Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas V. J. skundas, ir Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) vyriausiosios specialistės 2025 m. vasario 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR-N-547-2025 paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. J. VĮ Registrų centras specialistės 2025 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR-N-547-2025 nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį – 615 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, 2025 m. sausio 2 d. 7.05 val., (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. būdamas UAB „S.“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

10. Apeliaciniame skunde akcentuota, kad V. J. nepagrįstai Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi nuo 2024 m. sausio 25 d. jis nebėra UAB „S.“ vadovas bei 2024 m. sausio 29 d. paštu išsiuntė VĮ Registrų centrui 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį (deklaraciją) ir VĮ Registrų centro prašymu (dėl to, kad paštu nebuvo gauti jo siųsti dokumentai) 2024 m. gegužės 17 d. per „E. pristatymas“ informacinę sistemą pakartotinai išsiuntė 2024 m. sausio 29 d. siųstus dokumentus. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokia V. J. skunde išdėstyta pozicija.

11. Pažymėtina, kad Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau nei iki 2024 m. birželio 1 d. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui teikė 2024 m. sausio 29 d. paštu bei 2024 m. gegužės 17 d. per „E. pristatymas“ informacinę sistemą, tačiau apygardos teismo įsitikinimu, toks minėto dokumento pateikimas pagristai skundžiama nutartimi bei Institucijos nutarimu buvo pripažintas netinkamu. Pastebėtina, kad VĮ Registrų centro internetiniame puslapyje galima rasti Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo tvarką, kurioje numatyta, jog finansinių ataskaitų rinkinius gali teikti juridinio asmens vadovas ar įgaliotas asmuo, prisijungę prie sistemos per elektroninės bankininkystės sistemą arba kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu parašu (atsiliepime pateikta nuoroda bei ši informacija yra viešai skelbiama internete). Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju V. J. nepasinaudojo šia tvarka. Institucijos 2025 m. vasario 25 d. nutarime pažymėta, kad kai dokumentai siunčiami paštu turi būti pridedama vadovo asmens dokumento kopija, o pateikiant prašymą per „E. pristatymas“ dėžutę kiekvienas dokumentas turi būti pasirašytas kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu pasirašančiojo asmens parašu. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Institucija 2024 m. sausio 29 d. pareiškėjo išsiųstų dokumentų negavo, o 2024 m. gegužės 17 d. per „E. pristatymas“ dėžutę buvo pateiktos ekrano nuotraukos (JPEG – fotografinių vaizdų išsaugojimo formatu) (b. l. 22). Nors pareiškėjas su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis nesutinka, tačiau šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų (siuntos apmokėjimo kvito), kurie galėtų patvirtinti tai, jog 2024 m. sausio 29 d. paštu minėtas dokumentas buvo išsiųstas VĮ Registrų centrui, o 2024 m. gegužės 17 d. per „E. pristatymas“ dėžutę kiekvienas išsiųstas dokumentas būtų pasirašytas kvalifikuotu sertifikatu patvirtintu elektroniniu pasirašančiojo asmens parašu.

12. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog V. J. praeityje nebuvo baustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kas leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėjas, būdamas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. UAB „S.“ vadovu, žinojo finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo tvarką. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad teikti metinį finansinių ataskaitų rinkinių (deklaraciją) už 2023 m. UAB „S.“ buvo pavesta kitam įgaliotam asmeniui, todėl apygardos teismo vertinimu, skundo argumentų, kad Pareiškėjas VĮ Registrų centrui metinių finansinių ataskaitų rinkinį (deklaraciją) už 2023 m. yra pateikęs du kartus (vieną kartą paštu, kitą per „E. pristatymas“ informacinę sistemą), nepraleido terminų ir nėra padaręs jokio pažeidimo, o tuo labiau administracinio nusižengimo nėra pagrindo pripažinti pagrįstais.

13. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjas nuo 2024 m. sausio 25 d. jau nebuvo UAB „S.“ vadovu, tačiau apygardos teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas UAB „S.“ 2024 m. sausio 20 d. V. J. sprendimas, kuriuo nutarta atleisti direktorių V. J. iš užimamų pareigų (darbo) nuo 2025 m. sausio 25 d. (b. l. 83). T. y. net jei VĮ Registrų centras priimtų UAB „S.“ vienintelio akcininko V. J. 2024 m. sausio 29 d. prašymą, kuriame prašoma įregistruoti reikiamus pakeitimus registre, kadangi yra priimtas sprendimas atleisti direktorių iš darbo, toks pakeitimas galėtų būti atliktas tik 2025 m. sausio 25 d. (būtent vadovo atleidimo iš pareigų dieną), bet ne 2024 m. sausio 25 d. Duomenų apie tai, kad 2024 m. sausio 20 d. sprendimas būtų pakeistas dėl galimai padarytos klaidos nurodant V. J. atleidimo iš užimamų pareigų datą, skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta, kas parodo, jog pareiškėjo teikiami VĮ Registrų centrui dokumentai galimai buvo klaidingi.

14. Be kita ko, apygardos teismas sutinka su atsiliepime pateikta Institucijos atstovės pozicija, kad įmonės veiklos sustabdymas nėra laikomas įmonės veiklos pabaiga, įmonės veiklą galima bet kada atnaujinti, kitaip nei įmonę likvidavus ar jai bankrutavus. Tokiais atvejais, jei įmonė turi vienintelį akcininką, jam lieka pareigos, kurios įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos visoms veikiančioms (nelikviduotoms, nebankrutavusioms) įmonėms, tarp jų ir pareiga įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokia situacija, kai vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas atleidžia save iš pareigų ir tai traktuoja (vertina) kaip visišką savo atsakomybės dar nelikviduotai, o tik veiklą sustabdžiusiai įmonei pasibaigimą, yra teisiškai ydinga. Toks asmuo laikytinas tinkamu ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo subjektu, nes faktiškai yra savo veiklą sustabdžiusios, o ne likviduotos įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 2AT-7-20-628/2022).

15. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, V. J. būdamas vienintelis Bendrovės akcininkas, nepaskyrė jokio kito direktoriaus, kuris būtų atsakingas už Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2023 m. pateikimą. Priešingai, iš byloje susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas realiai ir toliau veikė kaip Bendrovės vadovas (nors V. J. teigimu jis nuo 2024 m. sausio 25 d. buvo atleistas iš vadovo pareigų, tačiau kaip nurodoma skunde tiek 2024 m. sausio 29 d., tiek 2024 m. gegužės 17 d. teikė byloje esančius dokumentus Institucijai), t. y. vienintelis įmonės akcininkas ir jos vadovas suprato, kokias pareigas jis turi sau priklausančioje įmonėje. Taigi, apygardos teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nesivadovavo finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo tvarka, į tai, kad Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau nei iki 2024 m. birželio 1 d., tačiau šiuo atveju buvo pateiktas tik 2025 m. balandžio 14 d. sprendžia, jog V. J. kaip UAB „S.“ vadovas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

16. Teismų praktikoje pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto nurodomoje byloje Nr. AN2-358-898/2024 buvo nustatytos kitokios aplinkybės nei šioje administracinėje byloje (įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu įgaliotas asmuo nepranešė juridinių asmenų registro tvarkytojui apie atitinkamo asmens atšaukimą iš direktoriaus pareigų bei naujo direktoriaus skyrimą), todėl šiuo atveju minėtoje administracinėje byloje priimtas sprendimas nelaikytinas precedentu.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek VĮ Registrų centras, tiek pirmosios instancijos teismas nors iš mandagumo galėtų pritaikyti V. J. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 1, 6 dalies nuostatos bei neskirti nuobaudos.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

19. Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes dėl nuobaudos sumažinimo bei skundžiamoje nutartyje ir Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui, konstatuoja, kad V. J. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur yra adekvati jo padaryto nusižengimo pavojingumui bei proporcinga, dėl ko nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šiuo atveju V. J. skirta bauda tinkamai pritaikius įstatymą, atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, jog V. J. nepripažino savo kaltės, Bendrovės 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas tik 2025 m. balandžio 14 d., už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, dirbantis, turintis nepilnametį vaiką (duomenų patvirtinančių šią aplinkybę byloje nepateikta). Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių egzistuojant išskirtines aplinkybes, t. y. rodančias, kad šiuo atveju artimos minimaliai baudos skyrimas V. J. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant numatytos administracinės atsakomybės. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-370-885/2024 nustatytos aplinkybės dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taip pat nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi kaip jau paminėta, V. J. dėl jam inkriminuoto administracinio pažeidimo kaltės nepripažino, praeityje buvo baustas administracine tvarka. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. J. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų bei atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

20. Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą apygardos teismas pastebi, kad pareiškėjas, esant duomenims apie sunkią finansinę padėtį, gali kreiptis dėl baudos mokėjimo išdėstymo.

21. Apygardos teismo įsitikinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.