Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-833-230/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-19
Bylos Nr.: 2A-833-230/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02644-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Galina Blaževič
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: A. A.
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, D. R., P. T.

Kategorijos

2.3.4.4.1Ginčai dėl vaiko vardo ir pavardės

Civilinė byla Nr. 2A-833-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02644-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1.; 2.3.4.4.3.; 2.3.4.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo ir atsakovo A. A. patikslintą priešieškinį ieškovei J. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, D. R., P. T., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. M. ieškinyje teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovui A. A. tėvo valdžią į sūnų L. A., nepaliekant teisės matytis su sūnumi, pakeisti sūnaus L. A. pavardę iš „A.“ į „M.“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad santuoka su atsakovu buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ja, atsakovas įsipareigojo mokėti vaikui išlaikymą, tačiau jo neteikia nuo 2010 metų. Atsakovas yra nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme už prekybą narkotinėmis medžiagomis ir narkotinių medžiagų kontrabandą. Atsakovo reikalavimu kelis kartus sūnų vežė pasimatyti su juo į pataisos namus, tačiau po tokių pasimatymų sūnus tapdavo nekalbus, užsidaręs savyje, dirglus. Sūnus papasakojo, kad atsakovas pasimatymų metu sakydavo jam, jog mama sūnaus nemyli, sūnus greičiausiai pateks į prieglaudą, nes mama turi draugą, mama bloga, kad jis išėjęs iš kalėjimo užmuš mamos draugą. Pasimatymų metu iš esmės buvo kalbama ne apie sūnų ir jo interesus, o apie mamos gyvenimą, buvo prašoma klausytis mamos ir jos draugo pokalbių ir viską papasakoti tėvui. Ieškovės nuomone, biologinis vaiko tėvas kenkia sūnui, neigiamai veikia vaiko psichologinę būseną, traumuoja vaiką, siekdamas neaiškių ir savanaudiškų tikslų. Po santuokos nutraukimo ji pasikeitė santuokinę pavardę į anksčiau turėtąją, todėl jos ir vaiko pavardės skiriasi. Pildant įvairius dokumentus kyla papildomų klausimų, sūnus dėl to jaučia diskomfortą. Pavardės pakeitimas leistų sūnui tapatintis su šeima, jaustis komfortiškai.

2. Atsakovas A. A. priešieškinyje teismo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. A. tvarką. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog jis buvo pripažintas padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad jis žiauriai elgiasi su vaiku ar daro jam žalingą įtaką. Bendru žodiniu susitarimu ieškovė pažadėjo nereikalauti iš atsakovo teismo sprendime nustatyto išlaikymo, kadangi gavo didelę sumą vaiko išlaikymui į ateitį. Jo žiniomis, ieškovė šią sumą panaudojo automobilio įsigijimui, tačiau jis pretenzijų ieškovei neturėjo, nes po santuokos nutraukimo ieškovė kartu su sūnumi lankydavo atsakovą laisvės atėmimo vietoje, reikalavimų dėl išlaikymo nereiškė. Nutraukiant santuoką nebuvo nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, buvo susitarta, kad sūnaus auklėjime dalyvaus abu tėvai bendru sutarimu. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ieškovė buvo atvežusi vaiką į kelis ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, vaikas pasimatymuose buvo su ieškove, ji žinojo, matė ir girdėjo, kaip vyksta pasimatymai. Problemų dėl pasimatymų iškilo ieškovei pradėjus gyventi su kitu vyru, nes ieškovės draugas nenorėjo, kad ieškovė kartu su sūnumi dalyvautų ilgalaikiuose pasimatymuose. Nuo pat vaiko gimimo atsakovas nuolat ir betarpiškai bendravo su vaiku, skyrė jam savo laiką ir dėmesį, užrašė į dziudo klubą, norėjo, kad vaikas gautų išsilavinimą. Atsakovas nuolat domisi sūnaus interesais, susitikimų metu kalbėjosi apie tai, kaip vaikui sekasi mokykloje, kaip leidžia laisvalaikį. Ieškovė, nepaisydama sūnaus ir atsakovo noro bendrauti, neleidžia sūnui matytis su tėvu, bendrauti telefonu. Atsakovas atlieka 14 metų laisvės atėmimo bausmę ir turi ribotas galimybes bendrauti su vaiku, šiuo atveju nenustačius bendravimo tvarkos vaiko bendravimas su tėvu gali visiškai nutrūkti. Vaiko pavardės keisti nėra pagrindo, vaikas augo turėdamas tėvo pavardę, pavardės pakeitimas vaikui gali sukelti diskomfortą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovo A. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. A. tvarką, priteisė iš ieškovės J. M. atsakovui A. A. 375 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 20,50 Eur žyminį mokestį ir 13,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovo A. A. valstybei 20,50 Eur žyminį mokestį ir 13,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dar nereiškia, kad jis vaikui daro žalingą įtaką. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas, kaip tėvas, siekia įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu: tėvo iniciatyva ir lėšomis vaikas 2012–2013 metais lankė dziudo klubą, atsakovas apmokėjo treniruotes ir aprangą, ne kartą domėjosi, kaip sūnui sekasi sportuoti, byloje pateikė priešieškinį dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, t. y. siekia pagal objektyvias galimybes rūpintis sūnumi, bendrauti ir jį auklėti, tačiau būtent ieškovė tam priešinasi (neatveža vaiko į susitikimus su tėvu ir pan.).

5. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas vaikui visiškai neteikia išlaikymo nuo 2013 metų, tačiau atsakovas nurodė, kad pardavus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą apie 50 000 Lt paliko ieškovei vaiko išlaikymui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 42 000 Lt už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo pervesti ieškovei, ieškovė negalėjo paaiškinti, kur panaudojo šiuos pinigus, jokių išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas vertino, kad pagal byloje esančius duomenis neįrodyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, tuo labiau, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013 A. A. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui L. A. po 500 Lt išlaikymo iki jo pilnametystės. Ieškovė teismo posėdyje neneigė ir tos aplinkybės, jog į jai priklausiusią atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervedama atsakovo neįgalumo pensija, kurią ieškovė panaudojo savo poreikiams patenkinti. Byloje liudiję asmenys taip pat patvirtino ir įvardijo konkrečias sumas, kurios ieškovei buvo perduotos trečiųjų asmenų atsakovo vardu, kad ieškovė galėtų užtikrinti tinkamą vaiko auginimą ir priežiūrą, taip pat nurodė konkrečius daiktus, kurie buvo parduoti ir gauti pinigai perduoti ieškovei.

6. Byloje nėra nustatyta atsakovo smurto atvejų prieš nepilnametį vaiką ar ieškovę. Iš įkalinimo įstaigos išsireikalautų duomenų apie ieškovės apsilankymus su vaiku pas atsakovą teismas nustatė, jog atsakovė dar net 2014 metais važiavo į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus su atsakovu, kartu vežėsi ir sūnų. Ieškovė su vaiku į įkalinimo įstaigą vyko net 14 kartų, didžioji šių apsilankymų dalis buvo ilgalaikiai. Net po santuokos nutraukimo vykdama į įkalinimo įstaigą, registracijos knygoje ieškovė save įvardijo, kaip atsakovo žmoną. Pati ieškovė, tuo metu 6-7 metų amžiaus vaiką veždamasi į įkalinimo įstaigą susitikti su tėvu, nematė grėsmės vaiko psichologinei sveikatai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia (ar kenktų) vaiko vystymuisi, psichologinei sveikatai. Ieškovės, o tuo pačiu ir vaiko, nenoras bendrauti su tėvu (atsakovu) atsirado tuomet, kai ieškovė pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu ir lauktis vaiko, nors iki tol, kaip nurodė ieškovė, net ir po santuokos nutraukimo, vyko su vaiku pas atsakovą, siekdama palaikyti tėvo ir vaiko ryšį. Psichologės nurodytos aplinkybės, jog tokio amžiaus vaikui gali daryti įtaką aplinkinių asmenų nuomonė, leido teismui spręsti, jog vaiko nuomonė gali būti tendencingai formuojama kitų asmenų, tame tarpe ir ieškovės.

7. Teismas taip pat nustatė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas jų ginčo neišspręs, o tėvų konfliktą dar labiau pagilins. Byloje neįrodžius aplinkybių, kad atsakovas iš esmės pažeidžia savo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, pareigas nepilnamečio L. A. atžvilgiu arba kad jo dalyvavimas vaiko auklėjime pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, teismas ginčą sprendė atsižvelgdamas į vaiko interesą turėti nuolatinius jo individualybę lemiančius požymius – nuolatinę ir nekaitaliojamą pavardę. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomi argumentai (biologinio vaiko tėvo neigiama įtaka sūnui, papildomi klausimai pildant dokumentus, sūnaus diskomfortas dėl skirtingų pavardžių, sūnaus noras, kad jo ir sesės pavardės būtų vienodos, tapatinimasis su nauja ieškovės šeima) nesudaro pagrindo keisti esamą vaiko pavardę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo tėvystės teisių į sūnų apribojimo remdamasis iš esmės keliais atsakovo rūpinimosi vaiku epizodais, tačiau rūpinimasis vaiku turi būti nepertraukiamas, nuolatinio pobūdžio, o šiuo atveju bylos duomenys pagrindžia, jog atsakovo rūpinimasis vaiku nebuvo nuolatinio ir nepertraukiamo pobūdžio.

1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, nereiškia, kad atsakovas daro žalingą įtaką vaikui. Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovo polinkiu į nusikalstamumą visumos, t. y. neįvertino, kad atsakovas nuteistas už labai sunkius nusikaltimus, tai ne pirmas atsakovo nusikaltimas ir teistumas. Tinkamas konstitucinės pareigos rūpintis vaiku įgyvendinimas yra nesuderinamas su nusikalstamų veikų darymu. Jau vien ta aplinkybė, kad atsakovas padarė nusikaltimus, vertintina kaip neatsakingumas sūnaus atžvilgiu, neužtikrinimas vaikui saugios aplinkos šeimoje, nesiekimas sukurti saugią ir pilnavertę šeimą vaikui, nesirūpinimas vaiku, vaiko asmenybės ugdymu ir auklėjimu, nebuvimas tinkamu pavyzdžiu vaikui.

