Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau Komisija) 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. P. nuteistas J. K. V. karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskiriant jam galutinę 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartimi J. K. V. karūnos teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. lapkričio 18 d.) – 4 metai 6 dienos.

3. Komisija 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą Nr. 357-257, kuriuo nutarė T. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. mokosi Alytaus pataisos namuose profesinio rengimo mokykloje šaltkalvio profesijos bei mokosi 11 klasėje. Bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, skatintas du kartus. Taip pat nuteistasis palaiko glaudų ryšį su artimaisiais, jaučia jų palaikymą bei paramą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 35 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą dėl nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nuteistojo T. P. pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nuteistasis skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, T. P. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino T. P. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo ir jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, mokėsi, siekia įgyti specialybę. Teigiamai T. P. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra du kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Teisėjų kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis T. P. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu T. P. jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog išskiriamas T. P. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni teistumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis veiksnys nustatytas vertinant tiek T. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo nuteistasis savo skunde, apylinkės teismas vertindamas T. P. asmenybę, pagrįstai atsižvelgė ir į jo ankstesnius teistumus bei taikytas bausmės atlikimo formas. Nors iš tiesų ankstesni T. P. teistumai yra išnykęs, tačiau visgi jie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus T. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju jau nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

10. T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėja. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis iš esmės geba atpažinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos nusikalsti, tačiau nėra linkęs analizuoti savo nusikaltimų, apie juos kalba abstrakčiai. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nors aplinkybės, susijusios su veikos, už kurios padarymą T. P. šiuo metu atlieka laisvės bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

11. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, T. P. nustatoma žema – 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 49 balų, o nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 3 balais. Visgi, pažymėtina, kad iš 35 nustatytų svertinių balų 20 yra statiniai, o 15 balų dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus T. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima (tėvais, sugyventine), gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir kiti artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama darbinė motyvacija, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. P. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.