Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant dalyvaujant ieškovės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos atstovei G. B.,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams A. L., O. Č. su trečiuoju asmeniu notare A. A. dėl Vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į.k. 188659752, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinę) sutartį, sudarytą tarp atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento.

2022-05-31 d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalvimus, juos patikslinant (sumažinant), o būtent prašant (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinę) sutarties, sudarytos tarp atsakovo A. L. ir atsakovės O. Č., patvirtintos Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., 2.3, 2.4, 2.5, 2.7, 2.9 p.p. pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento.

Ieškinyje bei ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021-08-16 d. VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo iš advokato padėjėjo Giedriaus Vitkausko informaciją apie Vilniaus mesto apylinkės teismui teikiamą O. Č. ir A. L. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinė) sutartis, kuria aiškiai nelygiomis dalimis buvo pasidalintas sutarties sudarymo metu buvęs bendras O. Č. ir A. L. turtas.

Ieškinyje bei ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2021-08-25 VMI prie FM gavo antstolės L. P. 2021-08-25 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieštaravimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka pateikimo.

Antstolė vykdo skolos išieškojimą iš A. L., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 870323,97 Eur išieškojimo iš A. L. pagal VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovai A. L. ir O. Č. vedę, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Iš antstolės L. P. pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2021-08-19 gautas A. L. užpildytas sutikimas, kuriuo A. L. sutinka turto arešto aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuotas pinigines lėšas esančias/pateksiančias į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalintis šiomis dalimis: A. L. – 0 proc., O. Č. – 100 proc.

Antstolė L. P. skolininkui A. L. ir jo sutuoktinei O. Č. buvo išsiuntusi siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto/lėšų padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu ir 2021-08-10 sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) tarp A. L. ir sutuoktinės O. Č. sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis, kurios 2.9 p. nurodyta, jog piniginės lėšos banko sąskaitose ar kitose kredito ar finansinių organizacijų įstaigose, atidarytose vieno sutuoktinio vardu, ir už jas gaunamos palūkanos, taip pat indėliai, bet kokio pobūdžio vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir bet kokie kiti investavimo vienetai yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

2021-08-19 gautas A. L. užpildytas sutikimas, kuriuo A. L. sutinka turto arešto aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuotas pinigines lėšas esančias/pateksiančias į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalintis šiomis dalimis: A. L. – 0 proc., O. Č. – 100 proc.

A. L. įsiskolinimas VMI prie FM sudaro 867463,01 Eur pagal užsienio valstybės vykdomuosius dokumentus.

VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 p., Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymu bei užsienio valstybės kompetetingos institucijos pateiktu 2014-06-16 prašymu vykdyti reikalavimą bei 2014-06-16 Suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimus valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi.

Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 4 str. 5 p. reglamentuoja, kad pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Pagal Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 10 str. 1 d., Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančios institucijos naudai gavusi prašančios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

Prašymo vykdyti išieškojimą vykdymą reglamentuoja Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo 11 str. Pagal šio straipsnio 1 d., Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti.

Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 17 p. reglamentuota mokesčių administratoriaus teisė pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose.

Ieškovas vertina, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis pažeidžia ieškovės, kaip kreditoriaus/išieškotojo, teises ir interesus, kadangi minėta sutartis yra sudaryta galimai siekiant tikslo, kad ieškovė neturėtų galimybės išieškoti atsakovo A. L. įsiskolinimo biudžetui.

Ieškovė ieškinio reikalvimus grindė CK 6.66 str. actio Pauliana pagrindu, laikant, kad egzistuoja visos sąlygos tarp šalių (duomenys neskelbtini)sudarytą Turto pasidalijimo ir povedybinę sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Be to, ginčijama (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinė) sutartis pažeidė ieškovės kaip kreditoriaus, teises, nes sudarytos Vedybų (povedybinės) sutarties 2.9 p. nurodyta, jog piniginės lėšos banko sąskaitose ar kitose kredito ar finansinių organizacijų įstaigose, atidarytose vieno sutuoktinio vardu, ir už jas gaunamos palūkanos, taip pat indėliai, bet kokio pobūdžio vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir bet kokie kiti investavimo vienetai yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Remiantis iš antstolės L. P. pateikta informacija, 2021-08-19 gautas A. L. užpildytas sutikimas, kuriuo A. L. sutinka turto arešto aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuotas pinigines lėšas esančias/pateksiančias į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalintis šiomis dalimis: A. L. – 0 proc., O. Č. – 100 proc.

Užpildydamas 2021-08-10 sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (pateiktas antstoliui) bei sudarydamas (duomenys neskelbtini) Vedybinę (povedybinę) sutartį, atsakovas A. L. sumažino savo mokumą, pasidalindamas turtą aiškiai nelygiomis dalimis ir taip sumažino kreditoriams galimybę patenkinti savo reikalavimą.

(duomenys neskelbtini) sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis sumažino A. L. mokumą ieškovei turimų įsipareigojimų atžvilgiu, po ginčijamo sandorio sudarymo skolininkas A. L. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditore ieškove. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas būtent dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

Ieškovės nuomone, atsakovai žinojo apie atsakovo A. L. įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kuria siekė nustatyti santuokos metu esančio turto teisinį režimą. Neginčytina, jog A. L., žinodamas, kad reikės likviduoti esantį įsiskolinimą ieškovei, turėjo būti sąžiningas prieš ieškovę, kaip kreditorių, tačiau (duomenys neskelbtini)sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kuri pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovė pagrįstai mano, kad sąlyga, jog ginčijama Turto pasidalijimo ir povedybinė sutartis pažeidžia ieškovės, kaip kreditoriaus, teises taip pat įrodyta, kadangi ginčijama Turto pasidalijimo ir povedybine sutartimi iš esmės sutrukdyta ieškovei patenkinti reikalavimus iš A. L. turto.

Ieškovės vertinimu, atsakovas neprivalėjo sudaryti (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinės) sutarties, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo jos sudaryti, t. y. nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, o jos sudarymas iš esmės tik pablogino ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir interesus išsiieškoti atsakovo skolą į biudžetą.

CK 6.66 str. 2 d. reglamentuota, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

CK 6.67 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Ne ieškovė šioje byloje turi įrodyti šalių nesąžiningumą, o sutuoktiniai turi įrodyti buvę sąžiningi. Šiuo atveju skolininkas ir jo sutuoktinė buvo nesąžiningi, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma Vedybų (povedybinė) sutartis pažeis kreditoriaus teises, nes turint įsiskolinimų, Vedybų (povedybine) sutartimi atsakovas sumažino jam priklausančią jo dalį bendrame sutuoktinių turte.

