Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Eikos statyba“ skundas dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eikos statyba“ pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti bankrutuojančios UAB „Active Construction Management“ 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 9 „Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ ir Nr. 10 „Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo“ darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad skundžiami nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ) bei pažeidžia kreditoriaus interesus. Vien dėl neteisėtai priimto sprendimo 9 darbotvarkės klausimu atsakovės administravimo išlaidos ir administratoriaus atlyginimas nepagrįstai išauga iki 688 388 Eur sumos, kas sudaro beveik 1/10 visų kreditinių reikalavimų. Nutarimas dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo priimtas pažeidžiant JANĮ 63 straipsnio nuostatas, ir šis pažeidimas turi tiesioginės įtakos visų kreditorių interesams – teisės aktai bankroto administravimo išlaidas sieja su aplinkybe, ar administruojamas juridinis asmuo toliau tęsia ūkinę-komercinę veiklą. Kadangi administravimo išlaidos atlyginamos prieš lėšų paskirstymą kreditoriams, didesnės administravimo išlaidos mažina kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Kreditorės teigimu, JANĮ 63 straipsnio 1 dalis suponuoja, kad privalo būti atliktas ir kreditoriams pateiktas vertinimas, ar siūlomos tęsti ūkinės veiklos rezultatas bus naudingas kreditoriams, kokia nauda planuojama, per kokį laikotarpį ir pan. Tačiau priimant skundžiamą nutarimą tęsti ūkinę-komercinę veiklą nebuvo atlikta ir kreditoriams nepateikta jokių skaičiavimų, vertinimų bei analizės, nėra žinoma, kokias pajamas gaus atsakovė, kokios planuojamos sąnaudos, ar bus gauta nauda, kuri mažintų kreditinių reikalavimų sumą. Nėra aišku, kokią veiklą atsakovas tęs, ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi skundą tenkino – panaikino 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykusio bankrutuojančios UAB „Active Construction Management“ kreditorių susirinkimo nutarimą darbotvarkės klausimu Nr. 9 „Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ ir Nr. 10 „Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo“.

3. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog už nutarimą balsavo 99,865 proc. kreditorių, negali nulemti nutarimo teisėtumo, kadangi kreditorių daugumos valia sprendžiant su bankrutuojančia (bankrutavusia) įmone susijusius klausimus nėra absoliuti. Nutarimai negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeisti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių (jų dalies) teisėtus interesus.

4. Teismas pažymėjo, kad sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, jog nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika. Šias aplinkybes privalo įrodyti bankroto administratorius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

5. Teismas nustatė, kad 10 darbotvarkės klausimu kreditorių sprendimas tęsti įmonės ūkinę komercinę veiklą priimtas 94,39 proc. balsų dauguma. VSDFV Vilniaus miesto skyrius ir Alytaus skyrius balsavo prieš, pateikdami pastabą, kad ,,nepateiktas sutarčių analizės detalizavimas, numatomo gauti pelno prognozės, pelno paskirstymo ir sutarčių nutraukimo rizikos faktorių bei žalos dengimo galimybės“.

6. Teismas nurodė, kad pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 10 punktą pirmam kreditorių susirinkimui bankroto administratorius turi pateikti nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikties šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, pagrįstą ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė kreditoriams pateikė tik bendro pobūdžio informaciją dėl ūkinės ekonominės veiklos, t. y. kad bankroto administratorius, iškėlus įmonei bankroto bylą, remdamasis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 13 punkto pagrindu, susipažinęs su perduotais bendrovės dokumentais, išanalizavęs nepasibaigusias sutartis, nustatė, kad yra galimybė tęsti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, vedė derybas dėl tolesnio sutarčių vykdymo. Kreditoriams taip pat pateikti duomenys apie sutartis, kurių vykdymas bus tęsiamas. Atsiliepime nurodoma, kad įmonė tęsdama veiklą iš nurodytų sutarčių gaus 88 624,74 Eur pajamų.

8. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nei kreditoriams, nei teismui nėra pateikta gautų pajamų suvestinė, kiek laikotarpiui nuo vykdomos veiklos iki kreditorių susirinkimo bus gaunama pajamų, kokios pajamos bus gautos ateityje, kokio dydžio yra patirtos ir bus patirtos sąnaudos, kiek sudarys grynasis pelnas, kokios bus administravimo išlaidos ar jų išlaidos neviršys grynojo pelno iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos, kokie galimi nuostoliai, jeigu nebus vykdoma komercinė veikla pagal pasirašytas ir administratoriaus toliau jau vykdomas sutartis. Kreditorė nurodė teismui, kad priėmus sprendimą toliau vykdyti įmonės komercinę veiklą net 551 763 Eur suma padidės įmonės administravimas. Ir nors bankroto administratorius teigia, kad galimai atsakovė patirs mažiau administravimo išlaidų nei kreditorių susirinkimo patvirtinta maksimali suma, nes ūkinės komercinės veiklos vykdymas iš esmės nereikalauja tiek daug papildomo darbo, visgi nėra aiški galima esama ir būsima tokių išlaidų apimtis, ar gaunamos pajamos bus ekonomiškai naudingos santykyje su administravimo išlaidomis. Nesant pateiktų duomenų, kad ūkinės veiklos vykdymas yra ekonomiškai naudingas / nenaudingas kreditoriams, teismas sprendė, kad priimtas kreditorių nutarimas dėl komercinės veiklos vykdymo pažeidžia kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, nes kreditoriams nebuvo pateiktas ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimas ir jų santykis su įmonės administravimo kaštais (JANĮ 63 straipsnio 3 dalis), o esami duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, kad veiklos vykdymas ekonomiškai naudingas ir didins kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Tai sudaro pagrindą nutarimą pripažinti nepagrįstu.

9. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 9 iš esmės yra priimtas pagal Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 (toliau – ir Taisyklės), jose numatytas formuluotes ir nustatytus administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo dydžius. Įvertinęs tai, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo klausimas yra betarpiškai susijęs su kreditorių susirinkimo 10 punktu priimtu nutarimu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo, pripažinęs negaliojančiu minėtą nutarimą Nr. 10, teismas sprendė, kad taip pat naikinamas kaip išvestinis kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 9.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovė bankrutuojanti UAB „Active Construction Management“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino tikrųjų kreditorės ketinimų ir tikslų, kurių yra siekiama pateiktu skundu, ir akivaizdu, kad tikrasis kreditorės tikslas nėra kreditorių interesų gynimas atsakovės bankroto procese. Kreditorė, nusipirkusi patvirtintą kreditinį reikalavimą, į atsakovės bankroto procesą įstojo vien tik siekdama daryti spaudimą nemokumo administratoriui dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. e2-919-779/2021. Todėl nagrinėjamoje byloje kreditorės skundas turėjo būti atmestas ir vertinamas tik kaip piktnaudžiavimas teisėmis, bankroto procedūrų vilkinimas.

10.2. Skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo dieną kreditorės finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje buvo tik 0,06 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos ir 0,07 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Didžiausius reikalavimus turintys kreditoriai, taip pat kreditoriai, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu, pritarė kreditorių susirinkimo priimtiems nutarimams. Esant kreditorių priešpriešai, reikalinga vertinti, ar vieno kreditoriaus interesų gynimas nereiškia neproporcingo visų kitų kreditorių interesų suvaržymo, ir ar tai nereiškia teisingumo, sąžiningumo principų pažeidimo. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, nepagrįstai laikė, kad kreditorės skundu yra ginami kitų kreditorių interesai.

10.3. Skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 9 ir Nr. 10 pateikė tik kreditorė, nors absoliuti dauguma atsakovės kreditorių susirinkime pritarė kreditorės skundžiamiems nutarimams, o tie, kurie nepritarė – neskundė. Teismas negali vertinti kreditorių, kurie pritarė nutarimams arba nepritarė, bet ir neskundė susirinkimo nutarimų, tariamai pažeistų interesų, nes dėl šių kreditorių interesų apsaugos nebuvo pateiktas joks skundas.

10.4. Vadovaujantis teismų praktika, kreditorių teisių pažeidimas gali pasireikšti tik nutarimo priėmimo procedūrų ar imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimu, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad procedūrinių pažeidimų nebuvo, ir nenurodė jokių imperatyvių teisės aktų normų, kurios būtų pažeistos.