1.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia (ar kenktų) vaiko vystymuisi, psichologinei sveikatai. Atsakovo daromą neigiamą įtaką vaikui pagrindžia tai, jog ieškovei dėl vaiko emocinės būklės po atsakovo bendravimo ir pokalbių su vaiku teko ne kartą kreiptis dėl psichologinės pagalbos vaikui. Neigiamą bendravimo su atsakovu įtaką ir būtinybę vaikui užtikrinti saugią emocinę aplinką akcentavo ir VTAS skyriai.

1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. Į ieškovės sąskaitą pervestos 42 000 Lt sumos vertinimas, kaip išlaikymo vaikui teikimas, yra nepagrįstas, kadangi ieškovės pateiktas banko sąskaitos išrašas pagrindžia, kad 42 000 Lt buvo pervesta 2011 m. spalio 12 d. ieškovei kaip avansas už parduodamą turtą (namą ir žemės sklypą). Avansas buvo panaudotas įsiskolinimams pagal kredito sutartis dengti, atsiskaitymui su nekilnojamojo turto pardavimo tarpininke, 2 850 Lt atsakovui pervesta jam būnant tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose, taip pat lėšos buvo nuimtos nuo banko sąskaitos ir perduotos atsakovo teisinei pagalbai apmokėti, taigi avansas buvo panaudotas iš esmės atsakovo interesams, o ne vaiko išlaikymui. Be to, Kauno apylinkės teismo sprendime ir sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aiškiai nurodoma, jog santuokoje bendrai įgyto turto nėra (vadinasi nėra ir jokių dalintinų piniginių lėšų), o vaiko išlaikymui A. A. įsipareigojo mokėti po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovė byloje pateikė antstolio pažymas apie susidariusį atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, o atsakovas minėto įsiskolinimo neginčijo, į antstolį nesikreipė, taigi jį pripažįsta.

1.5. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, jog atsakovas šiuo metu neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų, kadangi nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos jiems pageidaujant dirbti bausmės atlikimo laiku. Tačiau atsakovas nei dirba, nei mokosi, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas, būdamas pataisos namuose, dėjo pastangas dirbti ir gauti pajamas.

1.6. Teismas nepagrįstai ignoravo vaiko nuomonę, jo jausmus ir nustatė laikiną bendravimo su atsakovu tvarką. Šalių sūnus vienareikšmiškai yra išsakęs, jog nenori bendrauti su atsakovu, jo bijo, nenori važiuoti pas atsakovą į kalėjimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, psichologė I. Š.-S. patvirtino, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaiko vežimas į įkalinimo įstaigą prieštarauja vaiko interesams, prievarta vaiko vežti į įkalinimo įstaigą nereikia.

1.7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, akcentuojamą vaiko interesų prioritetą, vaiko teisę tapatintis su šeima, vaiko psichologinio komforto svarbą ir užtikrinimą, taip pat neatsižvelgė į VTAS pateiktą išvadą, kad vaikui reikėtų sudaryti sąlygas pasikeisti pavardę, kadangi tokia pavarde yra visa šeima, vaikui galimai nuo to bus jaukiau. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri juo rūpinasi, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisideda, sūnaus ir atsakovo nesieja glaudus, artimas ryšys, sūnus tėvu pristato esamą vyriškį šeimoje, atliekantį tėvo vaidmenį, sūnus lanko mokyklą ir pastebi, kad kitų vaikų ir jų mamų pavardės yra vienodos, o jo ne, gimusi dukra turi ieškovės pavardę ir skirtingos pavardės šeimoje kelia diskomfortą, taip pat gali sukelti papildomas psichologines problemas ateityje.

Atsiliepimas

9. Atsakovas A. A. atsiliepimu į ieškovės J. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dar nereiškia, kad jis daro vaikui žalingą įtaką. Byloje nėra nustatyta smurto atvejų prieš nepilnametį vaiką ar ieškovę, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas trukdytų vaikui harmoningai ir visapusiškai vystytis, kad elgtųsi su vaiku nepriimtinai geros moralės požiūriu. Teismas pagrįstai sprendė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2013 metų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė gavo virš 50 000 Lt už atsakovui priklausančio asmeninio turto pardavimą. Ieškovė negalėjo nurodyti, kur panaudojo tokią didelę atsakovui priklausančių piniginių lėšų sumą, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nenuneigė, jog jai buvo skirta 42 000 Lt vaiko išlaikymui. Taip pat byloje įrodyta, jog tretieji asmenys perdavė ieškovei atsakovo vardu konkrečias pinigų sumas, kad ji galėtų užtikrinti vaiko auginimą ir priežiūrą. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovės, o tuo pačiu ir vaiko, nenoras bendrauti su tėvu (atsakovu) atsirado tuomet, kai ieškovė pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu P. T. ir lauktis vaiko, nors iki tol, kaip nurodė ieškovė, net ir po santuokos nutraukimo vyko su vaiku pas atsakovą, siekdama palaikyti vaiko ir tėvo ryšį, prisistatinėjo kaip atsakovo sutuoktinė. Be to, psichologės paaiškinimas, jog tokio amžiaus vaikui gali daryti įtaką aplinkinių asmenų nuomonė, pagrįstai leido teismui spręsti, kad vaiko nuomonė gali būti tendencingai formuojama kitų asmenų, tame tarpe ir ieškovės.

