- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-23
- Bylos Nr.
- AN2-357-932/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01014-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- E. M.
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. (toliau ir – pareiškėja) atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atmestas E. M. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundas ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau ir – Institucija) direktorės pavaduotojos Reginos Butrimės 2025 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-668-2025 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktorės pavaduotojos Reginos Butrimės 2025 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-668-2025 (administracinio nusižengimo Nr. ROIK: 25266853164) E. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2025 m. kovo 2 d., 19.30 val., atskridusi į Vilniaus oro uosto postą iš Šarm Al Šeicho reisu U57136 nedeklaravo, kad asmeniniame bagaže gabena prekes, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo, neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais, normas arba kurioms (kuriems) taikomi įvežimo draudimai bei apribojimai. Atlikus jos bagažo muitinį patikrinimą, rastos nepateiktos muitinės kontrolei cigaretės: 40 pakelių „Carelia Slims“, kurių vertė 181,60 Eur; 10 pakelių „Golden Gate“, kurių vertė 45,40 Eur; 10 pakelių „Oris Super Slims“, kurių vertė 45,40 Eur; 17 pakelių „Manchester Super Slims“, kurių vertė 77,18 Eur (bendra sulaikytų cigarečių vertė 349,58 Eur). Tokiais savo veiksmais E. M. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą. Už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą E. M. paskirta administracinė nuobauda – 1 820 Eur dydžio bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. konfiskuoti tabako gaminiai (cigaretės), nepaženklinti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (800 vienetų); tabako gaminiai (cigaretės), nepaženklinti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (200 vienetų); tabako gaminiai (cigaretės), nepaženklinti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (200 vienetų), tabako gaminiai (cigaretės), nepaženklinti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka (340 vienetų).
2. Nesutikdama su minėtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė pateikė skundą, kuris skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkintas ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktorės pavaduotojos Reginos Butrimės 2025 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-668-2025 (administracinio nusižengimo Nr. ROIK: 25266853164) paliktas galioti nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu E. M. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1042-1127/2025 ir priimti naują sprendimą, kuriuo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti E. M. administracinės nuobaudos – baudos arba skirti mažesnę, nei ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda; arba paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, nustatant baudą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino individualaus asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumo, pažymėdamas tik rūšinį veikos pavojingumą, pabrėžiant, jog kontrabandos nusižengimai yra vieni pavojingiausių ir didžiausią žalą visuomenės interesams bei valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių administracinių nusižengimų. Čia atstovė akcentuoja, kad teismai turi pareigą remtis ne tik vertikaliuoju, bet ir horizontaliuoju precedentu. Toliau skunde cituojamos konkrečios teismų bylos. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-211-1035/2025 konstatavo, kad pažeidėjas anksčiau nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, nežinodamas, kad „Duty free“ parduotuvėje įsigytos cigaretės privalėjo būti deklaruotos, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, jis neturėjo tikslo gabenti kontrabandą, legalioje parduotuvėje įsigytos cigaretės buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui. Teismas, įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad pažeidėjas nedirba ir neturi pajamų, sprendė, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, paskirtą administracinę nuobaudą tikslinga sumažinti iki 840 Eur dydžio. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau nurodytoje administracinio nusižengimo byloje asmens bagaže buvo sulaikytas panašus kaip ir nagrinėjamoje byloje tabako kiekis, kurio vertė siekė 372,00 Eur (nagrinėjamu atveju sulaikytų prekių vertė dar mažesnė – 349,58 Eur).
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017, kurioje pažeidėjas nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), nurodė, kad padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi, nors minimoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą, kuris vertinamas kaip vienas pavojingiausių, apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad minėtu atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (šiuo metu galiojančios ANK redakcijos 34 straipsnio 6 dalies nuostatas).
3.3. Toliau apeliaciniame skunde pažymima, kad teikdama 2025 m. birželio 20 d. skundą dėl nutarimo E. M. atstovė, vadovaudamasi ANK 675 straipsnio 3 dalimi, prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimą lygiomis dalimis kas mėnesį. Tai, anot atstovės, reiškia, kad prašymas buvo pateiktas tinkamai – raštu ir bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiai institucijai, taigi, prašymas pateiktas, laikantis ANK 675 straipsnio 3 dalies numatytų reikalavimų. Taip pat kartu su skundu/prašymu išdėstyti baudos mokėjimą buvo pateikti ir dokumentai apie E. M. turtinę padėtį. Institucija atsiliepime į skundą aiškiai nurodė, kad, atsižvelgusi į pareiškėjos nurodytą turtinę padėtį, pajamas bei išlaikomus asmenis, neprieštarauja paskirtos baudos išdėstymui. Tuo pačiu pažymima, kad teismų praktika rodo, jog teismai sprendžia klausimus dėl baudos mokėjimo išdėstymo, nurodydami apie tai nutarčių rezoliucinėse dalyse. (Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1054-1100/2025; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-241-927/2025; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje eII-229-1246/2025). Baudos išdėstymo klausimus, be kita ko, sprendžia ir apeliacinės instancijos teismai. (Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-606/2025). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėja pakankamai išsamiai nurodė prašymo pateikimo metu ir nusižengimo padarymo metu egzistavusias aplinkybes dėl turtinės padėties (gaunamų pajamų dydžio, turimo turto, išlaikytinės) ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tik tais atvejais, kai pareiškėjas byloje nepateikia jokio prašymo išdėstyti baudos mokėjimą ir nepateikia jokių sunkią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, teismas išaiškina jam galimybę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir išspręsti šį klausimą Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktorės pavaduotoja Regina Butrimė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1042-1127/2025 palikti nepakeistą ir E. M. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjos pozicija dėl paskirtos baudos dydžio neproporcingumo grindžiama išimtinai jos individualia socialine padėtimi, kas, Institucijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog nutarimu skirta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra neproporcinga. Įstatymo leidėjas būtent tokią ribą nustatė kaip proporcingą minimalią poveikio priemonę už tokio pobūdžio nusižengimus. Sudėtinga turtinė padėtis negali pateisinti prekių gabenimo kontrabanda ir jų deklaravimo vengimo, taip pat asmuo, turintis priklausomų šeimos narių ir minimalų turtą, privalo elgtis dar atsakingiau ir apdairiau, o ne pažeidinėti teisės aktus, todėl vertinti nurodytas aplinkybes kaip nuobaudos mažinimo priežastį reikštų diskredituoti teisingumo principą.
4.2. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad vertinant tai, jog kontrabandos nusižengimai padaromi tik tyčia, t. y. kontrabandą gabenantis asmuo supranta savo veikos pavojingą pobūdį, tai, kad jis per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ar uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti, baudos už tyčinius administracinius nusižengimus turėtų būti mažinamos tik išimtiniais atvejais. Tyčinio nusižengimo padarymas nėra neišvengiamas, todėl asmuo turi galimybę apie tokių pasekmių kilimą pagalvoti iš anksto, o, sąmoningai nusprendus pažeisti įstatymus, atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
4.3. Atsiliepime Institucija išreiškė poziciją, kad, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą sunkią turtinę padėtį, gaunamas mažas pajamas bei turimus išlaikytinius, taip pat į tai, kad pareiškėja pati kreipėsi su prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, neprieštarauja, kad paskirtos baudos mokėjimas būtų išdėstytas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant pareiškėją baudą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį. Tokiu būdu būtų užtikrintas administracinės nuobaudos įvykdymas, kartu išvengiant perteklinio poveikio pareiškėjos ir jos išlaikytinės pragyvenimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir teisiniai argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos ir nubaustos E. M. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu E. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, už šį nusižengimą jai paskirta 1 820 Eur dydžio bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – daiktų (cigarečių) konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismui teiktame skunde buvo ginčijama tik ta nutarimo dalis, kuri susijusi su administracinės nuobaudos paskyrimu. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi netenkinus pareiškėjos atstovės skundo, apeliaciniame skunde atitinkamai keliami analogiški klausimai dėl paskirtos nuobaudos, prašant ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu neskirti E. M. administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę, nei įstatymo numatytą minimalią baudą, taip pat išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dvejų metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, šioje nutartyje pasisakys dėl skunde keliamų anksčiau nurodytų klausimų.
6. ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 1 820 Eur iki 4 000 Eur už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
7. Galimybė skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko, gali paskirti švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti. Tuo pačiu teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatyta bauda konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
8. Kaip minėta, Institucijos nutarimu už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą E. M. buvo paskirta minimali bauda – 1 820 Eur. Apylinkės teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, vertino E. M. turtinę padėtį – tai, kad ji šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametį vaiką. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokia situacija neabejotinai kelia objektyvių sunkumų užtikrinant tiek savo asmeninius, tiek nepilnametės dukters būtiniausius poreikius, tačiau ši aplinkybė įvertinta kaip laikino pobūdžio, kadangi byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių E. M. yra apribota galimybė dirbti, priešingai – ji yra darbingo amžiaus bei aktyviai ieško naujo darbo. Be to, sunki pareiškėjos ekonominė padėtis egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai jos nesulaikė nuo tyčinio teisės pažeidimo, dėl kurio, kaip ir kiekvienas protingas bei atsakingas asmuo, E. M. turėjo numatyti galinčias jai kilti neigiamas pasekmes. Taigi, kaip matyti, skundžiamoje nutartyje buvo įvertintos iš esmės visos su pareiškėjos turtine padėtimi susijusios aplinkybės. Pažymėtina, kad nors pareiškėja su kontrabandą susijusį pažeidimą ir padarė pirmą kartą bei pastarosios asmenybės bendrai negalima vertinti kaip neigiamos, tačiau E. M. teigiamai charakterizuojančios bei jos individualią laikinai sudėtingesnę socialinę padėtį apibūdinančios aplinkybės nėra išskirtinės (juo labiau, vertinant tai, kad nurodomi finansiniai sunkumai nesutrukdė ženklią pinigų sumą skirti, anaiptol, ne būtinoms prekėms, ypač, kai akcentuojama, jog pareiškėja viena pati augina nepilnametį vaiką) ir nesudaro pagrindo taikyti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visiškai neskirti. Atitinkamai negalima ir išvada, kad aptariamas nusižengimas buvo mažiau pavojingas. Nustatyta, kad E. M. gabeno daugiau nei 7 kartus už leistiną didesnį kiekį cigarečių, kurių nepateikė muitinės kontrolei, pagal bylos aplinkybes tokie veiksmai negali būti pripažinti nei atsitiktiniai, nei rodantys nusižengimo formalumą. Aptartų argumentų visumoje apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir sprendžia, jog E. M. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Papildomai pažymėtina, kad tokia išvada šiuo klausimu neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-988/2024, ). Apeliaciniame skunde akcentuojama administracinio nusižengimo byla, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-211-1035/2025 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą sumažinti pažeidėjui paskirtą baudą (vietoje minimalios 1 820 Eur baudos paskirta 840 Eur dydžio bauda) visgi neleidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos klausimas buvo išspręstas neteisingai, be kita ko, pabrėžtina, kad nurodytoje byloje Lietuvos Aukščiausiame Teisme šiuo metu yra gautas Institucijos prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo.
9. Apeliaciniame skunde taipogi prašoma paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju Institucijai toks prašymas nebuvo pateiktas, dėl baudos išdėstymo skundžiame nutarime nebuvo pasisakyta. Pagal jau minėto ANK 675 straipsnio 3 dalį po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymas išdėstyti paskirtą baudą administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai prieš priimant nutarimą nebuvo pateiktas, toks prašymas nurodytas tik pirmosios instancijos teismui adresuotame 2025 m. birželio 20 d. skunde (čia atkreiptinas atstovės dėmesys, kad apylinkės teismas šiuo atveju bylą nagrinėjo ne ANK XXXV skyriuje numatyta tvarka, o pagal ANK XXXVI skyriaus nuostatas), dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo sprendimą. E. M., manydama, kad jos finansinės galimybės neleis sumokėti jai paskirtą baudą iš karto, dėl jos mokėjimo išdėstymo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pateikdama prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pridėdama tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-468-891/2020, Nr. eAN2-168-1072/2025, Nr. AN2-221-898/2025, Nr. AN2-48-806/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-24-879/2025).
10. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, šioje administracinio nusižengimo byloje administracinės nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertino teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo ir pareiškėjos atstovės apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracine tvarka nubaustos E. M. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.