10.5. Įstatyme nėra konkrečiai apibrėžta, kokius tiksliai skaičiavimus ir (ar) duomenis, t. y. ką konkrečiai, turi pateikti nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui. Juo labiau įstatyme nėra numatyta, kad administratorius kreditoriams turi pateikti teismo nurodytus / išvardytus duomenis. Iš JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 10 punkto matyti, kad nemokumo administratorius pateikia tik nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Tokia įstatymo nuostata savaime suponuoja subjektyviojo kriterijaus egzistavimą, normos dispozityvumą.

10.6. Net virš 90 proc. kreditorių balsavo „už“ ūkinės komercinės veiklos tęsimą. Vadinasi, visiems šiems kreditoriams užteko administratoriaus pateiktos informacijos apie įmonę ir jos ūkinę komercinę veiklą, kad priimtų nutarimą.

10.7. Kreditorė nesikreipė į nemokumo administratorių ir neprašė papildomos informacijos apie atsakovės ūkinę komercinę veiklą, o skunde teigė, kad tam tikros informacijos jai trūko priimant sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos. Taigi pati kreditorė nedėjo jokių pastangų gauti jai trūkstamos informacijos, o vėliau formaliai pateikė skundą teismui. Teismas šių aplinkybių apskritai nevertino, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

10.8. Atsakovės tęsiama ūkinė komercinė veikla yra susijusi su konkrečių 4 projektų įgyvendinimu / užbaigimu, t. y. su 4 viešųjų pirkimų būdu sudarytomis rangos sutartimis, kurios ir buvo nurodytos bei aprašytos kreditoriams pateiktoje informacijoje apie įmonę. Jei kreditorei trūko informacijos, susijusios su minėtomis sutartimis, ji visas šias sutartis galėjo rasti viešųjų pirkimų sutarčių paieškoje (CVP IS).

10.9. Kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas, skundžiamoje nutartyje vertindamas, kad kreditoriams pateiktos informacijos turėjo nepakakti, iš esmės teigia, kad kreditoriai netinkamai pasinaudojo savo diskrecijos teise, tarsi jie privalėjo priimti priešingą sprendimą ir balsuoti „prieš“ ūkinės komercinės veiklos tęsimą. Tokiu atveju teismas pažeidžia kreditorių diskrecijos teisę priimti ekonominius sprendimus, kurių teismas neturėtų vertinti.

10.10. Atsižvelgiant į byloje nurodytas aplinkybes bei įrodymus, kreditorių susirinkime priimtas nutarimas Nr. 10 galėtų būti panaikintas tik tuo atveju, jei būtų nustatyti procedūriniai pažeidimai, tačiau ne dėl to, kad teismui galimai atrodo, jog ūkinės komercinės veiklos tęsimas yra nenaudingas, nors absoliuti dauguma kreditorių, turinčių kompetenciją, įvertinę pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą pritarti ūkinės komercinės veiklos tęsimui.

10.11. Ūkinė komercinė veikla iki šios dienos vis dar yra vykdoma ir bankrutuojanti bendrovė gauna pajamų. Vadinasi, atsakovė nieko nedarydama, t. y. sutarčių vykdymui visa apimtimi – 100 proc. rangos darbų atlikimui, pasitelkusi subrangovus, gauna papildomų pajamų – genrangos išskaitą. Tai be abejonės yra naudinga bankrutuojančiai įmonei, kadangi ši gauna pajamų, kurios, atskaičius einamuosius mokėjimus, bus naudojamos kreditorių reikalavimų mažinimui.

10.12. Jei atsakovė nebūtų tęsusi sutarčių vykdymo, projektai nebūtų užbaigti, o užsakovai turėtų teisę ne tik nutraukti sutartis, bet ir skirti atsakovei baudas, priskaičiuoti patirtus nuostolius dėl laiku neužbaigtų darbų, prarasto suplanuoto finansavimo darbams apmokėti ar pakeičiančių sutarčių kainos padidėjimo. Tai automatiškai sąlygotų ir papildomų kreditinių reikalavimų atsiradimą, kreditorių sąrašo padidėjimą, taip pat ir kreditorių turimų reikalavimo teisių procentine išraiška mažėjimą.

