigia, kad teismas, skirdamas V. A. bausmę, padarė esminių klaidų – pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 54 straipsnio nuostatas.

Teismas nepagrįstai nepripažino V. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jos prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinamasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Pagal BK 59 straipsnį kaltininko gailėjimasis nesiejamas su aktyviu padėjimu išaiškinti nusikalstamą veiką ar toje veikoje dalyvavusius asmenis. Baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą ar ne, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstama veiką, svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2008).

Kasatorių nuomone, atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką ir byloje esančius V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, galima daryti išvadą, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Iš V. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ji nurodė, kad A. J. dažnai ateidavo į UAB (duomenys neskelbtini) saloną, kaskart vis su kitais žmonėmis, teiraudavosi apie vyksiančias akcijas, telefono aparatus, kad būdavo atvejų, jog A. J. su kitais asmenimis dalyvaudavo sudarinėjant sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), be to, pažymėjo ir tai, kad teigti, jog A. J. pasirašinėjo ant sutarčių, negali, nes to neprisimena, kad žinojo, jog pasirašyti sutartis nedalyvaujančiam asmeniui negalima, bet ar tikrai to neįvyko, tvirtinti negali, nes nepamena. V. A. teigė, kad sutarčių sudarymo aplinkybių su J. K., A. G. ir G. T. tiksliai nepamena. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji visiškai pripažino savo kaltę, paaiškino visas bylos aplinkybes, nurodė, kad dėl buvusių įvykių išgyvena. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad V. A. nuoširdų gailėjimąsi dėl savo nusikalstamo poelgio įrodo tai, jog nuo pat bylos tyrimo pradžios ji pripažino esmines bylos aplinkybes, kritiškai vertino savo poelgį, padarė atitinkamas išvadas dėl savo elgesio ir, nepaisydama sunkios savo turtinės padėties (našlaitė, viena augina mažametę dukterį), visiškai atlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą, dėl to paėmė iš banko kreditą ir yra tvirtai pasiryžusi daugiau niekada nedaryti jokių teisei prieštaraujančių veiksmų. Tai patvirtina ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pranešimas, kad bendrovė V. A. jokių pretenzijų neturi, nes padarytą 9666 Lt žalą ji visiškai atlygino, todėl sutiko, kad jai baudžiamoji byla būtų nutraukta. Be to, teismo posėdžių metu ji buvo aktyvi, siekė padėti išsiaiškinti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kasatorės pažymi ir tai, kad V. A. apie įvykdytą nusikalstamą veiką prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, t. y. ne verčiama įrodymų, o laisva valia, todėl teismų išvada, kad ji savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, esant byloje surinktiems įrodymams, yra nepagrįsta. V. A. su bylos medžiaga susipažino tik po apklausos, kuri buvo atlikta 2009 m. birželio 23 d., todėl byloje surinktų įrodymų visuma jokios įtakos jos kaltės prisipažinimui neturėjo. Teismai, vertindami V. A. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nurodė, kad ji 2009 m. birželio 23 d. vykusios apklausos metu nedavė paaiškinimų dėl nusikaltimo padarymo, o tik išreiškė savo kaltės prisipažinimą. Kasatorės pažymi, kad ši apklausa buvo inicijuota pačios V. A., ji buvo pasirengusi duoti paaiškinimus apie visas bylos aplinkybes, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės užimtumo apklausa užtruko vos keletą minučių. Be to, iš šios apklausos nematyti, kad V. A. būtų atsisakiusi duoti atsakymus į tam tikrus ikiteisminio tyrimo pareigūnės klausimus. Teisme V. A. parodė, kad dėl buvusių įvykių skaudžiai išgyvena.

Be to, teismai nepagrįstai nepripažino V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą. Nevertindami minėtų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai pažeidė ne tik V. A. konstitucinę teisę į teisingą teismą, bet ir nepagrįstai ignoravo BK 54 straipsnio 2, 7 dalių, 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas.

V. A. nusikalstamą veiką, kuri turėjo būti kvalifikuojama pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį – BK 182 straipsnio 1 dalį, padarė pirmą kartą. Be to, BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą, visiškai atlygino padarytą žalą, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų; kadangi ji yra dirbanti, viena augina mažametę dukterį, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, todėl teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, turėjo teisę atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Be to, kasaciniame skunde pažymima, kad tuo atveju, jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų, jog taikyti BK 40 straipsnio nėra pagrindo, prašoma taikyti BK 38 straipsnį ir V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaip susitaikiusią su nukentėjusiuoju asmeniu.

