Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės, nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nurodyta paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Taip pat nurodyta grąžinti R. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 135 straipsnio dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, nurodant bausmę atlikti pataisos namuose; BK 284 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme, nurodant bausmę atlikti pataisos namuose.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės apimtos ir skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Nurodyta bausmę atlikti pataisos namuose.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 9 dalis paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu paskirta bausme – terminuota 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nurodyta bausmę atlikti pataisos namuose.

Nurodyta į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Plungės apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendį.

L. Š. pagal BK 284 straipsnį (2019-04-17 epizodas) išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo O. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir priteista iš L. Š. 870,63 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo O. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista O. P. iš L. Š. 15 000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš L. Š. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista iš L. Š. 2 896,41 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl O. P. gydymo, atlyginimas.

Nurodyta L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir pakeisti į suėmimą.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir R. S., tačiau dėl jo apeliacinio skundo negauta.

Kaltinamajam N. R. pasislėpus nuo teismo, jam baudžiamoji byla išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, kurioje buvo priimtas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendis.

2021-05-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nagrinėjama byla sujungta su baudžiamąja byla pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. P. atstovo advokato Aliaus Galmino, nuteistojo N. R. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. N. R. pripažintas solidariuoju atsakovu su L. Š. 2020 m. lapkričio 27 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu O. P. priteistai 870,63 Eur turtinei, 15 000 Eur neturtinei žalai, taip pat Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistai 2 896,41 Eur žalai atlyginti. Priteista iš N. R. 354,27 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. buvo kaltinamas tuo, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendrojo darbingumo, t. y. 2019 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 19.19 val. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir lauke prie įėjimo į šį prekybos centrą R. B. susitarė su L. Š. ir N. R. užpulti išėjusį į lauką O. P. tam, kad L. Š. galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19.19 val. pastebėjęs O. P., išeinantį iš prekybos centro, R. B., veikdamas bendrininkų grupe su N. R. ir L. Š., nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto. Po to, kai vydamasis ir pargriaudamas O. P. N. R. ne mažiau kaip vieną kartą smogė O. P. kumščiu į viršutinę kūno dalį, R. B. pargriuvusiam O. P. ne mažiau kaip 5 kartus smogė kumščiu ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė O. P. į šonkaulius, krūtinę ir galvą, tuo pat metu prieš O. P. smurtaujant ir L. Š.. R. B., L. Š. ir N. R. bendrais veiksmais – nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu – O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai, ir sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį – 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, reikalavę nutraukti smurto veiksmus, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis.

2. L. Š. nuteistas už tai, kad jis suorganizavo smurtinį išpuolį ir jį pats su bendrininkų grupe realizavo, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendrojo darbingumo, t. y. 2019 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), L. Š., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjęs O. P., nusprendė atkeršyti šiam už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Rengdamas išpuolį prieš O. P., L. Š. sumanytai nusikalstamai veikai realizuoti pasitelkė bendrininką – N. R., su kuriuo prie prekybos centro įėjimo susitarė užpulti išėjusį į lauką O. P.. Apie 19.19 val. pastebėjęs O. P. išeinant iš prekybos centro, L. Š., veikdamas bendrininkų grupe su N. R., nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto. Po to, kai, vydamasis ir pargriaudamas O. P., N. R. ne mažiau kaip vieną kartą smogė O. P. kumščiu į viršutinę kūno dalį, L. Š. pargriuvusiam O. P. ne mažiau kaip 5 kartus smogė kumščiu ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė į šonkaulius, krūtinę ir galvą. L. Š. ir N. R. bendrais veiksmais: nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu, O. P. padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai, ir sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį, 30 proc., bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie reikalavo nutraukti smurto veiksmus, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis.

3. N. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendrojo darbingumo: 2019 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, susitarė su kitais asmenimis, kuriems 2020-11-27 buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-666/2020, užpulti išėjusį į lauką O. P. tam, kad L. Š. (asmuo, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis) galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19 val. 19 min. pastebėjęs O. P. išeinant iš prekybos centro, jis, veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto, po to kiti asmenys nukentėjusįjį mušė ir spardė. Bendrais veiksmais – nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu – O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai, ir sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį – 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie reikalavo nutraukti smurto veiksmus, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo

7.2. Nuteistasis nurodo, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jeigu jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, turi būti konstatuota bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad net jeigu ir veikiama kartu, tačiau, nesant tyčios nužudyti, padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, asmuo, nesudavęs mirtinų smūgių, nepadaręs sužalojimų, būdingų sunkiam sveikatos sutrikdymui, neatsako už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą (Vilniaus apygardos teismo 2018-06-22 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-211/2018 ir jame nurodomos Aukščiausiojo Teismo bylos).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.

Dėl R. B. kaltės

20. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą, patikrinusi Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį nuosprendį, pagrįstai išteisino R. B. dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, todėl R. B. nepagrįstai išteisino pagal BK 284 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. veiksmuose aptariamo 2019-06-04 įvykio metu yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai. Dėl šios priežasties Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio dalis, kuria R. B. išteisintas pagal BK 284 straipsnį, naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl šios dalies R. B. priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 303 straipsnio 2 dalis).

44. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju R. B. dėl savo atliktų įžūlių ir pavojingų nusikalstamų veiksmų pobūdžio viešoje vietoje pažeidė viešose vietose priimtiną, įstatymais ginamą žmonių elgesio ir bendravimo tvarką, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, todėl R. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

46. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdis yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

49. Kaip matyti iš R. B. pateikto kaltinimo, jis kaltinamas BK 284 straipsnyje numatytus nusikalstamus veiksmus atlikęs bendrininkų grupėje su L. Š. ir N. R.. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir taip toliau. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

50. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įvykdė R. B., N. R. ir L. Š.. Jie laukė nukentėjusiojo išeinant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, po to, siekdami užpulti (pagauti) O. P., jį įžūliai ir viešai vaikėsi, R. B. ir N. R. viešoje vietoje prieš O. P. pavartojo fizinį smurtą, taip sukeldami jam fizinį skausmą ir padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, o L. Š. dar atliko ir vykdytojo ekscesą – pavartojo prieš nukentėjusįjį intensyvaus pobūdžio fizinį smurtą, kuris sunkiai sutrikdė jo sveikatą ir dėl to buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Todėl konstatuotina, kad R. B., N. R. ir L. Š., darydami BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, veikė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis) ir buvo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

51. Pažymėtina, kad tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus, yra būtinas bendrininkavimo požymis. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015, 2K-101-976/2019).

52. Bylos įrodymų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad įvykio dieną R. B. su L. Š. atvykus apsipirkti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir prie parduotuvės durų atsitiktinai sutikus į šį prekybos centrą atvykusį N. R., L. Š. paprašė R. B. ir N. R. padėti užpulti (pagauti, sučiupti) nukentėjusįjį, kurį jis pastebėjo prekybos centre ir su kuriuo norėjo pasiaiškinti dėl jų tarpusavio santykių ir praeities įvykių. R. B. ir N. R. sutikus, kiti veiksmai (nukentėjusiojo viešas vaikymasis ir smurto prieš jį vartojimas viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdant viešąją rimtį) buvo atliekami spontaniškai, iš esmės be išankstinio, konkretaus ir tiksliai suderinto plano, bet R. B. savo veiksmais pritariant kartu veikiantiems asmenims, t. y. veikiant bendrai. Konstatuotina, kad R. B. su N. R. ir L. Š. veikė aktyviai, vienas po kito, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą vienas kito BK 284 straipsnyje numatytiems nusikalstamiems veiksmams. Vis dėlto, priešingai nei mano prokurorė, baudžiamosios bylos įrodymų visuma ir nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog R. B., N. R. ir L. Š. būtų iš anksto susitarę sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam O. P. sveikatą. Be to, nors smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo R. B., N. R. ir L. Š., tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo sukeltas būtent L. Š. neteisėtais smurtiniais veiksmais, kurie buvo intensyviausi, o R. B. ir N. R. neteisėti smurtiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

53. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra padarė teisingas išvadas, jog įrodymų, leidžiančių patikimai patvirtinti, kad R. B. atliko tokius veiksmus, dėl kurių jie gali būti pripažįstamas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nepakanka, o visi neaiškumai, prieštaravimai, vadovaujantis in dubio pro reo principu turi būti vertinami kaltinamojo naudai, ir jam dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

54. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kuri apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, ir kad byloje nėra pakankamai neginčijamų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent dėl R. B. veiksmų nukentėjusiajam O. P. plyšo blužnis ir kad jis pagrįstai išteisintas dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kaltinimas dėl šių aplinkybių R. B. turi būti tikslinamas, nurodant, kad jis bendrais veiksmais su N. R. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį, o fizinį skausmą ir sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlė L. Š. veiksmai. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo tikslinimas – R. B. kaltinime nurodytų nukentėjusiajam O. P. padarytų sužalojimų apimties susiaurinimas nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme ir R. B. teisinė padėtis dėl to nėra pasunkinama, priešingai – ji yra sušvelninama.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje surinktus ir teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad R. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą: 2019-06-04 laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir lauke prie įėjimo į šį prekybos centrą R. B. susitarė su L. Š. ir N. R. užpulti išėjusį į lauką O. P. tam, kad L. Š. galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19 val. 19 min. pastebėjęs O. P. išeinantį iš prekybos centro R. B., veikdamas bendrininkų grupe su N. R. ir L. Š., nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto. Po to R. B. spardė pargriuvusį O. P., tuo pat metu prieš O. P. smurtaujant ir L. Š. bei N. R.. R. B. ir N. R. bendrais veiksmais – nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai. L. Š. veiksmais – ne mažiau kaip 5 kartus smogus kumščiu ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrus O. P. į šonkaulius, krūtinę ir galvą, O. P. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, kadangi dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį – 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus vaikymosi, mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, reikalavę nutraukti smurto veiksmus, tuo pačiu sutrikdyta visuomenės rimtis. Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio dalis, kuria R. B. išteisintas pagal BK 284 straipsnį naikintina ir dėl šios dalies priimamas naujas nuosprendis, kuriuo R. B. pripažįstamas kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės R. B.

56. Pripažinus R. B. kaltu apdarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, turi būti sprendžiamas ir bausmės už tai individualizavimo klausimas.

57. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2019).??? ??

58. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

59. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. R. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. B. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, už kurį įstatymas numato kelias bausmės rūšis – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis yra neteistas (t. 7, b. l. 26), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 4, b. l. 162–167). R. B. pirmą kartą teisiamas už nesunkų nusikaltimą, nedirba (t. 7, b. l. 35), neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra pateikta, todėl yra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06) apibrėžta laisvės apribojimo bausmės trukmė – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, jos vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Taip pat nurodyta, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse. Įvertinusi anksčiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę ir BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06) numatytą įpareigojimą.

Dėl N. R. kaltės

61. Nagrinėjamu atveju N. R. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendrojo darbingumo: 2019-06-04 laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, susitarė su kitais asmenimis, kuriems 2020-11-27 buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-666/2020, užpulti išėjusį į lauką O. P. tam, kad L. Š. (asmuo, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis) galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19 val. 19 min. pastebėjęs O. P. išeinant iš prekybos centro, jis, veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto, po to kiti asmenys nukentėjusįjį mušė ir spardė. Bendrais veiksmais – nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu – O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai, ir sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį – 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie reikalavo nutraukti smurto veiksmus, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis.

63. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikusi įrodymų tyrimą, patikrinusi Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį nuosprendį, pagrįstai nuteisė N. R. dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, todėl N. R. nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, kad N. R. veiksmuose aptariamo 2019-06-04 įvykio metu yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Dėl šios priežasties Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendžio dalis, kuria N. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir dėl šios dalies N. R. priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

70. Nuteistasis L. Š. 2020-10-21 teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019-06-04 O. P. išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo bėgti, besisukdamas atsitrenkė į stulpą ir nubėgo link „(duomenys neskelbtini)“ paštomato, po to pasuko link gėlyno. O. P. vijosi L. Š., N. R. ir už nugaros R. B. (t. 3, b. l. 103).

77. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai neabejotinai patvirtina N. R. kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tačiau paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog įvykio metu N. R. tik vijosi O. P., jį parvertė ir sukėlė fizinį skausmą, bet prieš jį apskritai nesmurtavo (nesudavė jam smūgių). Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo O. P. nurodoma aplinkybe, kad prieš jį smurtavo (gulintį spardė) ne tik L. Š. ir R. B., bet ir N. R.. Vis dėlto, šie įrodymai nepaneigia ir nuteistojo N. R. versijos, kad jis neturėjo tyčios sunkiai sužaloti nukentėjusiojo ir prieš jį nevartojo tokio pobūdžio (intensyvumo) smurto, dėl kurio nukentėjusiajam būtų galėjęs kilti sunkus sveikatos sutrikdymas, ir patikimai nepatvirtina, kad N. R. neteisėtuose veiksmuose yra BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji ir objektyvieji požymiai.

78. Šio procesinio sprendimo 46–52 punktuose analizuojant R. B. kaltės turinį buvo aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su bendrininkavimu, taip pat klausimu, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojusių asmenų atsako už padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą) sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Remiantis minėta teismų praktika, bylos įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis buvo išdėstyta, kodėl teisėjų kolegija mano, jog nagrinėjamoje byloje už O. P. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsakingas yra būtent L. Š., o N. R. ir (ar) R. B. negali būti pripažįstami kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, todėl šie argumentai papildomai nekartojami.

79. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio galima daryti išvadą, kad teismas kaip subjektyviuosius bendrininkavimo požymius vertino aplinkybes, kad N. R. padėdamas L. Š. ir R. B. vytis ir sugauti nukentėjusįjį suprato, kad jis bus mušamas, ir, nors ir spontaniškai (be konkretaus ir tiksliai suderinto plano), tačiau savo veiksmais pritarė kartu veikiantiems asmenims ir L. Š. vartojamam bet kokio intensyvumo smurtui, o pagaudamas ir parversdamas nukentėjusįjį sudarė sąlygas šiam smurtui vykti, nėra pakankamos subjektyviesiems bendrininkavimo padarant nusikaltimą (sunkų sveikatos sutrikdymą) požymiams konstatuoti. Tokia teisėjų kolegijos daroma išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviųjų veikos požymių – būtina nustatyti ir subjektyviuosius jos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, 2K-126-495/2021).

80. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. R. neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo O. P. sveikatą, jis su L. Š. ir R. B. bendrininkavo tik padarant BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. N. R. smurtiniai veiksmai tęsėsi labai trumpą laiką ir akivaizdžiai apsiribojo fizinio skausmo sukėlimu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajam, o dėl tolesnių L. Š. intensyvių smurtinių veiksmų, kurie gali būti pavojingi net ir gyvybei, jie nei tiesiogiai, nei konkliudentiniais veiksmais nebuvo susitarę. Darytina išvada, kad tarp N. R. veiksmų ir kilusių padarinių – O. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo – nėra priežastinio ryšio; nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl L. Š. veiksmų – ne mažiau kaip 5 kartus suduotų smūgių kumščiu ir ne mažiau kaip 5 spyrių į šonkaulius, krūtinę ir galvą nukentėjusiajam O. P., todėl N. R. veiksmuose nėra subjektyviojo sunkaus sveikatos sutrikdymo požymio. Kaip jau minėta šiame procesiniame sprendime, teismų jurisprudencijoje tokia situacija, kai vykdytojo veiksmai nebuvo bendrininkų susitarimo dalykas, vadinama vykdytojo ekscesu ir už jo veiksmų padarinius kiti bendrininkai neatsako (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580/2011). Todėl už atsiradusius nusikalstamos veikos padarinius (sunkų sveikatos sutrikdymą) pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą atsako šiuos padarinius sukėlęs šioje byloje nuteistas L. Š..

81. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-1073/2019).??? Nagrinėjamu atveju nustačius, kad N. R. veiksmais nebuvo sukeltos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, jis negali būti nuteistas kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendrininkas.

82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių N. R. kaltę pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, visos abejonės, kurioms pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

83. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad N. R. 2019-06-04 laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje (ties įėjimu į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljoną), veikdamas bendrininkų grupėję kartu su kitais asmenimis, kuriems 2020-11-27 buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-666/2020, bendrais veiksmais sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendrojo darbingumo. N. R. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Todėl ši Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

84. Atsižvelgiant į tai, kad N. R. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taip pat į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nusprendęs, kad N. R. inkriminuota BK 284 straipsnyje padaryta veika buvo padaryta bendrininkaujant, netiksliai nurodė šios veikos padarymo aplinkybes neįvardydamas šį nusikaltimą bendrai su N. R. įvykdžiusių asmenų, taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad N. R. apskritai nesmurtavo (nesudavė smūgių) nukentėjusiajam O. P., kaltinime N. R. nurodomos aplinkybės turi būti tikslinamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo tikslinimas nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme ir N. R. teisinė padėtis dėl to nėra pasunkinama, ji yra švelninama.

85. Apeliacinės instancijos teismas nustato: N. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą: 2019-06-04 laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, susitarė su L. Š. ir R. B. užpulti išėjusį į lauką O. P. tam, kad L. Š. galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19 val. 19 min. pastebėjęs O. P. išeinant iš prekybos centro, N. R., veikdamas bendrininkų grupe su L. Š. ir R. B., nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto. Po to N. R. spardė pargriuvusį O. P., tuo pat metu prieš O. P. smurtaujant ir L. Š. bei R. B.. N. R. ir R. B. bendrais veiksmais – nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai. L. Š. veiksmais – ne mažiau kaip 5 kartus smogus kumščiu ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrus O. P. į šonkaulius, krūtinę ir galvą, O. P. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, kadangi dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį – 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus vaikymosi, mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, reikalavę nutraukti smurto veiksmus, tuo pačiu sutrikdyta visuomenės rimtis.

Dėl bausmės N. R.

86. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad apeliantas N. R. padarė tik vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jam už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paliktina Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausmė.

87. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į šios bausmės laiką įskaitytinas nuteistojo sulaikymo laikas vykdant dėl jo išduotą Europos arešto orderį Vokietijoje nuo 2021-01-26 ir suėmimo laikas Lietuvos Respublikoje nuo 2021-03-01, 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra atlikta.

88. N. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nuteistasis N. R. yra laikomas suimtas, o nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu N. R. šioje byloje nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

Dėl nuteistojo L. Š. gynėjo advokato R. Girevičiaus apeliacinio skundo motyvų

89. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju L. Š. buvo nepagrįstai inkriminuotas BK 24 straipsnio 4 dalyje numatytas organizatoriaus požymis.

90. BK 24 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bendrininkavimo atveju organizatorius, be kita ko, pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip lenkimas kitų asmenų ją daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti ir pan. Organizatoriaus vaidmuo gali tuo neapsiriboti, pvz., sudėtingo bendrininkavimo atveju, vadovaudamas nusikaltimui ir bendrininkams, jis gali ir pats atlikti vykdytojo veiksmus ar dalį tokių veiksmų. Taigi kaltininko, atlikusio tam tikrą vaidmenį organizuojant nusikalstamą veiką, veiksmai turi būti įvertinti atsižvelgiant į BK 24 straipsnio apibrėžtus požymius ir – šiuo konkrečiu atveju – BK 206 straipsnyje nurodytą nusikaltimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019). Organizatorius vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2009, 2K-195/2012, 2K-378/2012). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikaltimu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2014).

91. Nagrinėjamu atveju L. Š. Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį bei 284 straipsnį. Šioje byloje nustačius, kad R. B. Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu buvo pagrįstai išteisintas dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jį pripažinus kaltu tik dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat pripažinus, kad Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendžiu N. R. buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jį dėl šios veikos padarymo išteisinus, išnyko teisinis pagrindas konstatuoti, jog nuteistasis L. Š. jam inkriminuotą BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Be to, šio procesinio sprendimo 46–52 ir 78–80 punktuose buvo išdėstyti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kodėl nagrinėjamoje byloje už O. P. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra atsakingas tik nuteistasis L. Š.. Dėl šios priežasties iš L. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, šalintinas bendrininkavimas su N. R., todėl ši Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio dalis keistina nustačius, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

92. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog 2019-06-04 tik L. Š. įvykdė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (tai reiškia, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti jį šios nusikalstamos veikos organizatoriumi), tuo tarpu L. Š., N. R. ir R. B. kaip bendravykdžiai veikė sutrikdydami visuomenės rimtį (darydami BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą). Teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nėra ir pagrindo išvadai, kad L. Š. buvo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos organizatorius. Kaip jau minėta Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog organizatorius vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti darant nusikaltimą, juos suvienija, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jų padarymo būdus. L. Š. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai pripažino padaręs BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau neigė jas organizavęs. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nurodė, prieš įvykį norėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju, nes pyko ant jo tėvo dėl to, kad jis prieš L. Š. ir jo draugą smurtavo stadione. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad L. Š. iki 2019-06-04 kokiais nors būdais būtų siekęs surasti ir (ar) persekiojęs nukentėjusįjį norėdamas jam atkeršyti, taip pat pasitelkęs priemones ar asmenis nusikaltimo įvykdymui. Bylos įrodymų visuma suteikia pagrindą išvadai, kad įvykio dieną R. B. su L. Š. atvykus apsipirkti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir prie parduotuvės durų atsitiktinai sutikus į šį prekybos centrą atvykusį N. R., L. Š. paprašė R. B. ir N. R. padėti užpulti (pagauti, sučiupti) nukentėjusįjį, kurį jis pastebėjo prekybos centre ir su kuriuo norėjo pasiaiškinti dėl jų tarpusavio santykių ir minėtų praeities įvykių. R. B. ir N. R. sutikus, kiti veiksmai (nukentėjusiojo viešas vaikymasis ir smurto prieš jį vartojimas viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdant viešąją rimtį) buvo atliekami spontaniškai, be išankstinio, konkretaus ir tiksliai suderinto plano, L. Š. savo veiksmais pritariant kartu veikiantiems asmenims, t. y. veikiant bendrai. Darytina išvada, jog L. Š. su N. R. ir R. B. veikė aktyviai, vienas po kito, savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą vienas kito BK 284 straipsnyje numatytiems nusikalstamiems veiksmams, todėl veikė kaip bendravykdžiai, o organizatoriaus šioje nusikalstamoje veikoje nebuvo. Nors nuteistasis L. Š. prašė R. B. ir N. R. padėti jam pagauti nukentėjusįjį, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, kad L. Š. parengė nusikalstamą veiką – kūrė nusikalstamos veikos planus ir (ar) numatė jos padarymo būdus, taip pat nėra ir duomenų, jog jis iš anksto (dar prieš atvykdamas į parduotuvę) su bendravykdžiais būtų taręsis daryti šią nusikalstamą veiką. Aptarta teismų praktika ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas L. Š. nepagrįstai pripažino BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų organizatoriumi BK 24 straipsnio 4 dalies prasme.

93. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nenustačius, kad L. Š. buvo BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų organizatorius, nuteistojo veika ir BK 24 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio perkvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, kartu pašalinant iš kaltinimo aplinkybes dėl smurtinio išpuolio organizavimo su bendrininkų grupe, jo rengimo, bendrininkų pasitelkimo, bendrininkavimo su N. R. sunkiai sutrikdant nukentėjusiajam O. P. sveikatą. Be to, nustačius, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlė tik L. Š. veiksmai, o N. R. ir R. B. bendrais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, kaltinime L. Š. nurodomos aplinkybės turi būti tikslinamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks kaltinimo tikslinimas nelaikytinas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis BPK 256 straipsnio prasme ir L. Š. teisinė padėtis dėl to nėra pasunkinama.

94. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, pripažįsta, jog įrodyta, kad L. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendrojo darbingumo, t. y. 2019-06-14 laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. Kretingoje, (duomenys neskelbtini), L. Š., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjęs O. P., susitarė su R. B. ir N. R. užpulti išėjusį į lauką O. P. tam, kad L. Š. galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19 val. 19 min. pastebėjęs O. P. išeinant iš prekybos centro, L. Š., veikdamas bendrininkų grupe su L. Š. ir N. R., nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto. Po to L. Š. spardė pargriuvusį O. P., tuo pat metu prieš O. P. smurtaujant ir N. R. bei R. B.. N. R. ir R. B. bendrais veiksmais – nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai – kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai. L. Š. veiksmais – ne mažiau kaip 5 kartus smogus kumščiu ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrus O. P. į šonkaulius, krūtinę ir galvą, O. P. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas – blužnies plyšimas, kadangi dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį – 30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus vaikymosi, mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, reikalavę nutraukti smurto veiksmus, tuo pačiu sutrikdyta visuomenės rimtis.

95. Nuteistojo L. Š. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė L. Š. per griežtas bausmes, nors turėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skirti laisvės apribojimo bausmes, taip pat pripažinti L. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes: veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas); veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio l dalies 10 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.

96. Kaip jau minėta, bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

97. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog L. Š. buvo BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų organizatorius, todėl jo nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio į BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį, o kaltinimo apimtis sumažinta pašalinant organizatoriaus kvalifikuojamąjį požymį dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, todėl tai įvertinama sprendžiant L. Š. bausmės individualizavimo klausimą.

98. Skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas nuteistajam L. Š. bausmes, už nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, teismas atsižvelgė į tai, kad L. Š. tyčia padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimą. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – nuteistasis dirba, paskutinio teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo O. P., nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), Plungės apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu teistas už vėlesnę nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka. Teismas L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat įvertino tai, kad jis sutiko su civiliniais ieškiniais ir pažadėjo atlyginti žalą, tačiau yra teistas, nors ir už vėlesnę nusikalstamą veiką ir tai yra L. Š. charakterizuojanti aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgė spręsdamas, ar jis ateityje laikysis įstatymų. Pažymėjo, kad sunkų nusikaltimą L. Š. padarė būdamas nepilnametis, o skyrus realaus laisvės atėmimo bausmę L. Š. galimybės atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą bus apribotos. Taip pat nurodė, jog svarbu ir tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje, šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką, nesilaikant elementarių moralės bei elgesio normų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam L. Š. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, kurios bus mažesnės nei sankcijos vidurkis – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo; pagal BK 284 straipsnį 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu teismas šias bausmes pagrįstai subendrino apėmimo būdu griežtesne bausme apimdamas švelnesnę bausmę ir paskyrė subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis šią paskirtą subendrintą bausmę pagrįstai subendrino su L. Š. Plungės apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu paskirta terminuoto 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, iš dalies šias bausmes sudėdamas ir L. Š. paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką pirmosios instancijos teismas įskaitė L. Š. atliktą bausmę pagal Plungės apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendį.

99. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio, apylinkės teismas atsižvelgė į iš esmės visas L. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 63 straipsnių nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių L. Š. bausmėms individualizuoti aplinkybių vertinimo, parenkant tiek bausmių rūšis, tiek nustatant konkrečius bausmių dydžius nuteistajam L. Š.. Nei šios bausmės, nei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

100. Nors apeliantas teigia, jog yra sąlygos taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vietoje laisvės atėmimo bausmių paskirti L. Š. su realiu laisvės atėmimu nesusijusias laisvės apribojimo bausmes, teisėjų kolegija su tokiais argumentais negali sutikti. BK 54 straipsnio 3 dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-179-693/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju nėra pakankamas bausmei L. Š. tinkamai individualizuoti ir BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Įvertinusi L. Š. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad L. Š. asmenybės ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumas būtų išskirtinis ar mažesnis nei tipinis. Aplinkybių, mažinančių nuteistojo asmenybės ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą ir (ar) sudarančių pagrindą teigti, kad paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes bus pažeistas teisingumo principas, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

101. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo pripažinti L. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio l dalies 6 punktas) ir kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio l dalies 10 punktas).

102. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Priešingu įstatymams smurtu laikytini bet kokie tokio pobūdžio veiksmai, padaryti nesant būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo ar asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymo aplinkybių. Dideliu susijaudinimu dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013, 2K-P-135-648/2016). ???

103. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog nukentėjusiojo O. P. ir jo tėvo T. P. neteisėti veiksmai buvo įvykę 2019-04-07, t. y. prieš beveik du mėnesius iki nusikalstamos veikos padarymo. 2019-06-04 iki įvykio pradžios nukentėjusysis O. P. prieš nuteistąjį L. Š. neatliko apskritai jokių veiksmų, su juo net nebendravo ir nebuvo susitikęs. L. Š. ir bendravykdžių buvo netikėtai užpultas po to, kai išėjo iš parduotuvės. Nukentėjusysis net nesigynė, tik stengėsi pabėgti nuo jį užpuolusių asmenų, kurie jį pagavo ir prieš jį pradėjo smurtauti, o L. Š. smurtas buvo tokio intensyvumo, kad net sukėlė negrįžtamus padarinius – sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika ir šioje byloje nustatytas 2019-06-04 įvykio mechanizmas neabejotinai patvirtina, kad, priešingai nei mano apeliantas, jo nurodomos aplinkybės, kad nuteistojo L. Š. nusikalstamą veiką (smurtinius veiksmus) sąlygojo nukentėjusiojo O. P. ir jo tėvo T. P. 2019-04-07 neteisėti smurtiniai veiksmai prieš L. Š. stadione, niekaip negali būti pripažintos L. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punkto prasme.

105. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokia teismo išvada turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę iki nusikaltimo padarymo, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, ar pasikeitė nuteistojo elgesys po nusikaltimų padarymo ir pan. Minėtų nuteistojo asmenybės savybių atskleidimas ir jų išdėstymas baigiamuosiuose teismo sprendimuose atitinka BK 92 straipsnio reikalavimą, kad būtina konstatuoti tai, jog atidedant bausmės vykdymą taip pat bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-788/2017). ???

106. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas L. Š. tinkamai nustatė bausmių rūšis ir jų dydžius, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai jam negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

107. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam L. Š. maksimaliam trejų metų laikotarpiui atidedant jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau minėta, nuteistasis pripažintas kaltu dėl vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymo. Šias nusikalstamas veikas L. Š. padarė 2019-06-04, būdamas nepilnametis (17 metų amžiaus), jų padarymo metu buvo neteistas. Nors po 2019-06-04 nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu, L. Š. 2019-09-07 padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 178 straipsnio 4 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas Plungės apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu, tačiau minėtu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, šiuo metu minėtą bausmę jis jau yra atlikęs, byloje nėra duomenų, kad jis būtų pažeidinėjęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po 2019-09-07 nusikalstamų veikų padarymo L. Š. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Tai suteikia pagrindą manyti, kad L. Š. padarė teisingas išvadas dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, laikosi įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų, o jo elgesys šiuo metu yra akivaizdžiai pasikeitęs į teigiamą pusę, o tai suponuoja, kad nusikalstamas elgesys jam nėra būdingas jau daugiau nei trejus metus. Taip pat šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog jis turėtų ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir (ar), kad jam būtų būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos. Iš prie nuteistojo L. Š. gynėjo apeliacinio skundo pateikiamų dokumentų matyti, jog L. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna realias pajamas, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai (t. 7, b. l. 116–117), gyvena su motina ir seserimi, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Nuteistasis L. Š. pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir atlygintinos žalos dydis nėra ginčijamas jo gynėjo apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo L. Š. gynėjo teiginiu, jog būdamas laisvėje L. Š. savo uždirbamomis pajamomis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam O. P. padarytą žalą, o jeigu jam reikėtų atlikti realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, būtų apsunkintos jo galimybės efektyviai (laiku) atlyginti jo nusikaltimais padarytą žalą pagal civilinius ieškinius bei nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. L. Š. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų nuteistojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

108. Nuteistajam L. Š., vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06), paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams.

109. Panaikintinas Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymas nuosprendžiui įsiteisėjus L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą.

Dėl žalos atlyginimo, atstovavimo išlaidų ir kitų klausimų

110. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamu atveju R. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 284 straipsnį, o N. R. išteisinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dėl to pasikeičia žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimui reikšmingos teisinės aplinkybės, todėl Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 ir 2021-04-02 nuosprendžiai turi būti keičiami dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

111. Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu buvo visiškai tenkintas nukentėjusiojo O. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir jam iš L. Š. priteista 870,63 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo O. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkinta iš dalies ir iš L. Š. priteista O. P. 15 000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir iš L. Š. priteista 2 896,41 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl O. P. gydymo. Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendžiu N. R. pripažintas solidariuoju atsakovu su L. Š. Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu O. P. priteistai 870,63 Eur turtinei, 15 000 Eur neturtinei žalai, taip pat Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistai 2 896,41 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad šiais pirmosios instancijos teismo nuosprendžiais iš L. Š. ir N. R. solidariai priteista nukentėjusiojo O. P. patirta 870,63 Eur dydžio ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patirta 2 896,41 Eur dydžio turtinė žala ir nukentėjusiojo O. P. patirta neturtinė 15 000 Eur dydžio žala buvo nustatyta išskirtinai dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis N. R. išteisinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nelieka teisinio pagrindo iš jo solidariai su L. Š. išieškoti minėtus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurie yra susiję tik su L. Š. nusikalstamais veiksmais O. P. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl ši Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendžio dalis yra naikintina.

112. Nors nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde bei 2021-03-29 civiliniame ieškinyje prašoma iš N. R. O. P. priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau šioje byloje N. R. išteisinamas dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, jam išnyko teisinis pagrindas atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, susijusią konkrečiai su sunkaus kūno sužalojimo padarymu, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas. Tačiau šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad 2019-06-04 dėl N. R. ir R. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata, todėl akivaizdu, kad jis patyrė neturtinę žalą.

113. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

114. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis O. P. tiek pateiktame civiliniame ieškinyje, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dėl byloje nagrinėjamo įvykio jam buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas, nepatogumai, patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų ir dvasinį sukrėtimą. Po fizinio smurto išgyveno didžiulį skausmą ir nepatogumus, kadangi buvo sužalotas, neteko 30 procentų darbingumo. Dėl prieš jį pavartoto smurto pažeistas ne tik jo kūno vientisumas, bet ir garbė ir orumas. Jau aptarta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina O. P. patirtus nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurių jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonės, kad nukentėjusysis dėl N. R. ir R. B. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, patvirtinančias nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, pažeminimą, į tai, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad dėl N. R. ir R. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, O. P. sveikata buvo sutrikdyta ne sunkiai, o tik nežymiai (sunkiai O. P. sveikata buvo sutrikdyta dėl L. Š. smurtinių veiksmų), į tai, kad N. R. ir R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daryta išvada, kad nukentėjusiojo O. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš N. R. ir R. B. solidariai, nes neturtinė žala buvo padaryta bendrais N. R. ir R. B. veiksmais. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei N. R. ir R. B. elgesio. Be to, minėtas neturtinės žalos dydis atitinka pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.).

115. Nukentėjusiojo O. P. atstovo advokato apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš N. R. pirmosios instancijos teisme O. P. patirtas 1000 Eur atstovavimo išlaidas ir pateikiamas šias išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (t. 4, b. l. 11). Taip pat nukentėjusiojo O. P. atstovo advokato atsiliepime į L. Š. gynėjo advokato R. Girevičiaus apeliacinį skundą prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme ir buvo pateiktas 1000 Eur išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas.

116. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019).??? ???Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).???

117. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad N. R. pasislėpus nuo teismo, jam baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą Nr. 1-55-1068/2021, kurioje buvo priimtas Plungės apylinkės teismo 2021-04-02 nuosprendis. Minėtoje byloje buvo remiamasi baudžiamosios bylos Nr. 1-61-666/2020, kurioje buvo priimtas Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendis, medžiaga, kuri nukentėjusiojo atstovui advokatui buvo gerai žinoma, nes jis O. P. atstovavo abiejose šiose bylose. Plungės apylinkės teismo 2020-11-27 nuosprendžiu nukentėjusiajam O. P. iš L. Š. buvo priteistos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato paslaugoms apmokėti. Be to, baudžiamoji byla Nr. 1-55-1068/2021 buvo išnagrinėta per vieną 2021-03-29 vykusį teisiamąjį posėdį, kuriame nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Galminas nedalyvavo, tačiau surašė ir pateikė civilinį ieškinį N. R. dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo O. P.. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Plungės apylinkės teismas 2021-04-02 nuosprendžiu nepagrįstai visiškai netenkino prašymo priteisti O. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-55-1068/2021, tačiau daro išvadą, kad prašoma 1000 Eur atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, nėra adekvati advokato suteiktų paslaugų apimčiai ir jų pobūdžiui minėtoje byloje, neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl yra mažintina ir nukentėjusiajam O. P. iš N. R. priteistina 200 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

118. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo O. P. apeliacinį skundą, kuris buvo iš dalies tenkintas, parengė ir pateikė nukentėjusiojo atstovas advokatas, todėl atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, turi būti atlygintos. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per penkis posėdžius, iš jų nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo keturiuose, kurių bendra trukmė yra maždaug keturios su puse valandos. Jis taip pat surašė atsiliepimus į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Rudienės ir nuteistojo L. Š. gynėjo advokato R. Girevičiaus apeliacinius skundus. Taigi, atsižvelgiant į posėdžių skaičių, trukmę ir aplinkybę, kad tas pats advokatas nukentėjusiajam atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, laikytina, kad 1000 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos ir nukentėjusiajam O. P. iš N. R., R. B. ir L. Š. priteistina po 200 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

119. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė patikslintą 2021-04-29 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 1–3), patvirtinančią išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo R. B. nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė J. Usonytė teikė teisinę pagalbą R. B. ir šios teisinės pagalbos suma yra 183,06 Eur. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata R. B. buvo išaiškinta siunčiant jam pranešimą apie paskirtą antrinę teisinę pagalbą jam teikiančio gynėjo paskyrimą. Šiuo atveju R. B. apeliacinio skundo nebuvo padavęs, procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės D. Rudienės, nuteistojo L. Š. gynėjo advokato R. Girevičiaus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. P. atstovo advokato A. Galmino, nuteistojo N. R. apeliacinius skundus. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusi advokatė J. Usonytė dalyvavo visuose penkiuose apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė maždaug 5 valandos. Prokurorės D. Rudienės apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies ir R. B. buvo pripažintas kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą. R. B. yra darbingo amžiaus, jokių argumentų dėl jo sunkios finansinės padėties ir prašymo antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisti nepareiškė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam R. B. suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma yra protinga ir atitinka jo turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš R. B. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės, nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. P. atstovo advokato Aliaus Galmino, nuteistojo N. R. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. išteisintas pagal BK 284 straipsnį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

Pripažinti R. B. kaltu pagal BK 284 straipsnį ir vadovaujantis BK 48 straipsniu (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06) paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria N. R. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį.

N. R. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti N. R. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą dėl bausmės, paskirtos už padarytą BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį.

N. R. bausmę už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą palikti nepakeistą ir vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti N. R. sulaikymo laiką vykdant dėl jo išduotą Europos arešto orderį nuo 2021-01-26 ir suėmimo laiką nuo 2021-03-01, 1 (vieną) kardomojo kalinimo (suėmimo) parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, laikyti paskirtą laisvės apribojimo bausmę atlikta.

Panaikinti N. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 4 punktu N. R. šioje byloje nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, L. Š. nusikalstamas veikas iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Pašalinti iš L. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimą su N. R..

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-04-03 iki 2019-07-06), L. Š. paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria nurodyta nuosprendžiui įsiteisėjus L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria N. R. pripažintas solidariuoju atsakovu su L. Š. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu O. P. priteistai 870,63 Eur turtinei, 15 000 Eur neturtinei žalai, taip pat Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistai 2 896,41 Eur žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajam O. P. iš N. R. ir R. B. solidariai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam O. P. iš N. R. 200 Eur proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Priteisti nukentėjusiajam O. P. iš N. R., R. B. ir L. Š. lygiomis dalimis po 200 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Išieškoti iš R. B. 183,06 Eur valstybės naudai suteiktos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.