10.13. Teismas, skundžiamoje nutartyje nusprendęs, kad nutarimas Nr. 10 yra neteisėtas ir naikinamas, neišsprendė teisinių pasekmių klausimo. Teismas neįvertino, kokias teisines pasekmes sukels tokios skundžiamos nutarties priėmimas, taip pat nenurodė, ką, priėmus skundžiamą nutartį, turėtų daryti nemokumo administratorius, t. y. nutraukti sutartis, sušaukti naują kreditorių susirinkimą ar pan. Lygiai taip pat teismas tik formaliai panaikino nutarimą dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo, neįvertinęs to fakto, kad administratorius atsakovės ūkinę komercinę veiklą, vykdydamas kreditorių nutarimą, vykdo jau ilgiau nei metus, o tai savaime reiškia, kad patyrė papildomų išlaidų, tai lėmė didesnes administratoriaus darbo sąnaudas. Kaip tai turėtų būti vertinama panaikinus nutarimus, teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

10.14. Teismas nepasisakė, nevertino bei neišnagrinėjo kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 9 pagrįstumo, priėmimo aplinkybių. Tai, jog šis nutarimas yra susijęs su kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 10, nepanaikina fakto, kad teismas turėjo išnagrinėti nutarimo Nr. 9 pagrįstumą. Visi kreditorių susirinkime nagrinėti klausimai yra tarpusavyje susiję, kadangi analizuojama atsakovės bankroto situacija, dėl kurios yra priimami sprendimai, tačiau kiekvienas klausimas, dėl kurio yra balsuojama kreditorių susirinkime, yra atskiras.

10.15. Nutarime Nr. 9 nustatyti koeficiento dydžiai atitinka Taisyklėse nurodytus dydžius, jų neviršija, todėl darytina išvada, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

10.16. Teismas nevertino, kad kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 9 buvo nustatyta galima didžiausia patirti administravimo išlaidų suma visam atsakovės bankroto procesui vykdyti. Visgi tai nereiškia, kad ji visa iš karto bus patirta ar juo labiau išmokėta.

10.17. Tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 10 dėl ūkinės komercinės veiklos pirmosios instancijos teismo yra panaikintas, niekaip negali daryti įtakos kreditorių priimto nutarimo Nr. 9 dėl administravimo išlaidų sąmatos galiojimui. Ūkinė komercinė veikla faktiškai vykdoma daugiau nei metus laiko, kas reiškia, kad administratorius jau skyrė savo papildomo darbo šio kreditorių susirinkimo nutarimo įgyvendinimui. Dėl šių aplinkybių teismas visiškai nepasisakė ir jų nenagrinėjo.

10.18. Kreditoriai turėjo JANĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą susipažinti su visa administratoriaus pateikta medžiaga, su visais susirinkime svarstytinais klausimais.

10.19. Nutarimas Nr. 9 priimtas laikantis visų procedūrų, nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės aktų normoms, nepažeidžia kreditorių teisių ir interesų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Kreditorė UAB „Eikos statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios UAB „Active Construction Management“ atskirąjį skundą, o šio reikalavimo netenkinus, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-426-781/2021 išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, teismas nurodė, jog bankroto byloje nutarties apskundimo galimybė vertinama pagal tai, ar ji užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Pareiškėjos vertinimu, skundžiama nutartimi panaikinti abu nutarimai minėtų pasekmių nesukelia, todėl dėl skundžiamos nutarties negali būti inicijuotas apeliacinis procesas.

11.2. Atsakovė nutyli, jog kreditorę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. jungtinės veiklos sutartį vykdant užsakovo VĮ „Oro navigacija“ naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato (toliau – Objektas) statybos darbus. Atsakovei bankrutavus, kreditorė buvo priversta už savo lėšas taisyti atsakovės atliktų darbų trūkumus Objekte. Būtent šiuo pagrindu pagal atsakovės prašymą 2020 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Eikos statyba“ buvo įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą. Taigi UAB „Eikos statyba“ turi tiesioginį suinteresuotumą, kad būtų racionaliai naudojamas atsakovės turtas ir lėšos, juo labiau kad Objekte vis atsiranda naujų atsakovės atliktų darbų defektų, kuriuos UAB „Eikos statyba“ yra priversta už atsakovę taisyti, ir taip kaskart didėja UAB „Eikos statyba“ kreditinis reikalavimas.

