- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-1404-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17323-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M., atstovaujamos advokato K. J., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3570-920/2019 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. M., 11528,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2011 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas išdavė įgaliojimą tuo metu savo sutuoktinei J. A. disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypu, gyvenamuoju namu bei kiemo statiniais, parduoti juos už kainą savo nuožiūra, gauti pinigus ir perduoti juos ieškovui, bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. Nepaisant to, kad nekilnojamojo turto pardavimo metu ieškovas ir atsakovė buvo susituokę, tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai. 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovė, veikdama kaip ieškovo įgaliota atstovė, sudarė aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią turtas buvo parduotas G. V. ir V. V. už 420000 litų. Paskirsčius už turtą gautas lėšas kreditams dengti, matyti, kad atsakovė gavo už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą 57902,00 litų. Iš gautos pinigų sumos atsakovė sumokėjo 15246,00 litų J. G. už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą, taip pat 2850 litų atsakovė panaudojo ieškovo naudai – pervedė į Kauno Tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų sąskaitas, nurodant, kad tai pinigai skirti A. A.. Tokiu būdu atsakovė negrąžino ieškovui 39806 litų (kas atitinka 11528 eurų sumą), gautų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą.
3. Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013 metais, teikdami pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas ir atsakovė susitarė dėl dalytino turto, turtinių prievolių, tarpusavio išlaikymo ir t.t., o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtino. Minėta sutartis buvo įtraukta į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią (CK 3.53 str. 3 d.). 2013 metais šalims nutraukiant santuoką, šalys sutiko, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė; šio turto įrengimas buvo atliekamas iš kredito įmokoms skirtų lėšų, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tam, kad atsakovė nereikštų reikalavimo į ½ dalies bendrų lėšų (banko kredito įmokų), panaudotų ieškovo asmeniniam turtui pagerinti, ieškovas sutiko, kad nutraukiant santuoką dalis ieškovui negrąžintos sumos, gautos už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, liktų atsakovei kaip kompensacija už atsakovės lėšas, skirtas jo asmeninio turto pagerinimui. Be to, kadangi atsakovė turėjo teisę ir pareigą kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui L. A. priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 21 d.1, nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad likusi dalis ieškovui negrąžintos sumos, gautos už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, liktų atsakovei (kaip nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei) už ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovės J. M. 11528,00 Eur skolą, 50 Eur žyminio mokesčio, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11528,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. A. bei 209 Eur žyminio mokesčio valstybei.
5. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl 11 528 Eur. skolos priteisimo pagrįstumą, rėmėsi Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 27-28 p. nustatytomis aplinkybėmis, jog ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad iš minėtų lėšų (avanso), gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, ieškovė 15 246 Lt sumą 2011 m. spalio 13 d. pervedė nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkei J. G., ieškovė J. M. atsakovui į Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių II-ųjų pataisos namų sąskaitas laikotarpiu nuo 2011-10-17 iki 2012-08-01 pervedė 2 850 Lt, tačiau ieškovė niekaip nepagrindė, kur buvo panaudotos likusios lėšos, gautos už parduotą atsakovui priklausiusį turtą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, gali būti laikomos turinčiomis prejudicinę reikšmę, nes patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovė negrąžino ieškovui 39806 litų (11528 eurų) sumos, gautos už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą.
6. Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimą reg. Nr. 34/358, patvirtiną Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius A. V.. Tai reiškia, kad spręsti šalims asmenine nuosavybe priklausančio turto disponavimo klausimų santuokos nutraukimo byloje įstatymas neįpareigoja. Todėl konstatavus, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai, o taip pat remiantis Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 patvirtintomis aplinkybėmis dėl 11 528 Eur negrąžintos sumos dydžio, teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl 11 528 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas. Nutraukiant šalių santuoką atsakovė nereikalavo pripažinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), šalių bendra jungtine nuosavybe, neprašė priteisti jai kokios nors kompensacijos už neva tai nurodytą bendro turto pagerinimą, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad dalis ieškovui negrąžintos sumos liko atsakovei kaip kompensacija už atsakovės lėšas, skirtas ieškovo asmeninio turto pagerinimui, negali būti laikomos pagrįstomis ir paneigiančiomis jos įsiskolinimo ieškovui dydį.
