- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- eII-229-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00814-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Pažeidėjas
- N. L.
- Advokatai
- Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė
dalyvaujant traukiamai administracinėn atsakomybėn N. L. ir jos atstovei advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei (per ZOOM platformą),
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. L. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9975-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25269951890.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnioji tyrėja, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ROIK 25269951890, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-9975-2025 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėja N. L. (toliau – pareiškėja) buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji, 2025 m. balandžio 10 d. 11 val. 20 min. Šalčininkų r. sav., Jašiūnų mstl., Lydos g., vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai patikrinimo metu nustatytas 0,57 prom. girtumas (po paklaidos). Už padarytą nusižengimą ji nubausta 850 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
Šalies argumentai
2. N. L. pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisę vairuoti transporto priemones atimti ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, o papildomo draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, naikinti kaip perteklinę administracinio poveikio priemonę; 2) netenkinus pirmojo prašymo, ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skirti trumpesniems terminams nei paskyrė Institucija skundžiamu Nutarimu; 3) sumažinti N. L. paskirtos 850 Eur baudos dydį iki 800 Eur bei leisti mokėti baudą ilgesniam laikotarpiui (pvz. per 6 mėnesius). Skunde nurodoma:
2.1. Paskirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos ir tinkamai neindividualizuotos. Institucija jokiais objektyviais argumentais nepagrindė, kokios pareiškėjos asmenybę charakterizuojančios aplinkybės neleido spręsti, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatant trumpesnius nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytus apribojimo terminus, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai už padarytą pažeidimą. Institucija neįvertino teigiamai pareiškėją charakterizuojančių aplinkybių bei teisės vairuoti turėjimo poreikio. Byloje nėra jokių neigiamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų, todėl šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
2.2. Pareiškėja iš karto pripažino kaltę, davė sąžiningus paaiškinimus dėl alkoholio vartojimo aplinkybių, administracinės atsakomybės nevengė. Nors jos veiksmai yra šiurkštūs ir pavojingi, todėl negali būti toleruojami, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad nebuvo sukelti jokie neigiami padariniai, buvo vairuojamas apdraustas ir techniškai tvarkingas automobilis. Nusižengimo metu meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, judėjimas minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Pareiškėja buvo sustabdyta vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę policinę priemonę (reidą), o ne dėl pavojingo manevravimo. Pažeidimas padarytas pervertinus savo galimybes ir neadekvačiai įvertinus situaciją, dėl ko pareiškėja gailisi.
2.3. Institucija visiškai ignoravo pareiškėjos poreikį vairuoti transporto priemonę. Pareiškėja yra neįgali, jai tenka dažnai vykti į Vilniaus gydymo įstaigas, kadangi atliekami įvairūs tyrimai dėl kojos sąnario protezavimo, be to, pareiškėja turi ir kitų sveikatos problemų. Gyvendama viena užmiestyje (duomenys neskelbtini), be teisės vairuoti specialiai jai pritaikyto automobilio ji negali vykti viešuoju transportu, nes užmiestį aptarnaujantys autobusai nepritaikyti asmenų su negalia įlipimui (išlipimui), t. y. neturi pažemintos rampos, o naudotis taksi paslaugomis neleidžia pareiškėjos finansinės galimybės.
2.4. Pareiškėjai buvo nustatytas nedidelis 0,57 promilės (po paklaidos) neblaivumas. Jai nebuvo nustatyti kiti neblaivumo požymiai, tokie kaip iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, ji galėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, stovėdama galėjo pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi), jos kalba buvo rišli, judesiai koordinuoti, elgsena adekvati. Pareiškėja vartojo alkoholį praėjus nemažam laikui iki transporto priemonės vairavimo (už automobilio vairo sėdo drąsiai, kadangi nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 12 val., drąsiai vairavo, jausdamasi visiškai blaivi (galvos neskaudėjo, ji nesvaigo, akys nebuvo raudos, ji buvo pilnai koordinuota, energinga). Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, be to, padarytas neatsargia kaltės forma .
2.5. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja anksčiau būtų traukta administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviai. Taip pat nėra padariusi ir jokių kitos rūšies (ne Kelių eismo taisyklių) teisės pažeidimų, sietinų su apsvaigimu nuo alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad pareiškėja neturi atsainaus požiūrio į eismo saugumo reikalavimus ar kitas visuomenėje priimtas elgesio normas. Nagrinėjamas administracinis nusižengimas (ANK 422 straipsnio 5 dalis), už kurį buvo paskirtos ginčijamos administracinio poveikio priemonės, pasižymi atsitiktiniu pobūdžiu, leidžiančiu daryti prielaidą, jog šios rūšies nusižengimai daugiau nepasikartos.
2.6. Institucija Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, o tai turi būti vertinama kaip jos atsakomybę lengvinantį aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2.7. Pareiškėjos finansinė situacija yra labai sunki, nes ji turi neįgalumą, darbingumas 40 procentų, ji nedirba ir kitų pajamų neturi, jos gaunama pašalpa sudaro tik 450 Eur, be to, vieniša augina du vaikus, kurių būtinų poreikių tenkinimui išleidžia didelę pinigų sumą. Vienas iš sūnų mokosi profesinėje mokykloje, tačiau savo pajamų vis dar neturi. Gaunamos pašalpos vos tik užtenka padengti visus būtinuosius poreikius. Pareiškėjai buvo paskirta 850 Eur dydžio bauda, nors skirtumas tarp minimalios baudos ir paskirtosios yra tik 50 Eur, tačiau pareiškėjai tai didelė pinigų suma, todėl prašoma mažinti pareiškėjai paskirtą piniginę baudą iki minimumo, t. y. iki 800 Eur, bei leisti sumokėti paskirtą baudą per kuo ilgesnį laiką.
3. Institucijai buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į skundą pateikimo ir šaukimas į posėdį, tačiau atsiliepimo į skundą nepateiktas, be to, Institucijos atstovas nedalyvavo ir teismo posėdyje. Nedalyvavimo priežastys teismui nėra žinomos.
Šalies argumentai
4. N. L. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną negėrė alkoholinių gėrimų, iš vakaro išgėrė tik vieną taurę šampano. Dėl savo sveikatos būklės negali vartoti daug alkoholio, kadangi vartoja daug vaistų. Įvykio dieną jai reikėjo vykti pas gydytoją. Pasiskolino kaimyno mašiną, nuvažiavo į netoli esančią degalinę, negerai pasijautė, su savimi turėjo širdies lašų, negalvojo, kad jų vartojimas gali turėti įtakos alkotesterio parodymams. Tą dieną vyko reidas, ją sustabdė patikrinimui, ji sustojo, papūtė į alkotesterį, nustebo ir susijaudino pamačiusi alkotesterio parodymus, kadangi alkoholio tą dieną nevartojo, išgėrė tik širdies lašų, tą minėjo ir pareigūnams. Su alkotesterio parodymais sutiko, nors ir žinojo, kad alkoholio tą dieną nevartojo. Kol pildė dokumentus, galvojo, kaip savininkui grąžinti automobilį, kol viską suderino ir nuvyko iki autobusų stotelės, praėjo nemažai laiko, todėl į Šalčininkų ligoninę atlikti kraujo tyrimo atvyko pavėluotai. Atlikus kraujo tyrimą, alkoholio kraujyje nebuvo rasta. Tyrimą atvyko daryti maždaug 30 min vėliau nei reikia. Turi neįgalumą, turi du vaikus, vienas iš jų nepilnametis. Vairuotojo teisės reikalingos šeimai, kadangi ji užtikrina vaikų judėjimą, veža į ugdymo įstaigas, būrelius, pati du - tris kartus (kartais ir kiekvieną darbo dieną) vyksta į gydymo įstaigas, ne tik į Šalčininkų, bet ir į Vilnių. Gyvena vienkiemyje, nuo namų iki viešojo transporto stoteles yra apie 2 km., todėl automobilis labai palengvina šeimos judėjimą. Įvykio dieną vartojo širdies lašus „Valentis“, buteliuko talpa yra 40 ml, bet jame buvo tik apie pusę buteliuko lašų, kurių pilnai neišgėrė. Gailisi dėl įvykio, nurodė, kad per visą vairavimo stažą toks įvykis yra pirmas. Kitokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padariusi, nebuvo bausta administracine tvarka. Pajamos yra labai nedidelės – gauna 450 Eur išmoką už neįgalumą, vaikų išmoką - 163 Eur, ir 120 Eur išlaikymą. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Gyvena mirusio vyro namuose, kurių jai priklauso tik maža dalis, nes likusi dalis yra vaikų. Prašė baudos sumokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Be to, pareiškėja nurodė, kad ji neturi finansinių galimybių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą.
5. N. L. atstovė advokatė Jolita Razminaitė-Gvozdovičienė palaikė skunde nurodytus argumentus bei nurodytus prašymus. Nurodė, kad atstovaujamoji tiek surašius administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir bylos teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino padaryto nusižengimo faktines aplinkybes, o tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta (neproporcinga), o skundžiamas Nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai. N. L. niekada nėra padariusi šiurkščių nusižengimų per visą savo ilgą vairavimo stažą, nėra padariusi jokių nusižengimų būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ji nėra teista, nėra įtraukta į priklausomybių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po administracinio nusižengimo padarymo pareiškėja būtų pakartotinai pažeidusi Kelių eismo taisykles. Susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė. Nusižengimas buvo užfiksuotas reido metu, o tai reiškia, kad N. L. vairavimas nebuvo kuo nors pavojingas kitiems vairuotojams, jokia žala dėl administracinio nusižengimo nekilo. Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskyrus administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kuo trumpesniam laikotarpiui, būtų įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl veikos kvalifikavimo
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 49 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų surašo policijos pareigūnai.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 10 d. 11 val. 20 min. Šalčininkų r. sav., Jašiūnų mstl., Lydos g., vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai patikrinimo metu nustatytas 0,57 promilės girtumas (po paklaidos).
11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.
12. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad N. L. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis (pačios pareiškėjos paaiškinimais, administracinio nusižengimo protokolu, Neblaivumo nustatymo aktu), iš kurių matyti, kad ji 2025 m. balandžio 10 d. 11 val. 20 min. Šalčininkų r. sav., Jašiūnų mstl., Lydos g., vairavo automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai patikrinimo metu nustatytas 0,57 prom. girtumas (po paklaidos).
13. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1758/2025(01) nurodoma, kad asmuo medicinos įstaigoje buvo blaivus, nes etilo alkoholio kraujyje nerasta (e. bylos t. 1, b. l. 5), tačiau pareiškėja į gydymo įtaigą nuvyko vėliau nei po valandos laiko po policijos patikrinimo alkotesteriu, patikrinimo metu pareiškėjos neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, todėl ji galėjo išblaivėti dėl natūralių procesų organizme Tai reiškia, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir medicinos įstaigos išvados nėra jokių prieštaravimų, nes natūralu, jog alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja.
14. Pažymėtina, kad būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).
15. Kaip matyti iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų, pareiškėja N. L. iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir ginčo dėl bylos faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo iš esmės nėra, skundu pareiškėja prašo sumažinti jai paskirtą nuobaudą ir pašvelninti administracinio poveikio priemones, be to, pareiškėja teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ji neturi finansinių galimybių įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, todėl teismas toliau ir pasisakys dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių (ne)pagrįstumo.
Dėl administracinio poveikio priemonių
16. ANK 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
17. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
18. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
19. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Institucija, 2025 m. balandžio 25 d. Nutarimu pripažinusi pareiškėją padarius ANK 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą, jai paskyrė administracinę nuobaudą – 850 Eur baudą, taip pat pareiškėjai buvo skirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams. Pareiškėjos teigimu, jai paskirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos ir tinkamai neindividualizuotos, pareiškėja prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones. Be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi finansinių galimybių įsirengti antialkoholinio variklio užrakto.
20. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
21. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, Nr. 2AT-39-648/2023, Nr. 2AT-2-387/2024).
22. N. L. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau tai nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir pirmiau aptarta ANK 34 straipsnio 6 dalis.
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. L. neginčijo nusižengimo padarymo fakto, nevengė atsakomybės. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jai buvo nustatytas tik iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, jokių kitų neblaivumo požymių nebuvo: ji galėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, stovėdama galėjo pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi), jos kalba buvo rišli, judesiai koordinuoti, elgsena adekvati. Pasak pareiškėjos, ji vartojo alkoholį praėjus nemažam laikui iki transporto priemonės vairavimo (už automobilio vairo sėdo drąsiai, kadangi nuo alkoholio vartojimo buvo praėję apie 12 val., jautėsi visiškai blaivi), galvos neskaudėjo, ji nesvaigo, akys nebuvo raudos, ji buvo pilnai koordinuota, energinga. Pažeidimas buvo padarytas pervertinus savo galimybes ir neadekvačiai įvertinus situaciją. Šias pažeidėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir jai nustatytas lengvas neblaivumas – 0,57 (po paklaidos) promilės, t. y. jos neblaivumas leistiną ribą, nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė, viršijo tik 0,16 promilės. Nors transporto priemonių vairavimas asmenims esant neblaiviems visada kelia pavojų kitiems eisme dalyvaujantiems asmenims bei jų turtui, nagrinėjamu atveju žala nepadaryta. Vairuodama automobilį, pareiškėja nesukėlė įtarimų policijos pareigūnams, nebuvo sustabdyta dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo, buvo sustabdyta vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę policinę priemonę (reidą). Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1758/2025(01) nurodyta, kad pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta (e. bylos t. 1, b. l. 5). Kraujas tyrimui paimtas 2025 m. balandžio 11 d., 14 val. 11 min. t. y. praėjus apie 2 val. 33 min. po antro patikrinimo alkotesteriu.
24. Skundžiame Nutarime konstatuota, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismo posėdyje N. L. neginčijo savo kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Iš raštu teikto paaiškinimo dėl įvykio matyti, kad pareiškėja nurodė, jog alkoholio negėrė, išgėrė tik širdies lašų, neužsigerdama vandeniu (e. bylos t. 1, b. l. 6). Neblaivumo nustatyto akte pasirašė, kad su tikrinimo rezultatais sutinka (e. bylos t. 1, b. l. 4). Žodinio bylos nagrinėjimo metu (Nutarimo priėmimo metu), paaiškino, kad alkoholio prieš vairuojant nevartojo, o išgėrė širdies lašų tiesiai iš buteliuko, neužsigerdama vandeniu. Šias aplinkybes pakartojo ir teismo posėdyje. Su alkotesterio parodymais sutiko, nors ir tvirtino, kad žinojo tiksliai, jog alkoholio tą dieną nevartojo. Tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad gailisi dėl įvykio. Teismas vertina, kad tai šiuo atveju gali būti laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Iš byloje esančio Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus sprendimo dėl dalyvumo lygio bei Asmens su negalia pažymėjimo, matyti, kad N. L. nuo 2024 m. spalio 26 d. iki 2026 m. spalio 25 d. yra nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis ir 60 proc. netekto dalyvumo lygio (e. bylos t. 1, b. l. 28-30), o tai sudaro pagrindą konstatuoti dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
26. Per pastaruosius penkerius metus N. L. buvo bausta 3 kartus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. vieną kartą, kad, vairuodama automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 – šalutinis kelias iš kairės (ANK 420 straipsnio 1 dalis), kitą kartą už tai, kad, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 12 km/val. - važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) (ANK 416 straipsnio 2 dalis) ir dar kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros (ANK 415 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos įvykdytos, padaryti pažeidimai nėra labai šiurkštūs. Byloje nėra duomenų, kad ji anksčiau būtų traukta administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą neblaiviai. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu. Ankstesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius bei jų pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja nėra piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja, kuri aplaidžiai ir nerūpestingai įgyta teise vairuoti transporto priemones naudojasi sistemingai. Taigi, pareiškėja nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o tai leidžia daryti išvada, kad jos padarytas nusižengimas, nors ir šiurkštus, tačiau yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sąmoningo teisei priešingo elgesio pasekmė.
27. Be to, į bylą yra pateikta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų seniūnijos charakteristika, kurioje nurodyta, kad pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kad seniūnija nėra gavusi N. L. atžvilgiu šeimos narių ir gyventojų skundų, seniūnijos administracija jokios nuobaudos pareiškėjai taip pat nėra skyrusi (e. bylos t. 1, b. l. 48).
28. VšĮ „Svarbus žingsnis“ 2025 m. gegužės 6 d. privalomojo mokymo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. L. yra atestuota pagal 4 akad. val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (e. bylos t. 1, b. l. 57). Taip pat į bylą buvo pateikta Respublikinio priklausomybės ligų centro medicininė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad pareiškėja minėto centro filialuose per 5 metų laikotarpį konsultuota ar gydyta nebuvo (e. bylos t. 1, b. l. 58). Iš UAB „Dorkanas“ 2025 m. gegužės 6 d. papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal policijos nutarimą (e. bylos t. 1, b. l. 60). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad N. L. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir padarė reikiamas išvadas ir yra linkusi pasitaisyti.
29. Pareiškėja N. L. yra našlė (e. bylos t. , b. l. 56), neįgali, ji turi rimtų sveikatos sutrikimų, ribojančių jos savarankišką judėjimą, tai patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai, nedirbanti, jos pajamos yra labai nedidelės (e. bylos t. 1, b. l. 44-45). Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena vienkiemyje, nuo namų iki viešojo transporto stoteles yra apie 2 km., turi nepilnametį vaiką, kuris lanko ugdymo įstaigą, būrelius, pati dažnai vyksta į gydymo įstaigas ne tik į Šalčininkus, bet ir į Vilnių, todėl teisės vairuoti automobilį jai yra būtina.
30. Nors pirmiau išvardintos aplinkybės nepaneigia pareiškėjos kaltės ir nepateisina jos poelgio, tačiau, teismo vertinimu, leidžia spręsti, kad jos elgesys nebuvo įžūlus ar piktybiškas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, kurios nevisos buvo įvertintos priimant skundžiamą Nutarimą, teismas sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad, skiriant jai administracinio poveikio priemones, buvo nepakankamai atsižvelgta į jos asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, kas šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
31. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017).
32. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį ir į pareiškėjos asmenybę, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebūtų pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
33. N. L. padarytas KET pažeidimas laikytinas vienu šiurkščiausių, tačiau šiuo atveju įvertinęs nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti pareiškėjai paskyrus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesių terminui, visai neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
34. Teismo vertinimu, tokia administracinio poveikio priemonė įgyvendins ne tik pažeidėjai paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį, bus proporcinga pareiškėjos padaryto nusižengimo pavojingumui ir jos asmenybei.
Dėl baudos dydžio ir prašymo jos mokėjimą išdėstyti
35. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 850 Eur bauda, kuri yra labai artima minėto straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai baudai, skirtinai už tokio pobūdžio nusižengimus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas neįžvelgia pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą jau ir taip beveik minimalią baudą.
36. Pareiškėja prašė baudos mokėjimą išdėstyti vienų metų laikotarpiui. Skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad jos finansinė situacija yra ypač sunki, nes ji turi neįgalumą, dalyvumo lygis 40 procentų, ji nedirba ir kitų pajamų neturi, jos gaunama pašalpa sudaro tik 450 Eur, vieniša augina du vaikus, kurių būtinų poreikių tenkinimui išleidžia didelę pinigų sumą, vienas iš sūnų dar mokosi profesinėje mokykloje ir savo pajamų neturi. Jos gaunamos pašalpos užtenka tik padengti visus būtinus poreikius. Byloje yra pateikti duomenis, kurie patvirtina pareiškėjai nustatyta 40 procentų dalyvumą, taip pat pateiktas „Swedbank“ AB banko išrašas, iš kurio matyti, pavedimai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad, mirus jos vyrui, ji kartu su vaikais paveldėjo būstą, kuriame šiuo metu gyvena.
37. Atsižvelgdamas į sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, ir vadovaudamasis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, teismas nutaria tenkinti pareiškėjos prašymą ir paskirtos 850 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 70,83 Eur iki visiško baudos sumokėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti Institucijos 2025 m. balandžio 25 d. nutarimą, N. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpinant iki trijų mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, apskritai neskiriant.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos N. L. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9975-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 25269951890) dalį, kuria N. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas 12 (dvylika) mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pakeisti, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies pagrindu sumažinant N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą iki 3 (trijų) mėnesių, o draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neskirti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 9 punktu, pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktos N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimt) Eur baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 70,83 Eur (septyniasdešimt Eur 83 ct) iki visiško baudos sumokėjimo į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.