Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-2940-840/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-25
Bylos Nr.: e2-2940-840/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-17171-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Joana Kvaselytė
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: J. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2940-840/ 2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17171-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.4.1.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,sekretoriaujant Editai Juršienei,dalyvaujant ieškovo A. A. atstovei advokatei I. K.,atsakovei J. M.,atsakovės atstovui advokatui K. J. ir

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovui V. A.,

nedalyvaujant ieškovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei J. M. ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui A. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija šioje byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys

1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, – priteisti iš jo – ieškovo A. A. – nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

II. Priešieškinis

2. Atsakovė J. M. pateikė teismui priešieškinį taip pat prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį, – priteisti iš ieškovo A. A. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

III. Šalių pozicijos

3. Teismo posėdžio metu ieškovo A. A. atstovė advokatė I. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o su atsakovės J. M. priešieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovė J. M. ir jos atstovas advokatas K. J. teismo posėdžio metu priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o su ieškovo A. A. ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

IV. Ieškinio ir atsikirtimo į priešieškinį argumentai

5. Ieškovo A. A. reikalavimai ir atsikirtimai į atsakovės J. M. priešieškinį grindžiami šiais ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovo A. A. atstovė advokatė I. K. (b. l. 1–3, 69–71, 152, 166):

5.1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 (b. l. 4–5, 18) nutraukta ieškovo A. A. ir atsakovės J. M. (tuo metu – A.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių: nustatyta mažamečio sūnaus L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina, o tėvas įsipareigojo mažamečiui sūnui teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (144,80 Eur; pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, Tarybos Sprendimą 2014/509/ES ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (1,00 Eur = 3,45280 Lt) iki sūnaus pilnametystės, sumokant į nurodytą banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.

5.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.201 straipsnį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinės byla Nr. 3K-3-294/2010), jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovas A. A. prašo teismo sumažinti šalių nepilnamečiui sūnui L. A. iš jo – tėvo – teismo priteisto išlaikymo dydį, kas mėnesį mokant po 60,00 Eur, ir kategoriškai nesutinka teikti atsakovės J. M. prašomo didesnio išlaikymo jų sūnui, kas mėnesį mokant po 200,00 Eur, nes situacija, lyginant ją su buvusia 2013 m. kovo 21 d., t. y. su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra iš esmės pasikeitusi:

5.3.1. Ieškovas A. A. santuokos nutraukimo metu atlikinėjo ir tebeatlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau 2015 m. balandžio 8 d., po 2002 m. patirtos šautinės traumos, ieškovui nustatytas net 60,00 proc. netekto darbingumo lygis (netekto darbingumo lygis nustatytas iki 2029 m.) (b. l. 6–7, 19, 147), dėl ko ieškovas A. A., būdamas neįgalus pataisos įstaigoje, neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų. Šiuo metu vienintelės ieškovo mėnesinės pajamos yra 209,00 Eur netekto darbingumo pensija, kuri pervedama į pataisos įstaigos sąskaitą ir yra areštuota antstolio R. S., atsakovės J. M. reikalavimu vykdant išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A. išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0070/15/00582; b. l. 9, 14–17). Be to, ieškovas A. A. neturi jokio kito turto (b. l. 11). Atsižvelgus į ieškovo A. A. amžių, sunku tikėtis, kad jo sveikatos būklė pagerės.

5.3.2. Ieškovas A. A. (duomenys neskelbtini) vedė ir 2017 m. liepą susilaukė sūnaus A. A. (b. l. 6–7), kuriam ieškovas taip pat privalo teikti išlaikymą, net jei jis nėra priteistas teismo sprendimu – tai įstatyme įtvirtinta tėvo pareiga. Be to, ir pačiam ieškovui A. A. mėnesiui reikia 30,00–40,00 Eur būtiniausių poreikių patenkinimui net ir esant pataisos įstaigoje. Šiuo metu ieškovas A. A. iš dalies yra išlaikomas sutuoktinės V. A. (buvusi S.), kurios mėnesinis darbo užmokestis yra 468,00 Eur, atskaičius mokesčius, ir kuri turi nepilnametę dukterį, kurią taip pat privalo išlaikyti, nes nepilnametės dukters tėvas išlaikymo neteikia, dėl ko yra pradėtas priverstinis išlaikymo vaikui išieškojimas (b. l. 153–154, 167–170). Ieškovo sutuoktinė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (pirktas 2015 m.), kuris yra įkeistas, nes įsigytas banko suteiktu kreditu, kredito grąžinimo terminas – 2043 m., mėnesinė kredito grąžinimo įmoka – 99,00 Eur (b. l. 157–159, 171–192). Nagrinėjamu atveju negalima tikėtis, jog ieškovo A. A. turtinė padėtis pagerės.