10. Trečiasis asmuo P. T. atsiliepimu į ieškovės J. M. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, jog atsakovo rūpinimasis vaiku nebuvo nuolatinio ir nepertraukiamo pobūdžio, atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, jo daromą neigiamą įtaką vaikui pagrindžia tai, jog ieškovei dėl vaiko emocinės būklės po atsakovo bendravimo ir pokalbių su vaiku teko ne kartą kreiptis dėl psichologinės pagalbos vaikui. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka prieštarauja vaiko interesams. Sūnus vienareikšmiškai yra išsakęs, jog nenori bendrauti su atsakovu, jo bijo, nenori važiuoti pas atsakovą į kalėjimą. Vaikas tiek vaiko teisių apsaugos skyriuje, tiek apklausiant teisme nuosekliai aiškino, jog į kalėjimą važiuoti jokiais būdais nenori. Teismas taip pat neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, akcentuojamą vaiko interesų prioritetą, vaiko teisės tapatintis su šeima, vaiko psichologinio komforto svarbą ir užtikrinimą bei nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus pavardės pakeitimo.

11. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovės J. M. apeliacinį skundą nurodo, jog negali palaikyti nei vienos iš šalių pozicijos, nes ginčas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

12. Apeliantė (ieškovė) J. M. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujančias išvadas, byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kurie turi būti prioritetiškai ginami, todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nėra būtinas žodinis ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, pati ieškovė reikšdama prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nurodo, kad buvo netinkamai įvertinti įrodymai ir neatsižvelgta į prioritetinius vaiko interesus, tačiau neaišku, kodėl šioms aplinkybėms įvertinti reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas. Kolegija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą gali patikrinti ir nustatyti, ar nebuvo pažeisti vaiko interesai, pagal esamą bylos medžiagą ir tam nereikalinga pakartotinai išklausyti šalių ir jų atstovų paaiškinimų.

Dėl naujų įrodymų

14. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo A. A. pateiktą naują rašytinį įrodymą – darbingumo lygio pažymą, sprendžia, kad ji gali būti reikšminga nagrinėjant klausimą dėl ieškovės apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei vaiko pavardės pakeitimą, aiškinimo ir taikymo bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo neterminuotai apriboti atsakovo A. A. tėvo valdžią vaiko atžvilgiu bei pakeisti vaiko pavardę, kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovas darytų žalą vaiko interesams, jo raidai, visiškai juo nesirūpintų, neįgyvendintų arba įgyvendintų priešingai vaiko interesams tėvų valdžią, todėl tenkino atsakovo priešieškinį iš dalies ir nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

19. Apeliantė (ieškovė) J. M. nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka ir teismo argumentais, dėl kurių atmesti jos ieškinio reikalavimai dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios apribojimo bei pavardės pakeitimo, ir nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovas rūpinosi sūnumi, teikė jam išlaikymą, neatsižvelgė į vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu, taip pat į tai, kad atsakovo ir vaiko bendravimas kenkia vaiko vystymuisi, psichologinei sveikatai, neįvertino atsakovo polinkio į nusikalstamumą, kuris daro žalingą įtaką vaikui, o teismo sprendimo dalis dėl pavardės pakeitimo neatitinka vaiko interesų, kuriems turėtų būti teikiamas prioritetas.

Dėl tėvų valdžios ribojimo pagrindų ir bendravimo su vaiku tvarkos

20. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

21. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nurodo tėvų valdžios ribojimo atvejus. Pagal šią normą tėvų valdžia ribojama, kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Taigi pagrindas riboti tėvų valdžią yra arba vengimas atlikti savo pareigas, kuris gali pasireikšti visišku nesirūpinimu vaiku (pvz., vienas iš tėvų gyvena skyrium ir vaiko visiškai nelanko ir neišlaiko), jo neauklėjimu ir panašiai, arba piktnaudžiavimas tėvų valdžia (jis gali pasireikšti smurtu prieš vaiką ar kitokiu žiauriu elgesiu su vaiku ir pan.). Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

22. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

23. Pagal CK 3.180 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina (pvz., seksualiai išnaudoja jį, žiauriai su juo elgiasi ir pan.), ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

24. Pažymėtina, jog teismas spręsdamas, ar taikyti atitinkamas sankcijas ir prevencines priemones, siekiant užtikrinti prioritetines vaikų teises ir interesus, analizuoja konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, vertintini ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

