- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2A-1026-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17171-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- J. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2940-840/2019 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. M. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė nuo ieškinio pateikimo dienos sumažinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013 iš ieškovo sūnui L. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą po 144,80 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 60 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus L. A., pilnametystės.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 3.2 punktu ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui L. A. po 500 litų (arba 144,80 Eur) išlaikymo iki pilnametystės, šią sumą pervedant į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą už einamąjį mėnesį iki 10 dienos. Santuokos nutraukimo momentu ieškovas atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas iš Pravieniškių pataisos namų perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Nuo 2015 m. balandžio 8 d. ieškovui nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis iki 2029 m. rugpjūčio 31 d. Būdamas laisvės atėmimo vietoje, 60 proc. nedarbingas ieškovas neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų. Vienintelės jo pajamos yra 160 Eur netekto darbingumo pensija. Ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, kuriam taip pat turėtų skirti išlaikymą, nepaisant to, kad dėl sūnaus išlaikymo nėra priimtas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, ieškovas prašo sumažinti nepilnamečiam vaikui Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį nuo 144,80 Eur iki 60 Eur. Sumažinus sūnui L. nustatytą išlaikymą iki 60 Eur, ieškovas galėtų skirti ir kitam sūnui A. tokio pat dydžio išlaikymą, t. y. 60 Eur. Be to, ieškovui reikalingos bent minimalios lėšos (apie 30-40 Eur) savo minimalių poreikių patenkinimui laisvės atėmimo vietoje.
3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu ieškovui priteistą teikti nepilnamečiam sūnui L. A. materialinį išlaikymą po 500 Lt (144,80 Eur) periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės, padidinant priteistą išlaikymo sumą iki 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, paskiriant atsakovę sūnaus išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas turi žalingų įpročių (linkęs pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas), jis ne tik nesiima veiksmų turtinei padėčiai pagerinti, priešingai – savo veiksmais ją blogina. 2013 metais nutraukiant šalių santuoką ieškovas taip pat atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje, t.y. jo galimybės susirasti priimtiną ir norimą darbą buvo suvaržytos. Tokia pati faktinė situacija egzistuoja ir šiuo metu. Nors ieškovo darbingumas ir sumažėjęs, jis turi galimybes dirbti. Ieškovo 2016 metais sudaryta santuoka ir gimęs kitas vaikas nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo dydį šalių sūnui, nes, planuodamas antrą vaiką, ieškovas žinojo, jog yra skolingas išlaikymą sūnui L. ir savo finansines galimybes privalėjo įvertinti. Santuokos nutraukimo metu šalių sūnui buvo 7 metai, šiuo metu berniukui 12 metų, jis lanko mokyklą, berniuko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui objektyviai padidėjo ir tai yra savarankiškas pagrindas didinti išlaikymą. Sūnaus poreikiai sudaro 460 Eur. Atsakovė taip pat turi naujagimį, kuriam sukakus 2 metams atsakovės gaunamų išmokų mokėjimas pasibaigs. Jokių transporto priemonių atsakovė neturi. Nekilnojamo turto registre registruotas vienintelis atsakovės turtas – butas, tačiau jo disponavimas apribotas hipoteka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį – priteisė iš ieškovo išlaikymą šiam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. lapkričio 21 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant į sūnaus motinos banko sąskaitą už einamą mėnesį iki 10 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės vaiko motiną. Atleido ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Grąžino atsakovei jos atstovo advokato K. J. 2018 m. lapkričio 20 d. kredito įstaigoje „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 2022 sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį.