Vadovaujantis CK 6.67 str. 1 d. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Ieškovės nuomone, atsakovų sąžiningumas kreditorės VMI prie FM atžvilgiu gali būti preziumuojamas, kadangi atsakovai, būdami sutuoktiniai, sudarė ginčijamą Vedybų (povedybinę) sutartį, kai atsakovas A. L. turėjo skolą valstybės biudžetui ir tai buvo žinoma sutuoktiniams.

Ieškovo vertinimu, atsakovų nesąžiningumas yra įrodytas, kadangi CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu. Ši nesąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. Nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ginčijama (duomenys neskelbtini)Vedybų (povedybinė) sutartis, kai abiem sutuoktiniams buvo gerai žinoma apie atsakovo skolą valstybės biudžetui, kuri yra išieškoma priverstine tvarka vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes vykdomasis dokumentas išduotas (duomenys neskelbtini).

Taigi, darytina išvada, kad atsakovai, kaip sutuoktiniai, buvo nesąžiningi, jų nesąžiningumas įrodytas aukščiau esančiomis aplinkybėmis ir nėra paneigtas, kadangi jie žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaroma (duomenys neskelbtini)Vedybų (povedybinė) sutartis pažeis ieškovės, kaip kreditoriaus, teises ir interesus, nes turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, ginčijama (duomenys neskelbtini) Vedybine (povedybine) sutartimi atsakovas sumažino jam priklausančią jo dalį bendrame sutuoktinių turte ir taip apsunkino galimybę vykdyti tolimesnį išieškojimą.

CK 6.66 str. 3 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 str. 3 d., pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovas apie ginčo sandorį sužinojo 2021-08-16, gavęs informaciją iš advokato padėjėjo Giedriaus Vitkausko apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-90-640/2021. Vadinasi, šio ginčo atveju, ieškinio senaties terminas sueina 2022-02-23. Taigi, ieškovė vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties termino nepraleido.

Skolininko sutuoktinės turimos piniginės lėšos banko sąskaitose ar kitose kredito ar finansinių organizacijų įstaigose, atidarytose vieno sutuoktinio vardu, gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti sutuoktinio–skolininko skolų išieškojimą, yra pagrįstos.

Pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo priimtas 2021-08-10 patvarkymas areštuoti skolininko sutuoktinės piniginių lėšas, atsakovų O. Č. ir A. L. santuoka nebuvo nutraukta, o sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija nepaneigta.

Remiantis iš antstolės L. P. pateikta informacija, 2021-08-19 gautas A. L. užpildytas sutikimas, kuriuo A. L. sutinka turto arešto aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuotas pinigines lėšas esančias/pateksiančias į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalintis šiomis dalimis: A. L. – 0 proc., O. Č. – 100 proc.

Taigi, užpildydamas 2021-08-10 sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu (pateiktas antstoliui) bei sudarydamas (duomenys neskelbtini)Vedybinę (povedybinę) sutartį tokiu būdu A. L. sumažino savo mokumą, pasidalindamas turtą aiškiai nelygiomis dalimis ir taip sumažino kreditoriams galimybę patenkinti savo reikalavimą.

(duomenys neskelbtini) sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis sumažino A. L. mokumą ieškovei turimų įsipareigojimų atžvilgiu, po ginčijamo sandorio sudarymo skolininkas A. L. iš esmės nebeturi turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditore ieškove.

Ieškovės nuomone, atsakovo A. L. ir atsakovės O. Č. sąžiningumas kreditorės VMI prie FM atžvilgiu gali būti preziumuojamas, kadangi atsakovai, būdami sutuoktiniai, sudarė ginčijamą Vedybų (povedybinę) sutartį, kai atsakovas A. L. turėjo skolą valstybės biudžetui ir tai buvo žinoma ir atsakovui A. L., ir atsakovei O. Č. (CK 6.67 str. 1 d.).

(duomenys neskelbtini). atsakovai sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4 p. susitarė, kad „Turtui, įgytam iki šios Sutarties įsigaliojimo, taikomos atitinkamos LR Civilinio kodekso nuostatos dėl turto nuosavybės formos ir turto teisinio režimo (t. y. įstatymų nustatytas teisinis režimas) ir šio turto teisinis režimas šia Sutartimi nėra keičiamas“. Vedybų (povedybinės) sutarties 2 p. šalys susitarė, kad „Abiejų sutuoktinių susitarimu nuo šios Sutarties sudarymo dienos nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas), pagal kurį sutuoktinės O. Č. ar sutuoktinio A. L. turtas, įsigyjamas nuo šios Sutarties sudarymo momento, yra turtą savo vardu įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė“.

Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad Vedybų (povedybinė) sutartis pažeidžia ieškovės, kaip kreditoriaus/išieškotojo, teises ir interesus, kadangi minėta sutartis yra sudaryta galimai siekiant tikslo, kad ieškovė neturėtų galimybės išieškoti atsakovo įsiskolinimo biudžetui. Visų pirma, ieškovė nurodo, kad VMI prie FM vykdo užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), bet ne savarankišką išieškojimą, todėl teigti, kad atsakovas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui neteisinga; antra, Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo pareiškimo priėmimo klausimą (c. b. Nr. e2YT-28045-930/2021), pažymėjo, kad tikrasis kreditorius yra Belgijos valstybės institucija. Ieškovė pateikdama atsakovui 2021-07-05 atsakymą į jo paklausimą, rašte nurodė ir patvirtino, jog prievolė atsirado pagal Belgijos Karalystės prašymą. Taip pat, prie šio rašto pridėtame priede – 2014-06-25 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai ieškovė nurodo, jog jis reikalavimą išieškoti vykdo Belgijos Karalystės kompetetingos institucijos prašymo pagrindu. Toliau, šiame rašte ieškovas nurodo, jog Belgijos Karalystės kompetetingos institucijos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Belgijos Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetetingai Belgijos karalystės įstaigai. Kaip matyti, tikrasis kreditorius yra Belgijos Karalystės kompetetinga institucija. Ieškovas į bylą nėra pateikęs tikrojo kreditoriaus Belgijos Karalystės institucijos atskiro prašymo ar įgaliojimo bei nenurodė teisėto pagrindo, suteikiančių ieškovei teikti ieškinius, skundus, prieštaravimus Belgijos Karalystės institucijos vardu ar interesais. Be to, kreditorius kalidiną teismą teikdamas, jog galimai yra pažeidžiami ieškovės interesai, nes atsakovas vengdamas sumokėti įsiskolinimą gali padardaryta žalos biudžetui. Atsakovas jokiu būdu negali padaryti ir nėra padaręs žalos Lietuvos biudžetui, nes įsiskolinimas atsirado Belgijos Karalystės biudžetui ir jį administruoja bei už jo išieškojimą yra atsakinga taip pat ir suinteresuota tik Belgijos Karalystė. Atsakovas, vykdydamas Vilniaus miesto teismo nurodymą civilinėje byloje Nr. e2YT-28045-930/2021 apie santuokos nutraukimą informuoti tikrąjį kreditorių Belgijos Karalystės kompetetingą instituciją - 2021-10-06 pranešimu informavo Belgijos Karalystės instituciją Chambre Nationale des Huissiers de Justice (adresas Avenue Henri Jaspar 93 B-1060, Bruxelles, Belgija), tačiau iš šio kreditoriaus jokio prieštaravimo negavo. Kaip matyti, ieškovė turi tik prašymą išieškoti skolą iš atsakovo, tačiau nėra pateikęs kreditoriaus prašymo ar įgaliojimo veikti kreditoriaus vardu teismuose, teikti jo vardu ieškinius, skundus ar prieštaravimus, todėl pagrįstai laikytina, jog šioje byloje yra netinkamas ieškovas; trečia, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktiniai bet kuriuo metu turi teisę pakeisti turto teisinį režimą, o povedybinę sutartį gali sudaryti vykdymo procese ar net po vieno iš sutuoktinių dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje. Vadinasi, povedybinės sutarties sudarymas, kilus teisminiams ginčams dėl turtinių prievolių vykdymo ar prasidėjus vykdymo procesui, savaime nereiškia sutuoktinių nesąžiningumo.

Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė actio Pauliana tenkinimui būtinų sąlygų, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Vedybų (povedybinę) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai sudarė oficialiai, notarų biure, vadovaujantis tokioms sutartims nustatyto teisinio reglamentavimo. Atsakovas turėjo teisę sudaryti povedybinę sutartį ir ją įgyvendino tinkamai. Įstatyme nėra nuostatų ar aplinkybių, kurioms esant būtų negalima ar draudžiama sudaryti povedybinę sutartį ir tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai. Šalys tokią sutartį gali sudaryti bent kada ir tai lemia tik šalių apsisprendimas. Todėl atsakovų sudarytos povedybinės sutarties nuostatos neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai bei nepažeidžia ieškovės teisėtų interesų. Atsakovo nuomone, ieškovė neįvykdė nustatytos pareigos įrodyti, kad sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia jo teises, juo labiau, kad ieškovė nėra tikrasis kreditorius. Be to, šalys, sudarydamos povedybinę sutartį, pakeitė ir būsimo, ne tik jau esamo turto (kuris dar iki santuokos sudarymo nuosavybės teise priklausė išimtinai tik atsakovei), kuris antstolės patvarkymu buvo areštuotas, turto teisinį režimą, todėl vertinti kokių nors ieškovės interesų pažeidimo šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo. Tai, kad kiekvieno iš atsakovų turtas, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, neturės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir negalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių, nereiškia vieno iš sutuoktinių kreditorių, kurio reikalavimo teisė atsirado iki santuokos ar povedybinės sutarties sudarymo, pažeidimo, kadangi sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti keičiamas bet kuriuo metu.

Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 str. 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, tai yra kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, ar kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra nurodęs, kad turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai. Ieškovė nenurodė, kaip ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo teises ir interesus, ar yra pažeidžiami (ir kaip) tikrojo kreditoriaus (Belgijos valstybės) interesai. Ieškovės interesai – valstybės biudžetas niekaip nėra pažeidžiami, nes skola išieškoma išimtinai tik Belgijos Karalystės biudžeto naudai. Vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 28 str. 1 d., centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu, o šio straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti pagalbos užsienio mokesčio administratoriui būdai, taip pat nėra nurodyta, jog ieškovė gali reikšti ieškinius kitos valstybės mokesčių administratoriaus ar kreditoriaus vardu ir interesais. Todėl ieškovė apskritai nėra tinkamas subjektas reikšti ieškinyje suformuluotus reikalavimus, VMI nėra tikrasis atsakovo kreditorius ir neturi neabejotinos bei galiojančios reikalavimo teisės atsakovui, todėl šios būtinos sąlygos ieškovė neįrodė.

Ieškovė neįrodė, kad dėl sudaryto sandorio (povedybinės sutarties) sumažėjo skolininko (atsakovo) mokumas ar nelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Atsakovams sudarius povedybinę sutartį, iš esmės niekas nepakito, atsakovas tiek iki sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo neturėjo ir neturi turto. Todėl teigti, kad atsakovas tapo nemokus dėl sudarytos povedybinės sutarties sudarymo, ieškovei nėra jokio pagrindo. Ginčijamo sandorio sudarymas niekaip neįtakoja ieškovės turtinių interesų. Atsakovai povedybine sutartimi tik nustatė turto teisinį režimą po sutarties sudarymo, tai yra nukreipė povedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos atsakovės turtinės teisės ateityje, nes teisėtų lūkesčių, kad atsakovė (sutuoktinė) yra atsakinga už asmeninę atsakovo prievolę, ieškovė negalėjo turėti. Tuo labiau, kad atsakovo įsiskolinimas atsirado prieš 5 metus iki santuokos sudarymo. Sudarius povedybinę sutartį, atsakovų turtinė padėtis nepakito.

Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų sutuoktinių nesąžiningumą. Negali būti laikoma prielaida, kad sutuoktinio turtinė padėtis gali pasikeisti ateityje po vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymo. Teigti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ar laikyti juos nesąžiningais, nes sudarius povedybinę sutartį atsakovas sumažino jam priklausančią jo dalį bendrame sutuoktinių turte ir taip apsunkino galimybę vykdyti tolimesnį išieškojimą, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi atsakovai po vedybų nevedė bendro ūkio, tuo labiau, kad atsakovo skola atsirado iki santuokos, o atsakovės turtas įgytas taip pat iki santuokos. Todėl atsakovai neįgijo bendro turto, atsakovui nepriklauo ir nepriklausė teisės į atsakovės turtą, o atsakovė neturi prievolės atlyginti atsakovo skolų, atsiradusių iki santuokos, savo asmeniniu turtu.

