- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- 1-55-1068/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14584-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Kaltinamasis
- N. R.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, sukėlė žmogui fizinį skausmą ir sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo prarado didelę dalį bendro darbingumo: 2019 m. birželio 4 d. laikotarpiu nuo 19 val. 00 min. iki 19 val. 19 min. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Norfa“ įėjimo, susitarė su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu 2020-11-27 priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-666/2020, užpulti išėjusį į lauką O. P., tam, kad L. Š. (asmuo, kuriuo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) galėtų atkeršyti už 2019 m. balandžio mėnesį patirtus sužalojimus ir pažeminimą. Apie 19 val. 19 min. pastebėjęs O. P. išeinant iš prekybos centro, jis, veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, nusivijo O. P. per automobilių stovėjimo aikštelę link prekybos centro „Norfa“ lauko prekybos paviljono ir ties įėjimu į šį paviljoną O. P. pargriovė ant asfalto, po ko kiti asmenys nukentėjusįjį mušė ir spardė. Bendrais veiksmais - nukentėjusiojo O. P. pargriovimu ant žemės, mušimu ir spardymu- O. P. sukeltas fizinis skausmas, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys sužalojimai - kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimai ir sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantis sužalojimas - blužnies plyšimas, kadangi dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį -30 proc. bendrojo darbingumo. Dėl įžūlaus ir viešo žmogaus mušimo bei spardymo buvo papiktinti tyrimo metu nenustatyti asmenys, kurie reikalavo nutraukti smurto veiksmus, tuo pačiu sutrikdyta visuomenės rimtis.
Kaltinamasis N. R. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tai buvo 2019-06-04 vakare, galėjo būti 19 valanda. Prie parduotuvės „Norfa“ (duomenys neskelbtini) sutiko L. Š. ir R. B.. Nukentėjusiojo nepažinojo. Kažkuris iš tų dviejų pažįstamų paprašė pagauti nukentėjusįjį, kai jis išeis iš parduotuvės. Kai O. išėjo iš Norfos, jis stovėjo prie įėjimo į parduotuvę. Nukentėjusysis pamatęs juos, pradėjo bėgti, o jie nusivijo jį. Kam jį reikėjo vytis, nežino, sakė, kad reikia pagauti, nes L. Š. ir R. B. norėjo atkeršyti, O. sumušti. Jis bėgo O. iš paskos ir šaukė „sustok“. Jis nestojo, todėl čiupo jam už peties ir jie abu nugriuvo. Jis O.smūgio nesudavė. L. Š. ir R. B. atbėgo iš paskos. Kai šalia savęs pamatė jų kojas ir rankas, atsistojo ir nuėjo. Jis nesudavė nukentėjusiajam nei vieno smūgio nei gulėdamas, nei atsistojęs. Smūgius kojomis ir rankomis sudavė nukentėjusiajam R. B. ir L. Š.. Jis tik pargriovė nukentėjusįjį. Tai nenormalu, ką padarė. Jam tai pamoka. Kai vijosi O. ir pargriovė, prie parduotuvės buvo žmonių. Kažkokia moteriškė šaukė „baikit“. Viskas vyko labai greitai. Prieš įvykį jis nežinojo, kad tarp L. Š. ir R. B. kažkada buvo konfliktas su O. P.. Apie tai sužinojo tik prasidėjus bylai. Gaudydamas O. suprato, kad jį muš. Pripažįsta, kad nusivijo nukentėjusįjį ir pargriovė ant asfalto. Jis jam nesmogė, tik griebė už peties. Su L. Š. ir R. B. nebuvo susitarę, kas kokius veiksmus atliks. Kai gulėdamas pamatė pro galvą praeinant jų kojas, išsigando pats, atsistojo ir nuėjo. Kai O. gulėjo ant žemės ir jį mušė, jis nestabdė L. Š. ir R. B., kad nemuštų, jie nebūtų jo klausę. Pripažįsta, kad O. gaudė ir pargriovė ant žemės, nepripažįsta, kad stebėjo ir užtikrino pagalbą. Įvykio metu jis buvau blaivas. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo neatsiprašė, neturėjo galimybės. Susitarimo kiek ir kaip bus mušamas O., nebuvo. Prie parduotuvės jį atvežė brolis E., kartu buvo K. Š., ir Ž. A.. Brolis, K. ir Ž. įėjo į parduotuvę, jis liko parūkyti ir bendravo su L. Š. ir R. B.. Kalbą, kad kažką reikia nuveikti, pradėjo R. su Š.. Jis paklausė jų, ką jie čia veikia. Jie pasakė, kad „vienas prisidirbęs“, bet konkrečiai nepasakojo kas. Nepamena kiek laiko laukė prie parduotuvė ir apie ką kalbėjo. O. išeinant iš parduotuvės, kažkuris, ar L. Š., ar R. B. pasakė „va, šitas“. O. pasimetė ir pradėjo bėgti. Taip suprato, kad reikia vytis. Jei ne jis būtų pavijęs O., o kuris kitas, jis jam nieko nebūtų daręs, nes sakė, kad tik pagaus. Nežino, ką kiekvienas jų konkrečiai darė nukentėjusiajam, nežino į kurią konkrečiai vietą spardė, mušė. R. B. prakirto O. antakį, apie tai pats R. pasisakė. O. P. tupėjo prie parduotuvės sienos. Jis priėjo prie jo ir klausė, ar jam viskas gerai. Jis atsakė, kad taip. Kai L. Š. ir R. B. mušė nukentėjusįjį, jis ėjo link parduotuvės. Eidamas atsisuko, pažiūrėjo gal 1-2 sekundes ir įbėgo į parduotuvę. Kai jis nuėjo, R. B. ir L. Š. liko prie O.. Kai išėjo iš Norfos, pamatė O. suklupusį prie Norfos parduotuvės sienos, tada prie jo ir priėjo. Prie parduotuvės jis laukė brolio, nes kai nusivijo O., brolis buvo parduotuvėje. Kad jis nusivijo O., galėjo matyti E. A.. Norfos vaizdo įrašo jis nematė. Į Norfos parduotuvę jie važiavo apsipirkti. Iki važiavimo į parduotuvę, nei L. Š., nei R. B. jam neskambino ir nekvietė atvažiuoti. Jo tikslas buvo pagauti O. P.. Kai stovėjo prie parduotuvės ir kalbėjosi, jis jau žinojo, kad R. B. ir L. Š. nukentėjusįjį muš.
Kadangi nukentėjusysis, liudytojai ir byloje kaltininti L. Š. bei R. B. apklausti teismiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. Nr. 1-61-666/2020, iš kurios išskirta ši byla dėl kaltinamojo N. R. pasislėpimo ir paieškos, prokuorei, kaltinamajam ir jo gynėjai nepageidauajnt užduoti papildomų klausimų, liudytojai ir nukentėjusysis, pakartotinėms apklausoms nekviesti, o jų parodymai, duoti pirmiau teismo posėdžio metu, paskelbti ir ištirti BPK 290 str. nustatyta tvarka (BPK 276 str. 5 d.).
Nukentėjusysis O. P. teisiamojo posėdžio metu 2020-09-17 paaiškino, kad tą dieną grįžo iš darbo ir susirašė su draugu D. M.. Nuvažiavo pas jį. Su savimi buvo pasiėmęs priduoti tarą. Nuvažiavo į prekybos centrą „Norfa“. Pridavė tarą. Prie kasų prisiminė, kad automobilyje paliko piniginę. Ėjo jos pasiimti, D. liko prie kasos. Prie įėjimo matė, kad stovi L. Š. ir dar du vaikinai, jų nepažinojo. Iš pradžių L. buvo nusisukęs, o kai užėjo už kampo, išgirdo, kaip pasakė: „žiūrėkit išėjo“. Pamatęs, kad L. eina link jo, pradėjo bėgti. Jam atrodo, jie visi trys puolė jį gaudyti. Jis norėjo nuo jų pabėgti. Bėgo link sodo centro. Jį užčiuopė už marškinėlių ir jis nukrito. Virto ant nugaros. Negali pasakyti, bet atrodo apvirto vienas. Kai pagavo už marškinėlių, truputį patempė ir marškinėliai pradėjo plyšti. Kas pagavo, nematė. Nukrito ant asfalto, netoli buvo bordiūras, bet jis jo nekliudė. Tuo momentu pradėjo jį spardyti. Pamena, kad L. tikrai buvo, matė jį ir dar du asmenis R. B. ir N. R.. Visi spardė į šoną. Daugiausia L. spardė, o kiti irgi prisidėjo. Matė, kad buvo skirtingi batai. Jis buvo užsidengęs galvą. L. prieš nueinat spyrė į galvą. Smūgiai buvo tik kojomis. Daugiausia kliuvo į kairę pilvo pusę. Visi stovėjo jam iš kairės pusės. Jis gulėjo daugiau ant dešiniojo šono, kairysis buvo atidengtas. Bendrai buvo apie 20 smūgių, bet kuris ir kiek sudavė, negali išskirti. Prieš nueinant, L. Š. kulnu spyrė į antakį ir nuėjo. Didžiausią skausmą pajuto, kai pradėjo keltis nuo žemės. Visi smūgiai buvo stiprūs. Viskas truko iki 3-4 min. Negali pasakyti, kur visi pasitraukė, tik matė kaip L. Š. nubėgo link geležinkelio stoties. Jis pats išsikvietė pareigūnus. Kai atsistojo tik R. matė, kai jau buvo prie automobilio, jis pasakė, kad pasirodytų, kaip atrodo. Po įvykio L. Š. siūlė pinigų. Civilinį ieškinį palaiko. Pradžioje važiavo į ligoninę, po to į policijos komisariatą. Kretingos ligoninėje nustatė stiprius kūno sužalojimus ir susiuvo antakį. Policijoje parašė pareiškimą. Išėjus pradėjo atiminėti ranką. Suprato, kad nebegalės pavairuoti, tada išsikvietė kitą draugą - D. Ž.. Jis atvažiavo ir parvežė į namus. Kitą dieną mama kvietė greitąją. Jį išvežė į Klaipėdą. Ten nustatė vidinį kraujavimą. Kentė skausmus. Atsikėlęs ryte nebegalėjo įkvėpti oro. Jam pašalino blužnį. Komplikacijas jaučia iki šiol. Po sumušimo tirpsta rankos. Po įvykio niekas jo neatsiprašė. Prašo pačios griežčiausios bausmės. Jį spardė pasikeisdami. Matė visų trijų skirtingus batus. Visi smūgiai buvo į vieną pusę. Po operacijos reikėjo vartoti vaistus, vitaminus, daryti skiepus. Viskas buvo mokama. Pasekmės visam gyvenimui. Pastoviai reikia tikrintis kraują. Po įvykio prarado darbą. Dabar jam nustatytas 30% darbingumas. Nebegali kelti svorių. Dėl sveikatos jo galimybės yra labai ribotos. Jam atrodo, kad tai buvo kerštas. Smūgiai buvo tik kojomis. Tik iš batų atskyrė, kad spardė visi ( 3 t., b.l. 100-101).
Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu 2020-09-17 paaiškino, kad 2019-06-04 su draugu O. apie 16.00-17.00 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą „Norfa“. Pridavė tarą ir ėjo apsipirkti. Priėjus prie kasos O. pastebėjo, kad neturi piniginės. Jis išėjo į mašiną jos pasiimti ir nebegrįžo. Jis liko prie kasos su prekėmis jo laukti. Nesulaukęs, po 5 min. jam skambino, bet nepriskambino. Tada sudėjo prekes į lentynas ir išėjo į lauką jo ieškoti. O. stovėjo prie įėjimo į parduotuvę ir skambino policijai. Jis buvo sumuštas. Suplėšyti marškinėliai. Sumuštas veidas, rankos. Šalia buvo daug nepažįstamų žmonių. O. lyg tai sakė, kad S. jį sumušė, bet tiksliai nepamena. Nepamena, kada O. įvardijo, kad jį sumušė R. S.. O. sakė, kad yra buvęs konfliktas dėl merginos.O. buvo praskeltas antakis, jis buvo kruvinas, kelnės buvo murzinos, nubrozdintos rankos. Policiją iškvietė pats O.. Kvietėsi kitą draugą, nes O. nebegalėjo vairuoti, jam labai skaudėjo šoną. Jis sakė, kad jam viskas skauda. Išsikvietė Ž.. O. įvardijo S. ir Š.. L. Š. anksčiau pažinojo, yra bendravę, buvo jo kaimynas. O. sakė, kad jį gainiojosi po prekybos centro „Norfa“ aikštelę. Nepamena, ar O. pasakojo, kas ir kiek smūgių sudavė. O. sakė, kad po muštynių visi vaikinai nuėjo link geležinkelio. Jų buvo 3-4. Sakė, kad visi smurtavo, gulintį spardė, gaudė. O. buvo išsigandęs, sutrikęs, jam viską skaudėjo, sunkiai rinko žodžius (3 t., b.l. 99).
Liudytoja L. G. teisiamojo posėdžio metu 2020-09-17 paaiškino, kad ji dirba prie prekybos centro „Norfa“ augalų sodo centre, adresu (duomenys neskelbtini). 2019-06-04 buvo darbo galas, nuo 16.00 iki 20.00 val. Ji dirbo šiltnamyje ir išgirdo bruzdesį, išėjo į lauką pažiūrėti. Pamatė kaip vienas vyras mušė kitą. Atstumas nuo jos iki tos vietos buvo apie 10 m. Matė, kaip vienas gulėjo ant žemės, o kitas asmuo jį daužė. Tuo metu buvo įeinančių į sodo teritoriją žmonių, bet suprato, kad tie žmonės ne iš jų kompanijos. Šalia kitų jaunuolių nematė. Žmogus gulėjo ant grindinio, ant trinkelių. Matė, kad veiksmas buvo koja. Vyriškis, kuris stovėjo, spyrė gulinčiam. Kiek kartų, nepamena. Vieną kartą tikrai matė. Vyriškių atpažinti negalėtų. Smūgis turėjo būti stiprus. Ką jie kalbėjo, negirdėjo. Šalia kitų draugų nematė. Ji klausė, kas čia vyksta. Paskui priėjusi prie nukentėjusiojo paklausė, ar reikia pagalbos. Jai niekas nieko neatsakė. Prieš jai ateinant tas asmuo, kuris spyrė, pasitraukė. Nežino, ar jis ją matė. Po jos žodžių „ką jūs čia darot“, tas asmuo, kuris spyrė, pasitraukė. Kai priėjo prie nukentėjusiojo, jis jau sėdėjo. Jam skaudėjo. Mėlynių nematė. Nepamena, ar buvo kraujo. Rūbai nebuvo kruvini, gal labiau purvini. Paklausė jo, ar reikia pagalbos. Jai atsakė, kad nereikia, atsistojo ir nuėjo (3 t., b.l. 99-100).
Liudytojas Ž. A. teisiamojo posėdžio metu 2020-09-17 paaiškino, kad 2019-06-04 su drauge atvažiavo į parduotuvę apsipirkti. Buvo su E. R., N. R. ir K. Š.. Prie įėjimo sutiko R. B., pasisveikino ir nuėjo į parduotuvę. Ko jie laukė, nesakė. Iš parduotuvės išėjo po 15-20 min. Prie parduotuvės draugų nebebuvo. Žinojo, kad jie pykstasi su O.. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b.l. 100).
Liudytojas Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą vakare su N. ir E. R. bei K. Š. važiavo į „Norfą“ apsipirkti. Prie parduotuvės susitiko L. Š. ir seserį E. A.. Š. sakė, kad parduotuvėje yra O.. Žinojo, kad brolis R. S. konfliktavo su O. dėl merginos. Pakalbėjęs su Š., seserimi ir R. B. įėjo į parduotuvę. Negirdėjo, kad kas būtų kalbėjęs, jog reikia pagauti ir sumušti O.. Kai išėjo iš parduotuvės, matė O., kuriam buvo praskletas antakis. Vėliau, kai įsėdo į E. R. automobilį, išgirdo, kad įvyko muštynės. Lyg tai E. pasakė, kad O. nusivijo Š. ir kiti. Jei gerai suprato, tai B. ir N. R. (1 t., b.l. 132-133).