6. Nurodė, kad po Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, pasikeitė ir ieškovo, ir atsakovės turtinė padėtis. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo, santuokos nutraukimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir šiuo metu ją tebeatlieka. 2015 m. balandžio 8 d. ieškovui nustatytas darbingumo lygis 40,00 proc., o jo netektas darbingumas – 60,00 proc. Marijampolės pataisos namuose ieškovas bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini), pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba – tokios sveikatos būklės asmenų įdarbinti pataisos įstaigoje nėra galimybės. Duomenų, kad ieškovas pataisos įstaigoje dirbo iki jo darbingumo lygio nustatymo ir gavo darbo užmokestį, nepateikta, t. y. nėra duomenų, kad netektas darbingumas sumažino ieškovo pajamas. Ieškovas kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją, nuo 2018 m. – po 209 Eur per mėn. Ieškovas 2016 m. sudarė santuoką ir 2017 m. susilaukė sūnaus. Šiuo metu ieškovas turi du išlaikomus asmenis, tačiau jaunesnio vaiko išlaikymas negali būti teikiamas vyresnio vaiko sąskaita. Ieškovo sutuoktinė dirba, jos mėnesinis darbo užmokestis yra 468 Eur atskaičius mokesčius, o pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė yra sveika ir darbinga, šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna maždaug 400 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką, be to, pagal verslo liudijimą teikia grožio procedūras, šios veiklos vidutinės mėnesinės pajamos yra 450 Eur. Naujos santuokos atsakovė nėra sudariusi, tačiau kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, su kuriuo yra susilaukę dviejų mažamečių vaikų. Šiuo metu atsakovė turi tris išlaikomus asmenis. Prie šeimos išlaikymo prisideda ir jos draugas, kurio mėnesinis darbo užmokestis yra apie 800 Eur. Po santuokos su ieškovu nutraukimo atsakovė įsigijo asmeninio nekilnojamojo turto – gyvenamąjį būstą, kuris yra įkeistas hipoteka. Ieškovo turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu pablogėjimu, o atsakovės turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu pagerėjimu, dėl kurio galėtų būti sumažintas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui. Ieškovo prašomas priteisti 60 Eur dydžio išlaikymas nepatenkintų net būtiniausių dvylikamečio berniuko poreikių. Tuo vadovaujantis teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės nurodyta šalių sūnaus L. A. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 460 Eur dydžio suma iš esmės yra pagrįsta, be to, ieškovas nepilnamečio sūnaus poreikių sumos dydžio neginčijo. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, šalių turimų išlaikytinių skaičių, ieškovo ir atsakovės sveikatą bei ieškovo neišnaudotas galimybes, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš dalies patenkino priešieškinio reikalavimus ir iš ieškovo nepilnamečiui sūnui L. A. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis dydis padidino iki 180 Eur. Didesnį išlaikymą priteisė nuo atsakovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 21 d.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą: ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu pablogėjimu, o atsakovės turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu pagerėjimu, dėl kurio galėtų būti mažintinas iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui L.. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės gautų pinigų, 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kauno rajone. Nors ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo metu ieškovas jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir neturėjo jokio nekilnojamojo turto, 2011 metais atsakovė turėjo savo žinioje ieškovui priklausančias 11 528,00 Eur (atitinkama suma litais) asmenines lėšas. Ieškovo prašymu šiuos pinigus atsakovė turėjo naudoti jų sūnaus L. išlaikymui, skiriant kiekvieną mėnesį po 500 Lt, kadangi tuo metu ieškovas buvo suimtas. Toks susitarimas liko galioti ir po jų santuokos nutraukimo, tokiu būdu ieškovei 2011 m. gruodžio 3 d. gautų lėšų turėjo užtekti vaiko išlaikymui 115 mėnesių (16 mėnesių iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 99 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo, t.y. nuo 2013-04-01). Tuometinė ieškovo turtinė padėtis, vertinant turimas lėšas už ieškovo asmeninio turto pardavimą, nors jos ir buvo atsakovės žinioje, leido ieškovui susitarti dėl teismo sprendime nustatyto išlaikymo. Šiuo metu šių lėšų nėra ir tai yra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas, palyginus su 2013 m. kovo 24 d. buvusia turtine padėtimi.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį, kuriam taip pat turėtų skirti išlaikymą, nes tai yra įstatymo numatyta tėvo pareiga.
7.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas neturi realių galimybių teikti šalių sūnui tokio dydžio išlaikymą. Ieškovui nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis. Marijampolės pataisos namuose ieškovas bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini), pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, tokios sveikatos būklės asmenų įdarbinti pataisos įstaigoje nėra galimybės, ieškovas kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją, nuo 2018 m. po 209 Eur per mėn. Ieškovo laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2024 m., taigi iki 2024 m. ieškovas neturi realių galimybių gauti kitokių pajamų, nei jam mokama netekto darbingumo pensija. Padidindamas priteistiną iš ieškovo išlaikymą sūnui L. iki 180 Eur, teismas faktiškai priteisė iš atsakovo 86 proc. jo gaunamų pajamų, ieškovo minimalių poreikių tenkinimui ir išlaikymo antrajam vaikui teikimui palikdamas 29 Eur.
