Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. bei nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. (nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta A. N.) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 500 MGL dydžio (19 000 eurų) bauda,

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3 800 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio (19 000 eurų) bauda.

Priteista iš A. N. 17 320 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

A. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 3 d., apie 3.50 val., viešoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios priežasties smogė kumščiu nukentėjusiajam T. P., sėdėjusiam ant suoliuko ir nedalyvavusiam jokiuose įvykiuose, į kairę akį, ko pasėkoje, smūgiu ir nuo smūgio susmigusių akinių stiklų šukėmis padarė nukentėjusiajam kairės akies ragenos kiaurinę žaizdą, kraujosruvą priekinėje kameroje ir stiklakūnyje, kairės akies vokų kraujosruvą, muštinę žaizdą kairės akies vokuose, kairės akies tinklainės atšoką - tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą, nes dėl kairės akies regos netekimo nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 30% ir daugiau, bendro darbingumo. Tokiais savo veiksmais A. N. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. M. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. N. pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis; 2) už nusikaltimo numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą A. N. skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę; 3) už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. N. skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 7 metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; 5) pašalinti iš nuosprendžio A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir todėl neteisingai paskirtos bausmės bei dėl A. N. atsakomybei turinčių įtakos aplinkybių neteisingo nustatymo ir todėl nepagrįsto BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo.Apeliantas nurodo, kad paprastai švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 62 straipsniu. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenagrinėjo galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti įvardinta dėl kokių išimtinių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismai taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį turi įvertinti visas bylos aplinkybes ir parinkti, ne tik nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, bet ir kitas bylos aplinkybes, atitinkančią bausmę. Apygardos teismas nuspręsdamas taikyti už padarytą labai sunkų nusikaltimą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nenurodė jokių išimtinių aplinkybių. Teismas motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nurodė, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo pobūdį ši veika negali būti vertinama kaip itin pavojinga, nes A. N. nenumatė, jog suduodamas per akinius gali sukelti sunkias pasekmes. Be to teismas nurodė ir kitas aplinkybes – kaltinamasis turi šeimą, atlygino nukentėjusiajam dalį žalos, iš esmės charakterizuojamas vien teigiamai ir kt. Tačiau tai nerodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Šios teismo nurodytos aplinkybės nėra jokios išimtinės, jos yra daugiau tipinės, gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nė kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis bei savo noru žalos atlyginimas, kaltininko teigiamas apibūdinimas, mokymasis ir darbas iki nuteisimo ar po jo, administracinių nuobaudų neturėjimas, negali būti laikomi tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Šios aplinkybės laikytinos reikšmingomis bausmės skyrimui bendrąja prasme, tačiau nerodo išimtinai mažo kaltinamojo asmenybės pavojingumo. Prokuroro manymu nuteistojo prisipažinimui nepagrįstai suteiktas reikšmingas vaidmuo. A. N. ikiteisminio tyrimo metu neigė jam inkriminuojamas veikas, o iš teisme duotų parodymų negalima konstatuoti, kad tai yra esminis aplinkybių pripažinimas. Nuteistasis neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nesigaili, savo poelgio nevertina kritiškai. Teismo išvada, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas ir gailėjimasis nėra pagrįsta, todėl be pagrindo taikytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.Kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos smurtinio ir įžūlaus nusikaltimo padarymui, tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat liudytojų parodymais įrodyta, jog smūgis buvo suduotas tikslingai per akinius ir dėl to kaltinamasis gyrėsi aplinkiniams. A. N. veiksmai niekuo nepateisinami, nes iš nukentėjusiojo T. P. pusės nebuvo jokios agresijos. Taip pat nukentėjusiajam atlyginta maža dalis pareikšto ieškinio. Teismo parinkta bausmės rūšis nėra adekvati padarytoms smurtinėms ir tyčinėms veikoms, kurių viena yra labai sunki. Teismas, nepagrįstai taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nepagrįstai pripažindamas A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, jam paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. A. N. padarė kelis nusikaltimus, vienas iš jų labai sunkus ir sukėlė nepataisomus padarinius, jo veiksmai tyčiniai, padaryti be jokio dingsties, šokiruojantys aplinkinius, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus kitus bylos duomenis jam skirtina reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.Nukentėjusiojo T. P. atstovas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam A. N. už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme nurodytą laisvės atėmimo bausmę, iš nuosprendžio pašalinti išvadą, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei kad tai laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis pagrįstas iš dalies, nes asmeniui nuteistam už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, paskyrė aiškiai neteisingą bausmę bei padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Apygardos teismas nustatydamas tokią bausmės rūšį, kuri nenumatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, iš esmės atsižvelgė tik į nuteistojo interesus ir per mažai dėmesio skyrė tam, kad A. N. padarė labai sunkų bei itin pavojingą nusikaltimą, kuris nukentėjusiajam sukėlė nepataisomus padarinius, nes T. P. prarado galimybę matyti viena akimi ir toks fizinio gebėjimo praradimas, įvertinus nukentėjusiojo profesiją, yra itin skaudus. Taip pat nėra teisinga asmeniui dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojusiam žmogų nekėlusį nei kaltininkui, nei aplinkiniams jokios grėsmės ar pavojaus skirti tokią bausmės rūšį, kuri nenumatyta straipsnio sankcijoje. Nuteistajam teismo parinkta bausmė – bauda nesiderina su teisingumo principu bei tomis aplinkybėmis, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, o taip pat ir su nuketėjusiojo pozicija tuo klausimu. Teismas, motyvuodamas baudos skyrimą labai sunkų nusikaltimą įvykdžiusiam asmeniui, nuosprendyje pažymėjo, jog A. N. apibūdinamas iš esmės vien teigiamai, nes anksčiau nebuvo teistas. Apeliantas mano, kad tai nėra išskirtinė aplinkybė, nes visi žmonės privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti, o tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, nelaikytina ypatingu jo nuopelnu. Bandant pagrįsti sprendimą nenuteisti A. N. realia laisvės atėmimo bausme nuosprendyje rašoma, kad jis nusikalto atsitiktinai ir dėl staiga kilusios tyčios, tačiau tame pačiame nuosprendyje konstatuota, jog nuteistasis T. P. sunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, o tai reiškia, kad nuteistasis smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo be jokios apčiuopiamos priežasties, kurią teismas įvertino kaip menkavertę dingstį. Ši aplinkybė leidžia manyti, jog nuteistasis yra impulsyvi