Liudytoja E. A. teisiamojo posėdžio metu 2020-10-21 paaiškino, kad ji, L. Š. ir R. B. atėjo prie parduotuvės „Norfa“ pasitikti L. mamos. Nuėjo į parduotuvės vidų ir pamatė, kad iš parduotuvės išeina O.. L. jam pasakė, kad ateitų pasikalbėti, bet jis pradėjo bėgti. Iš pradžių O. norėjo bėgti į mašiną, bet nubėgo link gėlyno. Kaip O. atvažiavo į parduotuvę, nematė. Matė jo mašiną aikštelėje. Ji nebėgo, liko stovėti vietoje, kiti vijosi O.. Jie laukė O., nes L. norėjo su juo pasikalbėti. Kai stovėjo prie parduotuvės, atvažiavo R., jos brolis ir Š.. Jie atvažiavo į parduotuvę. Jie su jais nebendravo. Nepamena apie ką kalbėjo L. Š. ir R., kol laukė prie parduotuvės. Muštynes jai užstojo mašinos, nematė, kaip mušė. O. nugriuvo prie gėlyno. Ji tuo metu buvo prie įėjimo. Matė kaip O. bėgo ir staiga jo nebeliko. L. Š. pradėjo ten kažką daryti. Kaip mušė, ji nematė (3 t., b.l. 102).
Liudytoja E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-06-04 vakare su L. Š. ir R. B. parduotuvėje „Norfa“ eilėje prie kasų pamatė O. P.. Su juo buvo D. M.. Kartu su Š. ir B. išėjo į lauką. P. išėjus iš parduotuvės, Š. kvietė jį pasikalbėti. P. ėmė bėgti link gėlių paviljono. Paskui jį nubėgo Š., B. ir N. R.. Ko B. ir R. bėgo su Š., nežino. Š. jų pagalbos neprašė. Iš B. ir Š. kalbų suprato, kad B. ir R. padėjo sugauti P., R. su P. nuvirto, Š. sumušė P.. Ji pačių muštynių nematė (1 t., b.l. 108-109).
Liudytoja K. Š. teisiamojo posėdžio metu 2020-10-21 paaiškino, kad atvažiavo prie parduotuvės „Norfa“ ir sutiko prie įėjimo L., E. ir R.. Ji buvo su Ž., E. ir N.. Jie atvažiavo nusipirkti pavalgyti. Jie sakė, kad nori pasikalbėti su O.. Jį žino iš draugų kalbų. Apie konfliktą su O. nežinojo, tik jo vardą žinojo. Ji su Ž. įėjo į parduotuvę, netrukus prisijungė ir E. R.. Kai išėjo iš parduotuvės jau viskas buvo įvykę. Einant link mašinos, girdėjo kaip O. telefonu kažkam pasakė, kad dabar jiems bus „pizda“. Važiuojant į parduotuvę, niekas jiems neskambino. Prie parduotuvės nepamena, kuris pasakė, kad nori pasikalbėti su O.. Išėjusi iš parduotuvės, E., L. ir R. nebebuvo, jų nebematė. Tada prie automobilio, su kuriuo atvažiavo, priėjo N.. Nesuprato, kur O. susikruvino. Jis krito ten, kur takelis. N. sakė, kad prie stulpo krito, sakė, kad įpuolė į stulpą (3 t., b.l. 103).
Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išėjusi iš parduotuvės, matė O. kruvinu veidu. N. R. jų laukė prie automobilio. N. R. sakė sugriebęs O., su juo nugriuvęs ant žemės. Pribėgę B. ir Š. O. mušė (1 t., b.l. 139-140).
L. Š. apklausiamas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje 2020-10-21 paaiškino, kad nusikaltimą prie parduotuvės „Norfa“ pilnai pripažįsta. Jam paskambino mama ir paprašė padėti parnešti prekes. Nuėjo jis, E. ir R. B.. Stovėjo prie kasų, kai E. pasakė “žiūrėk, eina O. su D.”. Išėjo jo laukti į lauką. Jiems stovint prie įėjimo, atvažiavo Ž., N. R., E. R. ir K.. Pasakė, kad laukia O., sakė, kad nori pasikalbėti. Nieko jie nesitarė. Ž. su K. įėjo į parduotuvę. E. lyg tai rūkė, stovėjo lauke. Po kiek laiko išėjo O.. Sakė jam ateiti, pasikalbėti. Jis besisukdamas atsitrenkė į stulpą ir nubėgo link „Omniva“ paštomato, po to pasuko link gėlyno. Vijosi jis, N. R. ir už nugaros R. B.. Jų pagalbos neprašė. O. bėgo priekyje, tada N. R., jis iš kairės pusės ir už nugaros R.. Pamena, kad O. virto. Jis paėmė O. už marškinėlių. Nepastebėjo, ar O. užkliuvo už bordiūro, bet tuo momentu jis virto. Užčiupo jam už marškinėlių. Nepamena, ar virto kartu. Jam apvirtus, pradėjo į jį smūgiuoti. Kiek pamena, smūgiavo jis, nesidairė į šonus, ką darė kiti. Sudavė kažkiek smūgių rankomis, kažkiek kojomis. Nebuvo tikslo smūgiuoti į vieną vietą. O. gulėjo ne šonu, o nugara. Nematė, kad R. ar N. būtų smūgiavę O.. Kai atsisuko, matė R. B. už kokių 6-7 metrų, jis rankose laikė telefoną. Kulnu nueidamas O. nesudavė. Antakį galėjo pažeisti smūgiuodamas kumščiu. Smūgiavo į kairę veido sritį, į dešinę pusę, į krūtinę. Pripažįsta 5 smūgius kumščiu ir 5 smūgius į šonkaulius, bet iš kojos į galvą nesmūgiavo. Už vaistus žino, kad reikės atlyginti. Žalą pripažįsta (3 t., b.l. 103).
