Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-8096-637/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: e2-8096-637/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05082-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audra Hadrovska
Ieškovas: O. A.
Atsakovas: R. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Gintautas Daugėla, Ramunė Kičiatovienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-8096-637/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05082-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.2; 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Hadrovska,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei,dalyvaujant ieškovei O. A., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,atsakovui R. A., atsakovo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai,vertėjai Svetlanai Agafonovai,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Ugnei Rojutei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui R. A. (R. A.) dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, santuokinio turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti santuoką sudarytą su atsakovu R. A. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti vaikams išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui iki vaikų pilnametystės, priteisti 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu. Atsakovas nuo 2021 m. birželio mėn. neteikia išlaikymo, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Neprieštaravo reikalavimui nutraukti santuoką ir ieškinyje nurodytu būdu padalinti santuokinį turtą, taip pat sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Sutiko teikti išlaikymą vaikams po 150 Eur periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

Šalies argumentai

3. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktiniu negyvena kartu beveik metus nuo 2020 m. gruodžio mėn. 2020 m. spalio mėn. atsakovas paliko šeimą ir nors po kelių dienų buvo grįžęs, tačiau susitaikyti nepavyko. Atsakovas nevykdė savo pareigų šeimai. Visus rūpesčius, kylančius šeimoje, taip pat įskaitant ir materialines problemas, ieškovė sprendė pati. Atsakovas mažai būdavo namuose. Mano, kad kalti dėl santuokos nutraukimo abudu. Paaiškino, kad ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nėra. Prašo priteisti išlaikymą vaikams kiekvienam po 300 Eur kas mėnesį, nes kiekvieną mėnesį vieno vaiko išlaikymui reikalinga apie 700 Eur suma. Ieškovė paaiškino, kad vien tik maistui kiekvienam sūnui skiria apie 240 Eur, 2021 m. spalio mėn. patyrė 150 Eur išlaidų kurui, nes veža vaikus į ugdymo įstaigas; mokymosi priemonėms kas mėnesį skiria 20 Eur, higienos priemonėms – 15 Eur, vaistams ir vitaminams – dar 10 Eur; aprangai, avalynei, sporto reikmenims apie 70 Eur, žaislams – 20 Eur, pramogoms ir poilsiui apie 70 Eur, būsto nuoma sudaro 138 Eur vaikui, prie to papildomai dar 30 kiekvienam vaikui už komunalines paslaugas; po 35 Eur ieškovė moka už plaukimo pamokas. Nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakovas teikia 300 Eur išlaikymą (po 150 Eur vaikui). Šalims pradėjus gyventi skyrium, 2020 m. gruodžio mėn. atsakovas skyrė 500 Eur vaikų išlaikymui, 2021 m. sausio ir vasario – po 400 Eur, 2021 m. kovo ir balandžio mėn. po 200 Eur, o gegužės 240 mėn., o birželio mėn. išlaikymo vaikams nebemokėjo. Mano, kad atsakovo sveikatos būklė leidžia jam dirbti, nes atsakovas sportuoja, slidinėja kalnuose, o ligoti žmonės taip nesielgia. Dėl iš atsakovo sąskaitos išgrynintų 5873 Eur paaiškino, kad išgrynino tik dalį atsiliepime nurodytos sumos ir tik suderinusi su atsakovu. Dalį 3000 Eur iš šios sumos sudaro kompensacija už atsakovui tenkantį 7000 Eur automobilį, o visa kita skirta buvo vaikams. Išlaikymo skola susidarė 2021 m. birželį ir liepą. Pripažino, kad 2021 m. liepos 30 d. gavo 550 Eur, nes tą dieną savo vardu perrašė būsto nuomos sutartį. Sudarant nuomos sutartį atsakovo vardu buvo sumokėtas 2 mėnesių depozitas, kadangi jį dalinosi per pusę, ieškovė realiai pusės depozito atsakovui nemokėjo, tačiau šalys sutarė, kad 550 Eur suma užskaitoma už vaikų išlaikymą. Ieškovė vykdo individualią veiklą, gamina kosmetikos priemones pagal užsakymus, taip pat konsultuoja kinų astrologijos klausimais. Jos pajamos nepastovios, praeitais metais deklaravo 1100 Eur pajamų mėnesiui, o šiemet preliminariai skaičiuoja, jog deklaruos apie 1500 Eur mėnesio pajamas. Daugiausiai per mėnesį uždirba 2000 Eur, tai priklauso nuo klientų skaičiaus. Ieškovė taip pat augina vaiką iš ankstesnės santuokos. Yra įgijusi aukštąjį medicininį išsilavinimą. Patvirtino, kad šeima ieškovės iniciatyva atsisakė Kaune siūlomo socialinio būsto (3 kambarių buto), nes jis buvo tuščias ir tokiame rajone, kur nebuvo mokyklų ir vaikų darželių. Tuo metu mokėjo už nuomą 300 Eur ir komunalinius mokesčius. Pripažino, kad atsakovas perka dovanas vaikams, kai atvažiuoja savo nuožiūra ir pagal vaikų norus.