5.4. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 (b. l. 4–5, 18) patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią pasirašant pataisos įstaigoje, ieškovas A. A. ir atsakovė J. M. (tuo metu – A.) sutarė, jog nepilnamečio sūnaus L. A. išlaikymui iki vaiko pilnametystės atsakovė naudos anksčiau ieškovo jai perduotus pinigus (ieškovo asmeninius) – 11528,00 Eur (39803,88 Lt), – gautus atsakovės, veikusios kaip ieškovo įgaliotinės, 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kauno rajone. Šalių sutarimu šią pinigų sumą atsakovė J. M. turėjo naudoti nepilnamečio sūnaus L. A. išlaikymui po 500,00 Lt (144,80 Eur) kiekvieną mėnesį. Šių pinigų turėjo užtekti 115 mėnesių (16 mėnesių iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 99 mėnesiams po teismo sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2013 m. balandžio 1 d.). Taigi, tuometinė ieškovo A. A. turtinė padėtis leido ieškovui susitarti dėl teismo sprendime nustatyto išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydžio. Tai, kad atsakovė J. M. gavo pinigų pardavusi ieškovo A. A. nekilnojamąjį turtą, tačiau tuos pinigus naudojo savo, ne šalių nepilnamečio sūnaus reikmėms, patvirtina pateikti teismų sprendimai, kur buvo atmestas atsakovės J. M. ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir patenkintas ieškovo A. A. ieškinys dės bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo (Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1741-955/2016 ir Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-833-230/2017; b. l. 72–104, 80). Be to, šiuo metu teisme nagrinėjamas šalių ginčas dėl nurodytų pinigų grąžinimo, t. y. dėl santuokos nutraukimo byloje neišspręsto turto. Reikšdama priešieškinį šioje civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, atsakovė J. M. elgiasi nesąžiningai.

V. Priešieškinio argumentai ir atsikirtimai į ieškinį

6. J. M. priešieškinis ir atsikirtimai į ieškovo A. A. ieškinį grindžiami šiais priešieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino atsakovė J. M. ir jos atstovas advokatas K. J. (b. l. 41–45):

6.1. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, o tik esminis (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo naujausioje praktikoje pabrėžia, kad nors teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios neįgijimo ypatumu, kita vertus, šis ypatumas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, negali (iš naujo ar pakartotinai) vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Toks vertinimas reikštų teismo sprendimo res judicata galios paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-395-313/2018);

6.2. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Ir nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

6.3. Atsakovė J. M. prašo teismo padidinti šalių nepilnamečiui sūnui L. A. iš ieškovo A. A. teismo priteisto išlaikymo dydį, kas mėnesį mokant po 200,00 Eur, kadangi natūraliai padidėjo vaiko poreikiai, ir kategoriškai nesutinka su ieškovo A. A. reikalavimu sumažinti šalių nepilnamečiui sūnui L. A. iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, kas mėnesį mokant po 60,00 Eur, kadangi ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 2013 m. kovo 21 d., t. y. su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, nėra esmingai pasikeitusi:

6.3.1. Atsakovės J. M. ir ieškovo A. A. santuokos nutraukimo metu jų nepilnamečiui sūnui L. A. buvo septyneri, šiuo metu jam jau dvylika. Šalių nepilnametis sūnus auga ir natūraliai didėja jo poreikiai. Tam, kad šiuo metu būtų patenkinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai, jo išlaikymui kas mėnesį turi būti skiriama maždaug apie 460,00 Eur (maistas – 150,00 Eur; higienos priemonės – 20,00 Eur; apranga/ avalynė – 50,00 Eur; laisvalaikis – 40,00 Eur; vitaminai – 10,00 Eur; vaistai – 10,00 Eur; komunaliniai mokesčiai – 50,00 Eur; baldai/ patalynė/ rankšluosčiai ir panašiai – 40,00 Eur; būreliai – 20,00 Eur; žaislai/ lavinimo priemonės/ judėjimo priemonės – 40,00 Eur; transportas – 30,00 Eur).