7.5. Teismo išvada, kad būdamas pataisos įstaigoje ir nedirbdamas ieškovas galėtų užsiimti fizinės jėgos nereikalaujančia intelektine veikla, iš kurios galėtų gauti pajamas, o esant reikalui mokytis ir įgyti reikiamų žinių, yra prielaida, nepagrįsta nei faktais, nei teisės aktais, reglamentuojančiais bausmių atlikimą. Nuteistųjų darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125-128 straipsniai. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Byloje esantis įrodymas patvirtina, kad ieškovo įdarbinti laisvės atėmimo vietoje nėra galimybės dėl jo sveikatos būklės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2 priede nurodytas darbų ir pareigų, kurias laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama dirbti, sąrašas, tarp jų – intelektinio pobūdžio darbai, paslaugos, pareigos. Taigi, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas pagal savo sveikatos būklę ir gebėjimus galėtų užsiimti individualia veikla pataisos namų ribose. Nuteistųjų švietimas ir mokymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147-148 straipsnius, t. y. nuteistieji gali įgyti vidurinį arba profesinį išsilavinimą. Aukštojo mokslo organizuoti nuteistiesiems teisės aktai nenumato, aukštųjų mokyklų dėstytojai į pataisos namus neatvyksta, tokiu būdu nepagrįstos yra teismo išvados apie ieškovo galimybę gauti išsilavinimą ir teikti intelektinio pobūdžio paslaugas, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti. Teismui nepatenkinus šio prašymo, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Santuokos nutraukimo metu šalių sūnui buvo 7 metai, šiuo metu 12 metų, jis lanko mokyklą. Akivaizdu, kad berniuko poreikiui maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui objektyviai padidėjo. Tai sudaro savarankišką pagrindą didinti išlaikymą. Atsakovė pateikė sūnaus vieno mėnesio poreikių suvestinę, kuri patvirtina, kad išlaidos berniuko būtiniausiems poreikiams sudaro 460 Eur, šių dydžių ieškovas neginčijo.
8.2. Tiek Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013, tiek šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra ta pati: nekilnojamojo turto jis neturi ir neturėjo, santuokos nutraukimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir šiuo metu ją tebeatlieka. Aplinkybė, kad 2015 m. balandžio 8 d. ieškovui nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, nesudaro pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kadangi ieškovas pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba. Po darbingumo lygio nustatymo ieškovas kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją, nuo 2018 m. po 209 Eur. Mažai tikėtina, kad tokio dydžio pajamos būtų galimos ieškovui dirbant pataisos įstaigoje. Būdamas pataisos įstaigoje ir nedirbdamas, ieškovas turi daug laisvo laiko, todėl galėtų užsiimti fizinės jėgos nereikalaujančia intelektine veikla, iš kurios gautų pajamas. Ieškovas galėtų mokytis ir įgyti reikiamų žinių. Duomenų, kad ėmėsi panašios veiklos, nepateikta.
8.3. Atsakovė taip pat turi naujagimį, kuriam sulaukus 2 metų amžiaus, motinystės išmokos mokėjimas pasibaigs. Atsakovė taip pat neturi transporto priemonių. Iš nekilnojamojo turto registruotas vienintelis atsakovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,0074 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jų disponavimas apribotas hipoteka. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad teismas neproporcingai nukrypo nuo šalių turtinės padėties. Kita vertus, ieškovo sudaryta santuoka ir gimęs kitas vaikas nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo šalių sūnui dydį, nes, planuodamas antrą vaiką, ieškovas privalėjo įvertinti savo finansines galimybes. Jis žinojo, kad yra skolingas išlaikymą šalių sūnui.
8.4. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad šalių sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja kito tėvo išlaikymas. Atsižvelgęs į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, šalių turimų išlaikytinių skaičių, ieškovo ir atsakovės sveikatą bei ieškovo neišnaudotas galimybes, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo tenkino iš dalies, išlaikymo dydį padidino iki 180 Eur, bet ne iki 200 Eur.
8.5. Neaiškus skundo argumentas, kad teismas privalėjo vertinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, sąlygas, kurios net nebuvo įtrauktos į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pinigų, atsakovės gautų 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kauno rajone. Dėl tų pinigų šiuo metu nagrinėjamas šalių ginčas teisme kitoje byloje. Be to, šalių santuoka buvo nutraukta 2013 m. kovo 21 d., t.y. daugiau kaip po metų nuo šio sandorio sudarymo.