4. Atsakovas teismo posėdyje sutiko su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma. Mano, kad santuoka iširo dėl šalių skirtingo požiūrio į šeimą ir bendrą gyvenimą. Ieškovei labai svarbi materialinė padėtis. Tuo metu, kai atsakovas neuždirbdavo pakankamai pajamų patyrė iš ieškovės moralinį pažeminimą, tai tapo dažnų komandiruočių priežastimi. Namuose turėjo kęsti moralinį smurtą ir pažeminimą. Mano, kad kaip tėvas yra atsakingas ir sąžiningas žmogus, teikė vaikams išlaikymą, pirko dovanas. Išmokėjo ieškovei pusę sumos už mikroautobusą. Nėra tikras, ar galės mokėti daugiau nei 300 Eur išlaikymo, todėl su didesne išlaikymo suma nesutinka. Turi sveikatos problemų su koja ir ateityje gali netekti darbo. Neturi jokio būsto, atvykęs į Lietuvą nuomojasi būstą paromis, gyvena hostelyje. Atskaičius iš darbo užmokesčio darbdavio mokamas sumas už būsto nuomą ir kitas pragyvenimui skirtas lėšas, atsakovui lieka apie 500 Eur, neišgalės išgyventi. Mano, kad abiem vaikams pakankama suma mėnesiui būtų 600 Eur iš abiejų tėvų. Pastaruosius 1 metus dirba pastolių surinkėju. Prieš tai dirbo statybose. Dirba tą darbą, nes suteikia būstą, išgyvena iš komandiruotpinigių. Darbdavys kompensuoja tik 100 Eur transporto išlaidų kelionei iš Lietuvos į Nyderlandus. Gyvena Nyderlanduose, nuomoja kambarį. Dirba ir Lietuvoje, ir užsienyje. Darbo vieta užsienyje keičiasi. Jau daug metų turi sveikatos problemų, darbe nuolat turi dėvėti kompresines kojines. Išsilavinimo nėra įgijęs, nėra baigęs vidurinio išsilavinimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovės atstovė prašė tenkinti ieškinį ir paaiškino, kad ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir vaikų gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė neprašo kompensacijos už automobilį, dėl to pateiktas susirašinėjimas tarp šalių „Messenger“ programoje, ieškovei sumokėta 3000 Eur suma. Kreditorinių įsiskolinimų šalys neturi. Išlaikymo įsiskolinimą sudaro 650 Eur. Atsakovo pajamos pakankamos, nes net atlikus išlaikymo išskaitymui skirtą sumą, atsakovui išmokama 2200-2400 Eur darbo užmokesčio. Atsakovui komandiruotės metu patirtos išlaidos kompensuojamos, o atsakovas įrodymų, kad yra priešingai, nepateikė. Atsakovo sveikatos būklė nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį, nes atsakovas gali uždirbti pakankamas pajamas. Atsakovas dirba 8 val. per dieną ir 22 d. d. per mėnesį. Ieškovės nuodytos vaikų išlaikymo išlaidos atitinka šios dienos realijas, nuo sausio mėnesio didėja minimali alga, atitinkamai ir išlaidos vaikų išlaikymui.

