- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-931-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04415-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- V. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Trečiasis asmuo
- "Swedbank", Valstybinė mokesčių inspekcija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti J. G. ir V. K. santuoką, sudarytą 2008 m. gruodžio 27 d., Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1457), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei J. G. 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 3) priteisti iš atsakovo V. K. vaikui B. K. 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų M. K., gim. 2016 m. rugpjūčio 13 d., ir B. K., gim. 2011 m. vasario 3 d., gyvenamąją vietą su ieškove J. G. ir priteisti iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. K. ir B. K. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir paskirti J. G. šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis; 5) padalyti santuokos metu įgytą turtą tokia tvarka: 5.1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 362/1154 žemės sklypo, kurio plotas 0,1154 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sklypo dalies rinkos vertė – 6 713 Eur; 90,20 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), namo vertė – 120 200 Eur; 67 vienetus paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur nominalinė vertė, akcijų; 5.2. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažo rinkos vertė – 2 770 Eur; 33 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), 2 500 Eur nominalinė vertė, akcijų; priekabą DOMANTAS. B2K-3000X2B, valstybinis (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, akcijų; 6) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2017 m. birželio 1 d. kredito sutartį Nr. 17-037539-FA yra šalių solidarioji prievolė, ir nustatyti šios prievolės vykdymo tvarką: ieškovė J. G. visus mokėjimus (įskaitant palūkanas, netesybas ir kt.) pagal šalių solidariąją prievolę kreditorei AB „Swedbank“, 2017 m. birželio 1 d. kredito sutartį Nr. 17-037539-FA įsipareigoja vykdyti iš asmeninių lėšų. Kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą sutartį V. K. ir pastarajam reikalavimą (reikalavimus) įvykdžius, J. G. per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, įsipareigoja atlyginti V. K. atliktus mokėjimus; 7) nustatyti, kad piniginę prievolę Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM yra atsakovo V. K. asmeninė prievolė; 8) priteisti atsakovui V. K. iš ieškovės J. G. piniginę kompensaciją – 18 738 Eur, kurios sumokėjimo terminą išdėstyti 24 mėn.; 9) atsakovo V. K. valdžią neterminuotai į jo vaikus: M. K., gim. 2016 m. rugpjūčio 13 d., ir B. K., gim. 2011 m. vasario 3 d.; 10) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovei J. G. ir atsakovui V. K. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2021 m. balandžio 22 d.; 11) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „G.“, atsakovui „K.“; 12) priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės J. G. naudai bylinėjimosi išlaidas; 13) atleisti ieškovę J. G. iš dalies nuo 1 981,00 Eur žyminio mokesčio arba atidėti 1 981,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovei atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies – 1 981,00 Eur – sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos, kitą dalį – dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio – ieškovės prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovės bendra patikslintame ieškinyje pareikštų turtinių reikalavimų suma yra 129 413,00 Eur (žemės sklypo vertė – 6 713,00 Eur + gyvenamojo namo vertė – 120 200,00 Eur + 2 500,00 Eur akcijų vertė), todėl už turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimus šioje byloje mokėtinas 1 946,00 Eur žyminis mokestis, už tris neturtinio pobūdžio reikalavimus – 225,00 Eur ir 90,00 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso byloje mokėtinas žyminis mokestis siekia 2 261,00 Eur. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytus motyvus, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad asmuo nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti atleidžiamas tik esant itin svarbioms priežastims, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, taip pat nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti sunkią ieškovės materialinę padėtį ir tai, jog ji negali sumokėti visą žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, todėl prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė J. G. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalį ir priimti vieną iš procesinių sprendimų: 1) nustatyti, kad ieškovės J. G. ieškinys apmokestintas 1 654,00 Eur žyminiu mokesčiu; 2) atleisti ieškovę nuo likusio 1 374,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1 374,00 Eur – sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Ieškovė nesutinka, kad žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas nuo viso sutuoktinių turto vertės. Ieškovės teigimu, ieškinio suma santuokos nutraukimo byloje, kai dalijamas sutuoktinių turtas, nustatoma atsižvelgiant į prašomo priteisti turto dalį. Nagrinėjamu atveju dalytino turto vertė sudaro 129 413,00 Eur, iš kurių ieškovė prašo priteisti jai turto, kurio vertė 86 275,00 Eur. Būtent nuo šios sumos turi būti apskaičiuotas žyminio mokesčio dydis: 90 275,00 Eur (86 275,00 Eur (120 200,00 Eur + 6 713,00 Eur + 2 500,00 Eur) x 2/3 prašomo ieškovei priteisti nekilnojamojo turto ir akcijų vertė; 4 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui). Žyminio mokesčio dydis – 1 579,00 Eur, tai yra 75 proc. nuo 2 106,00 Eur. Už neturtinio pobūdžio reikalavimą pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo – 75,00 Eur žyminis mokestis. Bendras žyminio mokesčio dydis yra 1 654,00 Eur arba 75 proc. nuo 2 206,00 Eur.
3.2. Ieškovė nesutinka, kad už reikalavimus pripažinti piniginę prievolę solidariąja sutuoktinių prievole ir atsakovo asmenine prievole turi būti sumokėtas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nekelia klausimo dėl turtinės prievolės modifikavimo ir dėl šios priežasties neprivalo mokėti už ją žyminio mokesčio.
3.3. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, ir sumokėti visą žyminį mokestį ieškovė neturi galimybės. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė turi „prabangos prekių“, nepatvirtina, kad jos turtinė padėtis leidžia sumokėti visą įstatymo numatytą žyminį mokestį. Prabangos prekes sudaro ieškovės turimi asmeniniai daiktai, kurių vertė nurodyta pagal įsigijimo kainas ir yra specifinio pobūdžio. Ieškovė yra įsitikinusi, kad net ir realizavus šiuos daiktus, iš to gautų pinigų neužtektų žyminio mokesčio sumokėjimui.