11.3. Atsakovė nepagrįstai, įvairiais būdais bando sumenkinti kreditorės skundo reikšmingumą. JANĮ nesieja kreditoriaus teisės skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus su jo turimo kreditinio reikalavimo dydžiu, be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bankroto (nemokumo) bylos turi viešojo intereso pobūdį, tokias bylas nagrinėjantis teismas yra aktyvus ir jo nesaisto kreditorių daugumos priimti sprendimai.

11.4. Už nutarimą Nr. 10 „Dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo“ balsavo 94,39 proc., o už nutarimą Nr. 9 „Dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ – 53,79 proc. Toks didelis balsų skirtumas akivaizdžiai parodo, jog kreditoriai nesuprato, kad šie klausimai yra betarpiškai susiję.

11.5. Teismas aiškiai nurodė, kad bankroto administratorius nepateikė ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimo ir jų santykio su įmonės administravimo kaštais ir taip pažeidė JANĮ 63 straipsnio 1, 3 dalis.

11.6. JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtina, jog juridinis asmuo turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą su sąlyga, kad veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad bankroto administratorius, perėmęs visą bankrutuojančios bendrovės valdymą, privalo šią sąlygą įrodyti, tai yra, atlikti skaičiavimus ir kreditoriams pateikti informaciją, ar atsakovei ekonomiškai naudinga toliau tęsti veiklos vykdymą. Atsakovės bankroto administratorius šios pareigos neįvykdė.

11.7. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė atliktų darbų aktą, kuris neva pagrindžia, jog atsakovė iš veiklos tęsimo gaus 19 406,63 Eur pajamų. Visgi atsakovė nutylėjo, kokios tų pajamų sąnaudos, įskaitant administravimo išlaidas. Remiantis šioje byloje 2020 m. lapkričio 12 d. priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, tokią pareigą turi bankroto administratorius.

11.8. Bankroto administratorius nutylėjo, jog bankrutuojanti įmonė siekdama neva gauti 88 624 Eur papildomų pajamų turės net 551 763 Eur daugiau skirti administravimo kaštams padengti.

11.9. Atsakovė nurodo, neva, jeigu kreditoriams trūko informacijos, jie galėjo kreiptis į administratorių ir jos paprašyti. Toks susidariusios situacijos interpretavimas prieštarauja JANĮ įtvirtintoms bankroto administratoriaus pareigoms. JANĮ aiškiai įtvirtinta, kad bankroto administratoriaus turi pareigą kreditoriams pateikti visą informaciją, kuri pagrįstų veiklos tęsimo ekonominę naudą.

11.10. Ne vienas kreditorius pateikė pastabą, kad bankroto administratorius nepateikė sutarčių analizės detalizavimo, numatomo gauti pelno prognozės, pelno paskirstymo bei sutarčių nutraukimo rizikos faktorių bei žalos dengimo galimybių. Tą patį pažymėjo ir teismas.

11.11. Teismas nevertino, ar atsakovei būtų naudinga tęsti ūkinę komercinę veiklą. Teismas vertino, jog bankroto administratorius nepateikė kreditoriams atsakovo ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimo ir jų santykio su įmonės administravimo kaštais, kaip to reikalauja JANĮ 63 straipsnio 1 dalis. Atitinkamai pateiktų duomenų nepakanka daryti išvados, kad veiklos vykdymas ekonomiškai naudingas ir didins kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybes. Būtent dėl šios priežasties kreditorių nutarimas buvo panaikintas.

11.12. Bankroto administratoriui ištaisius skundžiamoje nutartyje nurodytus padarytus pažeidimus, bankroto administratorius galės pakartotinai šį klausimą teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti. Teismas to skundžiama nutartimi neuždraudė. Būtent dėl šios priežasties skundžiamas procesinis sprendimas net ir negali būti apeliacijos dalykas.

11.13. Viena esminių sąlygų taikyti 985 MMA koeficientą yra ta, kad administruojama įmonė toliau vykdo ūkinę veiklą. Teismui skundžiama nutartimi panaikinus nutarimą dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo, teismas pagrįstai panaikino ir nutarimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, kadangi tokio dydžio administravimo išlaidos bendrovei, nevykdančiai ūkinės komercinės veiklos, nebepriklauso. Jokie papildomi motyvai tam nėra reikalingi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, tenkinus kreditorės skundą, panaikinti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo ir dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2021 m. kovo 31 d. atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir sąskaitą faktūrą.

16. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tai reiškia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos įstatyme.

17. Nors, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų sudarymo ir abiejų šalių pasirašymo datą, šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, sprendžia, jog nauji įrodymai neturėtų esminės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl atsisako juos priimti.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu

18. Dešimtuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė sprendimą tęsti juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

19. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą dėl šiuo klausimu priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties. Apeliacinės instancijos teismas šio kreditorės prašymo netenkina, nes pagrindo nutraukti apeliacinį procesą nenustatė, kreditorės nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-426-781/2021 taip pat nepasisakyta dėl galimybės apskųsti teismo nutartį, priimtą nagrinėjamo pobūdžio klausimu.

20. Apeliantės teigimu, teisė nuspęsti dėl bankrutuojančio subjekto ūkinės komercinės veiklos tęsimo yra priskirta kreditorių diskrecijai, todėl teismo vaidmuo, vertinant tokių ekonominio pobūdžio nutarimų teisėtumą, yra minimalus, siekiant užtikrinti kreditorių apsisprendimo laisvę, o teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, šią diskrecijos teisę pažeidė.

21. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

23. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti 2020 m. rugsėjo 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu neteisėtumą, nebuvo padaryta, turėjo būti vertinama, ar ginčijamas nutarimas tęsti juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymą atitinka JANĮ nuostatas bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutuojančios įmonės teisėtus interesus.

24. Pagal JANĮ 2 straipsnio 21 punktą, ūkinė komercinė veikla – tai gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. Remiantis JANĮ 63 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis).

25. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1712-553/2020 išaiškino, kad lingvistinis bei loginis JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad sprendimas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą turi būti pagrįstas tuo, jog nurodytos veiklos vykdymas šio asmens kreditoriams bus naudingesnis nei įprastinė kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese tenkinimo praktika – bendrovei priklausančio turto pardavimas ar perdavimas, o tokį pagrindimą turėtų pateikti nemokumo administratorius. Tai, kad JANĮ 63 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorių susirinkimui priimant nurodytą sprendimą siūlymas tęsti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą neturėtų būti pagrįstas pirmiau nurodytu įvertinimu dėl veiklos vykdymo didesnės naudos kreditoriams nei atsiskaitymas su jais kitais įstatyme nustatytais būdais.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atlikta ginčijamo kreditorių susirinkimo teisėtumo patikra apsiribojo pirmiau nurodytų aplinkybių nustatymu, o apeliantės argumentai, kad teismas viršijo savo kompetencijos ribas, pasisakydamas ekonominio pobūdžio klausimais, yra nepagrįsti. Skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė jokio savarankiško kreditorių priimto nutarimo ekonominio vertinimo, o sprendė dėl JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų tinkamo pagrindimo.

27. Apeliantė teisingai nurodo, kad JANĮ nėra išvardyta jokių konkrečių duomenų, kuriuos nemokumo administratorius turi pateikti kreditorių susirinkimui, sprendžiančiam dėl bankrutuojančio juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Tokį pagrindimą, kaip minėta, turi pateikti nemokumo administratorius, o nagrinėjamu atveju jis nepateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

28. Pirma, apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, akcentuoja ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir tam tikrų pajamų gavimo faktą. Tačiau, kaip teisingai nurodo kreditorė, tinkamam JANĮ 63 straipsnio 1 dalies taikymui taip pat turėtų būti nurodyta, kokios yra tokių pajamų sąnaudos, įskaitant administravimo išlaidas, o tokių duomenų apeliantė nepateikė. Skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal kreditorės skaičiavimus, priėmus sprendimą toliau vykdyti įmonės komercinę veiklą, įmonės administravimo kaštai padidėja net 551 763 Eur suma (palyginti, apeliantė teigė, kad iš vykdomos veiklos planuoja gauti 88 624,74 Eur pajamų). Nors atskirajame skunde apeliantė pažymi, kad kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 9 buvo nustatyta galima didžiausia patirti administravimo išlaidų suma, ir tai nereiškia, kad ji visa iš karto bus patirta ar išmokėta, tačiau apeliantė jokiais konkrečiais argumentais nepagrindžia, kad apeliantės gaunamų pajamų ir sąnaudų santykis atitinka JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

29. Antra, apeliantė teigia, kad, jei atsakovė nebūtų tęsusi sutarčių vykdymo, projektai nebūtų užbaigti, o užsakovai turėtų teisę ne tik nutraukti sutartis, bet ir skirti atsakovei baudas, priskaičiuoti patirtus nuostolius, kas, anot apeliantės, automatiškai sąlygotų ir papildomų kreditinių reikalavimų atsiradimą ir atitinkamai kreditorių turimų reikalavimo teisių procentine išraiška mažėjimą. Atskirajame skunde apeliantė kaip pavyzdį nurodo sutartį dėl Švenčionėlių miesto kultūros centro ir Švenčionių rajono viešosios bibliotekos pastato modernizavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal apeliantės nurodomą informaciją, yra tęsiamas iš viso keturių sutarčių vykdymas; koks visų šių sutarčių (ne)vykdymo santykis su vykdomos ūkinės komercinės veiklos sąnaudomis (įskaitant administravimo išlaidas) tinkamai nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

30. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą kaip neatitinkantį JANĮ 63 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 63 straipsnio 1 dalies nuostata, tiek pagal lingvistinę išraišką, tiek jos paskirtį, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, nustačius jos pažeidimą (nesilaikymą), apeliantės argumentai dėl kreditorės, pateikusios skundą, turimų balsų kiekio, kitų kreditorių pozicijos dėl priimto nutarimo, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

32. Lygiai taip pat, kaip neturinčius įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, apeliacinės instancijos teismas vertina ir kitus apeliantės skundo argumentus.

33. Tai, kad kreditorė nesikreipė į nemokumo administratorių dėl papildomos informacijos pateikimo, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad apeliantė (jai atstovaujantis nemokumo administratorius) bylos nagrinėjimo teisme metu neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos (žr. šios nutarties 24 punktą).

34. Antra, apeliantės pozicija dėl kreditorės tikrųjų tikslų paduodant skundą dėl ginčijamų nutarimų yra pagrįsta subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu, todėl savaime nepagrindžia kreditorę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kreditorės nurodomas aplinkybes apie jos finansinio reikalavimo tikslinimą (padidinimą), kildinamą iš šalis siejusių sutartinių santykių. Pastarosios aplinkybės, teismo vertinimu, pakankamai patvirtina kreditorės teisinį suinteresuotumą atsakovės bankroto procesu.

35. Trečia, dėl apeliantės argumento, kad teismas, panaikinęs ginčijamą nutarimą, neišsprendė teisinių pasekmių klausimo, nenurodė, ką turėtų daryti nemokumo administratorius, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėtos bylos dalykas buvo konkrečių kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo patikrinimas. Taigi, nustatęs, kad konkrečiai kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas dešimtuoju darbotvarkės klausimu, yra nepagrįstas (neatitinka imperatyvios JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos), teismas turėjo jį panaikinti, atskirai nepasisakydamas dėl to, kokių veiksmų turi imtis nemokumo administratorius, nes šie klausimai neįėjo į bylos nagrinėjimo dalyką.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo devintuoju darbotvarkės klausimu

36. Devintuoju darbotvarkės klausimu kreditoriai priėmė nutarimą dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo. Skundžiama nutartimi teismas ši nutarimą panaikino.

37. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-426-781/2021 išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nors teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė argumentuoja, kad apeliacinis procesas šiuo atveju neturėtų būti nutrauktas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nėra. Todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl aptariamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kreditorė nepateikė, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Active Construction Management“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria panaikintas 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ kreditorių susirinkimo nutarimas devintuoju darbotvarkės klausimu.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties dalį dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. vykusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Active Construction Management“ kreditorių susirinkimo nutarimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu palikti nepakeistą.