25. Ieškovė J. M. apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos reikalavimą dėl tėvystės teisių atsakovui į sūnų apribojimo iš esmės remdamasis tik keliais atsakovo rūpinimosi vaiku epizodais, tačiau rūpinimasis vaiku turi būti nepertraukiamas, nuolatinio pobūdžio, o bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovo rūpinimasis vaiku nebuvo nuolatinio ir nepertraukiamo pobūdžio. Be to, atsakovas neteikė ir neteikia išlaikymo vaikui, o į ieškovės sąskaitą pervestos 42 000 Lt sumos vertinimas, kaip išlaikymo vaikui teikimas, yra nepagrįstas, kadangi šios lėšos buvo panaudotas atsakovo interesams, o ne vaiko išlaikymui.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę, o ieškovė šiuo metu neatveža sūnaus į pasimatymus su tėvu, neleidžia jam paskambinti, todėl atsakovo galimybės rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti yra labai ribotos, priklausančios ne tik nuo ieškovės valios, bet ir nuo pataisos įstaigos režimo bei taisyklių. Tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra pataisos įstaigoje ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tėvas visiškai nesirūpina vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas, kaip tėvas, visomis įmanomomis (galimomis) priemonėmis siekė ir šiuo metu tebesiekia įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu. Iš Kauno dziudo klubo pažymos matyti, kad tėvo iniciatyva ir lėšomis vaikas 2012–2013 metais lankė dziudo klubą, atsakovas apmokėjo treniruotes ir aprangą, ne kartą domėjosi, kaip sūnui sekasi sportuoti. Iš įkalinimo įstaigos išsireikalautų duomenų apie ieškovės su vaiku apsilankymus pas atsakovą matyti, kad ir pati ieškovė su sūnumi 2012-2014 metais 14 kartų važiavo į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus su atsakovu, t. y. neprieštaravo, o atvirkščiai, puoselėjo tėvo ir sūnaus ryšį, o 2014 m. kovo 8 d. ilgalaikiame pasimatyme su šalių sūnumi L. A. buvo liudytoja (atsakovo mama) D. R.. Iš Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS 2014 m. gegužės 12 d. rašto matyti, kad VTAS skyriuje buvo gautas atsakovo A. A. kreipimasis dėl ieškovės bendravimo su sūnumi L. A. ribojimo, skyriuje buvo kalbėtasi su J. A. ir sūnumi L. A.. J. A. paaiškino, kad sūnaus į pasimatymus su tėvu neveš, nes vaikas yra psichologiškai traumuojamas pasimatymų aplinkos ir vaiko tėvo (A. A.), tačiau šalių sūnus L. A. išreiškė pageidavimą matytis ir bendrauti su tėvu (t. 1 b. l. 67). Tiek ieškovė J. M., tiek atsakovas A. A. bei šalių sūnus L. A., apklausti teismo posėdžio metu, patvirtino, jog atsakovas A. A. skambindavo sūnui ir bandydavo su juo susisiekti telefonu. Šios aplinkybės ir rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas A. A. pagal savo galimybes visada siekė ir išreiškė norą matytis, bendrauti su sūnumi, jį auklėti ir prižiūrėti, tai patvirtina ir atsakovo pareikštas priešieškinis dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Tai rodo, jog atsakovui yra labai svarbu, kad nenutrūktų tėvo ir vaiko ryšys, kuris šiuo metu yra susilpnėjęs, ir jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas sūnui, ir jis jam nerūpi.

27. Nors ieškovė J. M. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas nuo 2013 metų neteikia vaikui išlaikymo, t. y. nevykdo tėvui tenkančios pareigos, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas didžiąją dalį lėšų (57 902 Lt), gautų 2011 m. gruodžio 2 d. pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą ir žemės sklypą, perdavė atsakovei, 42 000 Lt pervedus jai į sąskaitą, o 15 902 Lt perdavus jai grynaisiais prieš pasirašant sutartį, ką patvirtina pirkimo–pardavimo sutarties turinys (4.1. ir 4.2. punktai) ir ieškovės AB SEB bankas sąskaitos išrašas. Nors ieškovė J. M. teigė, kad visa minėta suma buvo panaudota atsakovo interesams (advokatų teisinei pagalbai apmokėti), tačiau iš minėto sąskaitos išrašo duomenų nenustatyta, kad ieškovė būtų pervedusi pinigines lėšas advokatams už teisines paslaugas (ieškovė net negalėjo nurodyti atsakovą atstovavusių advokatų pavardžių, nepateikė atsiskaitymą už advokatų suteiktas teisines paslaugas patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų faktūrų ir pan.).

28. Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė taip pat nurodė, kad minėtas lėšas panaudojo ir įsiskolinimams pagal kredito sutartis padengti, atsiskaitė su nekilnojamojo turto pardavimo tarpininke, pervedė atsakovui į Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių II-ųjų pataisos namų sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad iš minėtų lėšų (avanso), gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, ieškovė 15 246 Lt sumą 2011 m. spalio 13 d. pervedė nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkei J. G.. Iš šio išrašo taip pat matyti, kad ieškovė J. M. atsakovui į Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių II-ųjų pataisos namų sąskaitas laikotarpiu nuo 2011-10-17 iki 2012-08-01 pervedė 2 850 Lt. Tačiau ieškovė niekaip nepagrindė, kur buvo panaudotos likusios lėšos, gautos už parduotą atsakovui priklausiusį turtą.

29. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad minėtos lėšos buvo panaudotos įsiskolinimams pagal kreditavimo sutartis padengti, tačiau iš minėto sąskaitos išrašo, į kurį buvo pervestos piniginės lėšos už atsakovo parduotą nekilnojamąjį turtą, nenustatyta, kad būtų atlikti kokie nors bankiniai pavedimai AB DnB bankui pagal kreditavimo sutartis. Priešingai, sąskaitos išrašo duomenys rodo, jog gautos lėšos buvo naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti, pervedamos į kitą ieškovės banko sąskaitą ir pan. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. A. įsiskolinimas AB DnB bankui 2011 m. gruodžio 2 d. (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną) sudarė 75 771,48 Eur, o J. A. – 29 099,35 Eur (iš viso - 104 870,83 Eur) (t. 1 b. l. 111, 157-170). Tuo tarpu 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2., 4.3.1. ir 4.3.2. punktuose numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkėjai 32 098 Lt (9 296,22 Eur) pervedė įsiskolinimų dengimui pagal kreditavimo sutartį, o 330 000 Lt (95 574,60 Eur) įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. sausio 2 d. A. A. ir J. A. įsiskolinimų dengimui pagal kreditavimo sutartis. Taigi pagal 2011 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį visi ieškovės ir atsakovo įsiskolinimai AB DnB bankui pagal kreditavimo sutartis buvo padengti, o ieškovei, atskaičius nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkei J. G. sumokėtą 15 246 Lt sumą, turėjo likti 42 656 Lt suma (57 902 Lt - 15 246 Lt). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir minėtus rašytinius duomenis, spręstina, jog labiau tikėtina, kad, 42 656 Lt suma buvo skirta vaiko išlaikymui, nes ieškovė neįrodė kitaip.

30. Be to, iš ieškovei J. M. priklausančios sąskaitos išrašo matyti, kad į jos sąskaitą buvo pervedama atsakovo pensija. Ieškovė teismo posėdyje šios aplinkybės neneigė, ieškovė šias lėšas naudojo savo poreikiams tenkinti, o atsakovui iš šių lėšų pervedė tik 2 850 Lt sumą.

31. Byloje apklausti liudytojai J. S., R. M. ir V. G. (ieškovės mama) patvirtino, kad tiek atsakovas, tiek atsakovo draugai finansiškai padėdavo ieškovei, perduodami jai pinigus atsakovo vardu. Atsakovas A. A., atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. išsiuntė 115,85 Eur J. A. vaiko išlaikymui (t. 3 b. l. 86). VTAS atstovė, teismo posėdyje teikdama galutinę išvadą, taip pat nurodė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, neteikė išlaikymo vaikui.

32. Ieškovė J. M., siekdama patvirtinti jos nurodomą aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo neteikė nuo 2013 metų, byloje pateikė antstolio R. S. 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo (t. 1 b. l. 83), tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą kreipėsi tik 2015 m. vasario 18 d., o į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo tik 2015 m. balandžio 15 d., t. y. beveik po dvejų metų nuo to, laikotarpio, kai, pasak ieškovės, yra neteikiamas išlaikymas, ir tik po kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo.

33. Nors ieškovė J. M. apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas antstolio R. S. pažymose nurodyto išlaikymo įsiskolinimo ir antstolio veiksmų neginčijo, ir nei į teismą, nei į antstolį dėl minėto klausimo nesikreipė, taip iš esmės pripažindamas išlaikymo įsiskolinimą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas A. A. pradiniu priešieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3305-924/2013 patvirtintos A. A. ir J. M. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą ir išdėstyti jį taip, jog A. A. nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui skyrė vienkartinę išmoką 49 900 Lt nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d., skaičiuojant po 500 Lt išlaikymo per mėnesį, o nuo 2021 m. birželio 1 d. A. A. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui L. A. po 60 Eur išlaikymo iki jo pilnametystės (t. 1 b. l. 185-191). Nors atsakovas, teismui nustačius priešieškinio trūkumus, patikslino priešieškinio reikalavimus ir minėto reikalavimo dėl išlaikymo vėliau nebereiškė, tačiau atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, jog šis klausimas bus sprendžiamas po šios civilinės bylos baigties vykdomojoje byloje.

34. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip tėvas, visą laiką tiek iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu siekė įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu, pagal galimybes įvairiomis formomis teikė vaikui išlaikymą, tokiu būdu prisidėdamas prie jo poreikių tenkinimo, todėl byloje nenustatyta, kad atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, neįgyvendina arba įgyvendina priešingai vaiko interesams tėvo valdžią.

