Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rivona“ ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 nusprendė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018‑05‑11 nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Reikalavimas, kad ieškovė pagrįstų atsakovo gautų lėšų kilmę, pagrindus, kuriais buvo vykdomi atitinkami mokėjimai, reiškia iš esmės reikalavimą įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių ieškovė objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica). Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, nurodė, kad atsakovui tenka procesinė pareiga įrodinėti faktines aplinkybes, susijusias su komercinio tarpininkavimo veiklos vykdymu. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo padarytos, teismui nesiėmus procesinių veiksmų, kurie turėjo būti atlikti iki prieinant prie tokių išvadų, todėl jos negali būti laikomos pagrįstomis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Teisėjų kolegija apibendrindama nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino ieškovės pareigos įrodinėti ir nepasiūlė jam pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, pagrįsti, be to, netinkamai paskirstė aplinkybių, susijusių su komercinio tarpininkavimo veiklos vykdymu, įrodinėjimo naštą. Teisėjų kolegija papildomai atkreipė dėmesį į teismo pareigą kvalifikuoti teisinį ieškinio pagrindą, kitaip tariant, ginčo materialųjį teisinį santykį. Nurodė, kad darbuotojo materialinė atsakomybė bendriausia prasme atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo darbuotojas padaro darbdaviui žalą, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (Darbo kodekso 245 ir 253 straipsniai), o deliktinei civilinei atsakomybei pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį atsirasti yra būtinas specialus deliktas, t. y. komercinės paslapties atskleidimas ir (ar) panaudojimas. Pažymėjo, kad darbdavio komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) panaudojimo veiksmai taip pat sudaro darbo pareigų pažeidimo sudėtį, tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog darbuotojo atsakomybė atskleidus komercinę paslaptį atsiranda pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Vadinasi, esminis aspektas, pagal kurį atskirtinas darbuotojo atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas, yra darbdavio įrodinėjamo teisės pažeidimo pobūdis: darbuotojas atsako pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį, jeigu darbdavio patirtos žalos atsiradimo pagrindas yra darbuotojo atlikti komercinės paslapties atskleidimo ir (ar) panaudojimo veiksmai, o kitais netinkamo darbo pareigų vykdymo, sukėlusio darbdaviui žalą, atvejais darbuotojas atsako bendrais pagrindais, t. y. pagal Darbo kodekso normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę

5. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, ieškovė UAB „Rivona“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. P. Ieškovės UAB „Rivona“ naudai 70 452,69 Eur žalos atlyginimą.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2004-02-05 sudarytos darbo sutarties (toliau – Darbo sutartis) pagrindu atsakovas D. P. nuo 2004-02-05 iki 2012-03-21 dirbo ieškovės UAB „Rivona“ vadybininku. Atsakovas su Bendrove buvo pasirašęs Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartį bei pasirašytinai supažindintas su Bendrovės Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, o taip pat su Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo taisyklėmis. Atsakovas buvo atsakingas už jam direktoriaus įsakymu priskirtų prekių grupių asortimento formavimą, prekių įsigijimą, tiekėjų paieškas, pirkimo sandorių geriausiomis Bendrovei sąlygomis su tiekėjais sudarymą, derybas dėl įsigyjamų prekių kainų ir pan. Vykdydamas vadybininko pareigas, Atsakovas disponavo žiniomis, kurios yra Bendrovės komercinė paslaptis, įskaitant informaciją apie esminius Bendrovės įsigyjamų prekių kainų formavimo principus, reikalingus derybose su tiekėjais: prekių specifikacijas, sezoniškumą, informaciją, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidas, nuolaidų dydžius, apmokėjimo terminus ir sąlygas, mokėjimų atidėjimų galimybes, informaciją apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainas ir sąlygas, informaciją kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti Bendrovės sandoriai dėl analogiškų ar panašių prekių, informaciją apie minimalius prekių užsakymo kiekius, užsakomų prekių kiekių įtaką kainai ir kitą informaciją, sudarančią Bendrovės komercinę paslaptį, kuri leido vadybininkui priimti sprendimus derantis su prekių tiekėjais.