7. Teismas pripažino, kad nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais atsakovės nurodytos aplinkybės, jog nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad likusi dalis ieškovui negrąžintos sumos liktų atsakovei (kaip nepilnamečio sūnaus įstatyminei atstovei) už ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui. Be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje A. A. pradiniu priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013 patvirtintos A. A. ir J. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir išdėstyti jį taip, jog A. A. nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui skyrė vienkartinę išmoką 49 900 Lt nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., skaičiuojant po 500 Lt išlaikymo per mėnesį, o nuo 2021 m. birželio 1 d. A. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui L. A. po 60 Eur išlaikymo iki jo pilnametystės (Kauno apygardos teismo 2017-05-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 p. 33).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. M. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 143-149). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, tuo pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl ko byloje buvo nustatytos iš esmės neteisingos, tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kas lėmė, jog ir pati byla buvo išspręsta neteisingai. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad 2011 m. atsakovė liko negrąžinusi ieškovui 39806 Lt (11528 Eur) sumos, gautos už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, šios aplinkybės yra nustatytos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017. Tačiau teismas nepagrįstai ignoravo faktines aplinkybes, susijusias su 2013 metais šalių santuokos nutraukimu ir suklydo, pateikdamas šių aplinkybių teisinį vertinimą.
8.2. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 nebuvo sprendžiami nei buvusių sutuoktinių tarpusavio turtiniai klausimai, nei atsakovo įsiskolinimo už nepilnamečio sūnaus išlaikymą nuo 2011-12-02 Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo iki (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo klausimai, todėl teismo motyvas, jog minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti laikomos turinčiomis prejudicinę reikšmę, kad J. M. niekaip negali pagrįsti, kur buvo panaudotos likusios lėšos, gautos už parduotą A. A. priklausiusį turtą, yra nepagrįstas.
8.3. Teismas turėjo pareigą patikrinti atsakovei ginantis nuo pareikšto ieškinio nurodytų atsikirtimų dėl įskaitymo pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovo reikalavimas dėl 11528 Eur (39806 litų) atsakovės skolos, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė neprivalėjo reikšti priešieškinio dėl atlikto įskaitymo. Formalus proceso teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo įvykdymu.
8.4. Nepagrįstas teismo motyvas, jog atsakovė nereikalavo pripažinti gyvenamąjį namą šalių bendra jungtine nuosavybe, neprašė priteisti jai kokios nors kompensacijos už neva tai nurodytą bendro turto pagerinimą. Tam, kad 2013 metais nutraukiant santuoką ieškovas sutiktų, jog pas atsakovę esanti dalis pinigų sumos būtų įskaityta ir liktų atsakovei kaip kompensacija už atsakovės lėšas, skirtas jo asmeninio turto pagerinimui (banko kredito įmokoms), atsakovei nebuvo būtina įtraukti į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atskirą reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą šalių bendra jungtine nuosavybe.
8.5. Teismas savo sprendime yra nenuoseklus: jeigu jau teismas pripažino, kad 2013 metais nutraukiant santuoką šalys neišsprendė tarpusavio finansinių įsipareigojimų, t. y. po santuokos nutraukimo atsakovė liko skolinga buvusiam sutuoktiniui 11528 Eur (39806 litų) sumą, atitinkamai, teismas turėjo pripažinti, kad 2013 metais nutraukiant santuoką liko neišspręstas klausimas ir dėl priešpriešinės ieškovo skolos atsakovei klausimas už 2006-2013 metais atsakovės lėšas, skirtas ieškovo asmeninio turto pagerinimui (banko kredito įmokoms), kurios atsakovei turėjo būti kompensuotinos.