R. B. apklausiamas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje 2020-10-21 paaiškino, kad kaltės nepripažįsta. Buvo susitikę su L. ir E.. L. susiskambino su mama, kuri paprašė padėti iš „Norfos“ parnešti krepšius. Jie nuėjo į prekybos centro „Norfa“. Kol prie kasų laukė, E. pamatė O.. L.pasakė, kad reikia išeiti į lauką ir jo palaukti, nes norėjo su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl juos stadione sumušė. Apie šį konfliktą jam buvo pasakoję. Kol lauke laukė O., atvažiavo Ž., E., K. ir N.. Paklausė, ko laukia, pasakė, kad O.. L.sakė, kad nori su juo pasikalbėti. Kažkuris nuėjo į parduotuvės vidų, lyg tai N. ir E. pasiliko. Tada išėjo O.. L. kvietė jį pasikalbėti, bet šis pradėjo bėgti, atsitrenkė į stulpą. Jis stovėjo prie „Norfos“ įėjimo. Neplanavo jokių muštynių, jis net nepažinojo O.. L. sakė, kad tik reikia pasikalbėti. Jis tiesiog buvo kartu. Išėjęs iš parduotuvės O. pradėjo bėgti, atsitrenkė į stulpą. Pirmas jį vijosi L., tada N. ir tada jis. Bėgant, N. aplenkė L., ir jei neklysta N. jį pagriebė už marškinėlių, pargriovė ir atsitraukė prie jo. L. prie O. liko vienas. Jis jokių veiksmų neatliko, tik bėgo. Negali pasakyti nuo ko pargriuvo O.. Nuo tos vietos, kur jie pargriuvo ir iki jo buvo apie 4 metrų atstumas. Jis buvau toliausiai nuo visų. Jam atrodo, kad O. pargriuvo kartu su R.. Jis nesudavė nei vieno smūgio. O. buvo nuvirtęs ant nugaros. L. vienas buvo prie O.. N. R. buvo atsitraukęs, nesmūgiavo nei vieno smūgio. Viską darė L. Š.. Jis nenorėjo veltis į muštynes, tik norėjo padėti pagauti (3 t., b.l. 105-106).
2020-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1230/2019(03) nurodyta, kad O. P. nustatyti sužalojimai: kairio antakio muštinė žaizda, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties ir pilvo sumušimas, blužnies plyšimas. Dėl blužnies plyšimo išsivystė masyvus hemoperitoneumas - pilvo ertmėje rasta apie 2,5 litro kraujo. Plyšusi blužnis operacijos metu pašalinta. Sužalojimai padaryti sumušus bukais daiktais, suduodant kumščiais bei spardant. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 smūgiais. Blužnies plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.11). Blužnies netekimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir pagal pasekmes, nes dėl sužalotos blužnies pašalinimo O. P. prarado didelę dalį, 30 proc. bendro darbingumo (taisyklių punktas 6.11, dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės 44 str.). Kiti O. P. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 71-72).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus 2020-10-21 teisme paaiškino, kad pagrindinis sužalojimas, blužnies plyšimas, negalėjo atsirasti krentant ant asfalto. Blužnis plyšo nuo stipraus pilvo kairės pašonės arterijos pusės apatinio šonkaulio srities sumušimo. Labiausiai tikėtina, kad blužnis plyšo spiriant į pilvą. Blužnis kaip pilvo ertmės organas yra giliai ir palyginti gerai apsaugota. Būna, kad šonkauliai lūžta ir pažeidžia blužnį, bet šiuo atveju šonkauliai nelūžo. Blužnis plyšo ne mažiau kaip nuo vieno smūgio. Pašalinta blužnis buvo ištirta ir rasti tiktai traumos požymiai. Jei nebūtų laiku suteikta medicininė pagalba, tikėtina, kad žmogus būtų miręs. Nukentėjusysis po sužalojimo galėjo atlikti aktyvius veiksmus - ir eiti, ir kalbėti. Medicininiu požiūriu viskas sutampa ir atitinka bylos aplinkybes (3 t., b.l. 102).
Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros matyti, kad 2019-06-04 19.21 val. į bendrąjį pagalbos centrą skambino vyras, kuris prisistatė O. P. ir pranešė, jog ką tik jį sumušė (duomenys neskelbtini), prie „Norfos“. Mušė kokie keturi rankom ir kojom. Vieną iš jų gal ir pažintų (1 t., b.l. 150-152).
Iš UAB „Norfos mažmena“ pateiktų vaizdo įrašų (1 t., b.l. 154-156) apžiūros matyti, kad L. Š., N. R. ir R. B. 2019-06-04 nuo 19.15.26 val. iki 19.19.10 val. stovėjo ir bendravo prie įėjimo į prekybos centrą „Norfa“. 19.19.02 val. iš parduotuvės išėjo O. P., kuris nubėgo per automobilių stovėjimo akštelę. Jam iš paskos nubėgo L. Š., N. R. ir R. B.. Vaizdo įraše prie augalų ir gėlių pardavimo vietos, matosi, kad trys vaikinai nugriuvo. R. B. pasitraukė kelis metrus į šoną ir stebėjo grumtynes. Netrukus nuo žemės atsistojo N. R. ir atbulomis/šonais atsitraukė R. B. link, stebėdamas muštynes. Likęs grumtynėse L. Š. stovėdamas ir pasilenkęs gulinčiam O. P. sudavė keletą smūgių rankomis ir kojomis. Per gulintį O. P. perlipo L. Š. ir nuėjo link prekybos centro, kur prieš kelias sekundes atsitraukė ir kiti du vaikinai (1 t., b.l. 157-158).