Vienas iš esminių skundo argumentų, kasatorės įsitikinimu patvirtinančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų išvadų nepagrįstumą, yra tas, kad teismai savo sprendimuose konstatavo, jog R. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kai tuo tarpu ji savo kaltės nepripažino. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. K. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuosprendyje nurodė, kad kaltinamoji prisipažino, jog kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Tokia išvada padaryta išanalizavus kaltinamosios, kitų asmenų parodymus, rašytinius bylos įrodymus ir juos įvertinus vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, nuosprendyje nurodęs, kad nors pati kaltinamoji savo veiksmų nelaiko nusikalstamais, tačiau toks jos savo veiksmų vertinimas yra teismui neprivalomas, kaltinamosios parodymų vertinimo klaidos nepadarė. Nuteistosios nekritiškas požiūris į savo padarytas nusikalstamas veikas, atkaklus vengimas pripažinti, kad šios veikos yra pavojingos ir draudžiamos baudžiamojo įstatymo, verčia abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti šią aplinkybę, kad nuteistoji R. K. ne tik pripažino savo kaltę, bet ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę lengvinančia pagrįstumu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundų pabloginti nuteistosios padėtį nepaduota, šis klausimas nesvarstytinas. Be to, ši aplinkybė yra svarbi parenkant bausmės rūšį ir dydį, tačiau neturi įtakos sprendžiant, ar nuteistosios R. K. padarytos veikos laikytinos nusikalstamomis, ir svarstant jų kvalifikavimo klausimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ištyrė visus įrodymus ir teisingai juos įvertino. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistosios R. K. kaltės pagrįsta teismo posėdyje išnagrinėtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma, nesuteikiant prioriteto vieniems įrodymams ir atmetant kitus. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad teismas savo išvadas padarė neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs bylos įrodymus, tačiau nenurodoma, kokie gi įrodymai buvo neištirti. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo kasatorė, neduoda pagrindo teigti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktų duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teisme byla taip pat išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Priimtoje teismo nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus yra atsakyta bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Priešingai nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą nuosekliai išanalizavo pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ir nutartyje motyvuotai atsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas V. A. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos epizodai). Kasaciniame skunde teigiama, kad nei ekspertų išvadomis, nei kita bylos medžiaga nenustatyta, jog ji pati būtų klastojusi ar dalyvavusi kaip bendrininkė klastojant telefono ryšio paslaugų sutartis, todėl V. A. veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Šie kasacinio skundo argumentai yra neteisingi, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. A., veikdama kartu su A. J., tris kartus suklastojo tikrus dokumentus, t. y. parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis ir šių sutarčių priedus-sutikimus, juos pateikė kitų asmenų pavardėmis pasirašyti A. J., po to minėtas sutartis bei jų priedus pasirašė pati, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo jų pagrindu parduodama A. J. mobiliojo ryšio telefonus. Pagal šias pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes V. A. baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant jos padarytą veiką pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius, pritaikytas tinkamai. Pagal susiformavusią teismų praktiką veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistoji ne tik panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, bet prieš tai juos, bendrininkaudama su A. J., suklastojo.

Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo taip pat atmestini. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to. Vadinasi, konstatuojant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, reikia nustatyti, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir ar dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo laikomas nuoširdžiu, jei kaltininkas laisva valia prisipažįsta nusikaltęs, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nuo šios teismų praktikos nenukrypo, pagrįstai nepripažino minėtos aplinkybės nuteistosios V. A. atsakomybę lengvinančia, nes neįžvelgė, kad kasatorė gailėtųsi nusikaltusi, o tai yra viena iš būtinų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų. Bylos duomenys rodo, kad V. A. ikiteisminio tyrimo metu nedavė teisingų parodymų, ne vieną kartą apklausta kaip įtariamoji savo kaltę neigė ir tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, priremta kitų byloje surinktų įrodymų, prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes davė tik teisme. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorė visiškai nesistengė padėti byloje ištirti nusikaltimus ir išaiškinti juose dalyvavusius asmenis, prisipažino tik priversta kitų byloje surinktų neginčijamų įrodymų.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai jos neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 38 arba 40 straipsnių nuostatas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – tai asmens, teismo pripažinto kaltu padarius nusikalstamą veiką, sąlyginis ar besąlyginis atleidimas nuo tų pasekmių, kurios sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį, ir teistumo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti svarstomas tik po to, kai nustatomas nusikalstamos veikos padarymo faktas ir ją padaręs asmuo. Atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. BK 40 straipsnyje numatyta galimybė atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal teismų praktiką asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K- 51/2010, 2K-84/2010). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, svarstydamas galimybę atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų būtinų sąlygų. Priimdamas sprendimą netaikyti V. A. BK 40 straipsnio, teismas nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo.

Prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju arba pagal laidavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo tinkamai išnagrinėtas. Šis teismas, pritaręs pirmosios instancijos sprendimui netaikyti V. A. BK 40 straipsnio nuostatų, motyvuotai pasisakė, kodėl netaikomas ir BK 38 straipsnis. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį teismas nuo baudžiamosios atsakomybės gali atleisti baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą padariusį asmenį, tik esant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumai, t. y. jei jis prisipažino padaręs nusikaltimą; savo noru atlygino ar pašalino žalą arba susitarė dėl žalos atlyginio ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju ar juridinio asmens atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio nuostatos kasatorei netaikytos, nes teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų – savanoriško prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios R. K. prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Kasaciniu skundu nuteistoji R. K. prašo panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad tokio sprendimo priėmimo baudžiamojo proceso įstatymas apskritai nenumato (BPK 382 straipsnis).

Kasatorė teigia, kad abiejų instancijos teismai neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė įrodymus, neteisingai juos įvertino, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde nurodomos BK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatos, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, iš esmės yra ginčijamas įrodymų vertinimas, byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Teismų priimtų sprendimų pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti esminiais, sutrukdžiusiais teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nenustatė. Pagrindines įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis), visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuosprendyje yra išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Nuteistosios gynybos versija, kad ji yra nekalta, nes nesuvokė pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, nenumatė pavojingų jos padarinių ir jų nesiekė, paneigta ne tik liudytojų, kitų nuteistųjų, t. y. A. J. ir V. A., parodymais, specialisto išvadomis, bet ir remiantis nustatytais padarytų veikų objektyviaisiais požymiais bei nustatytomis aplinkybėmis: 2007 m. rugsėjo 25–spalio 9 d. laikotarpiu A. J. buvo perduoti, sumokant po 1 Lt, net 38 mobilieji telefonai, kurių bendra vertė 29 692 Lt; pagal vieno asmens vardu suklastotus dokumentus A. J. gaudavo net po 3–4 telefonus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nuteistosios apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijamas įrodymus vertinimas ir teigiama, kad teismas buvo šališkas, atmetė.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir jeigu nusprendžia apeliacinius skundus atmesti, priimamoje nutartyje turi nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į visus apelianto argumentus priimtoje nutartyje yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorės prašymą nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl nuteistosios V. A. ir jos gynėjos prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei paskesnę apeliacinės instancijos teismo nutartį

Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010). Byloje nustatyta, kad V. A., veikdama kartu su A. J., klastojo dokumentus, t. y. parengė bei atspausdino UAB (duomenys neskelbtini) telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis ir šių sutarčių priedus, juos, pačios parengtus panaudojant kitų asmenų duomenis, pateikė pasirašyti A. J., po to pasirašė pati, taip patvirtindama žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, bei šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, t. y. jų pagrindu perdavė A. J. mobiliojo ryšio telefonus. Kasacinio skundo argumentas, kad byloje nenustatyta, jog V. A. klastojo dokumentus, visiškai niekuo nepagrįstas, prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms, nuosprendyje padarytoms išvadoms, pagrįstoms ištirtais ir įvertintais įrodymais. Sukčiavimas, padarytas klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, kvalifikuojamas pagal nusikaltimų sutaptį, todėl remiantis kasacinio skundo argumentu nuteistosios padarytas veikas pripažinti pavieniu nusikaltimu, t. y. kvalifikuoti tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

Nuteistosios ir jos gynėjos teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai, kad teismas, nenustatydamas atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat atmestini.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas ne tik prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, bet kartu nustatoma ir bent viena iš šių aplinkybių: jis nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus, taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien tik apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais.

Pirmosios instancijos teismas V. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleido nenustatęs būtinų sąlygų BK 40 straipsniui taikyti. Įvertinęs V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ji nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas, kad jos prisipažinimas yra savanoriškas, o ne nulemtas byloje surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra pakartoti kasaciniame skunde, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos bei teisingos ir priimtoje nutartyje, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami. Teisėjų kolegija nesutikti su teismų padarytomis išvadomis bei konstatuoti, kad teismai netinkamai aiškino bei taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau buvo minėta, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, tuo tarpu netgi kasaciniame skunde (taip pat kaip ir apeliaciniame) teigiama, kad byloje neįrodyta, jog V. A. klastojo dokumentus.

Be to, V. A. pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio netaikė nenustatęs ne tik šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, bet ir 1 punkte numatytos sąlygos.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ir šio įstatymo taikymui nėra jame numatytų sąlygų visumos. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šio įstatymo taikymo klausimas net nebuvo keliamas ir apskritai byloje tokių duomenų, kad V. A. susitaikė su juridinio asmens atstovu, taip pat ir su kitais nukentėjusiaisiais, nėra.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Byloje nustatyta, kad V. A. UAB (duomenys neskelbtini) 9666 Lt žalą atlygino. Teismų sprendimai netaikyti V. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nėra grindžiami tuo, kad ji neatlygino padarytos žalos (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistosios V. A. bei jos gynėjos prašymą ir keisti teismų priimtus sprendimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų R. K. ir V. A. bei jos gynėjos kasacinius skundus atmesti.