8.6. Apeliantės nuomone, nutraukiant santuoką, kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais išsprendžiamas ir santuokoje įgyto ne tik turto, bet ir sutuoktinių tarpusavio turtiniai klausimai bei sutuoktinių turtinių prievolių padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto (įskaitant turtinių prievolių) padalijimo įgyja res judicata galią ir ateityje negali būti keičiama. Todėl, jeigu 2013 metais nutraukiant šalių santuoką ieškovas laikė save atsakovės kreditoriumi, jis privalėjo tai nurodyti ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
8.7. Teismas neįvertino, kad ieškovas nei 2013 metais nutraukiant šalių santuoką, nei šešis metus po santuokos nutraukimo nereiškė atsakovei jokių reikalavimų dėl skolos, atsiradusios dar 2011 metais pardavus ieškovo asmeninį turtą. Toks ieškovo reikalavimas atsirado tik tada, kai Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2940-840/2019 atsakovė pareiškė reikalavimą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu nepilnamečiui sūnui L. A. iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį.
Atsiliepimas
9. Ieškovas A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (el. b. l. 163-166). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nepaisant to, jog nekilnojamojo turto pardavimo metu ieškovas ir atsakovė buvo susituokę, tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimą. Ši aplinkybė yra svarbi, nes remiantis CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatomis šalių santuokos nutraukimo metu turi būti išspręsti sutuoktinių bendro turto ir prievolių kitiems asmenims (kreditoriams) padalinimo klausimai.
9.2. Teismas pagrįstai civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 nustatytas aplinkybes laikė prejudicinėmis. Prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Minėtoje byloje A. A. įrodinėjo, jog jam priklausantys pinigai buvo J. M. (A.) žinioje (jos sąskaitoje), o J. M. įrodinėjo, jog visus pinigus išleido A. A. naudai, tačiau to neįrodė.
9.3. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 nustatytos aplinkybes negali būti laikomos prejudiciniais faktais, tai šioje civilinėje byloje atsakovė turėjo visas galimybes įrodyti, jog pinigus ieškovui grąžino ar panaudojo jo naudai, jo poreikiams tenkinti ar kitaip įvykdė ieškovo nurodymus dėl jam priklausančių pinigų panaudojimo. Tokių įrodymų atsakovė pirmos instancijos teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Teismas vertino apeliantės nurodytas aplinkybes dėl įskaitymo. Aplinkybė, jog teismas vertino įrodymus kitaip, nei mano atsakovė, nėra pagrindas pripažinti pirmos instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Atsakovė neįrodė, kad santuokos metu jos ar ieškovo lėšomis būtų sumokėtos kredito įmokos ir koks tų įmokų dydis, taip pat atsakovė neįrodė savo argumentų dėl to, kad ieškovas turėjo vaiko išlaikymo įsiskolinimą.
9.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog iš įgaliojimo teisinių santykių atsiradęs ieškovo reikalavimas dėl 11528 Eur priteisimo iš atsakovės turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Teismas nutraukdamas santuoką, sprendžia tik sutuoktinių bendro turto ir prievolių kitiems asmenims (kreditoriams) padalinimo klausimą, bei galimos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą, t. y. pasisako dėl santykių, kurie reglamentuojami CK III ir VI knygos normomis, bet ne teisės normomis, reglamentuojančiomis atstovavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
12. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas išdavė įgaliojimą tuo metu savo sutuoktinei J. A. (atsakovei) disponuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu adresu (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti juos už kainą savo nuožiūra, gauti pinigus ir perduoti juos ieškovui, bei atlikti kitus įgaliojime nurodytus veiksmus. 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovė, veikdama kaip ieškovo įgaliota atstovė, sudarė asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 19-33).
13. Pagal 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį 57 902 Lt buvo perduota atsakovei, iš kurių 42 000 Lt pervesta į jos sąskaitą, o 15 902 Lt prieš pasirašant sutartį perduota atsakovei grynaisiais pinigais. Iš minėtų lėšų (avanso), gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, ieškovė 15 246 Lt 2011 m. spalio 13 d. pervedė nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkei, be to 2 850 Lt perdavė ieškovui laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 17 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. pervesdama pinigus į Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių II-ųjų pataisos namų sąskaitas. Be to, dalis pinigų buvo pervesta kreditoriui (AB DNB bankui) pagal ieškovo 2006 m. balandžio 10 d. ir atsakovės 2008 m. sausio 31 d. kredito sutartis. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovui nebuvo perduota (grąžinta) ieškiniu reikalaujama 39806 Lt (11528 Eur) suma, gauta už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą.
14. Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), tačiau nutraukiant santuoką skolos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą grąžinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovas 2018 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą dėl 11528 Eur skolos iš atsakovės priteisimo.
15. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės J. M. 11528,00 Eur skolą, sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė įgaliotojo ir įgaliotinio teisiniai santykiai, todėl atsakovei 11 528 Eur neperdavus (negrąžinus) ieškovui už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą 11 528 Eur laikė, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas.
16. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai ignoravo faktines aplinkybes, susijusias su 2013 metais šalių santuokos nutraukimu ir suklydo pateikdamas šių aplinkybių teisinį vertinimą. Atsakovė nurodo, kad pas atsakovę likę pinigai (11 528 Eur) šalių susitarimu atiteko atsakovei kaip kompensacija už atsakovės lėšas, skirtas jo asmeninio turto pagerinimui (banko kredito įmokoms), kita pinigų dalis už ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui (už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2013-03-21). Apeliantė pažymi, kad jeigu 2013 metais nutraukiant šalių santuoką ieškovas būtų laikęs save atsakovės kreditoriumi, jis būtų tai nurodęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Tačiau ieškovas nei 2013 metais nutraukiant šalių santuoką, nei šešerius metus po santuokos nutraukimo nereiškė atsakovei jokių reikalavimų dėl šios skolos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
17. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms laisva valia nutaria nutraukti santuoką tokiu būdu. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudaro galimybę pagal byloje pateiktus duomenis spręsti dėl sutuoktinių turto balanso, tinkamo jų turto pasidalijimo, dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, t. y. kad pateikta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Tai paneigia ieškovo argumentus, kad jis, kaip kreditorius, nutraukiant santuoką neturėjo pareigos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje spręsti klausimo dėl sutuoktinės turtinės prievolės, nes kaip jau buvo minėta, šalys santuokos nutraukimo byloje pačios sudaro bendro turto balansą, į kurį turi įtraukti tiek turto aktyvą, tiek pasyvą, ir atitinkamai šį turtą pasidalinti bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
19. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį, nurodo aplinkybes, susijusias su sutuoktinių turto balanso sudarymu, t. y. (tiek aktyvo (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvo (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams), ir jo nurodymu santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisinių pasekmių sutartyje. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai vienas iš sutuoktinių buvo kito sutuoktinio kreditorius, tačiau nutraukiant santuoką tokie duomenys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nurodyti, sutuoktiniams iš esmės patvirtinant, kad kreditorinių reikalavimų vienas kitam neturi. Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013 pagal pareiškėjų J. M. (santuokinė pavardė – A.) ir A. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) matyti, kad sutuoktiniai bendrai įgyto bei dalintino turto neturėjo, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės sprendė tik klausimą, susijusį su jų nepilnamečiu vaiku (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo, bendravimo su vaiku tvarkos).
20. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad nutraukiant santuoką dar nebuvo suėjęs atsakovės prievolės grąžinti pinigus įvykdymo terminas, taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų įsipareigojusi po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovui pinigus, todėl vien tai, kad pinigai gauti už nekilnojamojo turto pardavimą buvo jo asmeninė nuosavybė, o atsakovė parduodama turtą veikė išduoto įgaliojimo pagrindu, nereiškia, kad ieškovas, kaip kreditorius, neturėjo pareigos spręsti šio santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (dėl sutuoktinės turtinės prievolės) klausimo. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą, pareikštą atskiroje byloje, dėl skolos priteisimo pagrįstu. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovo ieškinį ir priteisus skolą, susidariusią santuokos metu, vienam iš buvusių sutuoktinių susidarytų situacija, kai būtų pakeistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintas (nustatytas) buvusių sutuoktinių turto balansas, t. y. toks sprendimas turėtų įtakos santuokos nutraukimo byloje išspręstiems buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams, tėvų pareigai materialiai išlaikyti savo vaiką.