asmenybė, kuriai panaši tyčia gali kilti bet kada, o tai rodo, kad niekas nėra garantuotas, jog ir ateityje toks žmogus nepadarys žalos įstatymo saugomiems gėriams. Kitos bausmės rūšies parinkimą negali pateisinti ir tai, jog nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini) ir su J. K. augina tris mažamečius vaikus, moka paskolą bankui. Nesutiktina su teismo išvada, jog nusikalstamos veikos pavojingumą mažina tai, kad nukentėjusysis buvo užsidėjęs akinius. Tai turi reikšmės tik aiškinantis sužalojimo mechanizmą. Apeliantas nesutinka ir su teismo argumentu, kad A. N. būdamas laisvėje greičiau atlygins T. P. padarytą žalą, nes sunku įsivaizduoti, jog, sumokėjęs tokią didelę baudą, jis stengsis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiam priteistą neturtinę žalą 17 320 eurų. Tuo labiau, kad po paskutinio mokėjimo A. N. daugiau pinigų nukentėjusiajam nepervedė, nors yra laisvas ir dirba. Teismas gali taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį tik tada, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje taip nėra. Abejotina apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis neva prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje padarytas kaltinamojo pareiškimas, jog jis prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, po jo pozicijos bei parodymų teisiamajame posėdyje, atrodo kaip formali deklaracija. Ši teismo išvada faktiškai prieštarauja bylos aplinkybėms. Nuteistasis nukentėjusiajam atlygino turtinę žalą, jo turėtas išlaidas dėl atstovo dalyvavimo procese, taip pat dalį neturtinės žalos. Ši aplinkybė gali būti laikoma A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Apygardos teismo nuosprendis nuteisti A. N. bauda rodo, jog teismas atsižvelgė tik į nuteistojo interesu ir visiškai nepagalvojo apie tai, kad nukentėjusiojo požiūriu toks bausmės nustatymas yra aiškiai neteisingas. LAT jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokio dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383/2015). Todėl tokį nusikaltimą padariusiam asmeniui derėtų skirti bausmę, kuri ne tik jį nubaustų, tačiau ir atgrasytų nuo nusikalstamos veikos recidyvų. Dabartinė bausmė vargiai atitinka jai keliamus uždavinius. Nuteistasis sunkiai sužalojo T. P.. Žmogaus sveikata laikoma unikalia vertybe, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gėrovę. Taip nukentėjusiajam žmogui, kaip nukentėjo T. P., sunku suprasti, o ypač susitaikyti su mintimi, kad kaltininkas nuteisiamas tik bauda, kad įstatymas už tokį nusikaltimą numato vien realią laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu apygardos teismas neturėjo pagrindo A. N. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, nes nebuvo nustatytos jokios išimtinės aplinkybės, galėjusios rodyti, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo A. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Dėl šios priežasties apygardos teismo nuosprendis turi būti pakeistas, o nuteistajam turėtų būti paskirta baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti, o nuteistojo gynėja prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo T. P. atstovo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nuosprendyje netinkamai išspręstų civilinių ieškinių ir padarytų klaidų ištaisymo.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundu ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusiojo atstovas, nurodydami, kad teismas nepagrįstai nuteistojo A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi bei nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, iš esmės nesutinka su paskirtomis bausmėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, šiuo konkrečiu atveju būtina tiksliai nustatyti faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų kvalifikaciją, nes nuo to priklauso ir tinkamos bausmės paskyrimas.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