2012 m. kovo mėnesį Ieškovei kilo įtarimų, kad Bendrovės tiekėjai, esantys Kinijoje, vadybininkui D. P. neteisėtai perveda lėšas į D. P. asmeninę banko sąskaitą, dėl to Bendrovės su atitinkamais Kinijos tiekėjais sudaromi sandoriai Bendrovei tikėtinai nenaudingi ir Bendrovė patyrė žalos. 2012-03-20 Ieškovė su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą. 2012-05-24 D. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko D. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2004-02-11 iki 2012-03-21 (toliau – Mokestinis tyrimas). Mokestinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad į Atsakovo asmeninę banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. iš užsienio fizinių ir juridinių asmenų buvo pervesta 391 470,59 Lt. t.y. 113 377,72 Eur.

Dalį D. P. gautų pajamų, aptartų Mokestinio tyrimo išvadoje, o konkrečiai - 70452,69 Eur Atsakovas, dirbdamas Ieškovės vadybininku, į asmeninę banko sąskaitą gavo iš Ieškovės tiekėjų (tiekėjų sąrašas atsispindi UAB „Rivona“ 2019-02-11 pažymoje Nr. S-10572 apie UAB „Rivona“ Kinijos tiekėjus 2006-2011 metų laikotarpiu, sandorių, kuriuos inicijavo D. P., atžvilgiu, kurioje fiksuoti D. P. inicijuoti UAB „Rivona“ sandoriai, nurodant tiekėjų pavadinimus, sąskaitų sumas, datas bei UAB „Rivona“ apmokėjimų datas). Atsakovui į asmeninę banko sąskaitą pinigus pervedinėjo iš viso dešimt Ieškovės Tiekėjų. Su visais šiais tiekėjais UAB „Rivona“ vardu Atsakovas, kaip UAB „Rivona“ vadybininkas, yra inicijavęs 59 prekių pirkimo sandorius. 70452,69 Eur iš savo darbdavio tiekėjų Atsakovas į savo asmeninę banko sąskaitą gavo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. metų pabaigos, t.y. dirbdamas UAB „Rivona“ vadybininku bei su tais pačiais tiekėjais sudarinėdamas minėtus 59 sandorius UAB „Rivona“ vardu.

Chronologine tvarka sugretinus Ieškovės sudarytų prekių įsigijimo sandorius, kuriuos inicijavo Atsakovas (įskaitant derybas dėl prekių kainos), dirbdamas Ieškovės vadybininku bei iš tų pačių Tiekėjų Atsakovo gautas pinigines lėšas, akivaizdžios sąsajos tarp šių sandorių ir Atsakovo gautų lėšų: i) pingines lėšas Atsakovas gavo iš tų pačių Kinijos įmonių, su kuriomis UAB „Rivona“ sudarė prekių pirkimo sutartis; ii) Atsakovo lėšų iš konkretaus tiekėjo gavimo data yra dviejų savaičių intervale iki arba nuo Atsakovės atsiskaitymo tam pačiam tiekėjui pagal išankstines sąskaitas faktūras datos; iii) Atsakovo gautos lėšos atitinka nuo 2 iki 11 procentų UAB „Rivona“ sandorių verčių, o gautų lėšų procentinė išraiška iš tų pačių Tiekėjų kartojasi (pvz. iš įmonės N. Y. Electric Appliance D. P. gaudavo apytiksliai 8,5 proc. nuo sandorio vertės; iš UmeDisc Ltd – apytiksliai 10,5 proc., iš Ningbo Xinyang Electric Co Ltd – 4,97 proc. ir t.t.); iv) Atsakovo gautų pajamų suma proporcinga sudarytų sandorių vertėms: kuo daugiau ir didesnės vertės su konkrečiu tiekėju Ieškovės vardu sudarytų sandorių, tuo didesnės iš šio tiekėjos gautos Atsakovo pajamas (pvz. daugiausiai pajamų Atsakovas gavo iš Ningbo Yinzhou Foreign Trade, nes būtent su šia įmone UAB „Rivona“ sudarė daugiausiai ir didžiausios vertės prekių įsigijimo sandorių).