Atsakovo A. L. prievolė yra asmeninė prievolė užsienio valstybės biudžetui, atsiradusi iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini) VMI prie FM sprendimas). Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad atsakovas asmeniškai savo turtu yra atsakingas kreditoriui/išieškotojui už prievolės įvykdymą, o atsakovė (sutuoktinė) už šią prievolę nėra atsakinga t. y. ji nėra šios prievolės subjektas. Pagal CK 3.112 str. 1 d. asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas. Taigi, esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsakovai, pasinaudoję įstatyme garantuota teise nustatyti atsakovės turto, įgyto iki vedybų ir iki povedybinės sutarties sudarymo ir atsakovo mokestinės prievolės bei turto į ateitį teisinį režimą, ieškovės teisių nepažeidė, būtinų actio Pauliano ieškiniui patenkinti sąlygų ieškovė neįrodė. Tai, kad povedybinėje sutartyje yra susitarta teisingomis ir kreditorių interesus nepažeidžiančiomis sąlygomis, patvirtina antstolės priimti patvarkymai, kuriais buvo panaikinti turto areštai atsakovės turtui.

Atsakovai, sudarydami povedybinę sutartį, neteisėtai ar nepagrįstai neperleido jokio konkretaus turto ar turtinės prievolės kitiems asmenims, nepablogino ir nepagerino savo buvusios turtinės padėties, tik nustatė turto ir turtinių prievolių teisinį režimą (CK 3.83 str.). Taip pat, povedybinės sutarties veikimą nukreipė į ateitį, kad neūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs pareigos santuoką sudarantiems asmenims įtraukti kiekvieno jų kreditorius į vedybų sutarties sudarymo procesą. Povedybinėje sutartyje nustatytas sutuoktinių turto režimas nedaro įtakos atsakovų mokumui, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas tapo nemokus ar jo mokumas sumažėjo ir kad povedybinėje sutartyje nustatytas būsimo turto teisinis režimas mažina ieškovės galimybes išieškoti skolą.

Ieškovė neįrodė, kad atsakovai buvo nesąžiningi ir siekė išvengti ir (ar) apsunkinti skolinės prievolės įvykdymą ieškovės naudai, kad atsakovai buvo nesąžiningi, nes visas iki ginčijamos atsakovų povedybinės sutarties įgytas turtas liko nepakitęs. Nesąžiningumu negali būti laikoma prielaida, kad sutuoktinių (atsakovų) turtinė padėtis gali pasikeisti ateityje po povedybinės sutarties sudarymo, todėl teigti, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ieškovei nėra teisinio pagrindo.

Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pagal povedybinės sutarties nuostatas pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, kadangi atsakovo turtas atsakovei nebuvo perleistas (įmonės akcijos ir kitas turtas atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise). Atsakovo prievolė užsienio valstybės (Belgijos) biudžetui atsirado iki santuokos ir povedybinės sutarties sudarymo su atsakove, todėl ieškovė negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad asmeninė atsakovo A. L. prievolė galėtų būti vykdoma iš atsakovės turto dalies, kuri net nėra prievolės subjektas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas būtų perdavęs atsakovei dalį savo turto, įskaitant pajamas, kurios perdavimo metu priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, t. y. į kurį ieškovė turėtų teisę nukreipti išieškojimą. Ieškovė neįrodė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų viseto, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Triplike (dok-3720) atsakovas nurodė papildomai, kad jo asmeninė skola atsirado anksčiau negu įvyko santuoka. Nors atsakovų santuoka oficialiai nebuvo nutraukta, tačiau faktiškai atsakovai jokio bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, nebendravo bei neturėjo kitokių civilinių ar darbo santykių, todėl atsakovė apie atsakovo skolas nieko nežinojo. Atsakovės gautos pajamos/darbo užmokestis yra išskirtinai jos asmeninė nuosavybė, prie kurių gavimo atsakovas jokia forma neprisidėjo ir tam jokios įtakos neturėjo. Atsakovo nuomone, ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu.

Pažymėtina, kad atsakovas nei iki vedybų su atsakove, nei po vedybų (kadangi nevedė sutuoktinių gyvenimo), nei sudarius Vedybų (povedybinę) sutartį, neturėjo ir neturi realios galimybės atsiskaityti su ieškove, todėl (duomenys neskelbtini)Vedybų (povedybinė) sutarties sudarymas neturi jokios tiesioginės įtakos kreditoriaus interesams. Atsakovui sudarius ginčijamą sandorį, po kurio pastarojo mokumas nekito, todėl tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (LAT 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Taip pat povedybinėje sutartyje jokiam kreditoriui nėra suteikta pirmenybė. Todėl yra darytina išvada, kad ir ši sąlyga ieškovo neįrodyta.

Atsakovai privalėjo sudaryti Vedybų (povedybinę) sutartį, nes ji atitiko tikrąją šalių valią ir susiklosčiusią situaciją, kadangi atsakovai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Tai kad atsakovai negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovo adresas yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės (duomenys neskelbtini).

Atsakovo nuomone, Vedybų (povedybinę) nepažeidžia ieškovės kaip kreditoriaus teisių.

A. L. ir O. Č. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto CM skyriuje, santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Antstolės L. P. žinioje yra vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjos sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą dėl 870 323,97 Eur skolos išieškojimo iš A. L. VMI naudai.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2014-11-19 d. Nustačius, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, tačiau yra sudaręs santuoką su O. Č., ir nesant registruotų vedybų ar turto padalijimo faktų, išieškojimas nukreiptas į skolininko turtą, pasak antstolės, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. Č.

2021-08-10 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas nuosavybės teise O. Č. priklausantis turtas – lėšos, esančios ir/ar pateksiančios į sutuoktinės O. Č. sąskaitas.

(duomenys neskelbtini) antstolei buvo pateikta skolininko A. L. ir O. Č. sudaryta povedybinė sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini)d., kuria nustatytas visiško atskirumo teisinis režimas (Sutarties 2 p.). Sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini)(Sutarties 11 p.). Sutarties 4 p. nustatyta, kad turtui, įgytam iki Sutarties įsigaliojimo, taikomos LR Civilinio kodekso nuostatos dėl turto nuosavybės formos ir turto teisinio režimo (įstatymų nustatytas turto teisinis režimas).

