- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-09
- Bylos Nr.
- 2-585/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- M.
- Advokatai
- Renata Petrylaitė, Saulius Brazauskas
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės, Vinco Versecko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria M. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinys uždarajai akcinei bendrovei ,,Totila“ paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr.2-1034-601/2006 .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. įmonė „duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB ,,Totila“, prašė priteisti iš UAB ,,Totila“ 276 263,50 Lt skolos, 38 75,57 Lt palūkanų už neatsiskaitymą laiku už patiektas uogas ir suteiktas paslaugas, 55 073,08 Lt be pagrindo įgytus pinigus ir 2 466,97 Lt palūkanų už be pagrindo įgytus pinigus, viso 372 559,12 Lt. Taip pat prašė priteisti iš UAB ,,Totila“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinę bylą pagal M. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Totila“ paskyrė 2006 m. rugsėjo 11 d. 13.30 val. nagrinėti teismo posėdyje. Nurodė į teismo posėdį iškviesti šalis ir byloje dalyvaujančius asmenis.
Tas pats teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi M. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį UAB ,,Totila“ paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 6 p.). Panaikino 2006 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę UAB ,,Totila“ turtui. Teismas nurodė, jog į teismo posėdį neatvyko abi šalys ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas į bylos nagrinėjimą atvykusios Masevičiaus įmonės atstovės advokato padėjėjos Renatos Petrylaitės atstovavimą pagal 2005 m. liepos 21 d. sutartį Nr. K48-2005(V) laikė pasibaigusiu, nurodydamas, kad atstovavimo sutartis sudaryta 2005 m. liepos 21 d., jos galiojimo terminas nenurodytas, todėl galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas M. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir bylą perduoti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta ir neteisėta dėl šių argumentų:
1. Apeliantas teigia, jog su advokatu Sauliumi Brazausku ir advokato padėjėja Renata Petrylaite kaip reikalauja CPK 57 str. 3 d. bei Advokatūros įstatymo 48 ir 49 str. nuostatos sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų, o teismui pateikė išrašą iš šios sutarties, todėl advokato padėjėjos įgalinimai atstovauti įmonę teisme buvo tinkamai įforminti.
2. Advokato ar advokato padėjėjo sutarčiai dėl teisinių paslaugų teikimo taikytinos pavedimo santykius reglamentuojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civ.b.Nr.3K-3-582/2005). Pavedimo sutartis ir įgaliojimas yra skirtingi teisiniai institutai, priešingai nei teigia teismas skundžiamoje nutartyje. Pavedimo sutartimi šalys nustato tarpusavio teises ir pareigas, o įgaliojimas - tai dokumentas, patvirtinantis įgaliotiniui pagal pavedimo sutartį suteiktas teises santykiuose su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 str.). Įgaliojimo kaip atskiro rašytinio dokumento reikia, jei pavedimo sutartis yra žodinė. Tuomet įgaliotinis, veikdamas įgaliotojo vardu, santykiuose su trečiaisiais asmenimis paprastai ir pateikia įgaliojimą. Įgaliojimas neturi būti privalomai išduodamas ir pateikiamas kiekvienu pavedimo sutarties sudarymo atveju. Tokios imperatyvios nuostatos CK šeštos knygos XXXVI skyrius, reglamentuojantis pavedimo teisinius santykius, nenumato. Advokatams ir advokatų padėjėjams CPK ir Advokatūros įstatymas numato kitas taisykles, būtent, kad atliekant įgaliotojo (kliento) pavedimus santykiuose su trečiaisiais asmenimis užtenka sutarties arba išrašo iš jos. Taigi advokato ar advokato padėjėjo įgalinimai baigiasi, kai baigiasi pavedimo sutartis.