Ikiteisminiame tyrime Atsakovui buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tačiau ikiteisminis tyrimas Atsakovo atžvilgiu 2015-12-08 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą Ieškovė su pareiškimu dėl žalos priteisimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau pastarajai neatnaujinus termino kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją Ieškovė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, prašydamas iš D. P. priteisti 113 377,72 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2018-05-11 nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-29 sprendimą bei bylą iš naujo buvo perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, Ieškovė prašo priteisti turtinę žalą 70452,69 Eur apimtyje, nes tokią pinigų sumą Atsakovas gavo būtent iš Ieškovės Tiekėjų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas atskleidė ir pasinaudojo Bendrovės komercine paslaptimi, jam atsakomybė kyla CK 1.116 str. pagrindu. Atsakovas buvo atsakingas už jam direktoriaus įsakymu priskirtų prekių grupių asortimento formavimą, prekių įsigijimą, tiekėjų paieškas, pirkimo sandorių geriausiomis Bendrovei sąlygomis su tiekėjais sudarymą, derybas dėl įsigyjamų prekių kainų ir pan. Vykdydamas vadybininko pareigas, Atsakovas disponavo žiniomis, kurios yra Bendrovės komercinė paslaptis, įskaitant informaciją apie esminius Bendrovės įsigyjamų prekių kainų formavimo principus, reikalingus derybose su tiekėjais: prekių specifikacijas, sezoniškumą, informaciją, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidas, nuolaidų dydžius, apmokėjimo terminus ir sąlygas, mokėjimų atidėjimų galimybes, informaciją apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainas ir sąlygas, informaciją kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti Bendrovės sandoriai dėl analogiškų ar panašių prekių, informaciją apie minimalius prekių užsakymo kiekius, užsakomų prekių kiekių įtaką kainai ir kitą informaciją, sudarančią Bendrovės komercinę paslaptį, kuri leido vadybininkui priimti sprendimus derantis su prekių tiekėjais.

Atsakovas 2006-06-01 Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartimi (toliau – Sutartis) įsipareigojo saugoti patikėtas komercines bei technologines paslaptis (informaciją) ir neatskleisti jų Bendrovės Komercinių ir technologinių sutarčių saugojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Šalys šia sutartimi patvirtino, kad grindžia savo santykius pasitikėjimo pagrindu ir pripažįsta, kad D. P. patikėta informacija apima vertingas Bendrovės veiklos paslaptis, kurios yra išskirtinė Bendrovės nuosavybė. Sutartimi Atsakovas prisiėmė pareigą neatskleisti patikėtos Bendrovės veiklos paslapties, kurią galima naudoti tik tiesioginiam darbui Taisyklėse nustatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo laikyti informaciją paslaptyje ir nenaudoti informacijos su Bendrove nesusijusiu tikslu (Sutarties 3.2.1. punktas); naudoti ir atskleisti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek tai reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti ar pavestai užduočiai atlikti (Sutarties 3.2.2. punktas). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo atlyginti Bendrovei žalą, padarytą dėl informacijos atskleidimo. 2006-06-01 Atsakovas buvo supažindintas su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, kuris be kita ko apima rinkos strategiją, jos tyrimo būdus, finansinius – ekonominius rodiklius, kainų politikos strategiją, taktiką, kainų nustatymo skaičiuoklę, nuolaidų lygius, pasiūlymus dėl derybų su užsienio partneriais bei jų eigą (3 punktas); verslo planus, prekių pirkimo vietas, žinias apie prekių pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašus bei informaciją apie juos, žinias apie visų bet kokių sutarčių pasirašymą ir jose išdėstytas sąlygas, žinias apie sutarčių vykdymą (5 punktas) ir kitos komercinės paslaptys, išvardytos komercinių paslapčių sąraše. Šių žinių Atsakovas įsipareigojo neatskleisti ir nenaudoti su Bendrove nesusijusiu tikslu. 2006-06-01 Atsakovas buvo supažindintas su Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis.