8.6. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovo vardu ieškinį padavė ir apeliacinį skundą surašė ir pasirašė advokatė I. K.. Kartu su ieškiniu ir apeliaciniu skundu pridėta atstovavimo sutartis patvirtina, kad ši atstovavimo sutartis sudaryta 2015 m. kovo 2 d. ir apima atstovavimą visų instancijų teismuose nagrinėjant visas civilines bylas. Minėtos atstovavimo sutarties terminas nenurodytas, laikytina, kad ši sutartis yra neterminuota. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-585/2006 išaiškino, kad tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas įgaliojimas (CK 6.756 str.) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais pagrindais, tame tarpe kai baigiasi įgaliojimo terminas. Jeigu įgaliojimo terminas neapibrėžtas (kas ir yra nagrinėjamu atveju), įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (CK 2.142 str. 2 d.). Vadinasi, įgalinimai advokatei baigėsi 2016 m. kovo 2 d., todėl ieškovo vardu ieškinį ir apeliacinį skundą padavė įgalinimų neturintis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nepilnamečiam šalių sūnui yra padidintas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl ieškovo atstovės advokatės teisės atstovauti ieškovą (apeliantą)
11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo vardu ieškinį ir apeliacinį skundą padavė įgalinimų neturintis asmuo, todėl prašė ieškovo atstovės apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti. Apelianto atstovė advokatė I. K. 2019 m. birželio 13 d. pateikė 2018 m. kovo 2 d. susitarimą dėl atstovavimo sutarties 2015 m. kovo 2 d. Nr. IK-11FA/2015 pratęsimo, kuriuo advokatei I. K. pavesta atstovauti A. A. visų instancijų teismuose nagrinėjant civilines teises su visomis ieškovo, atsakovo, trečiojo ir/ar suinteresuoto asmens, pareiškėjo teisėmis. Įvertinus šį dokumentą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas tinkamai įgalioto atstovo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį.
15. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį dėl šalių nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo pirmuoju pagrindu – dėl ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, o atsakovė pateikė priešieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių vaiko poreikių.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui L. iš apelianto buvo priteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti jo išlaikymui po 500 Lt (arba 144,80 Eur) kas mėnesį. Šiuo teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis atitiko tėvų turtinę padėtį ir septynerių metų vaiko poreikius tuo metu. Nuo minimo sprendimo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo pakankamas laiko tarpas (daugiau kaip penkeri metai), 2013 m. šalių sūnui buvo šešeri metai, ginčijamo sprendimo priėmimo metu – daugiau kaip dvylika metų, t.y. sūnaus amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų kainos. L. A. ginčijamo sprendimo priėmimo metu mokėsi mokykloje, lankė (duomenys neskelbtini). Nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Apeliantas iš esmės neginčija padidėjusių vaiko poreikių, nenurodė kitokių, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tiems poreikiams patenkinti reikalingų konkrečių išlaidų dydžio (CPK 178 straipsnis). Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors ieškovė rašytiniais įrodymais ir nepagrindė visų realių vaiko poreikių, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių sūnaus išlaikymui reikalingą 460 Eur sumą. Ieškovės vaikui skiriamos lėšos nevertintinos kaip perteklinės, reikalaujančios ypatingo, išsamaus pagrindimo, pateikiant visas išlaidas pateisinančius dokumentus.
17. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovo turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu pablogėjimu, o atsakovės turtinės padėties pasikeitimas nelaikytinas esminiu pagerėjimu, dėl kurio galėtų būti mažintinas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui L..