Dėl A. N. pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu jam nepagrįstai paskirta ir bausmė. Dėl šios priežasties negali būti tenkinamas prokuroro prašymas už šią nusikalstamą veiką skirti griežtesnę bausmę. Pagal teismų praktiką tada, kai viešoji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – ši veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą arba 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, Nr. 2K-235/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-230-628/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399-699/2016). Jeigu, be nužudymo, sunkaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis pagal BK 129, 135, 138 straipsnius ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje nustatyta, kad A. N. paskatos buvo chuliganiškos, jo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį T. P., tačiau kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, be nukentėjusiojo sumušimo pasibaigusio jo sužalojimu, kaltininkas nepadarė. Jokių A. N. veiksmų, atspindinčių atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius nebuvo nurodyta nei pranešime apie įtarimą (t. 3, b. l. 85), nei kaltinamajame akte (t. 3, b. l. 107-116), nei apygardos teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Todėl kolegijos vertinimu, A. N. veiksmai turi būti kvalifikuotina tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kuris apima kaltininko veiksmus, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas.Iš esmės analogiškos išvados jau buvo padarytos ikiteisminio tyrimo metu, prokurorui priimant 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimą atskirti ikiteisminius tyrimus (t. 1, b. l. 20-21). Šiame nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog A. N. būtų veikęs bendrininkų grupėje su R. R. ir kitais asmenimis, jog jie iš anksto tarėsi, derino savo konkrečius veiksmus, jų apimtį, nusikaltimo tikslą. Vertintina, kad A. N. veiksmai buvo nukreipti tik į T. P., galimai tik dėl jo veiksmų T. P. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie patys duomenys atsispindi ir prokuroro 2016 m. gruodžio 9 d. nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 3, b. l. 15-23). Šį nutarimą 2016 m. gruodžio 9 d. patvirtino D. miesto apylinkės teismo teisėja N. B. (t. 3, b. l. 24-25). Iš nutarimo turinio matyti, jog buvo pilnai atskirti įtariamųjų R. R. ir A. N. veiksmai. R. R. veiksmai prieš nukentėjusįjį R. V., kuriam dėl menkavertės dingsties sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju R. V.. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. N. pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teisėjų kolegijos nuomone tokiu sprendimu nebus išeinama už apeliacinio skundo ribų, nes baudžiamojo proceso įstatymai turi nustatyti tokią baudžiamųjų bylų proceso tvarką, kuri sudarytų prielaidas teisėtomis priemonėmis greitai ir nuodugniai išaiškinti nusikaltimus bei juos padariusius asmenis, įkaltinti kaltininkus ir, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, teisingai juos nubausti. Nekaltas asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo: „Iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja ne tik įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais apibrėžti nusikalstamas veikas bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir jo teisę bei pareigą reglamentuoti su nusikalstamų veikų atskleidimu bei tyrimu ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimu susijusius santykius – baudžiamojo proceso santykius; baudžiamojo proceso santykiai įstatymu turi būti reguliuojami taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės; baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis; kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas.“ Taigi, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkančios baudžiamosios atsakomybės nuostatas, numatytas BK 2 straipsnyje. Siekiant šių tikslų turi būti nustatyti inter alia visi tikrovės faktai, atitinkantys baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos, kurią padaręs įtariamas (kaltinamas) asmuo, sudėties požymius, kituose įstatymuose ar žemesnės teisinės galios aktuose nustatytus požymius, būtinus baudžiamajam įstatymui taikyti, BK bendrosios dalies normose nustatytus požymius, būtinus sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės, bausmės paskyrimo klausimus. Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Tokiu būdu tik nustačius, jog A. N. padarė nusikalstamą veiką, galima spręsti kokia bausmė jam gali būti skiriama. Jį išteisinus, netenkintinas prokuroro prašymas skirti griežtesnę bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. N. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 500 MGL dydžio (19 000 eurų) baudą. Abu apeliantai mano, kad nuteistajam, panaikinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniai skundai dėl netinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo iš esmės grindžiami tuo, kad A. N. švelnesnė, nei BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, bausmė paskirta nenustačius jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima pagrįsti, kad nagrinėjamoje byloje bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti, teisingai bausmei paskirti, kad teismų sprendimuose nurodomos aplinkybės yra ne išimtinės, o bendros jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, kad pripažįstant jas kaip išimtines, buvo nukrypta nuo suformuotos kasacinės instancijos teismo praktikos.Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra ir kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr.2K-259/2009, Nr.2K-94/2010, Nr.2K-450/2010, Nr.2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-334-699/2017).Teisėjų kolegijos nuomone apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog yra A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus galėjimasis.Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog A. N. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar iki priimant nuosprendį jis nurodė, kad kuo kaltinamas supranta ir kaltu prisipažįsta pilnai (t. 4, b. l. 44). Analogiškai jis nurodė ir duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes: „aš pripažįstu faktą, kad sunkiai sužalojau žmogų, kadangi jis buvo su akiniais ir gavosi tokios pasekmės, kad šiai dienai viena akimi nemato, dėl mano veiksmų taip galėjo įvykti. Aš labai dėl to gailiuosi ir niekam tokio dalyko nelinkiu, nes be akies likti yra baisu“. Jis taip pat paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus: „2016 m. birželio 15 d. apklausiamas įtariamuoju pasakojau ne taip, todėl, kad aš buvau labai išsigandęs, aš nepagalvojau, kad tas žmogus yra taip nukentėjęs, todėl ir daviau tokius parodymus“ (t. 5, b. l. 9-11). Taigi, jis iš esmės pripažino, jog sudavė smūgį nukentėjusiajam T. P. ir dėl to bei kilusių pasekmių gailisi. Nors jis ir aiškino, kad smūgį sudavė spontaniškai, kilusioje konfliktinėje situacijoje norėdamas apginti sugyventinę, tačiau ir šie jo parodymai iš esmės atitinka faktines įvykio aplinkybes, nes iš liudytojų parodymų seka, jog iš tiesų buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija į sodybą, kur buvo švenčiamas K. B. gimtadienis, atėjus T. P., R. V. ir K. M.. Tokiu būdu darytina išvada, kad jis nesutinka tik su teisiniu savo veiksmų vertinimu, tačiau pripažįsta faktines įvykio aplinkybes. Be to, nuteistasis ne tik prisipažino kaltu, bet ir ėmėsi priemonių sušvelninti jo veiksmų pasėkoje atsiradusias pasekmes. A. N. iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam atlygino dalį žalos – 6 208,47 eurų. Apygardos teismas tai vertino kaip pilną turtinės žalos atlyginimą bei dalinį neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam T. P. likusią sumą – 17 320 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš prašytų 20 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis neginčijo ir nukentėjusiojo prašomo 20 000 eurų neturtinės žalos dydžio, o taip pat pilnai atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktą 1 210,24 eurų civilinį ieškinį dėl žalos padarytos fondo biudžetui paskyrus nukentėjusiajam T. P. ligos pašalpą (t. 4, b. l. 59). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikti dokumentai patvirtina, kad nuteistasis pilnai atlygino ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 1 416,77 eurų žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas T. P., o taip pat tęsia nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl atsiradusių pasekmių ir kad jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra deklaratyvūs. Tuo labiau, kad teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, A. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nukentėjusiajam atlygino dalį žalos. Šios aplinkybės abu apeliantai neginčija. Tokiu būdu, kaip apygardos teismas ir nurodė, yra dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis bei tai, kad jis atlygino nukentėjusiajam dalį žalos. LAT savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

