Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-493/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. E1-447-673/2019Nutartis · 2019-01-24Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-01Kauno apygardos teismas
  3. T-511-791/2020Nutartis · 2020-12-16Alytaus apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2021-01-25Kauno apygardos teismas
  5. T-32-571/2022Nutartis · 2022-01-06Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-07Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-25Kauno apygardos teismas
  8. T-2364-673/2023Nutartis · 2023-10-04Kauno apylinkės teismas
  9. T-469-673/2024Nutartis · 2024-02-22Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-25
Bylos Nr.
1S-124-493/2022
Teisminio proceso Nr.
1-22-3-00019-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
T. P.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-124-493/2022
Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00019-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei,dalyvaujant nuteistajam T. P. ir jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 81/4-1716 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. (toliau – ir T. P.) nuteistas Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo nuosprendžiu galutine 19 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi Jungtinės Karalystės Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalimi ir T. P. paskirta suderinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia –2016 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 8 dienos (nutarimo priėmimo dienai).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 81/04-1716 nutarė taikyti T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, bausmės atlikimo metu stebimas nuteistojo teigiamas elgesys, jis bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, šiuo metu dirba. Įvertinusi išvardintas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog T. P. pasitaisė ir toliau gali gyventi kaip pilnavertis visuomenės narys, nenusikalsdamas, todėl sprendė, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. sausio 6 d. nutartimi, konstatavus, kad T. P. atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, sprendė, kad Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl jį patvirtino.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą: atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

5.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, visapusiškai neįvertino prokuroro atsiliepime pateiktų duomenų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo T. P. atžvilgiu yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį lygtinai paleisti.

5.2. Anot prokuroro, šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir jam nustatomi penki kriminogeniniai veiksniai. Be to, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis viso teistas 5 kartus. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja ir, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo daromiems teisės pažeidimams yra būdingas nusikaltimų modelis. Be to, nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, pabėgęs iš įkalinimo įstaigos, slapstęsis. Skunde taip pat akcentuojama tai, kad T. P. nusikalto bendrininkų grupėje, kas rodo, jog nusikalsdamas jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį. Pasak prokuroro, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, taip pat, sudaro pagrindą abejoti, kad taikant lygtinį paleidimas nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, tinkamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.

5.3. Skunde akcentuojama ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Tuo labiau, kad nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Nors šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų pokyčių. Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis vis dar turi kur stengtis, kadangi jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat, vis dar išskiriami kriminogeniniai rizikos veiksniai. Visa tai rodo, kad nuteistojo pastangos dar nepakankamos eliminuojant dinaminius riziką nusikalsti didinančius kriminogeninius veiksnius. Skunde pažymima, kad, priešingai nei teigia apylinkės teismas, kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi.

5.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai – 2 metams 11 mėnesių ir 8 dienoms. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus aplinkybes, apibūdinančias už kokį ir kokiomis aplinkybėmis įvykdyta nusikalstama veika, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas.

5.5. Apibendrindamas skundo argumentus, prokuroras nurodo, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas bei pobūdis, nuteistojo asmenybė, įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, leidžia daryti išvadą, kad, taikant lygtinį paleidimą nuteistajam T. P., nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką.

6. Nuteistasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kaip pagrįstai skunde teigia ir prokuroras, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą bei nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančius duomenis, nenustatė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Nors skundą aukštesnės instancijos teismui padavęs prokuroras su tokiu sprendimu nesutinka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras netinkamai įvertino T. P. elgesį bausmės atlikimo metu, jo daromą pažangą siekiant tapti neizoliuotu visuomenės nariu, be to, buvo nepagrįstai sureikšminti nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, T. P. padaryto nusikaltimo sunkumas bei likusi neatlikta bausmės dalis.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimo turinį bei pateiktą medžiagą, įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis T. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos bausmės (iš paskirtos aštuonių metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos nutarimo priėmimo dienai, buvo likę atlikti 2 metai 11 mėnesių ir 8 dienos laisvės atėmimo bausmės), atliktos bausmės dalis atitinka įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl vertinti atliktos bausmės dalį kaip per mažą pagrindo nėra. Svarbu ir tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, kas rodo, jog T. P. suvokia savo neteisėtų veiksmų pobūdį, jų nemenkina, nesistengia pasiteisinti, nurodydamas menkavertes priežastis, t. y. jis prisiima atsakomybę dėl priešingo teisei veikimo ir sąžiningai atlieka jam paskirtą bausmę. Nors šis teistumas T. P. ir nėra pirmasis, tačiau paskutinį kartą Lietuvos Respublikoje T. P. buvo teistas 2003 m., taip pat, dar kartą 2014 m. teistas Didžiojoje Britanijoje už vagystę. Tokiu būdu, atsižvelgtina, kad ankstesni teistumai įvyko daugiau nei prieš 8 metus, todėl šis faktas neturėtų būti suabsoliutintas ir lemti lygtinio paleidimo analizuojamu atveju netaikymą.

12. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro skundo teiginiu, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Pavyzdingas elgesys, aktyvus dalyvavimas elgesio pataisos programose, glaudžių socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, konkrečių tikslų ateičiai išsikėlimas, galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju neabejotinai liudija tai, kad nuteistasis siekia reintegruotis į visuomenę, tapti doru ir naudingu visuomenės nariu. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose drausmine tvarka baustas nebuvo, buvo paskirtas atlikti bausmę Pusiaukelės namuose, už nepriekaištingą elgesį ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą skatintas 4 kartus. Vykdant pataisos programą, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos, laisvalaikio užimtumo ir pozityvaus užimtumo priemonėse, noriai įsitraukė į intervencines programas. Nors nuteistajam vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienas nuteistojo kriminogeninis veiksnys yra statinis – kriminalinė istorija, kurio nuteistasis savo elgesiu pakeisti negali, kiti veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos, yra dinaminiai. Tačiau, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia spręsti, jog jis deda pakankamas pastangas šiems veiksniams pašalinti: nuteistasis įsidarbino, gauna legalias pajamas, bausmės atlikimo metu savarankiškai padengė visus finansinius įsiskolinimus, pataisos namuose nepalaikė jokių ryšių su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, laisvalaikį stengėsi leisti pozityviai, turimas problemas sprendė elgesio korekcijos programose, pataisos įstaigoje nuosekliai laikėsi nustatytos tvarkos, neigiamų nuostatų priežiūros atžvilgiu neišreiškė. Be to, nustatyti ir penki apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; ryšiai; psichoaktyvių medžiagų nevartojimas; emocinė gerovė, kas leidžia teigti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, suvokia privalomumo elgtis tik nenusikalstamai svarbą ir turės realią pagalbą toliau koreguoti savo elgesį.

13. Nors nuteistajam šiuo metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, jam buvo nustatyta žema rizika. Rizika kaip žema buvo vertinta ir 2021 m. vasario 12 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu, tačiau 2021 m. birželio 8 d. buvo fiksuota vidutinė rizika. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, tačiau tai neturėtų būti siejama su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos namuose. Tokį rizikos pokytį lėmė neįvertintos ir nenustatytos objektyvios priežastys, susijusios su nuteistojo nusikalstamo elgesio kriminogeniniais poreikiais. Tokiu būdu, nustačius, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės nebuvo tinkamai įvertintos pataisos procesą vykdančių pareigūnų, teigti, kad nuteistajam nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, nėra pagrindo.

14. Pažymėtina ir tai, kad T. P. elgesys viso bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, ką patvirtina keturių paskatinimų gavimas ir nuobaudų neturėjimas. Be to, nuteistasis bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose. Aukštesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo deklaruojamą poreikį keisti savo gyvenimo būdą. Viso pataisos proceso metu nuteistasis režimo pažeidimų nepadarė, tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ir viso bausmės atlikimo metu kaltę pripažino. Nuteistasis yra orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą, bausmės atlikimo metu buvo stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, siekia atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvados duomenimis T. P. yra racionalus, savimi pasitikintis, sugebantis identifikuoti ir įvardinti pagrindines nusikaltimo priežastis, pats domisi resocializacijos procesu, kas neabejotinai patvirtina, kad T. P. teigiamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.

15. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos sudaro pagrindą manyti, jog T. P. laikysis įstatymų ir nenusikals ir jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui patvirtinti 2021 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1716 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis