Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje dirba, įsiskolinimų neturi, paleistas lygtinai turės kur gyventi, yra galimybė įsidarbinti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau tai neturėtų būti siejama su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos namuose.

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nutarimui nepritaria, kadangi nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, teistas 5 kartus. Nuteistasis nusikalto bendrininkų grupėje, o tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo elgesį. Be to nurodo, kad neatlikta bausmės dalis dar yra didelė 2 metai 11 mėnesių 8 dienos. Nuteistasis dar turi kur stengtis ir taisytis, nes nusikalstama rizika pakartotinai nustatyta vidutinė. Nors nuteistasis ir nėra baustas administracine tvarka, laikosi bausmės atlikimo vietoje nustatytų taisyklių, dirba, tačiau tikslinga įvertinti, tai kad nuteistasis ir privalo laikytis bendrų elgesio taisyklių bausmės atlikimo vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. P. , teistas 2017-10-20 Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo nuosprendžiu pagal LR BVK 157str. 1d. 2p. -galutinė bausmė 19 metų laisvės atėmimo. 2019-01-24 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi suderinti Jungtinės karalystės Vuličiaus karūnos teismo pagal LR BK 253str. 2d – galutinė bausmė 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 11 mėnesiai ir 8 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, visos bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos, laisvalaikio užimtumo priemonėse, šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose lengvos grupės sąlygomis, skatintas 4 kartus. Nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka. Įsiskolinimų neturi. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau tai neturi būti siejama su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos namuose. Paleistas lygtinai turės kur gyventi, yra galimybė įsidarbinti. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos ir mąstymas ir elgesys keitėsi teigiama linkme, todėl Komisija, mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su praeitais nuteistojo teistumais, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus. Teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizika 2021-06-08 įvertinimo metu padidėjo, tačiau tai neturi būti siejama su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos namuose. Rizikos pokytį lėmė neįvertintos ir nenustatytos objektyvios priežastys, susijusios su nuteistojo nusikaltimo elgesio kriminologiniais poreikiais, daugiausia kriminalinė istorija. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo laikotarpiu stebima akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu.

Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pabrėžtina, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog bausmės atlikimo metu, pataisos namuose, grubaus, nekontroliuojamo agresyvaus nuteistojo elgesio nepastebėta. Nuteistasis teigia, jog šiuo metu savo ankstesnį elgesį vertina neigiamai. Įstaigoje dirbo ir šiuo metu dirba, lankė programas. Pagal nuosprendžius iš nuteistojo ieškinių nepriteista, vykdomųjų raštų dėl priteistų ieškinių pataisos namų turto valdymo skyriuje negauta. Pateiktos antstolių pažymos apie sumokėtas skolas. Šiuo metu nuteistasis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriomis negalėtų susidoroti. Remiantis gauta informacija, galima teigti, kad šiuo metu stabili nuteistojo finansinė padėtis gali veikti kaip apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio kriminalinio elgesio tikimybę. Todėl šiuo atveju, teismo nuomone, būtent lygtinis paleidimas skatins nuteistąjį būnant laisvėje toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės didesnį teigiamą ir drausminantį poveikį nei paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pilną bausmę nesant jokių suvaržymų ar/ir apribojimų.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog atliktų vertinimų metu buvo išskirti šie kriminogeniniai veiksniai: 1. Lėšų tvarkymas ir pajamos , nes nuteistojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su finansinės naudos siekimu, kas rodo, kad siekė didesnės finansinės nepriklausomybės visais įmanomais neteisėtais būdais. Siekdamas suvaldyti pakartotino elgesio riziką ir ją mažinti, nuteistasis , perkeltas į Marijampolės pusiaukelės namus, įsidarbino (duomenys neskelbtini), gauna legalias pajamas. Dirbdamas ir siekdamas gerinti savo finansinę padėtį, savanoriškai padengė visus finansinius įsiskolinimus. Taip pat turės galimybę dirbti laisvėje ir tokiu būdu turėti legalų pragyvenimo šaltinį. 2. Gyvenimo stilius ir draugai sritis, nes nuteistasis teigė pripažįstantis, kad nusikaltimų įvykdymui įtakos turėjo kriminaliniai kompanionai. Nuteistasis, siekdamas suvaldyti ir mažinti šią kriminogeninę sritį, nuteistasis pataisos namuose bausmės atlikimo metu nepalaiko jokių ryšių su neigiamai charakterizuojančiais asmenimis , taip pat nepalaiko ryšių su ankstesniais kompanionais, laisvalaikį leidžia pozityviai, dėmesį skiria bendravimui su artimaisiais. Pastebėta nuteistojo teigiama elgesio dinamika bausmės atlikimo metu- neturi drausminių nuobaudų, už nepriekaištingą elgesį skatintas tris kartus. 3. Mąstymas ir elgesys sritis, nes praeityje nuteistasis yra pasielgęs neatsakingai ir rizikingai. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas tikslingai valdo šią sritį nepriekaištingai elgdamasis ir laikydamasis režimo reikalavimų - neturi drausminių nuobaudų, ne kartą skatintas už pavyzdingą elgesį. Stebima, jog nuteistasis geba nustatyti problemos šaltinį, suvokia, jog visada yra pasirinkimas. Bausmės atlikimo metu domisi savo resocializacijos procesu, intervencinių programų neatsisakė: turimas problemas sprendė elgesio korekcijos programose tiek individualiai, tiek grupėje. Dalyvavo ir sėkmingai baigė motyvacinę elgesio korekcijos programą „Elgesys- Pokalbis-Pasikeitimas“. 4.Nuostatų sritis, nes nusikaltimo įvykdymas bendrininkų grupėje rodė, jog nusikalstamas jis veikė pagal grupėms būdingą elgesio modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įstaigoje nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos, gyvena lengvosios grupės sąlygomis, neigiamų nuostatų priežiūros atžvilgiu nereiškia- suvaldo šį kriminologinį „nuostatos“ veiksnį. Vertinimų metu išskirti apsauginiai veiksniai šiose srityje: lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai; piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu problemų nebuvimas; emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. tinkamos gyvenimo sąlygos, turimas darbas bausmės atlikimo metu ir formaliai patvirtinta įsidarbinimo galimybė išėjus į laisvę, artimi ryšiai su šeimos nariais, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas bausmės atlikimo metu, stabili emocinė būsena. Visus šiuos veiksnius teisės pažeidėjas tikslingai valdo visos bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad nuo bausmės pradžios 2019-01-24 nuteistojo mąstymas, elgesys ir nuostatos keitėsi teigiama linkme, todėl darytina išvada jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikius nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Taip pat vadovaujantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OAS,ys metodiką vertinimo rezultatais, matyti jog šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikant lytinį paleidimą svarbu nustatyti žemą ar akivaizdžiai žemėjančią nusikalstamo elgesio riziką, tačiau visą bausmės atliko laiką rizika buvo žema ir tik 2021-06-30 nustatyta vidutinė, tačiau ji padidėjo , tačiau tai neturi būti siejama su netinkamu elgesiu pataisos namuose.

Vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam bei konstatuojant jog paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Spręstina, jog tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2022 m. sausio 6 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1716 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.