35. Apeliantė (ieškovė) J. M. ginčija teismo išvadą, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų, kadangi nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos jiems pageidaujant dirbti bausmės atlikimo laiku. Tačiau atsakovas nei dirba, nei mokosi, o byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėjo pastangas dirbti ir gauti pajamas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas A. A. yra tik iš dalies darbingas ir pagal byloje esančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos duomenis jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija (t. 5 b. l. 9, t. 1 132-149, t. 3 b. l. 15-27), taigi atsakovo galimybės dirbti yra pakankamai ribotos tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose. Be to, nustačius, jog atsakovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pagal savo galimybes teikė išlaikymą sūnui, ta aplinkybė, jog jis šiuo metu pataisos namuose nedirba ir nesimoko, neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

37. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės (ieškovės) J. M. apeliacinio skundo argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, rodo jo polinkį į nusikalstamumą ir tai daro žalingą įtaką vaikui, o vaiko bendravimas su tėvu kenkia vaiko vystymuisi, psichologinei sveikatai.

38. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų – šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų – nenustatyta, kad atsakovas A. A. būtų smurtavęs prieš vaiką ar ieškovę. Liudytojai A. A., J. S., V. G. taip pat patvirtino, jog niekada nėra matę, kad atsakovas skriaustų savo šeimos narius (ieškovę, sūnų). Atsakovo A. A. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, taip pat nėra susiję su nusikalstamomis veikomis prieš ieškovę ir sūnų ir nėra jokių duomenų, kad jo teistumas darytų kokią nors žalingą įtaką vaikui. Taigi kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas daro ar gali daryti blogą įtaką savo sūnui, o vien tai, kad jis yra nuteistas ir atlieka bausmę pataisos namuose, nesudaro pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią.

39. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas šalims dar būnant santuokoje ir gyvenant kartu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Tačiau ieškovė J. M., kaip pati nurodė savo procesiniuose dokumentuose, su atsakovu po šio atsakovo teistumo kartu gyveno iki 2010 metų ir nemanė, jog atsakovo A. A. polinkis daryti nusikalstamas veikas daro neigiamą įtaką nepilnamečiam šalių sūnui. Be to, kaip jau minėta, pati ieškovė laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2014 m. vasario 12 d. kartu su nepilnamečiu sūnumi vyko į 14 ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų su atsakovu, kas tik dar kartą patvirtina, jog ieškovė, tuo metu 6-7 metų amžiaus vaiką veždamasi į įkalinimo įstaigą susitikti su tėvu, nematė grėsmės vaiko psichologinei sveikatai.

40. Liudytojai A. A., J. S., R. M. taip pat nurodė, jog vaiko ir tėvo santykiai visada buvo šilti, jokių požymių, kad vaikas po susitikimo su tėvu būtų sutrikęs ar neramus, nebuvo, jausdavosi gerai, būdavo gerai nusiteikęs, visada norėjo važiuoti pas tėvą, laukė susitikimo su juo. Iš byloje esančio 2016 m. birželio 14 d. vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog pataisos namuose yra sudarytos tinkamos atsakovo A. A. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo (pasimatymų) sąlygos, todėl apeliantės argumentai apie netinkamą įkalinimo įstaigos aplinką ir jos neigiamą poveikį vaikui laikytini nepagrįstais.

41. Iš byloje esančio 2014 m. spalio 15 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad ieškovei ir L. A. atvykus pas gydytoją J. Š. pacientas skundų dėl sveikatos neišsakė, o mama skundėsi, kad paciento savijauta pasikeičia po to, kai nuvyksta pas tėvą į įkalinimo įstaigą. Konsultacijos metu pacientas įsitempęs, sėdi mamai ant kelių, nelinkęs atvirauti, ypač paklausus apie tėvą. Iš 2014 m. rugsėjo 30 d. gydytojos I. D. įrašų ambulatorinėje kortelėje matyti, kad kreipimosi priežastimi nurodytas padidėjęs emocinis jautrumas, pasireiškiantis dirglumu ar pykčiu, kaltės arba gėdos jausmu, miego sutrikimais, greitu išgąsčiu. Apie biologinį tėtį berniukas atsiliepia teigiamai „man jis nieko blogo nepadarys“. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus medicininių išrašų duomenis, 2015 m. vasario 27 d. nutartimi atmetė ieškovės J. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (uždraudimo atsakovui bendrauti su vaiku), konstatavęs, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovo susitikimai su vaiku turi neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui. Byloje esantys 2015 m. gegužės 26 d. gydytojos I. D. įrašai ambulatorinėje kortelėje taip pat nepatvirtina, kad bendravimas su tėvu kenkia ir daro žalą vaiko sveikatai.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių ir pakankamų duomenų bei įrodymų, kad vaiko bendravimas su tėvu kenkia (ar kenktų) vaiko vystymuisi, psichologinei sveikatai.

43. Ieškovė J. M. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai ignoravo vaiko nuomonę, jo jausmus ir nustatė laikiną bendravimo su atsakovu tvarką. Šalių sūnus vienareikšmiškai yra išsakęs, jog nenori bendrauti su atsakovu, jo bijo, nenori važiuoti pas atsakovą į kalėjimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, psichologė I. Š.-S. patvirtino, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaiko vežimas į įkalinimo įstaigą prieštarauja vaiko interesams, prievarta vaiko vežti į įkalinimo įstaigą nereikia.

44. Pažymėtina, jog, kai spendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

45. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

46. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir nustatyti, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus.

47. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.

48. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovo A. A. ir sūnaus L. A. emocinis ryšys yra susilpnėjęs, tiek psichologė, tiek VTAS atstovė patvirtino, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, tačiau prieš keletą metų (2-3 metus) vaikas to labai norėjo. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad po susitikimų su tėvu įkalinimo įstaigoje vaiko nuotaika būdavo gera, jis jausdavosi gerai. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad bendravimas su A. A. keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, tačiau vaikui išreiškiant akivaizdžiai neigiamas nuostatas tėvo atžvilgiu, nenorint su juo bendrauti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog tokiam vaiko apsisprendimui galimai įtakos turėjo tai, kad ieškovė yra sukūrusi kitą šeimą, ketina tuoktis su trečiuoju asmeniu P. T., kurį vaikas vadina tėčiu. Ieškovės, o tuo pačiu ir vaiko, nenoras bendrauti su tėvu (atsakovu) atsirado būtent tada, kai ieškovė pradėjo bendrauti su trečiuoju asmeniu ir lauktis vaiko, nors iki tol, kaip nurodė ieškovė, net ir po santuokos nutraukimo, vyko su vaiku pas atsakovą, siekdama palaikyti tėvo ir vaiko ryšį. Psichologės nurodytos aplinkybės, jog tokio amžiaus vaikui gali daryti įtaką aplinkinių asmenų nuomonė suponuoja išvadą, jog vaiko nuomonė gali būti tendencingai formuojama kitų asmenų, tame tarpe, ir pačios ieškovės.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje išklausęs vaiko nuomonės, pagrįstai vaiko nuomonę laikė tik viena iš vertinamųjų aplinkybių ir sprendė, kad vaiko nenoras šiuo metu bendrauti su tėvu negali būti priežastimi visiškai nutraukti vaiko ryšį su tėvu, apribojant tėvo valdžią, o, įvertinęs vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus, nustatė labai minimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiausiai atitinka prioritetiniais laikytinus vaiko interesus neprarasti ryšio su abiem tėvais.

Dėl pavardės pakeitimo

50. Apeliantė (ieškovė) J. M. nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria atmestas jos ieškinio reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo, ir nurodo, jog teismas ir šiuo atveju neatsižvelgė į vaiko interesus, vaiko teisę tapatintis su šeima, psichologinio komforto svarbą ir užtikrinimą, taip pat neatsižvelgė į VTAS pateiktą išvadą, kad vaikui reikėtų sudaryti sąlygas pasikeisti pavardę, kadangi tokia pavarde yra visa šeima, vaikui galimai nuo to bus jaukiau.

51. Pažymėtina, kad, nors šalių nepilnametis vaikas teismo posėdžio metu išreiškė norą pakeisti pavardę, tačiau teismo posėdžio metu apklausta psichologė I. Š. – S. paaiškino, kad vaikui šiuo metu 10 metų, tokio amžiaus vaikai pasaulį mato kitaip, kitų žmonių įtaka gali keisti vaiko nuomonę, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, jog negalima pripažinti, kad tokio amžiaus vaiko nuomonė yra pastovi ir jai negalėjo būti daroma tėvų konflikto įtaka. Be to, psichologė teismo posėdyje nurodė, kad vaikas nupiešė piešinį, ant kurio užrašė „L. A.“. Buvo atliktas testas, vaikas taip save įvardijo pats. Vaikas neneigė A., kaip tėvo, žmogaus. Šie duomenys rodo, jog šalių sūnus save identifikuoja tėvo pavarde.

52. Kaip jau minėta, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vaiko amžių ir byloje teiktus psichologės paaiškinimus, spręstina, jog nepilnamečio vaiko nuomonė galimai neatitinka jo interesų ir jai galėjo būti daroma tėvų konflikto įtaka. Todėl nenustačius, kad atsakovo dalyvavimas vaiko auklėjime pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, ir nustačius, kad vaiką su tėvu siejo (sieja) ne tik teisinis, bet ir socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčą sprendė, atsižvelgdamas į vaiko interesus turėti nuolatinius jo individualybę lemiančius požymius – nuolatinę ir nekaitaliojamą pavardę.

53. Tuo tarpu ieškovės J. M. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog skirtinga jos bei sūnaus pavardė kelia tam tikras problemas ir papildomus klausimus pildant dokumentus mokykloje, vaiko lankomuose būreliuose, gydymo įstaigose ir pan., sūnui kelia diskomfortą, sūnus nori, kad jo ir sesės pavardės būtų vienodos (tapatinimasis su nauja ieškovės šeima), laikytinos deklaratyviomis ir negali būti pagrindu pakeisti esamą vaiko pavardę.

54. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių neterminuotą tėvų valdžios ribojimą ir nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 300 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsakovo patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2017 m. kovo 21 d. pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Galina BlaževičNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė