Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį, taip pat, už nusikaltimų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė išimtinai nukentėjusiosios A. A. parodymais, bei tik iš nukentėjusiosios apie bylai reikšmingas aplinkybes sužinojusių liudytojų parodymais. Apibendrinusi apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo šioje byloje atliktą įrodymų vertinimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis.

8. Iš tiesų, šioje baudžiamojoje byloje, grindžiant nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų iš esmės buvo remiamasi nukentėjusiosios A. A. parodymais. Kiti byloje apklausti asmenys nuteistojo neteisėtų veiksmų nematė, apie juos sužinojo iš nukentėjusiosios. Tačiau, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik nukentėjusiojo ar liudytojo parodymais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333/2007, Nr. 2K-456/2008, Nr. 2K-357/2010, Nr. 2K-245-696/2015, Nr. 2K-109-628/2020). Tokiu atveju turi būti nustatyta, kad nukentėjusiosios parodymai yra patikimi ir atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Esant nuteistojo nesutikimui su nukentėjusiosios parodymų vertinimu, siekiant įsitikinti jos parodymų patikimumu, pastarieji įvertintini iš naujo. Pažymėtina, kad teismai, vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti esmingai nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais, atsižvelgiant į jų specifiką.

9. Nors apeliaciniame skunde nenurodoma, kad nukentėjusiosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo atliekama pažeidžiant nustatytą tvarką, teisėjų kolegija, patikrinusi nukentėjusiosios apklausos eigą BPK nustatytų taisyklių kontekste taip pat nenustatė pažeidimų, kurie būtų galėję sutrukdyti pirmosios instancijos teismui priimti teisingą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus nukentėjusiosios apklausos eigą matyti, kad buvo laikomasi BPK 184 bei BPK 186 straipsniuose numatytų reikalavimų, apklausoje dalyvavo nuteistasis bei jo gynėjas, joje taip pat dalyvavo prokurorė, nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą, įgaliotoji atstovė, psichologė, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, vertėja, nuteistajam ir jo gynėjui buvo sudarytos sąlygos užduoti nukentėjusiajai klausimus, buvo daromas apklausos vaizdo ir garso įrašas. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, kadangi atsižvelgiant į byloje tiriamų įvykių išliekantį psichotraumuojantį poveikį jos psichikai, to daryti nerekomendavo ekspertai (ekspertizės aktas, Nr. Nr. 103MS-17/2024, t. 1, b. l. 134–142). Tačiau tai BPK nuostatoms ir vyraujančiai teismų praktikai neprieštarauja, kadangi BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad pilnametystės nesulaukęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą, į teisiamąjį posėdį kviečiamas tik išimtiniais atvejais, įtvirtina teismams pareigą atsižvelgti į tokių nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iš esmės riboti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2012, Nr. 2K-250-895/2019, Nr. 2K-243-489/2022 ir kt.).

10. Vertinant nukentėjusiosios parodymus jų patikimumo aspektu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad nukentėjusioji yra mažametė. Tokio pobūdžio bylose mažamečio, nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2014, Nr. 2K-265-976/2017, Nrt. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-52-489/2024, Nr. 2K-46-648/2024). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Svarbu pažymėti ir tai, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifiką sudaro tai, jog įprastai tokie neteisėti veiksmai būna atliekami su mažamečiu esant vienumoje, liudytojų tokiose bylose paprastai nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – paties mažamečio parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, tam, kad tokie parodymai būtų pripažinti patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023, Nr. 2K-52-489/2024, Nr. 2K-46-648/2024).

11. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji parodė, kad asmuo, kurį ji vadina seneliu, tai yra, nuteistasis B. B., pradėjo prie jos lįsti, lindo prie sėdmenų, nežino su kuo lindo, jis lindo ir viskas (mergaitė parodė priekinius lytinius organus ir sėdmenis), anot nukentėjusiosios, jis lindo ir prie jos lytinių organų. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, močiutės kambaryje. Nukentėjusioji parodė, kad senelis pradėjo lįsti, nežino su kuo. Tas daiktas buvo senelio, senelis buvo nusimovęs kelnes. Tas daiktas buvo apvalus. Ji buvo apsirengusi suknelę, buvo užsidėjusi apatines kelnaites. Senelis lietė po kelnaitėmis. Viskas vyko vakare, gal buvo apie 17 valandą. Niekas to, kas vyko, nematė. Tuo metu namuose buvo močiutė ir pusbrolis. Močiutė buvo lauke, pusbrolis savo kambaryje. Nukentėjusioji parodė, kad durų iš močiutės kambario nėra, yra tik užuolaida. Pusbrolio vardas R., jo pavardės nežino. Pusbrolis išėjo parūkyti, o senelis apsimetė, kad pargriuvo už kampo. Pargriuvo į virtuvę. Ten ne virtuvė, bet jos ten valgo. Senelis alkoholinius gėrimus vartojo, nežino pavadinimo. Ji rengėsi, o senelis pradėjo kabinėtis, lietė rankomis jos lytinius organus ir visą kūną. Ją liesdamas senelis nieko nesakė. Kai lietė kūną, buvo kitas kartas. Lietė kūną anksčiau, kitos dienos ryte. Kai lietė kūną pirmą kartą, senelis lietė krūtinę ir lytinius organus. Kai lietė kūną, senelis lietė lytinius organus su pirštais ir juos kišo. Kai ją lietė senelis, ją už rankų nebuvo paėmęs. Be šitų dviejų kartų buvo dar du kartai, kai senelis prie jos lindo. Kitais kartais senelis prie jos lindo irgi su pirštais. Mano, kad senelis negražiai, netinkamai elgėsi. Ji pati to išvengti negalėjo, nes jis ją laikė su rankomis (mergaitė rodo, kad rankomis laikė už riešo). Apie tai, kas atsitiko, papasakojo pusbroliui, daugiau niekam. Jai senelis žadėjo nupirkti planšetę, nežino už ką, jis nesakė už ką. Planšetę žadėjo prieš tą įvykį. Buvo taip, kad senelis jai ranka buvo uždengęs burną, ji jautėsi blogai, jai skaudėjo. Nežino, kodėl senelis jai uždengė burną. Nelabai ji supranta ką senelis jai sako, nes jis ne lietuvis. Nukentėjusioji piešinyje parodė žmogaus kūno vietas, kurias senelis lietė pirmąjį kartą ir antrąjį kartą, taip pat nurodė su kuria vieta senelis lindo. Ji jautėsi blogai. Po įvykio bendravo su pusbroliu, jis paklausė, ar ji nori namo, ji pasakė, kad taip. Paskui senelis pradėjo rinktis daiktus, o ji su pusbroliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), su močiute nekalbėjo (t. 1, b. l. 44–49, 50). Iš prie nukentėjusiosios apklausos priedų matyti, kad nukentėjusioji parodė, jog nuteistasis lietė ją krūtinės ir lytinių organų srityje, nurodė, kad nuteistasis ją lietė savo lytiniu organu (t. 1, b. l. 48–49). Įvertinus nukentėjusiosios parodymus matyti, kad jos pasakojimas yra nuoseklus, nukentėjusioji bylai reikšmingas aplinkybes pasakojo be loginių spragų ar kitokių netikslumų. Sulyginus nukentėjusiosios parodymus su kitais byloje surinktais įrodymais taip pat matyti, kad visiems liudytojams ji reikšmingas bylai aplinkybes pasakojo vienodai, nei vienam iš liudytojų jos pasakojimas nesukėlė abejonių, jos parodymai atitinka ir rašytinius byloje surinktus įrodymus.