Iš 2020-11-27 Plungės apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad L. Š. pripažintas kaltu dėl O. P. sumušimo ir nuteistas kriminaline bausme, R. B. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b.l. 16-54). Pagal Liteko duomenis, nuosprendis neįsiteisėjęs, nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka (baudžiamosios bylos Nr.1A-75-380/2021).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Pagal BK 284 str. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, laiko, jog kaltinamojo N. R. kaltę pagrindžiančių įrodymų pagal jam inkriminuotą kaltinimą surinkta pakankamai. Kaltinamasis teisme pripažino (tą patį jis teigė ir ikiteisminio tyrimo metu), kad padėjo pagauti nukentėjusįjį O. P., sugriebdamas jį už marškinėlių ir pargriaudamas ant grindinio, po ko, anot jo, kiti asmenys jį sumušė. Teisme jis patvirtino, kad nukentėjusįjį reikėjo pagauti tam, kad sumušti. 2020-11-27 nuosprendžiu konstatuota, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko L. Š.. Be paties kaltinamojo parodymų, faktą, kad jis vijosi nukentėjusįjį patvirtino ir įvykio vaizdo įrašas, nukentėjusysis, L. Š., R. B. bei liudytoja E. A.. Liudytojai K. Š. ir Ž. A. tai sužinojo iš kalbų. Muštynes tieisogiai matė tik juose dalyvavę asmenys ir liudytoja L. G., kuri teisme parodė, kad vienas gulėjo, o kitas gulintįjį mušė.
Kaltinime nurodyta, kad N. R. ne mažau kaip vieną kartą smogė O. P. kumščiu į viršutinę kūno dalį. Be paties nukentėjusiojo parodymų, kad jį spardė visi, kitų įrodymų, kad kaltinamasis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nėra. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad jį tik spardė. Duodamas parodymus iš karto po įvykio 2019-06-04 21.13 val. nukentėjusysis parodė, kad smūgiavo rankomis ir kojomis, bet kas ir kiek smūgių sudavė, negali pasakyt, nes iš streso nematė (1 t., b.l. 9). Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis pargriuvo, o atsistojęs atsitraukė prie netoliese stovėjusio R. B.. Šie objektyvūs duomenys patvirtina kaltinamojo versiją ir parodymus, kad jis tik pargriovė nukentėjusįjį. Betrapiškai įvykį mačiusi liudytoja L. G. taip pat parodė, kad vienas asmuo gulėjo, o vienas jį mušė. R. B. ir L. Š. tap pat teisme parodė, kad kaltinamasis N. R. smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis smūgių kaltinamajam nesudavė, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog “N. R. ne mažiau kaip vieną kartą smogė O. P. kumščiu į viršutinę kūno dalį”.
Ištyrus byloje esančius įrodymus teismui susidaro vaizdas, kad kaltinamajam atsitiktinai sutikus kitus pažįstamus prie prekybos centro ir L. Š. paprašius padėti sučiupti nukentėjusįjį, kurį jis pastebėjo prekybos centre ir su kuriuo jis norėjo pasiaiškinti dėl jų tarpusavio santykių ir buvusių įvykių, kaltinamajam sutikus, kiti veiksmai buvo atliekami spontaniškai, be jokio konkretaus tiksliai suderinto plano, bet kaltinamajam savo veiksmais pritariant kartu veikiantiems asmenims, t.y. veikiant bendrai.
Prokurorė teisme aiškinosi, ar kaltinamasis nebuvo tikslu sumušti nukentėjusįjį pakviestas atvykti prie prekybos centro, šią aplinkybę kaltinamasis neigė, tokių duomenų nenustatyta ir iš ištirtų įrodymų. Kaltinamojo abonento išklotinės analizė, šios versijos irgi nepatvirtina (1 t., b.l. 164). Iš byloje ištirtų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis kaip nurodyta kaltinime “po to aktyviai stebėdamas L. Š. bei R. B. smurto prieš pargriautą O. P. veiksmus, užtikrino pagalbos bendrininkams suteikimą bet kuriuo momentu, jei jiems to prireiktų”. Jokio konkretaus ir aiškaus susitarimo dėl įvykio tarp kaltinamųjų nebuvo, viskas įvyko spontaniškai, todėl ir pasitvirtinusios įvykio aplinkybės yra lakoniškenės nei nurodytos kaltinime.
Nors kaltinamasis N. R. smūgių nukentėjusiajam nesudavė, visus juos sudavęs pripažįsta L. Š., kaltinamojo veiksmai (nukentėjusiojo pagavimas ir pargriovimas) buvo sudėtinė padaryto nusikaltimo dalis, t.y. sudarė sąlygas atlikti kitus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kai šis bejėgis gulėjo ant žemės. Be to, kaltinamasis pats teisme pripažino, kad tikslas sugauti nukentėjusįjį buvo, kad jį sumušti. Todėl tokie kaltinamojo padaryti veiksmai leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu veikė kaip bendravykdytojas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos ( BK 25 str.) požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Akivaizdu, kad bendrininkų susitarimas įvyko prieš pat nusikaltimo padarymą. Žodžiu jis nebuvo detaliai aptartas, tačiau kaltinamojo priimtas pasiūlymas pagauti nukentėjusįjį, tikslu jį sumušti bei šio pažado įvykdymas rodo jo kaip bendrininko veikimą.