18.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-204-942/2015).

18.2. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

18.3. LAT praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017).

19. Nuteistasis A. N. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kuris sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. P. sveikata. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas konstatavęs, kad A. N. šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisingu ir pakankamai motyvuotu.

19.1. Apygardos teismas teisingai pripažino, kad A. N. padaryta nusikalstama veika buvo spontaniška, panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – suduotas vienas smūgis, ir nors yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nustatytos dvi pirmiau minėtos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. N. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, išlaikantis šeimą, auginantis tris mažamečius vaikus, darbe apibūdinamas tik teigiamai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus LAT suformuotą praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad A. N. paskyrus net minimalią numatytą bausmę, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui ir pasekmėms, kurias patirtų ne tik pats nuteistasis, jo šeima – faktinė žmona bei trys mažamečiai vaikai, bet taip pat ir nukentėjusysis T. P.. Paskyrus sankcijoje numatytą bausmę, A. N. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, jo šeima – pajamų ir išlaikymo, o nukentėjusysis – galimybės į greitesnį jam padarytos žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę ir kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. N. realią laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotina, kad teismas, taikydamas nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teismas įvertino ir visuomenės bei konkretaus nukentėjusiojo interesus, o taip pat ir nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės.Teismas nuteistajam A. N. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskyrė 500 MGL dydžio baudą. Baudos dydį nustatė atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo metu galiojusias BK 47 straipsnio nuostatas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent tokiu būdu nebus pažeistas teisingumo principas ir bus tinkamai įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Apygardos teismas to nepadarė, nes nuteistasis A. N. teismo posėdyje, paskelbiant nuosprendį nedalyvavo. Tokio išaiškinimo nėra ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl nuteistajam išaiškinama, kad teismo nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai. Nukentėjusiojo T. P. atstovas advokatas R. Girdziušas apeliacinio skundo motyvuose nurodo, kad paskyrus tokio dydžio baudą – 500 MGL, nuteistasis negalės atlyginti priteistos žalos nukentėjusiam. Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus, aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Tiksliai suformuluoti apelianto reikalavimai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas. Apeliantui netiksliai ar netinkamai suformulavus savo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas tokio skundo nagrinėjimo ribas nustato remdamasis skunde nurodytais nuosprendžio apskundimo pagrindais ir motyvais.Teisėjų kolegijos nuomone šioje byloje būtina įvertinti ne tik apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nurodytus apelianto prašymus, bet jų motyvuose nurodytus argumentus. Todėl iš esmės tenkinant apelianto advokato R. Girdziušo išsakytus argumentus dėl to, kad paskyrus nuteistajam 500 MGL (19 000 eurų) dydžio baudą, jis negalės atlyginti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos, nuosprendis šioje dalyje keistinas. Tam, kad užtikrinti greitesnį priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam T. P., turi būti nustatytas ilgesnis nė dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas. Taigi, užtikrinant nukentėjusiajam T. P. greičiau gauti priteistą žalos atlyginimą, o tuo pačiu nuteistajam A. N. galimybes greičiau atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą, iš dalies tenkinant apelianto nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nustatomas 2 (dviejų) metų baudos sumokėjimo terminas.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenagrinėjo galimybės nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes tik nesant galimybės taikyti šio straipsnio nuostatų galima svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo sąlygų ir pagrindų. Jų nenurodo ir pats apeliantas. Iš tiesų nustatytos dvi nuteistojo A. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau kitų pagrindų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 straipsnio nuostatas nėra. Nuteistasis turi tris mažamečius vaikus, tačiau juos prižiūrėti gali jo faktinė sutuoktinė. Nuteisus A. N. realia laisvės atėmimo bausme iškiltų ne vaikų priežiūros klausimas, bet šeimos išlaikymo problema, nes faktinė sutuoktinė šiuo metu nedirba. A. N. negalima taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatų, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas.Nuteistasis A. N. gyvena ir dirba D., todėl nuosprendis jo atžvilgiu, jei jis negrįš į Lietuvą, galės būti vykdomas šioje valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos narė. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo tokią galimybę numato. Šios Konvencijos 2 straipsnyje nurodyta, kad ji taikoma taip pat ir baudoms arba konfiskavimui. Galimybę pripažinti ir vykdyti nuosprendžius baudžiamosiose bylose ir išieškoti baudas Europos Sąjungoje numato ir 2005 m. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Tai Europos Sąjungos dokumentas, numatantis nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimą ir vykdymą ir bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymą. Šio pamatinio sprendimo kontekste finansinės baudos apima ne tik pinigines baudas, paskirtas kaip bausmes nuteistiems asmenims, bet ir teismo išlaidas. Baudžiamaisiais nuosprendžiais ar kitais lygiaverčiais sprendimais paskirtos bausmės šiuo metu gali būti pripažįstamos ir D. Tokiu būdu, Kauno apygardos teismo nuosprendis dėl baudos išieškojimo iš A. N., esant reikalui, galės būti vykdomas ir D.