12. Liudytojai D. T. nukentėjusioji pasakojo, kad nuteistasis jai į lytinius organus kišo pirštus, taip pat nukentėjusioji įvardijo, kad kišo ir „berniukišką“ lytinį organą. Nukentėjusioji liudytojai taip pat parodė kaip senelis ją laikė. Liudytoja D. T. pažymėjo, kad nukentėjusiosios pasakojimas jai abejonių nekėlė, nukentėjusioji atrodė išsigandusi (t. 3, b. l. 188–189). Kaip minėta, nukentėjusioji A. A. parodė, kad įvykio dieną jos pusbrolis R. L. staiga išėjo iš kambario kaip tik tuo metu, kai nuteistasis ją lietė ir nuteistasis išsigandęs apsimetė, kad pargriuvo už kampo. Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka liudytojo R. L. parodymus, kad jis ėjo parūkyti, greitai atidarė duris ir tuo metu B. B. pasilenkęs nuėjo iš kambario. Liudytojui pasirodė, kad nuteistojo lytinis organas buvo erekcijos būsenoje. Nuėjęs pažiūrėti į kambarį pamatė jame A. A. , kuri rankas laikė po sijonėliu (t. 3, b. l. 164). Apie tai, kur ją lietė nuteistasis, nukentėjusioji taip pat parodė ir močiutei A. L., kuriai paklausus apie įvykį nukentėjusioji perbraukė ranka sau pro priekį, taip leisdama suprasti, kad nuteistasis lietė jos lytinius organus (t. 3, b. l. 165–166). Kiti liudytojai – nukentėjusiosios mama R. M., liudytojai O. L., T. T. apie nuteistojo neteisėtus veiksmus sužinojo iš kitų asmenų, tačiau šie liudytojai nenurodė jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą abejoti nukentėjusiosios parodymais (t. 3, b. l. 162–163, 176–177, 189).

13. Nukentėjusiosios parodymų patikimumo nesumenkina ir tai, kad liudytoja A. L. pirmosios instancijos teisme duodama parodymus teigė turėjusi minčių, kad nukentėjusiosios ir nuteistojo jausmai galėjo būti abipusiai (t. 3, b. l. 165–166). Teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti tokia versija. Visų pirma, net ir pats nuteistasis neparodė, kad nukentėjusioji būtų rodžiusi jam susidomėjimą, nesilaikė versijos, kad ji norėjo su juo santykiauti, o antra, ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2024 nurodyta, jog nagrinėjamų įvykių metu A. A. nesuvokė su ja ir ekspertizės atlikimo metu vis dar nesuvokia su ja galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Dėl to ir dėl mažo amžiaus, fizinio silpnumo ir situacinių aplinkybių A. A. negalėjo aktyviau priešintis šiems veiksmams (t. 1, b. l. 134–142). Esant tokiai išvadai akivaizdu, jog nukentėjusiosios prisirišimas prie nuteistojo, apie kurį kalba liudytoja A. L., galėjo būti prieš ją panaudotos seksualinės prievartos veiksmų pasekmė, o ne santykiavimo su nuteistuoju priežastis. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai R. L. ir O. L. parodė, kad liudytoja A. L. buvo linkusi ginti nuteistąjį, tačiau liudytojai nesutiko, kad nukentėjusiosios elgesys galėjo kaip nors įtakoti nuteistojo veiksmus.

14. Siekiant išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą bei įvertinti nukentėjusiosios A. A. psichinę – psichologinę būseną bei jos gebėjimą teisingai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes, byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (akto Nr. 103MS-17/2024; t. 1, b. l. 134–142), kurioje pateikta išvada, kad A. A. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį (ji charakterizuojama kaip linksma, aktyvi, siekianti lyderiauti; ekspertizės metu atsiskleidė jos savivertės bei emociniai sunkumai — nepasitikėjimas savimi, savo gebėjimų nuvertinimas, emocinis nebrandumas) ir įtakos jos gebėjimui būti liudytoja nagrinėjamoje byloje neturėjo ir neturi. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės su realiais įvykiais) A. A. nenustatytas, dėl intelektinių gebėjimų bei emocinio nebrandumo situacijose, kurių ji nesupranta, nepažįsta, A. A. gali būti paveikesnės jai emociškai reikšmingiems asmenims. Vis dėlto, pažymėtina, jog atvejų, kuomet kiti asmenys būtų bandę įtakoti nukentėjusiosios parodymus, byloje nenustatyta ir teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad galėjo būti bandoma tai daryti. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamos veikos paaiškėjo tuomet, kai liudytojas R. L. netikėtai išėjo iš kambario ir nuteistasis išsigandęs nutraukė savo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusioji apie nuteistojo veiksmus liudytojams R. L., A. L., D. T. papasakojo dar tą pačią dieną. Atliekant ekspertizę, nukentėjusioji tiesiogiai bendravo su teismo vaikų ir paauglių psichiatre eksperte ir teismo vaikų ir paauglių psichologe eksperte, kurioms taip pat papasakojo apie byloje nagrinėjamus įvykius ir patirtą seksualinę prievartą. Ekspertizės aktuose užfiksuotos nukentėjusiosios ekspertėms nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės taip pat iš esmės sutampa su aptartais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

15. Nukentėjusiosios A. A. parodymai taip pat atitinka ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus. 2023 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 7VSV-2539 nurodyta, kad nukentėjusioji papasakojo, jog nuteistasis jai uždengė veidą su rankomis, kad ji nerėktų, kad jis glaustosi prie jos, kad nukentėjusioji jo bijo. Nukentėjusioji, versdama vaikų konstitucijos lapus pamatė paveikslėlį, kuriame buvo pavaizduotas vaikas su uždengta burna, mergaitė paaiškino, kad jai močiutės vyras taip darė (t. 1, b. l. 166–178). Nukentėjusiosios parodymai iš esmės neprieštarauja ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadai Nr. S 564/2023(01), kurioje nurodyta, kad ant nukentėjusiosios apatinių kelnaičių ir suknelės buvo rasta sperminio skysčio pėdsakų (t. 2, b. l. 105–107, 108–129), kadangi nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis ją lietė savo lytiniu organu. O taip pat – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadai Nr. G 709/2023(05), kurioje nurodyta, kad A. A. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta ir remiantis A. A. mergystės plėvės anatomine sandara, nepažeidus mergystės plėvės nebuvo galima atlikti lytinį aktą, kadangi tai iš esmės nepaneigia galimybės, kad nuteistasis kišo savo varpą nukentėjusiajai į makštį, o tik patvirtina, kad to padaryti taip, jog būtų pažeista mergystės plėvė, jam nepavyko (t. 1, b. l. 103–104).

16. Nukentėjusiosios pasakojimas buvo nuoseklus ir neprieštaringas, pasakodama apie atvejų, kuomet nuteistasis ją lietė, kiekį, apie konkrečius nuteistojo veiksmus prieš ją, taip pat apie įvykius, kuomet paaiškėjo nuteistojo nusikalstamos veikos, ji nesipainiojo, jos parodymai atitinka rašytinius byloje surinktus įrodymus. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, jos parodymai buvo gauti nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos ir yra patikimi.

Dėl įrodymų pakankamumo ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje, požymių

nustatymo nuteistojo veikose

17. Nuteistojo apeliacinis skundas yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, keliant klausimą ne tik dėl įrodymų patikimumo, bet ir pakankamumo. Apelianto nuomone, be nukentėjusiosios parodymų byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartavo nukentėjusiąją.

22. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad nukentėjusioji A. A., nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametė ir bejėgiškos būklės, ir, kad nuteistasis suvokė jos amžių. Nors nuteistojo su nukentėjusiąja formaliai jokie giminystės ryšiai nesieja, nukentėjusioji močiutės, jo sutuoktinės, A. L. namuose svečiavosi nuo mažumės (t. 3, b. l. 165–166), todėl neabejotina, kad nuteistasis suvokė kokio amžiaus yra nukentėjusioji. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-17/2024 nustatyta, kad nagrinėjamų įvykių metu A. A. nesuvokė ir ekspertizės atlikimo metu vis dar nesuvokia su ja galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Dėl to ir dėl mažo amžiaus, fizinio silpnumo ir situacinių aplinkybių A. A. negalėjo aktyviau priešintis šiems veiksmams (t. 1, b. l. 134–142). Kaip minėta, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, jog nukentėjusioji būtų leidusi suprasti, kad nori lytinių santykių su nuteistuoju, apie tai neparodė ir pats nuteistasis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusioji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo bejėgiškos būklės.

23. Tačiau, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog jis kišo piršus bei varpą nukentėjusiajai į lytinius organus, kad naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, tvirtina, kad byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu jis pats viso proceso metu neigė atlikęs tokius veiksmus. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistojo B. B. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai siejasi į vientisą loginę grandinę ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad B. B. atliko nukentėjusiosios atžvilgiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – seksualiai prievartavo mažametę bejėgiškos būklės nukentėjusiąją panaudodamas fizinį smurtą ir taip pat pasikėsino ją išžaginti.

24. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis, be kita ko, parodė, kad tądien kai apie jo veiksmus buvo pranešta policijai jis buvo apkabinęs nukentėjusiąją, nurodė, kad su ja sėdėjo kambaryje kartu, žiūrėjo televizorių. Tame pačiame kambaryje prie kompiuterio sėdėjo kitas A. L. anūkas, todėl jokio veiksmo negalėjo būti, nes ten viskas būtų buvę girdėti. Nuteistasis tvirtino, kad labai gailisi, kad ją taip lietė, bet daugiau nieko negali pasakyti. Apkabino ją per liemenį, lietė krūtinę. Jos lytinių organų nelietė, liesdamas savo sėdmenis nuteistasis parodė, kaip lietė nukentėjusiąją. Nuteistasis parodė, kad tą dieną, kai su mergaite buvo kambaryje vieni, jis gėrė alų. Jam pasidarė bloga ir jis nugriuvo ant žemės. Mergaitė išbėgo į lauką pakviesti močiutės, kuri sėdėjo lauke su kaimyne. Tada atėjo R. (L.), kažką pasakė jo žmonai, paėmė mergaitę ir kartu su ja išvažiavo. Anot nuteistojo, nukentėjusioji pasakė, kad jis su ja negerus veiksmus atliko galbūt todėl, kad jis ją lietė. Bet su savo lytiniu organu tikrai jai nieko nedarė. Apatinių kelnaičių mergaitei nebuvo numovęs. Ji vilkėjo juodos spalvos apatines kelnaitės ir buvo apsirengusi juoda suknele. Nuteistasis taip pat parodė, kad gali būti, jog jo sperma ant mergaitės baltų ir juodų apatinių kelnaičių, ir ant juodos suknelės atsirado tuo metu, kai jis susijaudino. Susijaudino ir spermą nuleido ant sofos krašto. Nežino dėl ko susijaudino, gal nuo alaus. Kai nuleido spermą, mergaitė sėdėjo ant sofos krašto. Spermą nuleido neiškišęs savo lytinio organo, viskas nuėjo į jo apatinį trikotažą. Tuo momentu mergaitė sėdėjo arti jo, nuteistasis parodė nežinantis, kaip jo sperma atsirado ant jos rūbelių. Nuteistasis teigė, kad jeigu liudytojai matė, jog į kiemą išėjo dar būdamas erekcijoje, gal taip ir buvo. Tą kartą kambaryje nugriuvo, nes jam sukasi galva, turi skrandžio opą, dėl to nuolat svaigsta galva. Nuteistasis tvirtino, kad pirštų į nukentėjusiosios lytinius organus jis nekišo niekada gyvenime. Niekada nebandė savo lytinį organą kišti į jos makštį. Jis tik ją apkabino, žemiau juosmens mergaitę lietė (rodo į sėdmenis, šlaunis), bet jos lytinių organų nelietė (t. 3, b. l. 163–164).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo parodymai, jog jis susijaudino dėl to, kad išgėrė alaus, kad nugriuvo, nes turi skrandžio opą dėl kurios jam nuolat svaigsta galva, yra neįtikinami, be to, prieštarauja nukentėjusiosios ir liudytojo R. L. parodymams, kad nuteistasis iš kambario išbėgo išsigandęs, ir, kad jo varpa tuomet buvo erekcijos būsenoje. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo R. L. parodymais – tiek nuteistasis, tiek ir liudytojas parodė, kad jų santykiai yra geri, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojas R. L. galėtų norėti apkalbėti nuteistąjį B. B. Be to, liudytojo R. L. parodymus patvirtina ir liudytojo T. T. parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojas R. L. buvo atvažiavęs pas T. T. su pagalbos prašymu, nes manė, jog B. B. nederamai lenda prie A. A. , norėjo paprašyti, kad liudytojo žmona pasikalbėtų su nukentėjusiąja, kad patartų R. L., ką daryti (t. 3, b. l. 189).