6.3.2. Atsakovė J. M. šiuo metu nedirba, kas mėnesį gauna 959,00 Eur vaiko priežiūros išmoką, tačiau tokio dydžio vaiko priežiūros išmokos negaus, kai jauniausiam vaikui sukaks dveji (b. l. 46–51), bus maždaug 400,00 Eur. Atsakovė transporto priemonių neturi (b. l. 52–53), gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste: Kauno rajone turi butą ir dalį žemės, šalia daugiabučio. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas hipoteka (b. l. 54–65);

6.3.3. Ieškovas A. A. turi žalingų įpročių – linkęs pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, – jis ne tik nesiima veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, bet, priešingai, savo veiksmais blogina turtinę padėtį. 2013 m. nutraukiant šalių santuoką, ieškovas A. A. taip pat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, t. y. jo galimybės susirasti priimtiną ir norimą darbą jau tuo metu buvo suvaržytos. Tokia pati situacija yra ir šiuo metu. Nors ieškovo darbingumas sumažėjo, jis turi galimybes dirbti – užsiimti intelektualia veikla. Ieškovo A. A. 2016 m. sudaryta santuoka ir gimęs antras sūnus nesudaro pagrindo mažinti išlaikymo pirmajam sūnui dydį, nes, planuodamas antrą vaiką, ieškovas privalėjo įvertinti savo finansines galimybes, nes žinojo, kad yra skolingas išlaikymo pirmajam savo sūnui.

7. Paklausta teismo posėdžio metu atsakovė J. M. atsakė, kad šiuo metu naujos santuokos nėra sudariusi, tačiau kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, su kuriuo yra susilaikę dviejų mažamečių vaikų. Šiuo metu ji nedirba, gauna maždaug 400,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką, ketina grįžti į darbą. Be to, pagal verslo liudijimą teikia grožio procedūras. Šios veiklos vidutinės mėnesinės pajamos yra 450,00 Eur. Prie šeimos išlaikymo prisideda ir jos draugas, jo mėnesinis darbo užmokestis yra maždaug 800,00 Eur. Pati yra sveika ir darbinga. Vyriausiasis sūnus L. A. taip pat yra sveikas, specialių poreikių neturi. Ieškovo A. A. siūlomas kas mėnesį teikti išlaikymas sūnui – 60,00 Eur – padengtų tik sūnaus būrelių išlaidas – baseino, dziudo ir robotikos. Pardavusi ieškovo A. A. asmeninį nekilnojamąjį turtą, ji pinigus gavo, tačiau su ieškovu dėl šių pinigų panaudojimo jų nepilnamečio sūnaus L. A. išlaikymui niekada nesitarė.

VI. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

8. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovas V. A. palaikė teismui pateiktą išvadą (b. l. 36), jog teismo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui L. A. dydžio mažinimas prieštarauja vaiko interesams, o teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio didinimas nagrinėjamu atveju atitiktų vaiko interesus.

VII. Ieškinys atmestinas, o priešieškinis iš dalies tenkintinas

VIII. Faktinės aplinkybės

9. Pagal bylos nagrinėjimo teisme metu ištyrus rašytinius įrodymus matyti, kad:

9.1. Ieškovas A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 (b. l. 129–130, 124–126, 127) nutraukta ieškovo A. A. ir atsakovės J. M. (tuo metu – A.) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią:

9.2.1. Nustatyta nepilnamečio sūnaus L. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina J. M. (tuo metu – A.);

9.2.2. Tėvas A. A. įsipareigojo nepilnamečiui sūnui L. A. teikti išlaikymą po 500,00 Lt (144,80 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nepilnamečiui sūnui skirtus pinigus pervedant į motinos J. M. (tuo metu – A.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) už einamą mėnesį iki 10 dienos, o motina įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

9.2.3. Konkreti tėvo A. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. A. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nenustatyta – auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru sutarimu.

9.2.4. Šalys pareiškė, kad santuokoje bendrai įgyto turto neturi.

9.2.5. A. A. ir J. M. (tuo metu – A.) išlaikymo vienas iš kito nereikalavo.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Pagal Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 esančius rašytinius įrodymus santuokos nutraukimo metu ieškovas A. A. ir J. M. (tuo metu – A.) nekilnojamojo turto neturėjo, o transporto priemonę – 1991 m. lengvąjį automobilį „VW Passat“ – turėjo tik ieškovas (b. l. 117–121).