Kaltinamojo N. R. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 135 str. 1 d. pagal kilusias nukentėjusiojo sveikatai pasekmes (teismo medicinos ekspertas nustatė, kad dėl patirto smurto nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta sunkiai) ir 284 str. (be nuorodos į 1 d., nes straipsnis dalių neturi, o jos nurodymas kaltinime esminio pažeidimo nesudaro). Nukentėjusysis buvo sumuštas viešoje vietoje, prekybos centro aikštelėje, šviesiu paros metu, kai didelė dalis visuomenės eina apsipirkti, todėl neabejotinai laikytina, kad kaltinamųjų bendri nusikalstami veiksmai papiktino pašalinius asmenis, iš kurių nenustatytas asmuo netgi reikalavo nutraukti smurtinius veiksmus, ką pripažino ir kaltinamasis. Tokie kaltinamojo veiksmai kaip pagalba pažįstamui sugauti nukentėjusįjį tikslu jį sumušti ir šio asmens vaikymasis, pargriovimas kitų žmonių akivaizdoje buvo įžūlūs, prieštaraujantys ne tik teisei, bet ir padoraus elgesio taisyklėms. Tokiais kaltinamojo veiksmais kitiems asmenims buvo sukeltas išgąstis, baimė, įvykį matę turėjo pasijusti nesaugiai. Kaltinamojo veiksmų pobūdis laikomas nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Gynėjos nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010, priešingai nei mano pati gynėja, tik patvirtina kaltinamojo veiksmų teisingą klvalifikaciją pagal pareikštą kaltinimą. Nutartyje nurodyta, kad veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 str. 1 d. numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal BK 135 str. 1 d. atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese. Toks bendrininkų veikos įvertinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, nes nors kaltinamasis tiesioginių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, jo padarytas veiksmas – nukentėjusiojo sugriebimas ir pargriovimas tikslu jį sumušiti irgi laikytinas smurtinio pobūdžio ir kaip jau buvo nurodyta padarytos veikos sudėtinė dalis
Dalies aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Dėl visų kaltinamųjų L. Š., R. B. ir N. R. padarytos žalos nukentėjusysis O. P. pareiškė civilinį ieškinį 870,63 Eur turtinei žalai atlyginti, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei atlyginti patirtas 1 000 Eur advokato išlaidas už teisinę pagalbą (2 t., b.l. 97-99).
Išskyrus bylą kaltinamojo N. R. atžvilgiu, ieškinio dalis, liečianti šį kaltinamąjį, irgi išskirta ir nagrinėjama šioje byloje. Jokio reikalo reikšti naują kartotinį ieškinį, kurį nukentėjusiojo atstovas atsiuntė teismui po bylos išnagrinėjimo ir tuo pagrindu, prašydamas atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, nėra. Sekant logika, kad išskyrus bylą, teiktini naujos formos to paties turinio procesiniai dokumentai, kurie buvo byloje, reikštų, kad byloje turėtų būti pateikti visi nauji procesiniai dokumentai, bet tokio reikalavimo bylos išskyrimo atveju BPK nenumato.
2020-11-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-666/2020, nukentėjusiojo O. P.civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir priteista iš L. Š. 870,63 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Taip pat nukentėjusiojo O. P.civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista O. P. iš L. Š. 15 000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Iš L. Š. priteistas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo patirtų advokato paslaugoms apmokėti. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista iš L. Š. 2 896,41 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondui dėl O. P.gydymo (3 t., b.l. 53).
Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino ieškinį dėl gydymosi išlaidų, nukentėjusiojo ieškinio nepripažino.
Nukentėjusiojo patirti nuostoliai dėl sveikatos sutrikdymo, t.y. turtinės žalos dydis pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais duomenimis: čekiais, sąskaitomis ir kt. (2 t., b.l. 100-114) kaip ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl žalos už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b.l. 83-86).
Vertinant nukentėjusio asmens patirtą neturtinę žalą esminiais kriterijais laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nukentėjusiojo patirtas skausmas, išgyvenimai, sumažėjusios darbinės galimybės dėl patirtų sužalojimų nagrinėjamu atveju įvertinti 15 000 Eur suma yra protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.
CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai, t. y. atsako nusikalstamos veikos bendrininkai. Tačiau tai nėra vienintelis solidariosios atsakomybės taikymo atvejis. Teismų praktikoje solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose paprastai taikoma esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) kai asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (LAT nutartis Nr. 3K-7-59/2008). Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis L. Š. ir kaltinamasis N. R. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, t. y. žala atsirado kaip jų bendrų veiksmų padarinys. Įvertinus tai, kad atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatytas teismo nuosprendžiu, kuris peržiūrimas Klaipėdos apygardos teisme, kaltinamasis šiuo nuosprendžiu pripažįstamas solidariu atsakovu dėl 2020-11-27 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bendrai su kitu nuteistuoju L. Š..
Kad toks civilinio ieškinio išsprendimas yra tinkamas pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas (2019 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-110-318/2019).