Atsiliepimas

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas sutinka mokėti vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį. Teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes virš 5000 Eur ieškovė yra išgryninusi iš atsakovo banko sąskaitos. Atsakovo sveikatos būklės neleidžia jam susirasti geriau apmokamo darbo. Atsakovas pripažino, kad jam sunku išlaikyti net ir esamą darbą. Darbdavio atsakovui mokami dienpinigiai nėra darbo užmokestis ir iš jų daryti išskaitų negalima, nes atsakovas patiria išlaidas pragyvenimui. Ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės nei atsakovo. Ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos nėra realios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Dėl termino susitaikyti nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, šalys prašė neskirti termino susitaikyti, todėl, atsižvelgiant į tai, terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

8. O. A. ir R. A. (R. A.) susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., Ukrainoje. (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. X.

9. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teisminio nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo esant abiejų šalių kaltei.

10. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

12. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

13. Nagrinėjamu atveju šalys pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė prašydama nutraukti santuoką nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigų šeimai, mažai buvo namuose, jai vienai tekdavo spręsti šeiminiame gyvenime kylančias problemas, įskaitant ir finansines. Atsakovas teigė, kad ieškovė pernelyg sureikšmino materialinį gerbūvį, o jam negaunant pakankamai pajamų patyrė sutuoktinės moralinį pažeminimą. Ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės iniciatyva šeima atsisakė jai siūlomo socialinio būsto Kaune ir persikėlė gyventi į Klaipėdą, kur sudarė ieškovės rasto (išrinkto) 6 kambarių būsto nuomos sutartį.

14. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalys nebuvo pakankamai lojalios viena kitai ir iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

15. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „A.“ (CK 3.69 straipsnis).

16. Reikalavimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšta.

Dėl turto padalinimo

17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

18. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

19. Duomenų apie šalių turimą bendrą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą nėra. Duomenų apie sutuoktinių bendrus skolinius įsipareigojimus teismas taip pat neturi. Šalys patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.

20. Pagal byloje esančius duomenis santuokos metu šalys yra įgijusios kilnojamąjį turtą – tris automobilius. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė KIA SPORTAGE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. 1320, šalių įkainuota 3100 Eur. Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. 1320, šalių įkainuota 7000 Eur, ir Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), šalių įkainuota 500 Eur. Šalys sutaria, kad ieškovės vardu registruota transporto priemonė po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, o atsakovo vardu registruotos transporto priemonės po santuokos nutraukimo atitenka R. A.. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kompensacijos už atsakovui tekančias transporto priemones neprašo, visgi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių sutarimu atsakovas išmokėjo ieškovei 3000 Eur kompensaciją už jam tenkančią 7000 Eur vertės transporto priemonę Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

21. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių sūnų Y. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

22. Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaikais, iki šiol sūnūs visą laiką gyveno su motina.

23. Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina (ieškove). Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

24. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos neturi ir neprieštarauja, kad vaikai gyventų su ieškove. Pagal institucijos pateiktus duomenis, šalių sūnūs turi savo kambarius, kuriuose yra visi reikalingi baldai ir būtinos priemonės vaikų lavinimui ir poilsiui. Apsilankymo metu namai buvo švarūs ir tvarkingi. Pokalbio metu vaikai teigė, kad jiems patinka bendrauti su abiem tėvais, abudu juos myli, minėjo, kad su tėvu susitinka rečiau, nes gyvena atskirai, jis juos aplanko 2-3 kartus per metus, neužmiršta gimtadienių ir nuperka dovanų. Atsižvelgiant į vaikų nuomonę, vaikų ir mamos tarpusavio ryšį, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove) geriausiai atitiktų vaikų poreikius.

27. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, taip pat įvertinęs vaikų teises ginančios institucijos išvadą šiuo klausimu konstatuoja, kad šalių sūnūs gyvendami su motina jaučiasi gerai, jų interesai yra užtikrinami, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikams augti ir vystytis, ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečių vaikų poreikiams (poilsiui, ugdymuisi ir kt.) patenkinti.

28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, vaikų interesus, nepilnamečių Y. A. ir A. A. gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina O. A. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

29. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino , kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

31. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos A. T. 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

32. Aktualioje Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos A. T. 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

33. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

34. Atsakovas neprieštaravo reikalavimui priteisti išlaikymą sūnums, tačiau nesutiko su ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo suma, nurodydamas, kad gali teikti 300 Eur išlaikymą kas mėnesį, t. y. po 150 Eur kiekvienam vaikui.

35. Ieškovė paaiškino, kad per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui skiria apie 700 Eur: po 240 Eur skiria maistui, 2021 m. spalio mėn. patyrė 150 Eur išlaidų kurui, nes veža vaikus į ugdymo įstaigas; po 20 Eur mokymosi priemonėms, po 15 Eur higienos priemonėms, po 10 Eur vaistams ir vitaminams; po 70 Eur aprangai, avalynei, sporto reikmenims, po 20 Eur žaislams, po 70 Eur pramogoms ir poilsiui, po 138 Eur būsto nuoma, prie to papildomai dar po 30 už komunalines paslaugas; po 35 Eur moka už plaukimo pamokas.

36. Nustatyta, kad ieškovė įgijusi aukštąjį medicininį išsilavinimą, šiuo metu vykdo individualią veiklą, užsiima kosmetikos gamyba, taip pat teikia konsultacijas astrologijos klausimais. Jos mėnesio pajamas sudaro 1500-2000 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis (Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų žurnalas) 2021 m. sausio mėnesį ieškovė atėmus išlaidas gavo 1958 Eur pajamų, 2021 m. vasario mėn. – 1183 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 1849 Eur, 2021 m. balandžio mėn. - 2108 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 1922 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 1182 Eur, 2021 m. liepos mėn. - 756 Eur, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 1579 Eur, 2021 m. rugsėjo mėn. – 1439 Eur, 2021 m. spalio mėn. - 1739 Eur. Ieškovės pajamos per 2020 m. sudarė 21 210 Eur (pajamų mokesčio deklaraciją už 2020 m.). Nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame būste, numos kaina mėnesiui 550 Eur. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus: M. N., gim. 2008 m. (iš ankstesnės santuokos) ir Y. A., gim. 2014 m. bei A. A., gim. 2016 m.

37. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, A. A. nuo 2020 m. spalio 1 d. lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, Y. A. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini), 1 klasėje. Šalių sūnūs lanko plaukimo treniruotes VšĮ „Plaukimo mokykla“. Pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, kad A. A. nustatyta hipermetropija (toliaregystė), konverguojantis lydintis žvairumas, yra skirta korekcija akiniais, stebimas oftalmologo, 2021 m. sausio mėn. vaikui pirkti akiniai, kurių kaina 93,90 Eur.

38. Ieškovė nurodė, kad nekilnojamo turto neturi. Ieškovė turi transporto priemonę KIA SPORTAGE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

39. Atsakovo paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, atsakovas nuo 2020 m. spalio 30 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių statytoju. Pagal 2021 m. rugpjūčio 12 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. pažymų apie priskaičiuotą darbo užmokestį duomenis, atsakovo pajamos atskaičius mokesčius iš darbinės veiklos 2020 m. lapkričio mėn. sudarė1197,18 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 2542,28 Eur, 2021 m. sausio mėn. – 2101,62 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 970,45 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 2261,96 Eur, 2021 m. balandžio mėn. – 1838,84 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 2224,67 Eur, 2021 m. birželio mėn. – 2657,70 Eur, 2021 m. liepos mėn. -144,60 Eur (dirba 16 val.); 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2197,94 Eur, 2021 m. rugsėjo mėn. – 2431,90 Eur, 2021 m. spalio mėn. – 2220,96 Eur, t. y. vidutiniškai per mėnesį 1899 Eur per mėnesį. Atsakovas nekilnojamo turto neturi. Kitų išlaikytinių taip pat.

40. Nesutikdamas su ieškovės prašomu nustatyti išlaikymo dydžiu atsakovas motyvavo tuo, kad dalį jo gaunamų pajamų sudaro komandiruotpinigiai, skirti jo pragyvenimo išlaidoms padengti, todėl iš šių pajamų išskaityti išlaikymo negalima. Atsakovas taip pat teigė, kad turi sveikatos sutrikimų ir nėra tikras kiek dar galės dirbti šį darbą. Be to, atsakovas nurodė, kad sūnūs yra tokio amžiaus, kad jų išlaikymui pakaktų bendrai abiejų tėvų teikiamo 600 Eur išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

41. Nesutikdamas su atsakovo argumentu dėl negalimumo išieškoti išlaikymo iš komandiruotpinigių, teismas remiasi Kasacinio teismo išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299- 313/2019, kurioje nurodė, kad tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo; nustačius, jog darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą. Be to, pagal Kasacinio teismo praktiką, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Nustačius, kad skolininkas su darbdaviu yra susitaręs dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, išieškojimas iš skolininkui mokamų dienpinigių yra galimas, kadangi išmokamos sumos, formaliai pavadintos dienpinigiais, atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovo darbo sutartyje darbo funkcijų atlikimo vieta nėra nurodyta. Sutarties 1.1 punkte numatyta, kad šalys susitaria, jog darbuotojas gali dirbti keliose vietose, ir neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos arba ji yra nenuolatinė (Sutarties 1.1 punktas). Darbuotojui išvykus į komandiruotę užsienyje už visą komandiruotėje išbūtą laiką darbuotojui atsiskaičius su darbdaviu už komandiruotę, kompensuojamos visos su komandiruote susijusios išlaidos (Sutarties 3.4 punktas).

43. Šios darbo sutarties sąlygos paneigia atsakovo nurodytą aplinkybė, kad darbdavys kompensuoja tik 100 Eur išlaidas nuvykimui į darbo vietą Nyderlanduose. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių darbo sutartyje nustatytą mokėjimo už komandiruotes tvarką. Vien aplinkybė, kad atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje ir sugrįžęs į Lietuvą gyvena hostelyje ar nuomoja butą paromis nesudaro pagrindo mažinti iš jo nepilnamečiams vaikams priteistiną išlaikymą.

44. Atsakovas nekilnojamo turto neturi, tačiau jo nuosavybei priteistos transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

45. Atsakovas teigė, kad turi sveikatos sutrikimų. Atsakovas pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, kuriais nustatyta, kad atsakovui 2018 m. balandžio 12 d. atlikta operacija, diagnozuotas kaklo bazalinių ląstelių karcinoma. Rekomenduota dermatologo konsultacija, duomenų, kad atsakovui būtų paskirtas gydymas byloje nėra. Teismo posėdyje atsakovas akcentavo kojų skausmus, kairės kojos venų ligą. Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašo nustatyta, kad atsakovas konsultuotas kraujagyslių chirurgo, jam nustatytas potrombozinis sindromas, veninis nepakankamumas ir rekomenduota vengti sunkaus fizinio krūvio, dėvėti kompresinę kojinę, paskirtas medikamentas detralex 500 mg x 2 k/d. 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovas konsultuotas dermatologo. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina jo nurodytas aplinkybes dėl kairės kojos venų pakitimo, tačiau visgi neįrodo, kad atsakovas yra nedarbingas, negali dirbti ir gauti pakankamai pajamų vaikų išlaikymui. Sprendimo priėmimo metu teismas neturi pagrindo spręsti apie atsakovo sveikatos pokyčius ateityje kaip ir vertinti jo abejones dėl galėjimo toliau dirbti paties pasirinktame darbe.

46. Spręsdamas dėl šalių vaikams teiktino išlaikymo dydžio teismas vertina tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos yra panašios ir viršija vidutinį darbo užmokestį, kuris Statistikos departamento duomenimis 2021 m. III ketvirtis buvo bruto 1598,1 Eur, neto - 1012,4 Eur.

47. Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus, tačiau, kaip nurodyta minėtoje Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai. Šalių vaikai yra mažamečiai, Y. A. yra 7 m., o A. A. – 5 m. amžiaus.