26. Nuteistasis taip pat tvirtino tik apkabinęs nukentėjusiąją, lietęs jos krūtis ir sėdmenis, neigė, kad kišo varpą ir pirštus į nukentėjusiosios lytinius organus. Šią nuteistojo pateiktą versiją paneigia nuoseklūs ir patikimi nukentėjusiosios A. A. parodymai, taip pat liudytojų D. T., R. L., A. L. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 564/2023(01) bei kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Nukentėjusioji apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad nuteistasis „lindo“ prie jos iš viso keturis kartus. Tądien kai išaiškėjo jo padarytos nusikalstamos veikos, jis lietė ją krūtinės ir sėdmenų srityje, kišo jai į lytinius organus pirštą, vėliau po kelnaitėmis lietė ją su varpa – nurodė, kad „tas daiktas buvo senelio, senelis buvo nusimovęs kelnes. Tas daiktas buvo apvalus. <...> Senelis lietė po kelnaitėmis“. Nukentėjusioji parodė, kad be šio karto buvo dar trys kartai kai nuteistasis taip pat ją lietė – pirmąjį kartą jis lietė kūną – krūtinę ir lytinius organus, kitais kartais nuteistasis „lindo irgi su pirštais“. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad išvengti tokių veiksmų negalėjo, nes nuteistasis ją laikė su rankomis, apklausos metu ji parodė, kad rankomis laikė už riešo (t. 1, b. l. 44–50). Iš nukentėjusiosios pasakojimo, o taip pat ir parodymo, kuria vieta nuteistasis lietėsi prie nukentėjusiosios ant jai pateiktų paveikslėlių, akivaizdu, jog nuteistasis ją lietė savo varpa, ji taip pat nurodė ir kad kišo pirštus. Pažymėtina, kad nukentėjusioji tiksliai įvardijo, jog nuteistasis ją lietė po kelnaitėmis, o ne per jas ar kirkšnių, šlaunų srityje šalia kelnaičių.

28. Apie nuteistojo veiksmus nukentėjusioji išsamiai papasakojo ir policijos pareigūnei, liudytojai D. T. Liudytoja su nukentėjusiąja kalbėjosi iškart po įvykio, liudytojui R. L. pranešus apie nuteistojo padarytus nusikaltimus policijai ir jiems susitikus degalinėje. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme liudytoja parodė, kad nukentėjusioji jai tiksliai papasakojo prie kokių vietų ir kiek kartų nuteistasis prie jos lindo, pažymėjo neabejojusi, kad nukentėjusioji sako tiesą, nes kalbėjo nuoširdžiai, buvo išsigandusi. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė tiksliau. Perskaičius liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 43–44,) ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad nukentėjusioji jai papasakojo, jog viskas vyko močiutės kambaryje ant lovos, kad nuteistasis lindo – ir parodė ranka į savo lytinių organų vietą. Minėjo, kad nuteistasis laikė jos rankas, vieną kartą „ten“ įkišo pirštą, o keturis kartus jai į lytinius organus kišo savo „berniukišką“ organą. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu papildė, kad dar paklausė mergaitės ir ši patvirtino, jog žino apie „berniukišką“ organą, kurį senelis turėjo, skyrė „mergaitiškus“ ir „berniukiškus“ lytinius organus. Liudytoja taip pat parodė, kad buvo ne keturi kartai kai ją laikė, bet vienas kartas ir šio karto metu nuteistasis kišo pirštą bei keturis kartus kišo savo lytinį organą. Liudytoja pažymėjo, kad nukentėjusioji aiškiai parodė, jog senelis jai kišo berniukišką lytinį organą (t. 2, b. l. 43–44, t. 3, b. l. 188–189). Pažymėtina, kad liudytojos D. T. parodymus patvirtina 2023 m. gruodžio 5 d. – 2023 m. gruodžio 7 d. objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti 2023 m. rugpjūčio 10 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo garso įrašai ir nustatyta, kad liudytoja, kalbėdama telefonu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste nurodė, kad nukentėjusioji jai viską papasakojo, kad nurodė ir kiek kartų nuteistasis prie jos lindo, toliau kalbėdama su vyresniuoju policijos pareigūnu aiškinosi įvykio aplinkybes ir tai, ar nuteistasis lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, liudytoja jam nurodė iš pokalbio su nukentėjusiąja supratusi, jog „pagal viską jis kaip ir neturėjo spėti. Jisai spėjo keturis kartus kištelt ir įėjo va šitas dėdė (turimas omenyje liudytojas R. L.)“. Vėliau liudytoja klausia nukentėjusiosios „Gal pastebėjai, o gal ir nepastebėjai – iš to dėdės to daikto koks nors skystis bėgo ar jis nebėgo, ar jis sausas koks buvo? Nejautei nieko?“, į ką nukentėjusioji atsakė, kad skystis buvo (t. 2, b. l. 149, 150–163). Liudytojams A. L., R. L. nukentėjusioji, jos paklausus apie nuteistojo veiksmus, taip pat parodė, kad nuteistasis ją lietė būtent lytinių organų srityje (t. 3, b. l. 164–165, 165–166).

29. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad psichologinio įvertinimo metu nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis prie jos lindo, ant kontūrinio žmogaus piešinio pažymėjo lyties organų sritį. Nukentėjusioji nurodė, kad prie šios vietos lindo su pirštais, patikslina žodžiu „kišo“. Tuo metu jautėsi „nemaloniai“. Kai taip darė, ji buvo be rūbų, patikslino, kad juos nuėmė nuteistasis, ir nurodė „bet triusikus tik biškį“. Nukentėjusioji, kiek įsidrąsinusi, ant kontūrinio žmogaus piešinio anatomiškai tikslioje vietoje nupiešė vyro lyties organą ir paaiškino, kad „dar su šituo (rodydama į piešinį), taip pat kaip su pirštu (darė)“. Ji taip pat nurodė, kad „jis visada laikė už rankų. Vieną už nugaros, o kitą va už čia (suima sau už riešo rodydama). Nukentėjusioji pasakojo, kad „kai su pirštais (buvo liečiama), tai gulėjau, o kai su šitu (parodo į lyties organo piešinį), tai stovėjau“. Nukentėjusioji nurodė, kad tokių lindimų buvo „4 kartai“ (t. 1, b. l. 134–142). Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nukentėjusioji A. A. ekspertėms bei liudytojai D. T. ne tik nurodė tokias pačias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes kaip ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, tačiau taip pat dar tiksliau įvardijo, kad nuteistasis kišo savo varpą bei pirštus į jos lytinius organus, bei, kad iš varpos ištekėjo skystis.

30. Nuteistasis, nesutikdamas su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tvirtino, kad ejakuliavo į kelnes, be to, prieštaraudamas pats sau taip pat nurodė, kad ejakuliavo ant lovos krašto. Iš tiesų, ant nuteistojo šortų buvo rasta sperminio skysčio (t. 3, b. l. 18–20, t. 2, b. l. 105–107, 108–129), taip pat ant nuo lovos paimto užtiesalo buvo rasti neaiškios kilmės pilkšvos spalvos sutepimai, kurie liuminescuoja (švyti) mėlynos spalvos lempos spinduliuose (šviesos bangos ilgis – 420 – 470 nm), apšvietus šiuo šviesos šaltiniu (t. 2, b. l. 87–96). Tačiau, sperminio skysčio taip pat buvo rasta ir ant apatinių kelnaičių, kurias nukentėjusioji dėvėjo įvykio metu bei apatinių kelnaičių bei suknelės, kurias mergaitė dėvėjo atvežta į Pasvalio policijos komisariatą (t. 2, b. l. 24–26). Nuo šių nukentėjusiosios drabužių buvo paimti mėginiai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 564/2023(01) konstatuota, jog ant A. A. baltų apatinių kelnaičių įduro visame plote rastas sperminis skystis, ant suknelės rastas sperminis skystis, sperminio skysčio pėdsakai ir seilės. Ant A. A. juodų apatinių kelnaičių įduro visame plote rastas sperminis skystis ir seilių pėdsakai. Atlikus Y chromosomos DNR tyrimą buvo nustatyta, kad ant abiejų nukentėjusiosios kelnaičių, taip pat suknelės buvo rasti DNR profiliai, kurie sutampa su B. B. DNR profiliu (t. 2, b. l. 105–129). Pastarosios aplinkybės, tai yra tai, kad ant nukentėjusiosios kelnaičių ir suknelės buvo rastas sperminis skystis bei seilės, kurių DNR profiliai sutampa su B. B. DNR profiliu objektyviai patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir juos atitinkančius liudytojos D. T. parodymus, taip pat teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotas aplinkybes, kad nuteistasis kišo savo varpą ir pirštus nukentėjusiajai į lytinius organus ir, kad nukentėjusioji taip pat matė (juto) iš nuteistojo varpos ištekėjusį sperminį skystį.