9.4. Ieškovas A. A. santuokos nutraukimo metu pataisos įstaigoje atlikinėjo ir dabar tebeatlieka laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 3 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 3 d. Marijampolės pataisos namuose ieškovas bausmę atlieka nuo 2017 m. gruodžio 12 d., nedirbo ir nedirba, pripažintas tik iš dalies darbingu – 40,00 proc., – jo netektas darbingumas – 60,00 proc. (diagnozė – T91.3, nugaros smegenų sužalojimo padariniai), – tokios sveikatos būklės asmenų įdarbinti pataisos įstaigoje nėra galimybės (b. l. 146–148).

9.5. Ieškovas A. A. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11), nuo 2018 m. kas mėnesį gauna 209,00 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 135–142), kuri pervedama į pataisos įstaigos sąskaitą ir yra areštuota antstolio R. S., atsakovės J. M. reikalavimu vykdant išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A. išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0070/15/00582; b. l. 9, 14–17).

9.6. Ieškovas A. A. 2016 m. susituokė su V. S. (dabar – A.) ir 2017 m. liepą susilaukė sūnaus A. A. (b. l. 6–7). Ieškovo sutuoktinė turi nepilnametę dukterį, gimusią 2013 m., dėl kurios išlaikymo priverstinio išieškojimo iš jos tėvo kreiptasi į antstolį. Moteris dirba, jos mėnesinis darbo užmokestis yra 468,00 Eur, atskaičius mokesčius, gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (pirktame 2015 m.), kuris yra įkeistas, nes įsigytas banko suteiktu kreditu (kredito grąžinimo terminas – 2043 m., mėnesinė kredito grąžinimo įmoka – 99,00 Eur; b. l. 157–159, 171–192).

9.7. Atsakovė J. M. šiuo metu nedirba yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 46–51). Atsakovė transporto priemonių neturi (b. l. 52–53), gyvena asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste: Kauno rajone turi butą ir dalį žemės, šalia daugiabučio. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas įsigytas 2013 m. liepą ir įkeistas hipoteka (b. l. 54–65).

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad šiuo metu:

10.1. Atsakovė J. M. yra sveika ir darbinga, naujos santuokos nėra sudariusi, tačiau kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, su kuriuo yra susilaikę dviejų mažamečių vaikų. Šiuo metu atsakovė nedirba ir gauna maždaug 400,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką. Be to, atsakovė pagal verslo liudijimą teikia grožio procedūras, šios veiklos vidutinės mėnesinės pajamos yra 450,00 Eur. Prie šeimos išlaikymo prisideda ir jos draugas, kurio mėnesinis darbo užmokestis yra apie 800,00 Eur.

10.2. Atsakovė J. M. turi tris išlaikomus asmenis – nepilnamečius vaikus.

10.3. Šalių nepilnametis sūnus L. A. yra sveikas, specialių poreikių neturi.

10.4. Teisme nagrinėjamas dar vienas ieškovo A. A. ir atsakovės J. M. ginčas dėl atsakovės, veikusios kaip ieškovo įgaliotinės, gautų pinigų 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kauno rajone.

IX. Ginčo esmė

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovo A. A. teiktino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui L. A. dydžio, t. y. dėl iš ieškovo teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ar padidinimo.

X. Teisinis vertinimas

12. Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnį išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010 ir kitos), tačiau tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d nutartis Nr. 3K-3-1017/ 2003 ir kitos). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

14. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnį teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (2 dalis). Teismas taip pat gali pakeisti priteisto išlaikymo formą (3 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatos iškristalizuotos – teismas turi teisę pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-495/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010 ir kitos). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

17. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

18. Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 245,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/vyriausybe-patvirtino-socialines-paramos-ismoku-bazes; https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25318&p_k=1&p_t=253462; 2 straipsnio 2 dalies 1punktas)

20. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

21. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos).

22. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos).

23. Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009, 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).

24. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių (Lietuvos Respublikos CK 3.199 straipsnis).

25. Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 178 straipsnis).

26. Pažymėtina, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai įstojus į Euro zoną, t. y. įsivedus mokėjimo priemonę eurą, prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, taip pat didėjo ir gyventojų išlaidos t. y. objektyviai pasikeitė šalies ekonominė padėtis, kas skelbiama oficialioje šalies statistikoje.

27. Taip pat pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams valstybės skirtas finansavimas ir artimųjų giminaičių parama vaikui neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat ir nesumažina šios prievolės apimties.