48. Vertindamas ieškovės nurodytas vaikų poreikiams kas mėnesį skiriamas išlaidas teismas pažymi, kad ieškovė nepagrindė, jog jai ir nepilnamečiams vaikams būtina nuomotis 250,97 kv. m. ploto būstą ir patirti tokias jo išlaikymo išlaidas (skaičiuoja 138 Eur nuomą vienam vaikui bei 30 Eur už komunalines paslaugas kiekvienam vaikui). Teigdama, kad 2 kambarių buto nuomos ir komunalinių paslaugų kaina atitinka šiuo metu ieškovės nuomojamo būsto kainą, ieškovė tokių įrodymų neteikė ir šios aplinkybės neįrodė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovės iniciatyva, nesant objektyvių priežasčių šeima atsisakė valstybės siūlomos paramos - socialinio būsto.

49. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kas mėnesį patiriamos 70 Eur išlaidos kiekvieno sūnaus aprangai, taip pat 70 Eur išlaidos vaikų pramogoms, kai atskirai nurodoma mokant dar po 35 Eur už vaikų plaukimo pamokas ir skiriant po 20 Eur žaislams ir lavinimo priemonėms, taip pat po 15 Eur higienos priemonėms yra neproporcingai didelės 5 m. ir 7 m. amžiaus sūnų poreikiams tenkinti, todėl ieškovei objektyviai nepagrindus nurodytų išlaidų, šiems vaikų poreikiams tenkinti sumos mažintinos.

50. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nurodytą vaikų išlaikymui skiriamą sumą, vaikų amžių (5 m. ir 7 m.) ir tokio amžiaus vaikų būtinus poreikius (sveikai maitintis, turėti drabužius ir avalynę, atitinkančius metų laikus, leisti laisvalaikį), taip pat teisę gauti išlaikymą, užtikrinantį visapusišką vaikų asmenybės vystymąsi ir lavinimą bei nesant duomenų apie vaikų specialiuosius poreikius, taip pat įvertinus abiejų šalių galimybes teikti vienodo išlaikymo dydį, teismas vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo suma mažintina nustatant, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga 270 Eur išlaikymo suma kiekvienam šalių sūnui iš vieno iš tėvų, t. y. bendra vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma – 540 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma yra pakankama patenkinti vaikų materialines sąlygas, reikalingas visapusiškam vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jų įgimtų ir įgytų gebėjimų lavinimui bei pilnaverčiam vaikų ugdymui.

51. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

52. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 40 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo pakeitimo), todėl šiuo metu išmokos dydis sudaro 70 Eur (40 x 1,75). Be to, šeimos, kurios augina ir (ar) globoja 3 ir daugiau vaikų, turi teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Tokiu atveju papildomai skiriama ir mokama 41,2 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) (40 x 1,03) išmoka per mėnesį (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalis).

53. Kartu su institucijos išvada pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovei, auginančiai tris nepilnamečius vaikus teikiama valstybės parama, kiekvienam vaikui kas mėnesį skiriant 110 Eur išmoką.

54. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnums kas mėnesį mokama 110 Eur išmoka, kuri vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaikų poreikių, todėl atsakovo vienam vaikui teiktinas išlaikymo dydis 270 Eur mažintinas 55 eurais (110/2) kiekvienam. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo sūnums Y. A. ir A. A. priteistinas 220 Eur išlaikymo dydis kiekvienam šiuo metu yra pakankamas jų poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

55. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2021 m. liepos 20 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

56. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

57. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

58. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimą (300 Eur x 2 x 2), įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio mėn. Duodama paaiškinimus teisme ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams 2021 m. birželio ir liepos mėn.

59. Atsakovas pateikė rašytinį įrodymą, jog 2021 m. liepos 30 d. ieškovė gavo iš atsakovo 550 Eur vaikų išlaikymui. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalys spręsdamos 1100 Eur depozito pagal būsto nuomos sutartį (sumokėto atsakovo) pasidalinimo klausimą susitarė, kad atsakovė negrąžins atsakovui 550 Eur depozito, tačiau ši suma bus užskaityta kaip išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovė patikslino, kad įsiskolinimo suma sudaro 650 Eur.

60. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

61. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

62. Tiek atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, tiek į Kasacinio teismo išaiškinimus, bei šalių paaiškinimus darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo nėra pagrįstas. Ieškovė pati paaiškino, kad atsakovas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio teikė išlaikymą, kas mėnesį mokamos sumos nebuvo vienodos, tačiau ji neprašo priteisti įsiskolinimo už ankstesnius mėnesius (atsižvelgiant į ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo dydį), nes iki bylos iškėlimo buvo toks šalių susitarimas, kaip ir susitarimas ieškovės negražintą depozito dalį už nuomą panaudoti vaikų išlaikymui. Taigi ieškovei patvirtinus, jog vaikų išlaikymui panaudojo 550 Eur laikytina, kad tai išlaikymo suma už birželio mėnesį (raštelyje laikotarpis nenurodytas), nes nuo 2021 m. liepos mėnesio teismas priteisė laikiną išlaikymą ieškovės prašymu taikius laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

63. 2021 m. liepos 23 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 20 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

65. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 97 Eur žyminio mokesčio (nurodė, kad sumokėjo 70 Eur už prašomą priteisti 3100 Eur vertės turtą ir 27 Eur nuo 1200 Eur išlaikymo įsiskolinimo), likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimas 2021 m. liepos 23 d. teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

66. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Civilinio kodekso 3.59 straipsnyje nustatytų privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-931-459/2021).

67. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti jai 3100 Eur vertės transporto priemonę, todėl už šį turtinį reikalavimą mokėtinas 70 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kurį ji jau yra sumokėjusi. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytina, kad kiekvienas iš jų turi mokėti po 37,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė jau yra sumokėjusi už neturtinį reikalavimą 27 Eur, iš jos į valstybės biudžetą priteistina 10,50 Eur žyminio mokesčio.

68. Iš atsakovo už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio, už turtinį reikalavimą pagal jam priteisto turto vertę (7500 Eur), priteistinas 168,75 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 118,80 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

69. Ieškovė patyrė 1250 Eur teisinės pagalbos išlaidų: už ieškinio parengimą - 550 Eur (2021 m. rugsėjo 3 d. prašymas, 2021 m. liepos 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos, 2021 m. liepos 17 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymai), taip pat 700 Eur už advokato padėjėjos darbą susipažįstant su byla, įrodymų rinkimą ir atstovavimą teisme (2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. prašymai, 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. išlaidų paskaičiavimai, 2021 m. rugsėjo 6 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymai).

70. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 387 Eur teisinės pagalbos išlaidų: 145 Eur už atsiliepimo parengimą (2021 m. rugpjūčio 9 d. sąskaita faktūra, 2021 m. rugpjūčio 9 d. pinigų priėmimo kvitas) ir 242 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2021 m. gruodžio 1 d. prašymas, 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. lapkričio 12 d. pinigų priėmimo kvitas). Atsakovas taip pat patyrė 6,33 Eur išlaidų už VĮ „Registrų centras“ išrašo parengimą ir paiešką Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje, kurios priskirtinos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

71. Tenkinus ieškinį iš dalies ir laikant, kad tenkinta apie 70 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 875 Eur (1250 Eur x 70 proc.) teisinės pagalbos, o atsakovui iš ieškovės 117,99 Eur ((387 Eur + 6,33 Eur) x 30 proc.) teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 757 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės O. A., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukraina, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. A. (R. A.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Ukraina asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), Ukrainoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. X, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. A. palikti santuokinę pavardę – „A.“.

Priteisti ieškovei O. A. jos vardu registruotą transporto priemonę KIA SPORTAGE valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 3100 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovui R. A. jo vardu registruotas transporto priemones Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Eur vertės, ir Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise.

Nustatyti nepilnamečių vaikų Y. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove O. A..

Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams Y. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų Y. A. ir A. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę O. A..

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2021 m. liepos 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei O. A. iš atsakovo R. A. (R. A.) 757 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. A. (R. A.) 325 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai) žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja Audra Hadrovska