Sutartimi A. L. ir O. Č. susitarė pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių santuokinis gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini) Šalys susitaria, kad santuokos nutraukimas Šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 3.67 str. 2 d.) (Sutarties 4 p.). Šalys santuokos metu neįgijo jokio joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (Sutarties 5 p.). 2021-08-10 d. antstolė L. P. dėl A. L. asmeninės skolos Valstybei (Vykdomojo dokumento išdavimo data: (duomenys neskelbtini), Vykdomosios bylos Numeris: (duomenys neskelbtini)) areštavo asmeninį (CK 3.89 str. 1 d.) O. Č. turtą, bankų sąskaitose esančias lėšas (Swedbank (duomenys neskelbtini) areštuotas likutis 21296 Eur, SEB (duomenys neskelbtini), areštuotas likutis 7882,68 Eur), taip pat O. Č. priklausančias 100 vnt. UAB „Basik“ akcijos (Sutarties 6 p.). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybine) sutartimi (2 p.), nuo sutarties sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)) nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas), pagal kurį sutuoktinės O. Č. ar sutuoktinio A. L. turtas, įsigyjamas nuo Sutarties sudarymo momento, yra turtą savo vardu įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, įskaitant, bet neapsiribojant: 2.1. nekilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamasis turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė; 2.2. registruotinas ir neregistruotinas kilnojamasis turtas yra sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė; 2.3. pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, yra to sutuoktinio, kuriam priklauso turtas, asmeninė nuosavybė; 2.4. reikalavimo teisės į trečiųjų asmenų mokėtinas sumas, įskaitant ir sumas, gautinas pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, yra sutuoktinio, kurio vardu sudarytos tos sutartys, asmeninė nuosavybė; 2.5. bet kokie vertybiniai popieriai (įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokiu teisiniu pagrindu išleistus, išmainytus, suteiktus, pasirašytus ir/ar konvertuotus vertybinius popierius, tokius kaip akcijas, obligacijas ir pan.), už vertybinius popierius gaunami dividendai ir/ar bet koks dalyvavimas juridiniuose asmenyse Lietuvos Respublikos ar bet kokios kitos valstybės teisės aktų leidžiama ar nustatyta forma, yra sutuoktinio, kurio vardu vertybiniai popieriai yra įregistruoti, asmeninė nuosavybė; 2.6. vieno iš sutuoktinio vardu įsteigta įmonė yra asmeninė šio sutuoktinio nuosavybė; 2.7. turtas ar lėšos, skirti ir/ar bus ateityje skirti funkcionuoti įmonei, ūkiui ar verslui, kurį įsteigė vienas iš sutuoktinių, taip pat pastarosios įmonės, ūkio ar verslo duodamos pajamos ir įmonės, ūkio ar verslo duodamos pajamos ir įmonės, ūkio ar verslo vertės padidėjimas yra asmeninė įmonę, ūkį ar verslą įsteigusio sutuoktinio nuosavybė; 2.8. pajamos (pinigine ir natūrine forma) gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, dividendai, tantjemos, draudimo bei kitokios išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2.9. piniginės lėšos banko sąskaitose ar kitose kredito ar finansinių organizacijų įstaigose, atidarytose vieno iš sutuoktinių vardu, ir už jas gaunamos palūkanos, taip pat indėliai, bet kokio pobūdžio vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir bet kokie kiti investavimo vienetai yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2.10. privatūs pensijų fondai, sukaupti iš asmeninių sutuoktinio lėšų yra asmeninė pastarojo sutuoktinio nuosavybė, daiktai, saugomi bankų seifuose, yra sutuoktinio, su kuriuo sudaryta sutartis, asmeninė nuosavybė; 2.11. konkretaus sutuoktinio asmeniniai daiktai, juvelyriniai dirbiniai, nepriklausomai nuo jų vertės, instrumentai bei profesiniai reikmenys ar įrankiai, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2.12. sutuoktinių vaikų vardu investuotos piniginės lėšos bankuose ar kitokiose kredito įstaigose, yra vaikų asmeninė nuosavybė, kuri nėra dalinama ištuokos atveju; 2.13. asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui šio asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Sutarties 11 p.). Šalys sutarė, kad asmeninė A. L. prievolė suinteresuotam asmeniui Belgijos Karalystei (Centrinė įstaiga yra Nacionaliniai antstolių rūmai, Chambre Nationale des Huissiers de Justice Avenue Henri Jaspar 93 B-1060 Bruxelles) pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą ir antstolės L. P. kontoroje vykdomą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 870 23,97 Eur priverstinio išieškojimo, po santuokos nutraukimo lieka A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė prievolė (Sutarties 12 p.).

Prašymu A. L. ir O. Č. nurodė, kad santuoka tarp O. Č. ir A. L. sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių ir pilnamečių vaikų neturi. Po vestuvių sekančią savaitę pradėjus kartu gyventi, suprato, kad mūsų požiūriai į viską yra skirtingi, todėl iškart nustojome sykiu gyventi. A. L. jokio turto neturėjo, o apie jokias skolas O. Č. nebuvo nežinoma. Šalys patvirtina, kad nors ir sudarė santuoką, tačiau jokie turtiniai ir šeiminiai santykiai Šalių taip ir nesusiejo: šalys nesukūrė tikros šeimos, neįgijo turto, nevedė bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo, o kaip jau minėta, bet kokie Šalių santykiai nutrūko praėjus savaitei po gyvenimo kartu, t.y. (duomenys neskelbtini). 2021-08-10 d. buvo areštuotos O. Č. bankų sąskaitose esančios lėšos (Swedbank areštuotas likutis 21296 Eur SEB (duomenys neskelbtini), areštuotas likutis 7882,68 Eur), taip pat areštuotos O. Č. priklausančios 100 vnt. UAB „Basik“ akcijos. Susipažinus su antstolės atsiųstais dokumentais paaiškėjo, kad iki santuokos sudarymo A. L. įgijo ne mažiau kaip 905 321 Eur 6 ct skolą Valstybei (Vykdomojo dokumento išdavimo data: (duomenys neskelbtini)).

Taigi, įrodymai patvirtina aplinkybes, kad A. L. ir O. Č. sutaria, kad nesukūrė tikros šeimos, neįgijo turto, nevedė bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo, atsakovų A. L. ir O. Č. santykiai nutrūko praėjus savaitei po gyvenimo kartu, t.y. (duomenys neskelbtini).

Iš pridedamų O. Č. AB Swedbank ir SEB bankas atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašų matyti, kad antstolės areštuotos lėšos O. Č. yra sukauptos iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)) ir po (duomenys neskelbtini), t.y. datos, kaip sutaria A. L. ir O. Č., santuokos nutraukimas sukelia pasekmes šalių turtinėms teisėms (CK 3.67 str. 2 d.).

Iš O. Č. AB Swedbank sąskaitos išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), t.y. kol šalys gyveno kartu, grynaisiais pinigais buvo įnešta 5000 Eur, o O. Č. AB SEB sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-05-09 d. grynaisiais pinigais buvo įnešta 500 Eur.

Visas O. Č. uždarbis yra iš jai asmeniškai priklausančios UAB „Basik“, iš kurių O. Č. išlaiko savo šeimą – mamą ir vaikus. Paminėtos lėšos (bendra suma 5500 Eur) nėra bendrąja jungtine nuosavybės teise Šalims priklausantis turtas, nes šias lėšas iki santuokos sudarymo uždirbo O. Č. iš kitos savo veiklos – vertimo paslaugų.

Triplike (dok-3722) atsakovė nurodė papildomai, kad naginėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į O. Č.

Atsakovai, nors ir sudarė santuoką, tačiau jokie turtiniai ir šeiminiai santykiai šalių taip ir nesusiejo: šalys nesukūrė tikros šeimos, neįgijo turto, nevedė bendro ūkio ir šeiminio gyvenimo, bet kokie šalių santykiai nutrūko praėjus savaitei po gyvenimo kartu, t.y. (duomenys neskelbtini)d. Kadangi atsakovai jokio bendro šeimyninio gyvenimo nesukūrė, atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo, kreditoriaus reikalavimo teisių pažeidimo.

Trečiasis asmuo Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A. atsiliepimu bei prašymais prašė nagrinėti civilinė bylą teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus notarei nedalyvaujant (dok-225583, 61086).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ir dėl to nėra ginčo, kad antstolės L. P. žinioje yra vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 870 323,97 Eur skolos išieškojimo iš atsakovo A. L. ieškovės naudai.

2014-11-19 d. vykdomasis dokumentas antstolių kontoroje priimtas vykdyti. Vykdomojoje byloje buvo nustatyta, kad skolininkas A. L. nedirba, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, tačiau yra sudaręs santuoką su O. Č., ir nesant registruotų vedybų ar turto padalijimo faktų, išieškojimas nukreiptas į skolininko turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. Č.

Vykdomojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad atsakovų A. L. ir O. Č. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, santuokos liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-08-10 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas nuosavybės teise O. Č. priklausantis turtas – lėšos, esančios ir/ar pateksiančios į sutuoktinės O. Č. sąskaitas, šį turto arešto aktą pasirašė atsakovas A. L.

(duomenys neskelbtini) antstolei L. P. buvo pateikta atsakovų A. L. ir O. Č. sudaryta povedybinė sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini), kuria nustatytas atsakovų turto visiško atskirumo teisinis režimas (Sutarties 2 p.).

2021-08-19 gautas A. L. užpildytas sutikimas, kuriuo A. L. sutinka turto arešto aktu (Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuotas pinigines lėšas esančias/pateksiančias į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dalintis šiomis dalimis: A. L. – 0 proc., O. Č. – 100 proc.

Antstolė L. P. skolininkui A. L. ir jo sutuoktinei O. Č. buvo išsiuntusi siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto/lėšų padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu ir 2021-08-10 sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-08-25 VMI prie FM gavo antstolės L. P. 2021-08-25 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prieštaravimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka pateikimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-4591-1102/2022 dėl atsakovų A. L. ir O. Č. santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuri šio sprendimo priėmimo diena neišnagrinėta.

Ieškovė VMI prie FM ieškiniu prašo (duomenys neskelbtini)Vedybų (povedybinę) sutartį, sudarytą tarp atsakovų, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A., pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento, o 2022-05-31 d. teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė patikslino ieškinio reikalvimus, juos patikslinant (sumažinant), prašant pripažinti nurodytos Vedybų (povedybinės) sutarties 2.3, 2.4, 2.5, 2.7, 2.9 p. p. negaliojančiais actio Pauliana pagrindu nuo sudarymo momento.

Dėl tinkamos ieškovės

Atsakovai nurodė, kad kad tikrasis kreditorius yra Belgijos valstybės institucija ir reikalavimą išieškoti iš atsakovo skolą vykdo Belgijos Karalystės kompetetingos institucijos prašymo pagrindu. Procesiniuose dokumentuose bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovai bei jų atstovai kėlė klausimą dėl ieškovės teisės reišti nurodytą ieškinį actio Pauliana pagrindu, t.y. ar nurodytoje byloje ieškovas yra tinkamas.

Svarstant šį klausimą, teismas pažymi, kad CPK 45 str. 1 d. – 2 d. numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (LAT 2014-12-09 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016-12-23 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 p.; 2019-02-07 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-13-421/2019, 43 p.).

Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 str. 1 dalies 2, 4 p. p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (LAT 2008-07-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015-07-03 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015; LAT 2021-05-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-22-701/2021).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į teisinį reglaentavimą, t. y. nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius 2011-06-20 d. įstatymas Nr. XI-1466 (toliau – SPIMĮ), kuriuo 2 str. 1 d. numato, kad šis įstatymas taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia arba naudojasi kitų Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – kita valstybė narė) institucijų pagalba, reikalavimams, susijusiems išieškant mokesčius. Šio SPIMĮ 3 str. 5 p. išaiškinta Lietuvos Respublikos institucijos sąvoka, t. y. Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos muitinė arba kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Lietuvos Respublikos institucija, kuri teikia pagalbą kitos valstybės narės kompetentingai institucijai ir naudojasi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos teikiama pagalba bei 6 p. išaiškinta mokesčių sąvoka, t. y. pinigų sumos, susijusios su šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytais reikalavimais.

Pagal SPIMĮ 4 str. 5 p. pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones.

Be to, SPIMĮ 10 str. 1 d. yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje.

SPIMĮ 11 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Jeigu Lietuvos Respublikos institucija mano, kad tokie pat arba panašūs reikalavimai Lietuvos Respublikoje nevykdomi, ji taiko Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme mokesčių išieškojimui nustatytas procedūras.

Taip pat Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 14 p. išiaiškinta mokesčių administratoriaus savoka, t.y. už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, kuri pagal to paties įstatymo 33 str. 17 p. numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu; būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose.

Nagrinėjamoje byloje bylos medžiaga nustatyta, kad VMI prie FM (duomenys neskelbtini) sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas vadovaujantis užsienio valstybės kompetetingos institucijos pateiktu 2014-06-16 prašymu vykdyti reikalavimą bei 2014-06-16 Suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimus valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi (Lietuvoje).

Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei byloje esančiaos įrodymais, ieškovė nagrinėjamoje byloje yra tinkama.

Dėl Vedybų (povedybinės) sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (LAT 2006-01-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2006).