28. Nagrinėjamu atveju teismas nepasisako dėl pinigų, atsakovės J. M. gautų 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus ieškovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą Kauno rajone, kadangi dėl jų šiuo metu nagrinėjamas šalių ginčas teisme kitoje byloje. Be to, šalių santuoka buvo nutraukta po daugiau kaip metų nuo šio sandorio – 2013 m. kovo 21 d.

29. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo A. A. atstovės advokatės I. K. ir atsakovės J. M. paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas:

29.1. Po Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013, kuriuo iš ieškovo A. A. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui L. A., pasikeitė ir ieškovo A. A., ir atsakovės J. M. turtinė padėtis. Ieškovas A. A. nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo, santuokos nutraukimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje ir šiuo metu ją tebeatlieka. 2015 m. balandžio 8 d. ieškovui A. A. nustatytas darbingumo lygis – 40,00 proc., – o jo netektas darbingumas – 60,00 proc. (diagnozė – T91.3, nugaros smegenų sužalojimo padariniai). Marijampolės pataisos namuose ieškovas bausmę atlieka nuo 2017 m. gruodžio 12 d., pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba – tokios sveikatos būklės asmenų įdarbinti pataisos įstaigoje nėra galimybės. Duomenų, kad ieškovas pataisos įstaigoje dirbo iki jo darbingumo lygio nustatymo ir gavo darbo užmokestį, nepateikta, t. y. duomenų, kad netektas darbingumas sumažino ieškovo A. A. pajamas, nėra. Suprantama, įprastai netekto darbingumo lygis turi įtakos asmens galimybėms gauti darbą ar užsidirbti, bet po darbingumo lygio nustatymo ieškovas A. A. kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją – nuo 2018 m. 209,00 Eur dydžio. Mažai tikėtina, kad tokio dydžio pajamos būtų galimos ieškovui A. A. dirbant pataisos įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. Būdamas pataisos įstaigoje ir nedirbdamas, ieškovas A. A. turi daug laisvo laiko, todėl galėtų pagalvoti ir užsiimti fizinės jėgos nereikalaujančia – intelektine – veikla, iš kurios galėtų gauti pajamas. Esant reikalui, ieškovas galėtų mokytis ir įgyti reikiamų žinių. Duomenų, kad ieškovas A. A. kažko panašaus ėmėsi, tačiau jam nepavyksta, arba kad ieškovas apskritai negali užsiimti tokia veikla, nepateikta. Ieškovas A. A. 2016 m. sudarė santuoką ir 2017 m. susilaukė sūnaus. Šiuo metu ieškovas turi du išlaikomus asmenis, o ne vieną, tačiau jaunesnio vaiko išlaikymas negali būti teikiamas vyresnio vaiko sąskaita. Ieškovo sutuoktinė dirba, jos mėnesinis darbo užmokestis yra 468,00 Eur, atskaičius mokesčius, o pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktai pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo A. A. sutuoktinės asmeninės prievolės nėra svarbios. Atsakovė J. M. yra sveika ir darbinga, šiuo metu nedirba yra vaiko priežiūros atostogose, gauna maždaug 400,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoką, be to, pagal verslo liudijimą teikia grožio procedūras, šios veiklos vidutinės mėnesinės pajamos yra 450,00 Eur. Naujos santuokos atsakovė J. M. nėra sudariusi, tačiau kuria šeimyninius santykius ir veda bendrą ūkį kartu su draugu, su kuriuo yra susilaikę dviejų mažamečių vaikų. Šiuo metu atsakovė turi tris išlaikomus asmenis, o ne vieną. Prie šeimos išlaikymo prisideda ir jos draugas, kurio mėnesinis darbo užmokestis yra apie 800,00 Eur. Be to, po santuokos su ieškovu nutraukimo atsakovė įsigijo asmeninio nekilnojamojo turto – gyvenamąjį būstą, – kuris yra įkeistas hipoteka, t. y. atsakovė turi skolą.

29.2. Nagrinėjamu atveju ieškovo A. A. turtinės padėties pasikeitimas, nurodytas šio teismo sprendimo 29.1 punkte, nelaikytinas esminiu pablogėjimu, o atsakovės J. M. turtinės padėties pasikeitimas, taip pat nurodytas šio teismo sprendimo 29.1 punkte, nelaikytinas esminiu pagerėjimu, dėl kurio galėtų būti mažintinas Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 iš ieškovo A. A. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui L. A.. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo A. A. prašomas priteisti 60,00 Eur dydžio išlaikymas sūnui apskritai nepatenkintų net būtiniausių dvylikamečio berniuko poreikių. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovo A. A. ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo atmestinas.

