- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-258-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41072-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- P. K., R. K., ir R
- Nukentėjusysis
- F. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 d. 1 p., bausmės subendrintos, jas apimant, ir P. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-04-12 12 val. iki 2016-04-14.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant P. K.: per 12 mėnesių skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą 2460 EUR turtinę žalą nukentėjusiajam, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, įmokėti 15 MGL (564,9 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Iš P. K. ir R. K. solidariai priteista 2460 EUR turtinė žalos ir 5000 EUR neturtinės žalos nukentėjusiojo F. S. naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu P. K. nuteistas už tai, kad 2015-07-23 apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., veikdamas dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubų gerbėjų, bendrais su R. K. veiksmais, tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. gim. (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus įvairiose kūno vietose-sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimą, pasireiškusį įspaustiniu kairio kaktikaulio ančio abiejų sienelių lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamato kairiąją priekinę daubą (kairės akiduobės viršutinę plokštelę), nežymų pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip bendrininkų grupėje sunkiai sutrikdė F. S. sveikatą.
Taip pat P. K. nuteistas už tai, kad 2015-07-23 apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., veikdamas dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubų gerbėjų, bendrais su R. K. veiksmais, viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. gim. (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį įspaustiniu kairio kaktikaulio ančio abiejų sienelių lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamato kairiąją priekinę daubą (kairės akiduobės viršutinę plokštelę), nežymų pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybinius odos nubrozdinimus įvairiose kūno vietose-sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei bendrais su R. K. veiksmais tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui G. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą ir taip bendrininkų grupėje P. K. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant laiduotoją G. G. bei šioje dalyje baudžiamąją bylą jam nutraukti; 3) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, nustatant įpareigojimus bei iš jo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam F. S..Apeliantas skunde analizuodamas teismų praktiką, teigia, kad spręsdamas dėl jo tyčios sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam F. S., teismas netinkamai pasirėmė teismų praktikoje nustatytomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, nustatant bendrininkavimo sudėties ir tyčios požymius tokio pobūdžio bylose ir tai lėmė neteisingą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantį ir iš esmės prieštaringą nuosprendį. Nurodo iš tokio nuosprendžio (veikų aprašymo) negalįs suprasti, kas – jis ar R. K. – sudavė smūgius F. S., kokie tie smūgiai buvo (ranka ar koja), į kurias kūno vietas, kiek tų smūgių apeliantas sudavė, kokias faktines aplinkybes, kuriomis pasireiškė būtent jo veiksmai prieš nukentėjusiuosius, teismas laikė nustatytomis. Apeliantui neaišku ir tai, ar teismas laiko, kad jis sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, ar nesudavė šių smūgių, tačiau jo tyčia apėmė ir juos, t.y. kito nuteistojo R. K. nukentėjusiajam suduotus smūgius, įskaitant galvos sumušimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.Skunde apeliantas kategoriškai pareiškia jokių smūgių nukentėjusiajam F. S. nesudavęs, ką, nurodo, nuosekliai tvirtinęs ir viso proceso metu. Teigia, kad tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kurie teismo nuosprendyje tiesiog perrašyti, nedarant įrodymų vertinimo. Analizuodamas liudytojų, nukentėjusiųjų bei nuteistojo R. K. parodymus, nurodo, kad liudytojo G. P. parodymai, kad po smurto prieš kitą (duomenys neskelbtini) pilietį G. J., apeliantas priėjo prie (duomenys neskelbtini) piliečio, prieš kurį smurtavo R. K., neatitinka tikrovės (kitų byloje esančių įrodymų). Nurodo, kad tai, kad jis smurtavo prieš vieną (duomenys neskelbtini) pilietį (G. J.) ir nesmurtavo prieš kitą (duomenys neskelbtini) pilietį (F. S.), patvirtina ne tik pastarojo ir nuteistojo R. K. parodymai, bet ir paties nukentėjusiojo G. J., kuris matė smurtavimą prieš F. S., parodymai, kuomet nukentėjusysis nurodė, kad jį ir F. S. mušė skirtingi asmenys. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis G. J., aiškiai matęs įvykį, neparodė, kad jį mušęs asmuo, t.y. apeliantas, po to, kai baigė smurtauti prieš jį, būtų priėjęs prie F. S. ar, juo labiau, sudavęs jam (F. S.) smūgius, o vykusio 2017-08-28 teisiamojo posėdžio metu buvo netiksliai užfiksuotas nukentėjusiojo G. J. atsakymas į gynėjo klausimą – ką darė jį mušę asmenys, į ką pastarasis atsakė, kad jį, o ne juos mušę asmenys nubėgo. Apeliantas nurodo, kad tai prieštarauja liudytojo G. P. parodymams, kurie, pasak jo, yra nenuoseklūs, prieštaringi. Pastarojo parodymai teisme neatitinka ir liudytojo parodymų atpažinimo metu, kuomet jis nurodė priešingą nukentėjusiojo gulėjimo kryptį, nei teisme. Apelianto teigimu, G. P., būdamas suinteresuotas, kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes šiame procese buvo įtariamuoju, duoda nenuoseklius, prieštaringus parodymus, savo parodymus grindžia prielaidomis, spėliojimais, abejonėmis, jo parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai, todėl jais negalima remtis. Pažymi, kad anot R. K., jis nematė, kad kas nors dar be jo būtų mušęs F. S., o ir byloje nėra kitų įrodymų, kad kas nors, įskaitant ir apeliantą, būtų sudavęs smūgius F. S., todėl teigia, kad atsakomybė pagal BK 135 straipsnį turėtų kilti tik tam asmeniui, kuris smurtavo prieš F. S., t.y. R. K.. Apeliantas, analizuodamas liudytojo T. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teigia, kad pastarasis esmingai pakeitė parodymus, tuo pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. P., todėl, apelianto teigimu, yra pagrindas spręsti dėl liudytojo atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo pačiu teigia, kad T. A. parodymai, bet kuriuo atveju, nepatvirtina apelianto smurtavimo prieš nukentėjusįjį F. S..Apeliantas skunde nurodo kategoriškai nesutinkantis ir su teismo išvadomis bei vertinimu, kad „<...> Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo išankstinis susitarimas užpulti nukentėjusiuosius ir apėmė bet kokį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu“ bei, kad „<...> Taip veikdami kaltinamieji suvokė, kad žmogui gali padaryti bet kokio masto sveikatos sutrikdymą, taip pat ir sunkų.“ Nurodo, išties, prie nukentėjusiųjų prisiartinę kartu su R. K. panašiu metu, t. y. po to kai R. K. užpuolė nukentėjusįjį F. S., apeliantas teigia pradėjęs smurtauti prieš kitą (duomenys neskelbtini) pilietį - nukentėjusįjį G. J. dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių su futbolo sirgaliais. Tačiau, pasak apelianto, šios aplinkybės nerodo jokio susitarimo tarp jo ir R. K. sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam F. S.. Nurodo, kad tokio susitarimo nebuvo, jis niekada nebuvo išreiškęs jokio pritarimo tokiems R. K. veiksmams, kuriais jis sunkiai sutrikdytų nukentėjusiajam F. S. sveikatą (pvz., gulinčiam koja smūgiuoti į galvos sritį). Jokio bendro sumanymo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam F. S. sveikatą nebuvo ir jis (apeliantas) niekaip prie R. K. veiksmų sunkiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiajam F. S. nurodo neprisidėjęs. Nurodo siekęs sutrikdyti viešąją tvarką ir nukentėjusiajam G. J. sukelti skausmą arba nežymiai sutrikdyti jam sveikatą, todėl jo (apelianto) veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pasak apelianto, teismas jo tyčią sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam F. S. grindė prielaidomis, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, nes jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo F. S. atžvilgiu neatliko ir nei suvokė R. K. veiksmų nukentėjusiojo F. S. atžvilgiu pobūdžio ir pavojingumo, nei jiems pritarė. Todėl nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnį naikintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šį nusikaltimą (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Skunde apeliantas taip pat nurodo nesutinkantis su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nors teigia kaltę iš esmės pripažinęs. Pasak apelianto, nuosprendyje, aprašant nusikaltimo pagal 284 straipsnio 1 dalį faktines aplinkybes, nepagrįstai nurodoma (konstatuojama), kad jis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam F. S., todėl ši dalis (šios faktinės aplinkybės) iš nuosprendžio šalintinos. Taip pat teigia, kad nepagrįstai nurodoma (konstatuojama), kad jis rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam G. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas jam fizinį skausmą. Pažymi, kad nukentėjusiajam G. J. sudavė tik vieną smūgį ranka į kūno sritį, todėl šioje dalyje kaltinimas keistinas susiaurinant kaltinimą iki šių faktinių aplinkybių. Taip pat nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu jo motina G. G. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir buvo apklausta teismo apie galimybę būti laiduotoja. Teismas šio klausimo nesvarstė. Nurodo, kad tokia galimybė numatyta įstatyme, todėl, apelianto teigimu, pakeitus kaltinimą (nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje), nėra jokių kliūčių bylą jo atžvilgiu nutraukti pagal BK 40 straipsnį (BPK 327 straipsnio 2 punktas).Apelianto teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo jo atžvilgiu taip pat naikintina, kadangi civilinį ieškinį pareiškė tik nukentėjusysis F. S., o jis (apeliantas) nedalyvavo sutrikdant jam sveikatą, todėl iš jo civilinis ieškinys ar jo dalis nepriteistinas. Teismo posėdyje nuteistasis P. K. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Nuteistasis R. K. ir jo gynėja dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, ištaisant nuteisimą P. K. ir R. K. nuteisimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį į 284 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis nėra įrodyta, jog apeliantas P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, teismo išvados dėl bendrininkavimo, padarant tokią veiką su R. K. neatitinka bendrininkavimo sampratos. Pirmos instancijos teismas P. K. pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., sunkiai sutrikdė F. S. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas, grįsdamas šį kaltinimą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir apylinkės teisme ištirtais įrodymais.Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir apklausiamas teisme teigė įvykio vietoje atsiradęs atsitiktinai, priėjęs prie žemesnio ūgio asmens (tyrimo metu nustatyta, kad tai G. J.) ir su ranka sudavęs vieną smūgį į kūno sritį, tačiau į kurią, nurodyti negalėjo, tik teigė į galvą smūgių nesudavęs. Išgirdęs, kad žmonės kviečia policiją, pabėgo, grįžęs nebuvo. R. mušėsi su kitu švedu (F. S.), jis (apeliantas) jo nemušė (t. 2, b.l. 129-131, 132, t. 4, b.l. 51-52). Nukentėjusysis F. S. teisme parodė manantis, kad jį mušė ne vienas asmuo, taip sprendė pagal smūgių intensyvumą, tačiau užpuolusių asmenų neįsidėmėjo, apibūdinti jų pagal išvaizdą ir aprangą negalėjo (t. 3, b.l. 147-149). Analogiškas aplinkybes dėl užpuolimo, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t 1., b.l. 40, 81-82 (vertimas 95-96)). Teisme liudytoju apklaustas nukentėjusiojo draugas G. J., įvykio metu ėjęs kartu, patvirtino, kad jį ir F. S. mušė skirtingi asmenys, F. S. mušė 3-4 asmenys, sudavė apie 10 smūgių, o jį patį mušė 2-3 asmenys, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, ar visi juos užpuolę 4-6 asmenys sudavė smūgius. Užpuolikų negalėjo konkrečiai apibūdinti. Nurodė, kad jį mušę asmenys, baigę smurtauti, nubėgo kartu su kitais asmenimis (t. 3, b.l. 149-150. Analogiškos aplinkybės dėl muštynių užfiksuotos ir liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole (t. 1, b.l. 83-89 (vertimas 97-103)). Liudytojas G. P., apklausiamas teisme nurodė, kad R. K. permetė F. S. per dubenį, sudavė keletą smūgių rankomis ir kojomis, tuo metu P. K. nubėgo prie kito (duomenys neskelbtini) piliečio, įvyko apsistumdymas, (duomenys neskelbtini) pilietis nukrito ant žemės ir, berods, daugiau nieko nevyko. Kai P. K. grįžo prie F. S., neatsimena, ar pastarasis sudavė jam (F. S.) smūgį, ar ne (t. 3, b.l. 162-164). Kiti teisme apklausti liudytojai T. G. ir D. L. teigė patys įvykio nematę, muštynėse nedalyvavę (3 t., b.l. 160-161, 161-162). Liudytojas T. A. neprisiminė, kad „(duomenys neskelbtini)“ (tyrimo metu nustatyta, kad tai P. K.) būtų dalyvavęs įvykyje (4 t., b.l. 29-31). Liudytojas R. V., apklausiamas teisme, pripažino ikiteisminio tyrimo metu parodymus davęs tokius, kokius jam liepė tyrėjai, taip pat jam buvo nurodomi asmenys, kuriuos reikia atpažinti, buvo rodomos jų nuotraukos. Už tai jam buvo mokamas atlygis, buvo siūloma nupirkti cigarečių, išgerti, kavos (4 t., b.l. 31-33). Teisme kaltinamuoju apklaustas kitas nuteistasis R. K. nurodė su P. nesitarę to daryti, nebuvę kartu (4 t., b.l. 49-51).Taigi, įvertinus pirmos instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surinktus ir ištirtus įrodymus, matyti, kad objektyvių faktinių duomenų, kad apeliantas P. K. būtų mušęs F. S., nėra, juo labiau, kad ir kitas nuteistasis R. K. teigė nematęs, kad be jo dar kažkas būtų sudavęs smūgius šiam nukentėjusiajam. Be to liudytojas G. J., aiškiai matęs įvykį paaiškino, kad juos mušė skirtingi asmenys ir tik vienas iš draugą F. mušusių asmenų, prabėgdamas po smurto prieš F., dar įspyrė ir jam. Taip pat teigė, kad baigę jį mušti asmenys nubėgo kartu su kitais asmenimis. Akivaizdu, kad liudytojas, tiesiogiai dalyvavęs įvykyje, nepatvirtino, kad jį mušęs asmuo, t.y. apeliantas, dar būtų priėjęs ir prie F. S. ir sudavęs jam smūgius. Šie liudytojo parodymai buvo nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl abejoti pastarojo parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.Matyti, kad jie paneigia liudytojo G. P. parodymus dėl apelianto grįžimo prie F. S.. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje G. P. buvo įtariamasis, jam buvo inkriminuota, kad jis kartu su nuteistuoju R. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį F. S., tačiau jo atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas (2 t., b.l. 105-107). Tokiu būdu pastarasis gali būti suinteresuotas duoti parodymus prieš kitus asmenis, kad išvengtų atsakomybės pats. Be to, apklausiamas teisme, neprisiminė, ar P. K., grįžęs prie F. S., sudavė jam smūgį, ar ne.Taip pat pagrįstai teismas nesirėmė liudytojo R. V. parodymais, kurie nustatyta yra prieštaringi, kadangi, nors liudytojas ir parodė, kad įvykį matė, tačiau asmenų įsidėmėti jis negalėjo, todėl negalėjo atpažinti ir tyrėja jam tiesiog pasakė, ką reikia atpažinti. Tuo tarpu parodymus davė tokius, kokius liepė tyrėja, už tai jam, buvusiam prastos būklės dėl abstinencijos, buvo mokama cigaretėmis, žadama duoti alkoholio.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka surinktus ir ištirtus įrodymus, mano, kad objektyvių faktinių duomenų visetas nepatvirtina, kad nuteistasis P. K. savo veiksmais sunkiai sužalojo nukentėjusįjį F. S.. Apylinkės teismas taip pat skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad šį nukentėjusįjį mušė ne nuteistasis P. K., o nuteistasis R. K., bet vertindamas šių nuteistųjų, veikusių vienoje vietoje, tuo pačiu metu tik prieš skirtingus nukentėjusiuosius, veiksmus, juos įvertino kaip bendrininkų veiksmus, inkriminuodamas tokiais veiksmais sukeltas pasekmes. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK nuostatų, reglamentuojančių bendrininkavimą, taikymo, nėra teisinga. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Tai reiškia, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius – suvokia bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisideda prie jo įgyvendinimo. Be to pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkai atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju nustačius, kad apeliantas P. K. nesmurtavo prieš nukentėjusįjį F. S. ir jo veiksmais nebuvo sukeltos pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, pastarasis negali būti nuteistas kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendrininkas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad už pasekmes abu nuteistieji atsako bendrai ir nėra būtina, kad kiekvienas iš jų atskirais savo veiksmais būtų padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą.Atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad net jeigu ir veikiama kartu, tačiau nesant tyčios nužudyti, padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, asmuo nesudavęs mirtinų smūgių, nepadaręs sužalojimų, būdingų sunkiam sveikatos sutrikdymui, neatsako už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008, 2K-558/2010). Nustačius, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas P. K. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį F. S., jis negali būti nuteistas už pastarojo sunkų sveikatos sutrikdymą bendrininkaujant.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, teismų praktika, apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti grindžiamos objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, yra pamatinė, taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis.Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad objektyvūs bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad P. K. 2015-07-23 apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., veikdamas dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubų gerbėjų, bendrais su R. K. veiksmais, tyčia sunkiai sutrikdė F. S. sveikatą. Jis išteisinamas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Apeliaciniu skundu yra prašoma pašalinti bendrininkavimo su nuteistuoju R. K. aplinkybę iš nuteistajam P. K. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, motyvuojant, kad tiek P. K., tiek R. K. veikė atskirai prieš kitus nukentėjusiuosius. Apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs, kad nuteistųjų veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, prieš nukentėjusiuosius F. S. ir G. J. buvo bendri, tą pripažino teisingai, nes abu nuteistieji, veikdami vienoje vietoje tuo pačiu metu, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu prieš jiems nepažįstamus kartu ėjusius (duomenys neskelbtini) piliečius, dėl priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubo gerbėjų, tą darydami viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Šiuo atveju, vertinant, ar nuteistojo P. K. veiksmai atitinka visą jam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį apimtį, kolegija daro išvadą, kad atitinka. Tokia išvada darytina