CK 6.66 str. įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT 2008-12-09 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-587/2008; 2016-04-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-198-684/2016; 2017-02-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-695/2017; 2017-01-13 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-79-313/2017; 2017-04-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina visų nurodytų sąlygų visuma. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (LAT 2011-10-18 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011-12-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012-01-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) atsakovų A. L. ir O. Č. sudarytos Vedybų (povedybinės) sutarties, kuria susitarė, kad nuo sutarties sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)) nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas), pagal kurį sutuoktinės O. Č. ar sutuoktinio A. L. turtas, įsigyjamas nuo Sutarties sudarymo momento, yra turtą savo vardu įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė, įskaitant, bet neapsiribojant, sekančius punktus:

2.3. pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, yra to sutuoktinio, kuriam priklauso turtas, asmeninė nuosavybė;

2.4. reikalavimo teisės į trečiųjų asmenų mokėtinas sumas, įskaitant ir sumas, gautinas pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, yra sutuoktinio, kurio vardu sudarytos tos sutartys, asmeninė nuosavybė;

2.5. bet kokie vertybiniai popieriai (įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokiu teisiniu pagrindu išleistus, išmainytus, suteiktus, pasirašytus ir/ar konvertuotus vertybinius popierius, tokius kaip akcijas, obligacijas ir pan.), už vertybinius popierius gaunami dividendai ir/ar bet koks dalyvavimas juridiniuose asmenyse Lietuvos Respublikos ar bet kokios kitos valstybės teisės aktų leidžiama ar nustatyta forma, yra sutuoktinio, kurio vardu vertybiniai popieriai yra įregistruoti, asmeninė nuosavybė;

2.7. turtas ar lėšos, skirti ir/ar bus ateityje skirti funkcionuoti įmonei, ūkiui ar verslui, kurį įsteigė vienas iš sutuoktinių, taip pat pastarosios įmonės, ūkio ar verslo duodamos pajamos ir įmonės, ūkio ar verslo duodamos pajamos ir įmonės, ūkio ar verslo vertės padidėjimas yra asmeninė įmonę, ūkį ar verslą įsteigusio sutuoktinio nuosavybė;

2.8. pajamos (pinigine ir natūrine forma) gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos, dividendai, tantjemos, draudimo bei kitokios išmokos, loterijų prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos iš gyvybės draudimo fondų yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė;

2.9. piniginės lėšos banko sąskaitose ar kitose kredito ar finansinių organizacijų įstaigose, atidarytose vieno iš sutuoktinių vardu, ir už jas gaunamos palūkanos, taip pat indėliai, bet kokio pobūdžio vertybiniai popieriai, išvestinės finansinės priemonės ir bet kokie kiti investavimo vienetai yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Actio Pauliana institutui taikyti būtina įrodyti, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi neįvykdytų prievolių Belgijos valstybei dėl 870 323,97 Eur skolos išieškojimo; skolą nustatyta tvarka išieško VMI prie FM pagal užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Belgijos valstybės skolos (870 323,97 Eur) išieškojimas atsakovo nenuginčytas ir galioja.

Pažymėtina, kad CK 6.66 str. 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (LAT 2013-02-27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Teismo vertinimu, šios CK 6.66 str. 1 d. šios numatytos actio Pauliana sąlygos nėra.

Nors teisminio nagrinėjimo metu ir buvo nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, į kurias gali būti nukreiptas antstolės išieškojimas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą, neturi, tačiau teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 str. 1 d. 1 p.), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (LAT 2014-03-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-175/2014).

Be to, įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se (savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (LAT 2016-05-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 15 p.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu vertina, kad atsakovų ginčo Vedybų (povedybinė) sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, nes atsakovės piniginės santaupos bei darbo užmokestis tampa pastarosios (O. Č.) asmenine nuosavybe, t.y. iš jų negalima išieškoti už atsakovo asmenines skolas. Teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija.

CK 3.88 str. 1 dalyje nustatyta, kad santuokiniu turtu (turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) tame skaičiuje, laikoma: 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šis nurodytas turtas pagal CK 3.87 str. yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokiu laikomas iki tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Pagal CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje 2021-08-10 d. antstolė L. P. surašė buvo surašytas turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas nuosavybės teise O. Č. priklausantis turtas – lėšos, esančios ir/ar pateksiančios į sutuoktinės O. Č. sąskaitas ir vėliau pasiūlė suinteresuotiems asmenims su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.

Areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (LAT 2013-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013-03-27 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015-03-06 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Be to, santuokinio turto dalijimas yra disponavimas juo, keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas draudžiamas (LAT 2015-05-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-308-686/2015).

Atsakovų paaiškinimais byloje nustatyta, kad po nurodyto turto arešto akto surašymo (2021-08-10 d.), atsakovai po dviejų dienų sudarė (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinę) sutartį, siekiant išvengti išeškojimo iš atsakovės O. Č. turto (lėšų), motyvuojant tuo, kad atsakovai santuokoje faktiškai gyveno savaitę (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), bendro turto nesukūrė, ginčo Vedybų sutartimi buvo užfiksuotos teisinės aplinkybės, turtinčios įtakos priverstiniam išieškojimui iš atsakovės O. Č.

Kaip matyti iš 2021-08-10 d. antstolės L. P. surašyto turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), ji areštavo atsakovės O. Č. vertybinius popierius-akcijas bei pinigines lešas (darbo užmokestį), o būtent: 100 vnt. UAB „Basik“ akcijų, 21296 Eur bei 7882,68 Eur piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB, bei SEB sąskaitose.

Atsakovė įrodinėja, kad šios antstolės L. P. areštuotos akcijos bei piniginės lėšos (darbo užmokestis) yra jos asmeninė nuosavybė, turtas įgytas iki santuokos sudarymo, atsakovai faktiškai santuokje gyveno tik savaitę (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), bendro ūkio nevedė, todėl jokio bendro turto nesukūrė. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civ. byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 2021-10-06 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitarė, kad santuokinis gyvenimas baigėsi (duomenys neskelbtini); šalys susitaria, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 3.67 str. 2 d.) (Sutarties 4 p.); šalys santuokos metu neįgijo jokio joms bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (Sutarties 5 p.); o vadovaujantis (duomenys neskelbtini) vedybų (povedybine) sutartimi (2 p.), nuo sutarties sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)) nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas), pagal kurį sutuoktinės O. Č. ar sutuoktinio A. L. turtas, įsigyjamas nuo Sutarties sudarymo momento, yra turtą savo vardu įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė; Belgijos Karalystės prašymas dėl 870323,97 Eur priverstinio išieškojimo po santuokos nutraukimo lieka atsakovo A. L. asmeninė prievolė (12 p.).

Teismas pažymi, kad civilinė byla Nr. e2YT-4591-1102/2022, esanti Vilniaus miesto apylinkės teisme, dėl atsakovų santuokos nutraukimo bendru sutikimu, neišnagrinėta, procesinis sprendimas nepriimtas, t.y. atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepatvirtinta, todėl ja remtis nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo.

Be to, ar antstolės L. P. areštuotos atsakovės akcijos bei piniginės lėšos (darbo užmokestis) yra jos asmeninė nuosavybė, ar šiai išvadai padaryti pakaks vien atsakovų pareiškimo dėl gyvenimo kartu santuokoje savaitę (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), kas paneigia CK 3.87 str. prezumpciją, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu, ar nepažedžia kreditoriaus interesų, šio areštuoto turto susidarymo momentas bei paskirtis bus sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 ir nurodyti klausimai yra šios bylos nagrinėjančio teismo prerogatyva bei kompetencija.

Tokiu būdu, nuo procesinio sprendimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 priklausys ar bus nukreiptas išieškojimas į antstolės L. P. areštuotas atsakovės akcijas bei pinigines lėšas (darbo užmokestį) vykdant užsienio valstybės (Belgijos) prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą vertus, sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4591-1102/2022 klausimai dėl antstolės L. P. areštuotų atsakovės akcijų bei piniginių lėšų (darbo užmokesčio) pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe neturi jokios įtakos nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamos bylos objektas – (duomenys neskelbtini) atsakovų A. L. ir O. Č. sudarytos Vedybų (povedybinės) sutarties atitinkami punktai (2.3, 2.4, 2.5, 2.7, 2.8, 2.9 p.p.), kurie įsigalioja nuo sutarties sudarymo dienos ((duomenys neskelbtini)), t. y. nustatomas atskiro turto ir atskirų turtinių prievolių teisinis režimas (visiško atskirumo teisinis režimas), pagal kurį sutuoktinės O. Č. ar sutuoktinio A. L. turtas, įsigyjamas nuo Sutarties sudarymo momento, yra turtą savo vardu įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Taigi, kiekvieno iš atsakovų pajamos iš darbinės veiklos, gautos po vedybų sutarties sudarymo, nebeturi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir, įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.100 str. 7 p. , 3.103 str. 3 d., CPK 666 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar, vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto ir galiojant abiejų sutuoktinių lėšų, gaunamų kaip jų darbo užmokestis, akcijų areštui, sutuoktiniai povedybine sutartimi gali nustatyti (pakeisti) darbo užmokesčio, gausimo ateityje, vertybinių popierių, akcijų, pajamų, turtinių teisių ir pan. turto teisinį režimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Tačiau įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje. Tokios hipotetinės pajamos nėra turtas, taigi nėra pagrindo kalbėti ir apie bet kokią sutuoktinių nuosavybės teisę (įskaitant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) į jas. Ginčo sąlygos laikytinos ne santuokinio turto (bendrosios jungtinės nuosavybės) perleidimu, padalijimu ar teisinės būklės pakeitimu, o sutuoktinių pajamoms, gaunamoms iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, iki tol taikyto įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimu pagal sutartį nustatytu teisiniu režimu (CK 3.81 str.).

Lėšų, gaunamų kaip sutuoktinių darbo užmokestis, arešto esmė – nuosavybės ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – apribojimas nuo tokių pajamų gavimo arba reikalavimo teisės į jas atsiradimo momento. Sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimas sutartyje nustatytu būdu TAARĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas pajamų, gautų iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, valdymu, naudojimu ar disponavimu jomis. Tai reiškia, kad aptariamos Vedybų sutarties (2.3, 2.4, 2.5, 2.7, 2.8, 2.9 p.p.), sąlygos, kuriomis buvo susitarta dėl būsimoms pajamoms, akcijoms ir kt. taikytino teisinio režimo, pirmiau nurodyto apribojimo nepažeidė (LAT 2018-09-27 d. nutartis civ.byloje e3K-3-334-969/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepraleido CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo 2021-08-16, gavusi informaciją iš advokato padėjėjo Giedriaus Vitkausko apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-90-640/2021. Vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui pareikštas – 2021-09-15 d., priimtas teisėjos rezoliucija -2021-09-16 d. Taigi, ieškovė vienerių metų ieškinio pareiškimo senaties termino nepraleido.

CK 6.66 str. 2 d. reglamentuota, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Actio Pauliana bylose skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko, kreditoriaus teises (LAT 2010-03-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nors atsakovė ir nurodė, kad apie sutuoktinio atsakovo A. L. skolas nežinojo, CK 6.67 str. 1 d. 1 p. numato, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Nagrinėjamoje byloje abu atsakovai buvo nesąžiningi, nes atsakovė žinojo, kad sudaroma (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinė) sutartis pažeis kreditoriaus teises, jos sutuoktinis turi didelį įsiskolinimą Belgijos Karalystei dėl ko areštuotas jos darbo užmokestis ir akcijos, ir Vedybų (povedybine) sutartimi atsakovas sumažino jam priklausančią jo dalį bendrame sutuoktinių turte. Teisminio nagrinėjimo metu iatsakovė nurodė, kad sudarė ginčo Vedybų (povedybinę) sutartį tikslu išvengti išieškojimo iš jos turto už atsakovo skolą užsienio valstybei, tačiau įrodinėjo, kad antstolės areštuotas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, taigi, nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos.

Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovai pagal CK 6.66 str. 1 d. Sudaryti ginčo sandorio – (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinės) sutarties neprivalėjo, kadangi nebuvo jokio teisinio privalomumo jos sudaryti, t. y. nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitokios aplinkybės nelėmė privalomo ginčijamos Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiu, kad šio sandorio sudarymas iš esmės tik pablogino ieškovęs, kaip kreditoriaus, teises ir interesus išsiieškoti atsakovo skolą į biudžetą, nes buvo sutarta dėl būsimų pajamų, turto, ir tai neprieštarauja įstatymui.

Tokiu būdu, teismo sprendime nurodytais motyvais ieškinys nepagrįstas ir atmestinas, vertinant, kad nėra visų actio Pauliana sąlygų sandoriui pripažinti negaliojančiu (nepažeisti kreditoriaus interesai)

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė nurodė, kad byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, ieškinį pareiškiant Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.).

Atsakovai nurodė, kad byloje bylinėjimosi išlaidų nepatyrė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,99 Eur, kurios turėtų būti priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės VMI prie FM (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), tačiau šiuo atveju, kadangi kreditorė ir skolininkė sutampa, šios išlaidos iš atsakovės į valstybės pajamas nepriteisiamos (CK 6.126 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.