31. Siekdamas paneigti jam inkriminuotas aplinkybes nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat remiasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 709/2023(05), kurioje nurodyta, kad sperminio skysčio nukentėjusiosios lyties organuose, išeinamojoje angoje nebuvo rasta, A. A. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta ir remiantis A. A. mergystės plėvės anatomine sandara, nepažeidus mergystės plėvės nebuvo galima atlikti lytinį aktą (t. 1, b. l. 103–104). Visgi pažymėtina, kad ši išvada nepaneigia byloje surinktų įrodymų visuma nustatytų aplinkybių, jog nuteistasis kišo pirštus ir kėsinosi įvesti varpą nukentėjusiajai į makštį, ir nukentėjusiosios parodymams neprieštarauja. Minėtoje specialisto išvadoje Nr. G 709/2023(05) nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistajam įkišti varpos į nukentėjusiosios makštį nepavyko, antraip jis būtų pažeidęs mergystės plėvę ir galimai palikęs lytiniuose organuose sperminio skysčio pėdsakų. Ši logika atsispindi ir nuteistajam inkriminuotų veikų kvalifikavime – nuteistajam nėra inkriminuojama, kad jis padarė baigtą nusikaltimą, tai yra, kad išžagino nukentėjusiąją. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant aptariamoje specialisto išvadoje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusiosios mergystės plėvė nebuvo pažeista ir nepažeidus jos nebuvo galima atlikti lytinį aktą, o taip pat nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis ejakuliavo nukentėjusiajai ant kelnaičių, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą veiką kaip pasikėsinimą išžaginti, o ne kaip baigtą išžaginimo nusikaltimą.

32. Nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad kai ją lietė, nuteistasis laikė jos rankas, buvo uždengęs burną. Pastarąją aplinkybę nukentėjusioji parodė tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, tiek ir nurodė liudytojai D. T. bei ekspertėms. Apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą nukentėjusioji paminėjo ir (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms – vartydama vaiko konstituciją nukentėjusioji pamatė paveikslėlį, kuriame buvo pavaizduotas vaikas su uždengta burna ir paaiškino, kad jai močiutės vyras taip darė (t. 1, b. l. 166–178), todėl byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis, siekdamas sulaikyti nukentėjusiąją nuo priešinimosi jo veiksmams, laikė nukentėjusiąją suėmęs už rankų ir uždengė jai burną, tai yra panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą.

34. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad abiejų aptariamų nusikaltimų atvejais nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Šią išvadą patvirtina aplinkybės, kad nuteistasis net kelis kartus mėgino įvesti varpą nukentėjusiajai į makštį, laikė jos rankas ir uždengė burną siekdamas, jog ji nesipriešintų ir neskleistų jokių garsų. Tai rodo jo siekį, panaudojant fizinį smurtą ir pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle, turėti su nukentėjusiąja lytinių santykių, tai yra, išžaginti ją. O tai, kad nuteistasis kišo nukentėjusiajai į makštį pirštus, kad ejakuliavo nukentėjusiajai ant kelnaičių taip pat patvirtina, kad nuteistasis tokiais savo veiksmais siekė tenkinti savo lytinę aistrą. Taigi, išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis, ne mažiau kaip keturis kartus, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino ją išžaginti, tai yra, kėsinosi įkišti varpą į jos makštį, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nepavykus lytinio organo – varpos – įvesti nukentėjusiajai į makštį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas išžaginti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, bei, kad toliau siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją kitokio sąlyčio būdu, tai yra, kišo jai į makštį pirštus, taigi B. B. veiksmuose yra ir nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai.

37. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį ir BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinti, o už BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą, atsižvelgiant į jo senyvą amžių, sveikatos būklę, į jo asmenybę bei tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

39. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, sprendžiant dėl B. B. paskirtų bausmių, vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, jog švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.