3.4. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė buvo priversta išeiti iš namų su vaikais ir viena rūpintis jų išlaikymu. Atsakovas finansiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Taip pat jis nemoka už būsto kreditą, komunalinius patarnavimus. Visų būtinų mokėjimų našta yra perkelta ant ieškovės pečių. Taip pat ieškovė turi papildomų, nenumatytų išlaidų, susijusių su naujo būsto nuoma, komunaliniais mokesčiais. Vienintelis prabangos turtas yra sutuoktinių namas, kuris pirktas iš gauto kredito.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
6. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta ieškovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, taip pat nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti sunkią ieškovės materialinę padėtį ir tai, jog ji negali sumokėti visą žyminį mokestį už pateiktą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į patikslintu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, vertino, kad šioje byloje ieškovės mokėtinas žyminis mokestis siekia 2 261,00 Eur sumą.
8. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020, kt.).
9. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusako, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškia, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnyje nustatytų privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
11. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti ieškovei: 1) 362/1154 žemės sklypą, kurio plotas 0,1154 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sklypo rinkos vertė – 6 713,00 Eur; 2) 90,20 kv. m ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo vertė – 120 200,00 Eur; 67 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė – 2 500,00 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, tai yra ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Akivaizdu, jog patikslintu ieškiniu ieškovė siekia po santuokos nutraukimo įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei paprastąsias vardines nematerialiąsias uždarosios akcinės bendrovės SUPPORT SOLUTIONS OU akcijas, todėl šis ieškovės reikalavimas turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad žemės sklypo vertė siekia 6 713,00 Eur, gyvenamojo namo vertė siekia 120 200,00 Eur, 100 vnt. įmonės akcijų vertė siekia 2 500,00 Eur, todėl bendra nekilnojamojo turto rinkos vertė pagal patikslintame ieškinyje nurodytus duomenis siekia 129 413,00 Eur sumą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog už pareikštą turtinį reikalavimą dėl turto dalybų ieškovei kyla pareiga sumokėti 1 946,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis).
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnyje nustatytų privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E3K-3-141-378/2017).
16. Atsižvelgdamas į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą ir paminėtą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patikslinto ieškinio reikalavimai, kuriais teismo prašoma paskirstyti šalims santuokos metu atsiradusias pinigines prievoles, nekeičiant jų pobūdžio, nustatant prievolių vykdymo tvarką, atskirai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už reikalavimus, pareikštus patikslintu ieškiniu, ieškinį teikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovė turėjo sumokėti bendrą 2 111,00 Eur žyminį mokestį (už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus – 75,00 Eur; už reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo – 1 946,00 Eur; už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo – 90,00 Eur), todėl priimdamas skundžiamą nutartį ir nustatydamas, kad ieškovės mokėtinas žyminis mokestis siekia 2 261,00 Eur sumą, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė paminėtą žyminio mokesčio dydį.
18. Ieškovė prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtina galimybė iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Šie institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima procesinį sprendimą, prieš tai skirtingais aspektais įvertinęs tą pačią aplinkybę – asmens turtinę padėtį.
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad ieškovės turtinė padėtis nėra gera, ir sumokėti visą žyminį mokestį ieškovė neturi galimybės. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė turi „prabangos prekių“, nepatvirtina, kad jos turtinė padėtis leidžia sumokėti visą įstatymo numatytą žyminį mokestį. Prabangos prekes sudaro ieškovės turimi asmeniniai daiktai, kurių vertė nurodyta pagal įsigijimo kainas ir yra specifinio pobūdžio. Ieškovė yra įsitikinusi, kad net ir realizavus šiuos daiktus, iš to gautų pinigų neužtektų žyminio mokesčio sumokėjimui.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
21. Teismas, vertindamas asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį bei poreikį šį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgia į šiam asmeniui priklausančio turto sudėtį bei jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-472-236/2015). Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos ir išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; kt.).
22. Iš ieškovės patikslinto ieškinio ir jo priedų matyti, kad bylos šalims nuosavybės teise priklauso ganėtinai vertingas nekilnojamasis turtas, taip pat šalys yra įsteigusios uždarąją akcinę bendrovę, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog pastarajai asmeninės nuosavybės teise priklauso ir atitinkamos „prabangos prekės“, kurių bendra vertė siekia apie 15 650,00 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmens turto ir pajamų lygis gali nuolat keistis.
23. Šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos suponuota išvada, kad ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, taip pat nepateikė teismui įrodymų, iš kurių būtų galima konstatuoti sunkią ieškovės materialinę padėtį ir tai, jog ji negali sumokėti viso žyminio mokesčio už pateiktą patikslintą ieškinį, todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymo iš dalies ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą išsprendė teisingai, tačiau teismas netinkamai nustatė ieškovės mokėtino žyminio mokesčio dydį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – keistina teismo nutarties dalis, kurioje nustatytas ieškovės mokėtinas žyminio mokesčio dydis, pabrėžiant, kad ieškovei atidedamas likusios žyminio mokesčio dalies – 1 831,00 Eur (2 111,00 Eur – 280,00 Eur (jau sumokėta žyminio mokesčio dalis)) sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio dydžio pakeisti ir šios nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„I. J. G. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija, priimti.
I. J. G. prašymą tenkinti iš dalies.
Atidėti likusios žyminio mokesčio dalies – 1 831,00 Eur – sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.
Kitos ieškovės prašymo dalies – dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio – netenkinti.“