18. Vertindamas ieškovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas santuokos nutraukimo metu pataisos įstaigoje atlikinėjo ir dabar tebeatlieka laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia (duomenys neskelbtini), pabaiga – (duomenys neskelbtini). Marijampolės pataisos namuose ieškovas bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas nedirbo ir nedirba, pripažintas tik iš dalies darbingu (60 proc. netektas darbingumas). Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, nuo 2018 m. kas mėnesį gauna 209 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją, kuri pervedama į pataisos įstaigos sąskaitą ir yra areštuota antstolio R. S., atsakovės reikalavimu vykdant išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A. išieškojimą. Ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. A.. Ieškovo sutuoktinė turi nepilnametę dukterį, gimusią (duomenys neskelbtini), dėl kurios išlaikymo priverstinio išieškojimo iš jos tėvo kreiptasi į antstolį. Moteris dirba, jos mėnesinis darbo užmokestis yra 468 Eur atskaičius mokesčius, gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, pirktame 2015 m., kuris yra įkeistas, nes įsigytas banko suteiktu kreditu (kredito grąžinimo terminas 2043 m., mėnesinė kredito grąžinimo įmoka 99 Eur). Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
19. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl jo galimybės užsiimti intelektine veikla, mokytis ir įgyti reikiamų žinių. Priešingai, nei teigia apeliantas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 2 priedas „Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamų dirbti darbų ir draudžiamų eiti pareigų sąrašas“ numato, kad nuteistiesiems draudžiama dirbti 1) dauginimo aparatais, radijo ir elektros ryšių perdavimo įrengimais (išskyrus elektros ryšių linijų montuotoju, dalyvaujant administracijos atstovui); 2) pardavėjais, buhalteriais, kasininkais, sandėlių vedėjais; 3) medicinos srityje (išskyrus sanitarais); 4) fotografais, televizijos ir kino operatoriais;5) lengvųjų automobilių ir motociklų vairuotojais; 6) eiti pareigas, pagal kurias nuteistiesiems būtų pavaldūs pataisos įstaigų darbuotojai; ) pataisos įstaigos administracijos patalpose, kai jose nėra administracijos atstovo. Taigi šis baigtinis sąrašas nedraudžia apeliantui užsiimti intelektine veikla. Tai, kad, apelianto nuomone, jam nesudaryta galimybė mokytis pagal aukštojo mokslo programą, nepaneigia jo galimybių mokytis ir įgyti profesiją. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad, būdamas įkalinimo įstaigoje, yra charakterizuojamas teigiamai, deda visas pastangas elgtis drausmingai, kad jam nebuvo taikomos drausminės nuobaudos, kas yra viena iš svarbių sąlygų būti paleistam anksčiau laiko. Būdamas atsakingas tėvas, siekdamas pakeisti gyvenimo būdą, elgdamasis drausmingai ir pavyzdingai, apeliantas galėtų siekti anksčiau išeiti į laisvę, gauti darbą, kad galėtų visapusiškai užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi gautų pinigų, pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl kitokio, nei Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu iš ieškovo sūnui priteisto išlaikymo, dydžio ar formos. Tokį susitarimą atsakovė neigė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje. Antra, apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1404-924/2019 panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nurodė, jog „ieškovas pirmos instancijos teisme teigė, kad santuokos nutraukimo metu ieškovo prašymu atsakovė žadėjo pinigus naudoti jų bendro vaiko išlaikymui, skiriant tam kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur), tačiau atsakovė nurodytu tikslu pinigų nenaudojo, o išleido savo poreikiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo argumentai niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013, toks šalių susitarimas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nebuvo įtvirtintas. A. A. įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis (po 500 Lt), išlaikymo sumą pervedant į J. A. atsiskaitomąją sąskaitą (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktas), o ne, kaip tvirtina ieškovas, iš anksto kaip įgaliotinei (kuri tuo pačiu buvo ir išlaikymo lėšų tvarkytoja) perduota konkrečia grynųjų pinigų suma. Be to, tokia ieškovo pozicija vertintina kaip prieštaringa, nes vienu atveju jis teigia, kad jam ieškovė negrąžino ginčo pinigų sumos, kitu atveju teigia, kad nutraukiant santuoką atsakovei (vaiko motinai) pinigai buvo palikti kaip vaikui skirtas išlaikymas.“
21. Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties pablogėjimo (duomenys neskelbtini) gimus sūnui A. A., dėl kurio išlaikymo atsakovas objektyviai negali mokėti ginčijamu sprendimu priteisto dydžio išlaikymo, pažymėtina, kad, nustatydamas išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog apeliantas turi ir kitą išlaikytinį. Vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimų priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas teikia išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusiam sūnui. Priešingai, teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad jis išlaikymo neteikia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs padidėjusius šalių vaiko poreikius, priteisė iš apelianto sūnaus išlaikymui 180 Eur. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
22. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, be šalių sūnaus, turi dar 2 išlaikytinius, jos pajamos yra maždaug 400 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka plius gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos (450 Eur) iš individualios veiklos. Atsakovė naujos santuokos nėra sudariusi, kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, kuris prisideda prie šeimos išlaikymo, jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 800 Eur. Atsakovė gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste: Kauno rajone turi butą ir dalį žemės šalia daugiabučio, šis turtas įsigytas 2013 m. liepą ir įkeistas hipoteka. Nors bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis galėtų būti laikytina geresne nei ieškovo, tačiau tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatęs šalių sūnaus poreikiams reikalingą 460 Eur sumą ir iš ieškovo priteisęs jo išlaikymui 180 Eur, atsakovei paliko didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (280 Eur).
23. Dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
25. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje bei nepilnamečio vaiko poreikius, teisingai nusprendė padidinti šalių sūnui priteistą išlaikymą. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl šalių turtinės padėties. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš apelianto nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.