29.3. Po Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013, kuriuo iš ieškovo A. A. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui L. A., praėjo beveik šešeri metai, t. y. šalių nepilnametis sūnus šiuo metu jau yra beveik trylikos – tokio amžiaus, kai, kaip ir bet kuris kitas vaikas, sparčiai vystosi, dėl ko natūraliai didėja vaiko fiziniai, protiniai, doroviniai ir socialiniai poreikiai. Nors atsakovė J. M. nepateikė teismui jokių nepilnamečio sūnaus poreikius patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau teismas, atsižvelgęs į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, į tokio amžiaus (beveik trylikos) ir sveikatos būklės (sveikas, specialių poreikių neturi) nepilnamečio vaiko interesus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog atsakovės nurodyta šalių nepilnamečio sūnaus L. A. poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina 460,00 Eur dydžio suma, iš esmės yra pagrįsta. Pažymėtina, kad ieškovas A. A. nepilnamečio sūnaus poreikių sumos dydžio neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio sūnaus L. A. poreikiai ženkliai padidėjo, kas yra pagrindas padidinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 iš ieškovo A. A. priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui.

29.4. Nors ieškovo A. A. ir atsakovės J. M. nepilnametis sūnus L. A. gyvena su ieškove, t. y. jų sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikia kasdieninį išlaikymą ir priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja kito tėvo išlaikymas, tačiau, atsižvelgus į ieškovo A. A. ir atsakovės J. M. turtinę padėtį, nurodytą šio teismo sprendimo 29.1 punkte, šalių turimų išlaikytinių skaičių, ieškovo ir atsakovės sveikatą bei ieškovo neišnaudotas galimybes, vadovaudamasis vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovės J. M. priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo tenkintinas iš dalies, t. y. iš ieškovo A. A. nepilnamečiui sūnui L. A. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamo periodinėmis išmokomis dydis padidintinas iki 180,00 Eur, bet ne iki 200,00 Eur.

29.5. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas Lietuvos Respublikos CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl modifikuotos prievolės vykdymo pradžios momento, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 21 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-529/ 2014 ir kitos).

30. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 priteisto išlaikymo dydis keistinas ir iš ieškovo A. A. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui L. A. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. lapkričio 21 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199–3.200 straipsniai, 3.208 straipsnis) ir sumokant į atsakovės J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) už einamą mėnesį iki 10 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės atsakovę J. M. (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

XI. Bylinėjimosi išlaidos

31. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti, tačiau atsakovė J. M., reikšdama priešieškinį dėl teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 66). Atsižvelgus į tai, atsakovei J. M. sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Jei ieškovas A. A. nebūtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už ieškinio reikalavimą mokėtinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis: ginčo suma 1017,60 Eur (144,80 Eur – 60,00 Eur = 84,80 Eur) × 12 mėn. = 1017,60 Eur × 75,00 proc.) (Lietuvos Respublikos CPK 80, 83 ir 85 straipsniai).

33. Jei atsakovė J. M. nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už priešieškinio reikalavimą mokėtinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis: ginčo suma 662,40 Eur (200,00 Eur – 144,80 Eur = 55,20 Eur) × 12 mėn. = 662,40 Eur × 75,00 proc.) (Lietuvos Respublikos CPK 80, 83 ir 85 straipsniai).

34. Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 1,51 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).

35. Pažymėtina, kad šalys nepateikė teismui teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).

37. Įvertinęs ieškovo A. A. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat atsakovo amžių, sveikatos būklę, darbingumą ir turtinę padėtį, taip pat tai, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, teismas sprendžia, jog ieškovas atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

38. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes šios išlaidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. A. ieškinį atmesti.

Atsakovės J. M. priešieškinį iš dalies tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/ 2013 iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dydį – priteisti iš A. A. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. A. mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 00 ct) iki sūnaus pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2018 m. lapkričio 21 d., priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir sumokant į sūnaus motinos J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) už einamą mėnesį iki 10 dienos, paskiriant nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki jo pilnametystės motiną ? J. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atleisti A. A. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Grąžinti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos atstovo advokato K. J. 2018 m. lapkričio 20 d. kredito įstaigoje „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 2022 sumokėtą 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė