Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas J. K. Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskiriant jam galutinę 19 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi J. K. Vuličiaus karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gegužės 3 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo, 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 2 kartą, šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2020 metų rugsėjo mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) profesijos bei mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Atliekant bausmę pataisos namuose savo laisvalaikį stengiasi praleisti pozityviai, nebendrauti su neigiamą įtaką darančiais asmenimis. Šiuo metu nuteistasis išreiškia motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą. Pataisos namuose nebaustas drausmine tvarka už pažeidimus, skatintas du kartus. Nėra stebima, jog siektų socialinės izoliacijos tarp aplinkinių asmenų. Nuteistasis palaiko gan glaudų ryšį su artimaisiais, jaučia jų palaikymą bei paramą. Savęs vertinimas racionalus, savimi pasitikintis. Stebimas išugdytas gebėjimas prisitaikyti naujoje aplinkoje. Jis geba palaikyti pokalbį, išklausyti, yra taktiškas. Būdingas konvencinis bendravimo stilius, manipuliacija bendravime nėra stebima. Nėra linkęs analizuoti savo nusikaltimų, kalba abstrakčiai, tačiau iš esmės geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos nusikalsti: bendravimas su netinkama kompanija, siekis pasipelnyti finansiškai, orientacija daugiau į teigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams asmenims, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Save apibūdina kaip emociškai ramų, nekonfliktišką asmenį. Stebima, jog nuteistasis geba nustatyti problemos šaltinį, suvokia, jog visada yra pasirinkimas. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu domisi savo resocializacijos procesu, intervencinių programų neatsisakė: turimas elgesio problemas sprendė elgesio korekcinės programos užsiėmimų metu. Tikslų siekimo gebėjimai išugdyti gan gerai, juos formuluoja pakankamai realistiškai, geba įvardinti konkrečius veiksmus. Neigiamų nuostatų jam skirtos priežiūros atžvilgiu nereiškia, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, laikytis visuomenei būdingų elgesio normų. Savo vertybių sistemoje reiškia šeimos bei darbo svarbą gyvenime, tai pagrindžia. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo nuo 49 balų (vidutinė) iki 35 balų (žema).

Komisija sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis T. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, egzistuoja įstatyme numatytas formalusis pagrindas lygtiniam paleidimui. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos ir elgesio korekcijos bei psichologinio konsultavimo programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį ir rizikos mažinimą paskatintas du kartus. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, visgi, jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, įgalinančias apręsti apie akivaizdžios pažangos padarymą ir leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad, nors T. P. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo T. P. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 35 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 15 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų sumažinti. Pažymima ir tai, kad nuo prieš tai buvusio 2020 m. kovo 10 d. rizikos vertinimo rizika nusikalsti tesumažėjo tik simboliškai – vos trimis balais, kas nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius irgi negali būti absoliutus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų. Be to, paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (35 balai) dar yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai (41-99 balai pagal OASys vertinimo metodiką).

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad T. P. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši aplinkybė yra asmenį charakterizuojanti teigiamai, tačiau tinkamai elgtis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Tuo labiau, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo paskatintas tik du kartus, kas irgi nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo pažangos.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nėra stebima, kad nuteistasis pateisintų kriminalinei subkultūrai būdingas nuostatas ir jas neigia, gyvena pagal savus įsitikimus, tačiau akcentuotina, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, kas rodo, jog jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Itin svarbu paminėti ir tai, kad iš nuteistojo asmens byloje esančios Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties matyti, kad T. P. J. K. priimant nuosprendį buvo pripažintas bendrininkų grupuotės lyderiu, o tai duoda pagrindą išvadai, kad jis buvo ne eilinis nusikalstamos grupuotės narys. Šių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis turi artimų žmonių ratą, su kuriais palaiko glaudžius ryšius. T. P. nevengia kontakto su kitais nuteistaisiais, nėra atsiribojęs, bendrauja įvairiais lygiais, pasitiki savimi, neigia autoagresyvaus ar suicidinio elgesio patirtį. Visgi jis nėra linkęs analizuoti savo nusikaltimus, kalba apie juos abstrakčiai, tačiau geba atpažinti veiksnius, turėjusius įtakos nusikalsti: bendravimas su netinkama kompanija, siekis pasipelnyti, neigiamų pasekmių minimalizavimas ir orientavimasis tik į teigiamas pasekmes. Praeityje buvo ir smurtinio nusikalstamo elgesio patirties. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P. anksčiau teistas 4 kartus, be to, vengdamas teisinės atsakomybės, net kelis metus slapstėsi nuo teisėsaugos. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, ji neturėtų būti sumenkinama. Taip pat išlieka nuteistojo kriminogeninis veiksnys - ankstesni teistumai ir tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Pažymima ir tai, kad vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. T. P. yra tik pagrindinio išsilavinimo, tačiau mokytis pataisos namuose Suaugusių ir jaunimo mokykloje pradėjo tik nuo 2020 m. rugsėjo mėn., t. y. tik prieš pat klausimo dėl jo lygtinio paleidimo svarstymą. Be to, duomenų apie nuteistojo legalaus darbo stažą iki bausmės atlikimo byloje nėra, taigi jo turima minimali darbinė patirtis bei profesinės kvalifikacijos nebuvimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nuteistasis buvo pateikęs Komisijai G. B. IĮ pažymą, kad perkeltas į (duomenys neskelbtini) namus jis būtų šioje įmonėje įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis, būdamas 42 metų amžiaus, turėjo tik minimalią darbinę patirtį, o pataisos namuose ilgą laiką dirbti taip pat nepageidavo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad G. B. IĮ pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių ir neleidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis, tiek būdamas laisvėje, tiek atlikdamas bausmę, yra orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą ir tai buvo įvertinta kaip apsauginis nusikalstamo elgesio veiksnys. Tokį Socialinio tyrimo išvados teiginį teismas vertina kritiškai, nes šį sunkų nusikaltimą, už kurį dabar atlieka bausmę, T. P. padarė J. K. gyvendamas kartu su drauge bei turėdamas sūnų, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ir tai jo vis tiek nesulaikė nuo sunkaus nusikaltimo padarymo.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis T. P. atlieka bausmę už vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau buvo nuteistas keturis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, siekdamas gyventi geriau. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir padaryto nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes bausmę atlikti jis perkeltas į lengvąją grupę. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra labai didelė (bausmės pabaiga 2024 m. lapkričio 24 d.).

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo T. P. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis T. P. vis dar neatitinka vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, būtent todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 7 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.