3. 2005 m. liepos 21 d. sutartis dėl teisinių paslaugų, sudaryta su advokatu Sauliumi Brazausku ir advokato padėjėja Renata Petrylaite, yra neterminuota, nes nei viena iš šalių jos nenutraukė ir nėra jokių kitų šios sutarties pasibaigimo pagrindų. Apeliantas teigia, jog, jei būtų išdavęs įgaliojimą pagal šią sutartį, tuomet šio įgaliojimo termino pabaiga būtų ir pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindas (CK 6.763 str. 1 d. 3 p.). Tačiau įgaliojimas šiuo atveju nebuvo išduotas, kadangi nei CPK, nei Advokatūros įstatymas nereikalauja advokatams ar advokato padėjėjams atliekant procesinius veiksmus pateikti įgaliojimą. Todėl 2005 m. liepos 21 d. sutartis dėl teisinių paslaugų yra galiojanti ir atstovės advokato padėjėjos Renatos Petrylaitės dalyvavimas 2006 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje turėjo būti pripažintas tinkamu M. įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Procesinis atstovavimas civilinėje byloje susijęs su vidiniu atstovavimo aspektu ir išoriniu atstovavimo aspektu. Vidinis atstovavimo aspektas tai atstovaujamojo ir atstovo teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja materialioji teisė, o išorinis atstovavimo aspektas tai atstovo ir teismo teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja proceso teisė.
Išorinį atstovavimą reguliuojančios CPK ir Advokatūros įstatymo normos nurodo, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, jų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p., 57 str. 3 d., Advokatūros įstatymo 48, 49 str.), o vidinį atstovavimą reguliuojančios CK atstovavimo ir pavedimo teisinius santykius reguliuojančios normos nustato sutarties bei jos pagrindu išduodamo įgaliojimo turinio ir formos reikalavimus.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pavedimo sutartis ir įgaliojimas atskiri teisiniai institutai. Kolegijos nuomone, argumentas nepagrįstas. Pavedimo sutarties, kaip sutarčių teisės dalies, bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CK šeštos knygos ketvirtos dalies 36 skyriuje, o įgaliotinio pagal pavedimo sutartį teisių ir pareigų visa apimtis įtvirtinta CK antros knygos trečioje dalyje, kurioje aptarti atstovavimo teisiniai santykiai ne tik pagal pavedimo sutartį, bet ir pagal įstatymą bei administracinį aktą. Todėl aiškinant atstovaujamojo ir atstovo teisinius santykius taikomos ne tik pavedimo sutartį, bet ir atstovavimą reguliuojančios CK normos.
Tiek pavedimo sutartis, tiek pavedimo sutarties pagrindu išduotas įgaliojimas (CK 6.756 str.) pasibaigia CK 2.147 ir 6.763 straipsniuose nurodytais tapačiais pagrindais, tame tarpe kai baigiasi įgaliojimo terminas. Jeigu įgaliojimo terminas neapibrėžtas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos (CK 2.142 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovą M. įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovavo advokatai S. Brazauskas, R. Brazauskienė ir advokato padėjėja R. Petrylaitė pagal neterminuotą 2005 m. liepos 21 d. sudarytą pavedimo sutartį (b. l. 103), todėl pirmosios instancijos teismas 2006 m. rugsėjo 11 d. vykusio posėdžio metu pagrįstai pripažino, kad atvykusios į teismo posėdį advokato padėjėjos R. Petrylaitės įgaliojimai atstovauti ieškovą pasibaigę, tačiau jo išvada palikti ieškinį nenagrinėtą neatitinka susiklosčiusios procesinės situacijos.
Iš bylos dokumentų matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo adv. S. Brazauskas, kurio įgaliojimai, kaip ir advokato padėjėjos R. Petrylaitės, jau buvo pasibaigę, tačiau pirmosios instancijos teismas leido šiam advokatui atstovauti ieškovą (b. l. 124), todėl ieškovo atstovai turėjo pagrindo manyti, kad gali ir toliau atstovauti ieškovą pagal 2005 m. liepos 21 d. sutartį. Vėlesnio, 2006 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu, pripažinęs, kad pagal pateiktą atstovavimo (pavedimo) sutartį advokatų ir advokato padėjėjos įgaliojimai pasibaigę, pirmosios instancijos teismas, nevaržydamas ieškovo teisės į teisminę interesų apsaugą ir siekdamas išspręsti ginčą iš esmės, privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti ieškovui galimybę pašalinti nustatytą trūkumą. Tuo būtų užtikrintas tinkamas ieškovo interesų atstovavimas (CPK 2, 5, 8 str.). Dėl to ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir naikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.