todėl, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, objektas yra viešosios tvarkos pažeidimas, o ne konkretūs kaltininko veiksmai prieš konkretų asmenį. Šiuo atveju kolegija, kaip ir apylinkės teismas, mano, kad abu nuteistieji, kiekvienas iš jų smurtaudamas prieš skirtingus asmenis, veikė kaip bendrininkai, pažeisdami viešąją tvarką. Byloje nėra nustatyta, kad toks bendrininkavimas būtų išankstinis, bet užsieniečių užpuolimas tuo pat metu, toje pat vietoje, panaudotas smurtas prieš juos, tas pats tikslas, rodo, kad abu veikos kaltininkai veikė bendrininkaudami grupėje.Kita vertus, apylinkės teismas, teisingai įvertinęs nuteistųjų P. K. ir R. K. bendrininkavimą, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, netiksliai nurodė šios veikos padarymo aplinkybes, nurodydamas perteklines aplinkybes, neturinčias teisinės reikšmės. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, nuosprendžio dalis, kuria nustatytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybės, tikslintina. Apeliacinės instancijos teismas nustato: P. K. ir R. K. 2015-07-23 apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubų gerbėjų, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tą darydami įžūliai, matant pašaliniams asmenims: P. K. tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui G. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, R. K. tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.Apeliaciniame skunde buvo prašoma keisti kaltinimą dalyje dėl apelianto smūgių skaičiaus sudavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui G. J., apeliantui pažymint, kad jis sudavė tik vieną smūgį ranka į kūno sritį, tačiau kolegijos nuomone, apylinkės teismo nustatytos aplinkybės yra pagrįstos byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visetu. Naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendyje šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, gali civilinį ieškinį atmesti, jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba jį palikti nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju, išteisinus P. K., nesant pastarojo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje požymių, negali būti priteisiama iš jo turtinė žala nukentėjusiojo naudai. Teismo nustatyta 2460 EUR turtinė žala nukentėjusiojo F. S. naudai priteisiama tik iš nuteistojo R. K.. Dėl šių motyvų iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalinamas sprendimas dėl tokio ieškinio priteisimo solidariai ir iš P. K., taip pat naikintinas įpareigojimas, teismo nustatytas P. K. atidedant bausmės vykdymą – per 12 mėnesių atlyginti padarytą 2460 EUR turtinę žalą nukentėjusiajam, paliekant jam teismo paskirtas pareigas. Svarstant neturtinės žalos, priteistos iš apelianto P. K. nukentėjusiajam F. S., priteisimo pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad apeliacinės instancijos sprendimu jis dėl nukentėjusiajam F. S. sunkaus kūno sužalojimo padarymo yra išteisinamas, todėl jis neturi pareigos atlyginti neturtinę žalą, susijusią konkrečiai su sunkaus kūno sužalojimo padarymu. Kita vertus, jis kaip bendrininkas dalyvavo kartu su kitu kaltininku R. K., todėl, apygardos teismo nuomone, jis, padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis F. S., tam tikra dalimi turi pareigą atlyginti neturinę žalą. Tokios atlygintinos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į apelianto veiksmų apimtį, intensyvumą bei tai, kad pastarasis savo veiksmais viešoje vietoje įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. atliko BK 284 straipsnyje numatytus nusikalstamus veiksmus, nustatytina 500 EUR. Nuteistasis R. K., kurio veiksmais buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis F. S., teismo nuomone, turi pastarajam atlyginti likusią apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatytą neturtinės žalos – 4500 EUR dalį, tokia dalis ir priteistina iš R. K..Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad P. K. išteisintinas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, aplinkybė dėl bendrininkų grupės šalintina ir iš nuteistajam R. K. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nustato, kad nuteistasis R. K. padarė tokią nusikalstamą veiką: jis 2015-07-23 apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubų gerbėjų, tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. gim. (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus įvairiose kūno vietose-sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, galvos sumušimą, pasireiškusį įspaustiniu kairio kaktikaulio ančio abiejų sienelių lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamato kairiąją priekinę daubą (kairės akiduobės viršutinę plokštelę), nežymų pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje kaktinėje skiltyje pamatiniame paviršiuje-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė F. S. sveikatą.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atleisti apeliantą P. K. pagal BK 284 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl to, ar yra pagrindo teigti, jog apeliantas P. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėtini keli aspektai. Visų pirma paminėtina, kad pastarasis praeityje jau buvo teisiamas, nors teistumai išnykę, tačiau tai yra apeliantą charakterizuojanti aplinkybė, kurią teismas vertina, spręsdamas dėl to, ar P. K. ateityje laikysis įstatymų. Svarbu ir tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika, buvo įvykdyta viešoje vietoje, šiurkščiai pažeidžiant viešąją tvarką, nesilaikant elementarių moralės bei elgesio normų. Be to, pagal išrašą iš Administracinių nusižengimų registro, iki nagrinėjamo įvykio ir po jo apeliantas buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas negali būti vertintina kaip atsitiktiniai pažeidimai. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad apeliantas P. K. ateityje neabejotinai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumos, nėra pagrindo atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apelianto gynėjas atkreipė dėmesį, kad nepagrįstai apeliantas buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi minėtas straipsnis ilgą laiką yra pasikeitęs ir neturi dalių. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma galiojanti įstatymo redakcija, nebent nusikaltimo padarymo metu galiojęs įstatymas kaltininkui yra švelnesnis. Tiek P. K., tiek R. K. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, t.y. pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją, tačiau šiuo metu galiojantis įstatymas yra analogiškas, nuteistųjų teisinės padėties nesunkina, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nurodant, kad P. K. ir R. K. nuteisiami pagal BK 284 straipsnį.Apygardos teismui pripažinus, kad apeliantas P. K. padarė tik vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, sprendimas dėl bausmių, paskirtų už dviejų nusikaltimų padarymą naikinamas, taip pat keistinos jam taikytos BK 75 straipsnio sąlygos. Šiuo procesiniu dokumentu nustačius, kad P. K. padarė tik vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, kolegijos nuomone, skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytos BK 75 straipsnio taikymo sąlygos yra per griežtos. Dėl šių motyvų P. K. mažinamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, mažintinas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, keistina pareiga.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas dalyje dėl P. K. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, priimant toje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, taip pat teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo P. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendį dalyje dėl P. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, dalyje nuosprendį pakeisti:
P. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Pašalinti R. K. iš inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje, bendrininkavimą su P. K..
P. K. ir R. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Nustatyti P. K. ir R. K. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes:
P. K. ir R. K. 2015-07-23 apie 03.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, dėl iš anksto susiklosčiusių priešiškų santykių tarp skirtingų futbolo klubų gerbėjų, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tą darydami įžūliai, matant pašaliniams asmenims: P. K. tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui G. J. į įvairias kūno vietas, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, R. K. tyčia rankomis ir kojomis sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini) piliečiui F. S. į įvairias kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Panaikinti P. K. taikytą bausmių bendrinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą dėl bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą ir bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, paliekant sprendimą dėl bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, paskyrimo.
Pakeisti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sąlygas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, P. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto be institucijos, prižiūrinčios nuteistąjį, leidimo; paskirti 5 MGL dydžio (188,30 Eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Pakeisti sprendimą dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiojo F. S. naudai: turtinę 2460 Eurų žalą priteisti iš R. K.; neturtinę 500 Eurų žalą priteisti iš P. K., likusią neturtinės žalos dalį – 4500 Eurų priteisti iš R. K..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.