Dėl civilinių ieškinių

Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1 416,77 eurų žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas T. P., bet kadangi iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pabaigos ši žala buvo pilnai atlyginta, nuo civilinio ieškinio atsisakyta, todėl jis nenagrinėjamas. Tačiau nuo civilinio ieškinio atsisakė kitas civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pagal pateiktą 1 210,24 eurų civilinį ieškinį dėl žalos padarytos fondo biudžetui paskyrus nukentėjusiajam T. P. ligos pašalpą (t. 4, b. l. 59). Tokiu būdu liko neišnagrinėtas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys už nukentėjusiajam T. P. suteiktas gydymo paslaugas 1 416,77 eurų sumai (t. 2, b. l. 126-127). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atliginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Tokiu būdu Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi teisę išsiieškoti iš nuteistojo A. N. 1 416,77 eurų už nukentėjusiam T. P. suteiktas gydymo paslaugas. Prokuroras šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, o Vilniaus teritorinė ligonių kasa apskųsti nuosprendžio negalėjo, nes jų atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, o nuosprendžio nuorašas jiems išsiųstas nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant apeliacinio skundo, nuosprendis šioje dalyje turėtų būti keičiamas, patenkinant Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį. Tačiau, kaip jau buvo minėta pirmiau, nuteistasis pilnai atlygino šią žalą (2018 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1). Tai patvirtinama ir Vilniaus teritorinės ligoninės kasos raštu. Taigi, nuteistasis gera valia atlygino 1 416,77 eurų žalą. Tuo pačiu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa, sprendžiant iš pateikto rašto, atsisakė nuo civilinio ieškinio. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė. Kadangi nuteistasis A. N. šią žalą atlygino pilnai, tai civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.Be to, tinkamai turi būti išspręstas ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymas nuo pateikto 1 210,24 eurų ieškinio dėl žalos padarytos fondo biudžetui paskyrus nukentėjusiajam T. P. ligos pašalpą. Kadangi nuteistasis A. N. šią žalą atlygino pilnai, tai, analogiškai taikant tas pačias BPK 113 straipsnio 2 dalies ir CPK 293 straipsnio 4 punkto nuostatas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.Nuosprendžio dalis dėl žalos atlyginio priteisimo nukentėjusiajam T. P. taip pat galės būti vykdoma ir (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) nare santykiuose su kitomis ES valstybėmis narėmis įsigaliojo ir yra taikytini ES teisės aktai, nustatantys teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti ES valstybėse narėse tvarką. Konkrečiai santykiuose su (duomenys neskelbtini) taikytinas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, nes pagal Tarybos sprendimą 2006/325/EB (3) Bendrija ir D. sudarė susitarimą, kuriuo užtikrinamas Reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatų taikymas D. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 2012 m. gruodžio 12 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taip pat užtikrina Lietuvos teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą (duomenys neskelbtini).

Dėl klaidos ištaisymo

Kauno apygardos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodė nuteistojo pavardę: nurodė „N.“, o turi būti „N.“. BPK 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, o 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų. Užtikrinant proceso ekonomiškumo principą ši klaida ištaisoma priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme, o ne nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nuketėjusiojo T. P. atstovas advokatas R. Girdziušas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti jo atstovaujamam turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas 600 eurų (2018 m. gegužės 8 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT, Nr. 1012457). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo T. P. apeliacinį skundą spręstinas klausimas, kokio dydžio atstovavimo išlaidos priteistinos nukentėjusiajam. Įvertinus apeliacinio skundo patenkinimo laipsnį, paskirtos baudos ir priteistos neturtinės žalos dydžius bei nuteistojo šeiminę padėtį – išlaiko tris mažamečius vaikus, žmona nedirba, o taip pat advokato teisinei pagalbai skirti darbo laiką apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiajam T. P. priteistina 200 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. N. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

A. N. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL dydžio (19 000 eurų) bauda, paliekant tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą bausmę – 500 MGL (19 000 eurų) dydžio baudą.

A. N. nustatyti 2 (dviejų) metų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtos 500 MGL (19 000 eurų) dydžio baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam A. N., kad nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo pateikto 1 416,77 eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo už suteiktas nukentėjusiajam T. P. gydymo paslaugas ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymą nuo pateikto 1 210,24 eurų ieškinio dėl žalos padarytos fondo biudžetui paskyrus nukentėjusiajam T. P. ligos pašalpą ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Priteisti iš nuteistojo A. N. nukentėjusiajam T. P. 200 (du šimtus) eurų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą klaidą ir nuteistojo pavardę vietoje „N.“ nurodyti „N.“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. apeliacinį skundą atmesti.