Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. A. ir atsakovo R. A. (R. A.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8096-637/2021 pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui R. A. (R. A.) dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniais skundais

13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

14. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – išrašą iš individualios veiklos mokesčių skaičiuoklės, skelbimų apie butų nuomą išrašus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su ieškovės turtine padėtimi. Be to, poreikis pateikti minėtus duomenis atsirado pirmosios instancijos teismui, be kita ko, konstatavus, jog ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jos išlaidos už būsto nuomą atitinka rinkos kainą, todėl darytina išvada, jog apeliantė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

15. Atsakovas pateikė naujus įrodymus – duomenis apie darbo sutarties nutraukimą, duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) apie atsakovui paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas, gyvenamojo būsto nuomos sutartį ir šalių susirašinėjimo duomenis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenys apie darbo sutarties nutraukimą, atsakovui paskirtas nedarbo socialinio draudimo išmokas, gyvenamojo būsto nuomą patvirtina aplinkybes, susijusias su atsakovo turtine padėtimi. Be to, minėti įrodymai buvo gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl darytina išvada, jog atsakovas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo duomenų matyti, kad šalys aptaria klausimus dėl ieškovės galimybės gyventi Lietuvoje ir pan. Taigi minėti duomenys nėra susiję su ginčo dalyku. Atsakovas taip pat nenurodė, kokią reikšmę byloje turi jo pateikti duomenys, nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

17. Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams Y. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam.

19. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

20. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

22. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

23. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

24. Ieškovė pateikė teismui išlaidų apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad Y. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 776 Eur per mėnesį: maistas – 240 Eur, transportas – 30 Eur, kišenpinigiai – 40 Eur, mokymosi priemonės – 20 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, vaistai ir vitaminai – 10 Eur, apranga – 70 Eur, patalynė – 10 Eur, žaislai, žaidimai ir lavinimo priemonės – 20 Eur, laisvalaikio reikmės ir poilsis, įskaitant keliones, atostogas, išvykas, gimtadienio šventes – 70 Eur, mokesčiai už būstą – 30 Eur, būsto nuoma – 138 Eur, plaukimo užsiėmimai – 35 Eur, internetas – 10 Eur, užklasinė veikla – 20 Eur, kirpykla – 8 Eur, mokymosi vieta ir uniforma – 10 Eur; A. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 720 Eur per mėnesį: maistas – 240 Eur, transportas – 30 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, vaistai ir vitaminai – 10 Eur, apranga – 70 Eur, patalynė – 10 Eur, žaislai, žaidimai ir lavinimo priemonės – 20 Eur, kanceliarinės prekės – 10 Eur, laisvalaikio reikmės ir poilsis, įskaitant keliones, atostogas, išvykas, gimtadienio šventes – 70 Eur, mokesčiai už būstą – 30 Eur, būsto nuoma – 138 Eur, mokestis už darželį – 41 Eur, internetas – 10 Eur, užklasinė veikla – 20 Eur, kirpykla – 8 Eur, akiniai – 8 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Ieškovės noras patenkinti vaikų norus, kurie nėra būtini vaikų vystymuisi ir dėl kurių ieškovė patiria papildomas išlaidas vaikų išlaikymui, yra suprantamas ir galimas, tačiau negali būti priežastis konstatuoti didesnius vaikų poreikius ir atitinkamai iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei vaikams objektyviai reikalinga. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri 2021 m. sudarė apie 480 Eur (atskaičius mokesčius), nuo 2022 m. sausio 1 d. – apie 533 Eur (atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma šalių sūnui išlaikyti sudaro 540 Eur per mėnesį. Ieškovė įrodinėjo, jog vaikų poreikiams tenkinti reikia apie 776 Eur – 720 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos vaikų išlaikymo išlaidos per mėnesį yra nepagrįstai per didelės, t. y. 70 Eur išlaidos vaikų aprangai, 70 Eur išlaidos vaikų pramogoms, 20 Eur išlaidų žaislams ir lavinimo priemonėms, taip pat 15 Eur išlaidos higienos priemonėms per mėnesį, atsižvelgus į vaikų amžių, yra neproporcingai didelės. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, jog vaikų poreikiams patenkinti reikalinga didesnė suma nei minimali mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė apie 480 Eur, taigi ieškovė turėtų tinkamais įrodymais pagrįsti didesnių nei minimalioji mėnesio alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius. Vis dėlto pripažintina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai.

28. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

29. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų, išlaidos vaikų žaislams, žaidimams, laisvalaikiui, poilsiui ir pan. sudaro apie 90 Eur per mėn. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2021 m. išlaidos už vaikų kompiuterinius žaidimus sudarė 557 Eur, t. y. po 46 Eur per mėn. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad 90 Eur suma per mėn. (1 080 Eur) vaikų žaislams, žaidimams, laisvalaikiui, poilsiui ir pan. yra laikytina pagrįsta. Kaip jau minėta, teikiamas išlaikymas turi būti pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vis dėlto išlaidos, skiriamos nepilnamečio vaiko užsiėmimams, laisvalaikiui bei pramogoms, turi būti derinamos šalių sutarimu, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, skaičiuojant už metus, ieškovės nurodytos išlaidos higienai (180 Eur), patalynei (120 Eur) yra taip pat nepagrįstai didelės. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad anksčiau nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių (5 m. ir 7 m.), yra neproporcingai didelės, todėl yra pagrindas jas mažinti.

30. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma atitinka vaikų amžių, nustatyta tinkamai įvertinus jų poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose.

31. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino duomenis apie jų turtinę padėtį. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos sudaro ne 1 500 Eur – 2 000 Eur per mėn., o apie 1 326 Eur per mėn., kadangi ieškovė turi mokėti mokesčius valstybei. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovo pajamos (1 899 Eur) yra beveik 600 Eur didesnės už ieškovės gaunamas pajamas. Be to, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, nepatiria išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto išlaikymu, t. y. nuomos mokesčio ir pan. Atsakovas nurodo, kad jis dėl savo turtinės padėties ir sveikatos būklės gali teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams Y. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

33. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovei nuosavybės teisei priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 1 333,17 Eur per mėnesį individualios veiklos pajamos ((21 210 Eur + 450 Eur – 5 662 Eur)/12 mėn.). Atsakovas iki 2022 m. kovo 7 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudarė vidutiniškai 1 899,18 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis per mėnesį. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu atsakovui paskirta 383,83 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 7 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., 479,79 Eur – už 2022 m. gegužės mėn., 479,79 Eur – už 2022 m. birželio mėn., 429,75 Eur – už 2022 m. liepos mėn., po 417,79 Eur – už 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., 367,79 Eur – už 2022 m. spalio mėn., po 355,79 Eur – už 2022 m. lapkričio – gruodžio mėn., 68,86 Eur – už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 6 d.

34. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors atsakovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau pastarieji nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovas yra nedarbingas, negali dirbti ir gauti pakankamai pajamų vaikams išlaikyti. Remiantis bylos duomenimis, 2018 m. balandžio 12 d. atsakovui atlikta operacija, diagnozuota kaklo bazalinių ląstelių karcinoma, tačiau specialus gydymas atsakovui nepaskirtas. 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui nustatyta potrombozinio sindromo ir veninio nepakankamumo (lėtinio) (periferinio) diagnozė, rekomenduota vengti sunkaus fizinio krūvio, dėvėti kompresinę kojinę, paskirtas medikamentas „Detralex“. Vis dėlto nenustatyta, kad šios aplinkybės būtų lėmusios atsakovo darbingumo lygio sumažėjimą ir pan. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina išvada, kad jis gali susirasti nuolatinį darbą ir gauti nuolatines pajamas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų vaikų, kuriems turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ginčo šalys prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.

36. Ieškovės teigimu, jai, gyvenant kartu su nepilnamečiais vaikais, tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, priežiūrą, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą).

37. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečių vaikų amžių, mokamas išmokas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (110 Eur), atliko vaikų poreikių, šalių turtinės padėties analizę ir pagrįstai nustatė, kad kiekviena iš šalių nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti turėtų skirti po 220 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaikų poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama vaikų išlaikymui, todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ginčijamo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodė skirtingą momentą, nuo kurio iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, t. y. teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2021 m. liepos 20 d., tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Vis dėlto ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo.

39. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės laikytinos rašymo apsirikimu, todėl šalys turi kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 325 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, ir šią sumą sumažinti per pusę, taip pat atmesti ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju už teismo patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo mokėtinas 118,80 Eur žyminis mokestis (220 Eur x 12 mėn. x 2 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį žyminį mokestį priteisė iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

45. Už skundžiamu sprendimu patenkintą neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 37,50 Eur (50 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis, už turtinį reikalavimą dėl atsakovui priteisto turto – 168,75 Eur (7 500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis).

46. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 325 Eur (118,80 Eur + 37,50 Eur + 168,75 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti jį nuo prievolės sumokėti šį žyminį mokestį ar sumažinti jo dydį, atsakovas nenurodė ir nepateikė jas pagrindžiančių duomenų.

47. Remiantis bylos duomenimis, atsakovė patyrė 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

48. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

49. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu. Nustačius, kad mokama advokato teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo šių išlaidų mažinti.

51. Taigi, patenkinus 70 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 875 Eur (1 250 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

52. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas patyrė 387 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 6,33 Eur išlaidų už VĮ Registrų centro išrašo parengimą ir paiešką Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.

53. Atmetus 30 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 118 Eur ((387 Eur + 6,33 Eur) x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

54. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 757 Eur (875 Eur – 118 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

55. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 757 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

56. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 700 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

57. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas patyrė 119 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.