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į kaltinamojo pripažintas padarytas faktines aplinybes ir sąžiningai įvardinus jų padarymo tikslą. Tai, kad jis nepripažįsta kaltinimo toks, koks jam buvo suformuluotas ar veikos teisinės kvalifikacijos, dar nereiškia, kad jis kaltės nepripažįsta, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų analizės, toks kaltinimas, koks jam buvo pareikštas pilnai nepasitvirtino, o veikos teisinga teisinė kvalifikacija yra teismo pareiga. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis darydamas veikas veikė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamasis N. R. anksčiau neteistas (2 t., b.l.6-7), administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 8-13), šeimos neturi, nedirba. Nors kaltinamasis smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau jo veiksmai sudarė sąlygas tai padaryti kitiems asmenims, pagaunant ir pargriaunant nukentėjusįjį, t.y. jo veiksmai buvo bendros veikos sudėtinė dalis, todėl jis turi atsakyti ir už veikos rezultatą – kilusias pasekmes (nukentėjusiojo sužalojimą). Kaltinamasis N. R. veikdamas netiesiogine tyčia padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus, o kitas nesunkus nusikaltimas, t.y. nors jis ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo sužalojimo nesiekė, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, sudaręs sąlygas tolimesniam smurtavimui prieš nukentėjusįjį, pasyviai leido bendrininkui realizuoti smurtinius veiksmus. Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis. Jis savo veiksmais tiesiogiai nukentėjusiajam sveikatos sunkiai nesutrikdė, tik sudarė sąlygas tai padaryti ir sukėlė fizinį skausmą, pargriaudamas nukentėjusįjį ant žemės.
Teismas individualizuodamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į ne tik jo padarytų veikų sunkumą, bet ir į jo paties atliktus veiksmus, taip pat jo asmenybę. Už sunkų nusikaltimą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Už viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, nes jis teisiamas pirmą kartą. Skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos vienu metu, tais pačiais veiksmais, t.y. idelia nusikaltimų sutaptimi.
Kaltinamajam N. R. 2020-01-30 nutartimi kardomoji prienonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą, jam neatvykus į teisiamuosius posėdžius (2 t., b.l. 119-123). Suradus ir sulaikius N. R. Vokietijoje bei pargabenus jį į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, 2021-03-02 nutartimi jam nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas nuo 2021-03-01 (3 t., b.l. 64-66).
Kaltinamasis ir jo gynėja teisiamajame posėdyje prašė pakeisti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę į švelnesnę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes kaltinamojo tėvas yra ribotai darbingas ir jam reikia sūnaus pagalbos, UAB “Ineksa” taip pat nurodė, kad tenkintų N. R. prašymą ir priimtų jį į darbą (3 t., b.l. 88-90).
Prašymas dėl kardomosios priemonė pakeitimo netenkintinas, nes griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindus byloje sudarė pats kaltinamasis savo veiksmais, pabėgdamas ir pasislėpdamas nuo teismo, dėl ko buvo atidėti teisiamieji posėdžiai, jo atžvilgiu byla išskirta ir į Lietuvą jis pargabentas teisėsaugos institucijų pajėgomis pagal Europos arešto orderį. Kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį procese, į jo socialinius ryšius, taip pat siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, mano, kad nėra pagrindo keisti kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės į švelnesnę. Į bylą teikiami įrodymai apie darbovietę, kurioje kaltinamasis dirbo iki išvykimo iš Lietuvos ir tėvo darbingumo lygio nustatymo duomenys nekeičia situacijos, nes šios sąlygos buvo/turėjo būti (A. R. 50 proc.darbingumas nustatytas nuo 2021-01-04, bet tai pakartotinis darbingumo lygio vertinimas) ir kai kaltinamajam byloje buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė. Kardomosios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai nėra pasikeitę.
Paskirtoji kardomoji priemonė kaltinamajam pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikymo laikas pagal Europos arešto orderį Vokietijoje nuo 2021-01-26 (3 t., b.l.122) ir suėmimas nuo 2021-03-01 (3 t., b.l. 64-66).
Advokato darbo apmokėjimas, kaip atskira proceso išlaidų rūšis, reglamentuotas BPK 106 str., kurio 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis O. P. pareiškė reikalavimą atlyginti 1 000 Eur advokato išlaidas už teisinę pagalbą. Šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl proceso išlaidų patenkintas 2020-11-27 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl pakartotinai priteisti šią sumą nėra teisinio pagrindo.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020). Teismas, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamasis yra suimtas ir gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą, būtinas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), kaltinamasis neturėjo sudaręs su jokiu gynėju sutarties, teismas 2021-02-25 kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo (3 t., b.l. 11). Plungės apylinkės teismo 2021-02-25 nutartimi suimtajam skirtas gynėjas. Kaltinamąjį ginti painkta advokate Aušrinė Zaburienė (3 t., b.l. 12). Plungės apylinkės teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. kovo 25 d. pažyma Nr. (12.32 Mr) PT-2186 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 354,27 Eur už N. R. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgus į tai, kad gynėjo dalyvavimo byloje būtinumą suponavo paties kaltinamojo veiksmai, dėl ko jam ir skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė, gynėja susipažino su byla, dalyvavo nagrinėjant ir kardomosios priemonės skyrimo klausimą, o kaltinamasis yra darbingas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302-308 str., teismas
nusprendžia:
N. R., gim. 1994-09-16, pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir 284 str. ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu dviem metams.
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. – laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dviem metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą, vykdant išduotą Europos arešto orderį nuo 2021-01-26 ir suėmimą nuo 2021-03-01 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę - suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pripažinti N. R. solidariu atsakovu su L. Š. 2020 m. lapkričio 27 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu O. P. priteistai 870,63 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 63 ct) turtinei, 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai, taip pat Klaipėdos teritorinės ligonių kasai priteistai 2 896,41 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 41 ct) žalai atlyginti.
Priteisti iš N. R. 354,27 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis Eur 27 ct) už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.