21. Ieškovas pirmos instancijos teisme teigė, kad santuokos nutraukimo metu ieškovo prašymu atsakovė žadėjo pinigus naudoti jų bendro vaiko išlaikymui, skiriant tam kas mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur), tačiau atsakovė nurodytu tikslu pinigų nenaudojo, o išleido savo poreikiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo argumentai niekuo nepagrįsti. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013, toks šalių susitarimas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nebuvo įtvirtintas. A. A. įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis (po 500 Lt), išlaikymo sumą pervedant į J. A. atsiskaitomąją sąskaitą (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktas), o ne, kaip tvirtina ieškovas, iš anksto kaip įgaliotinei (kuri tuo pačiu buvo ir išlaikymo lėšų tvarkytoja) perduota konkrečia grynųjų pinigų suma. Be to, tokia ieškovo pozicija vertintina kaip prieštaringa, nes vienu atveju jis teigia, kad jam ieškovė negrąžino ginčo pinigų sumos, kitu atveju teigia, kad nutraukiant santuoką atsakovei (vaiko motinai) pinigai buvo palikti kaip vaikui skirtas išlaikymas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo A. A. pradiniu priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir išdėstyti jį taip, jog A. A. nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui skyrė vienkartinę išmoką 49 900 Lt nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., skaičiuojant po 500 Lt išlaikymo per mėnesį, o nuo 2021 m. birželio 1 d. A. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui L. A. po 60 Eur išlaikymą iki jo pilnametystės, tačiau teismui nustačius priešieškinio trūkumus, minėto reikalavimo dėl išlaikymo vėliau nebereiškė (Kauno apygardos teismo 2017-05-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017 33 p.), toks reikalavimas teisme nėra pareikštas iki šiol (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo ieškovo pozicijos dėl šalis siejusių teisinių santykių (teisių ir pareigų) ir ginčo sumos dydžio nenuoseklumą.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalys gyvendamos santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) turėjo paėmę paskolas iš banko, kurias galutinai padengė piniginėmis lėšomis gautomis 2011 m. gruodžio 2 d. pardavus butą, taip pat turėjo nepilnametį vaiką, kuriam buvo būtinas išlaikymas, santuoka nutraukta praėjus daugiau kaip metams po turto pardavimo, taip pat į tai, kad ieškovas, kaip kreditorius (jeigu jis būtų tokiu save laikęs), beveik septynerius metus nuo turto pardavimo ir apie penkerius su puse metų po santuokos nutraukimo nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, byloje duomenų, kad ir po santuokos nutraukimo ieškovą ir atsakovę būtų sieję atstovimo pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. išduotą įgaliojimą santykiai, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovas nelaikė savęs atsakovės kreditoriumi bei turinčiu reikalavimo teisę į atsakovę, todėl nutraukiant santuoką santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje klausimas dėl atsakovės prievolės grąžinti 11 528 Eur už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą sutuoktinių nebuvo sprendžiamas. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas ne santuokos nutraukimo byloje, o reiškiant ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais, gali pažeisti tiek kito buvusio sutuoktinio, tiek jų nepilnamečio vaiko interesus, nes liktų neįvertinti naujai pareikšto kreditoriaus reikalavimo įtaka buvusių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms.
23. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas neįvertino santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumų bei įsiteisėjusio teismo sprendimo įtakos santuokos nutraukimo byloje išspręstiems buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams, todėl neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmeti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24. Kiti apeliacinio skundo ir atsikirtimo į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Panaikinus pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, spręstinas klausimas dėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė prašymo ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmos instancijos teismas dėl jų paskirstymo pagrįstai nesprendė.
27. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, nes ne jos naudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio valstybei, todėl apeliacinį skundą tenkinus šios apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.
29. Atsakovė už apeliacinį skunda sumokėjo tik 100 Eur žyminio mokesčio, nors pagal įstatymą turėjo sumokėti 259 Eur, todėl valstybei nesumokėto žyminio mokesčio dalis (159 Eur), atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei J. M. iš ieškovo A. A. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo A. A. 159,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) valstybei bylinėjimosi išlaidų (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.