Atsakovo turėtos žinios yra laikomos Ieškovo komercine paslaptimi: t.y. esminiai kainų formavimo principai, reikalingi derybose su tiekėjais: prekių specifikacija, sezoniškumas, prekių kiekiai, apmokėjimo terminai, privalomi sertifikatai, transportavimo kainos ir sąlygos, anksčiau buvusių pirkimų kainos, minimalūs prekių užsakymo kiekiai, užsakomų prekių kiekių įtaka kainai, ir kiti rodikliai, kurie leido vadybininkui priimti sprendimus dėl prekių kainų, taip pat duomenys apie Ieškovės Tiekėjus. Ieškovės komercinių paslapčių sąrašo 5 dalyje Ieškovės komercine paslaptimi įvardinta prekių/paslaugų pirkimo vietos, žinias apie atsargų ir prekių/paslaugų pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašai bei informacija. Iš esmės ši informacija atitinka informaciją apie prekių specifikacijas, sezoniškumą, informaciją, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidas, nuolaidų dydžius, apmokėjimo terminus ir sąlygas, mokėjimų atidėjimų galimybes, informaciją apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainas ir sąlygas, informaciją kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti Bendrovės sandoriai dėl analogiškų ar panašių prekių, informaciją apie minimalius prekių užsakymo kiekius, užsakomų prekių kiekių įtaką kainai ir kitą informaciją, kuri leido vadybininkui priimti sprendimus derantis su prekių tiekėjais.

Duomenys apie Ieškovės Tiekėjus, atsižvelgiant į nedidelę rinką Lietuvoje, turi Bendrovei didelę komercinę vertę ir atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, o Ieškovas savo vidiniais aktais bei sutartimis ėmėsi visų priemonių, siekdamas išsaugoti tokios informacijos slaptumą. Ieškovės komercinių paslapčių sąrašo 5 dalyje Ieškovės komercine paslaptimi įvardinta prekių/paslaugų pirkimo vietos, žinias apie atsargų ir prekių/paslaugų pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašai bei informacija. Atsakovas su šiuo sąrašu buvo supažindintas. Atsakovas Ieškovės tiekėjus žinojo tik dėl savo vykdomų darbinių funkcijų. Informacija kokias prekes, kokiais kiekiais ir kokiomis konkrečiomis kainomis tiekiamos Ieškovei, taip pat kiti duomenys apie Ieškovės Tiekėjus nėra viešai prieinama ir atitinka Ieškovės komercinę paslaptį.

Eidamas vadybininko pareigas, Atsakovas buvo atsakingas už pilną dokumentų paruošimą, sertifikatų išėmimą, prekių kodų pagal kombinuotąją prekių nomenklatūrą nustatymą ir įvedimą į prekių korteles, prekių asortimento formavimą, kainų kortelių suvedimą, perkainavimą, planogramų sudarymą, prekių realizavimą (atidavimą į rinką) ir ženklinimą buitinės technikos srityje (elektros prekės, prietaisai, foto prekės, darbo įrankiai, statybinės, santechninės medžiagos, baldai bei ūkio prekės, audio ir video laikmenos bei jų aksesuarai), o nuo 2010 m. lapkričio mėnesio – žaislų, buitinės technikos, proginės atributikos, vaikų baldų ir loterijos srityse.

Pagal Vadybininko pareiginius nuostatus (toliau – Pareiginiai nuostatai) D. P. privalėjo tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informaciją apie atliekamus darbus, kontroliuoti komercinių sąlygų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertinti galimą riziką (Pareiginių nuostatų 1.4. punktas); siekti didinti produkcijos realizavimą, prekių kokybę bei konkurencingumą, ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialinius, finansinius ir darbo išteklius (Pareiginių nuostatų 1.6. punktas); užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingą informaciją ryšiams plėsti (Pareiginių nuostatų 1.7. punktas); užtikrinti, kad augtų prekių pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumą (Pareiginių nuostatų 1.8. punktas). Pareiginių nuostatų pagrindu D. P. turėjo teisę pasirašyti ir vizuoti dokumentus, susijusius su jo kompetencija, pvz. inicijuoti sandorius su tiekėjais, nustatyti sandorių kainą naudodamasis Bendrovės informacija, o taip pat pranešti tiesioginiam vadovui apie visus einant savo pareigas pastebėtus komercinės veiklos trūkumus.

Atsižvelgiant į Bendrovės vidaus aktų nustatytas D. P. teises ir pareigas bei atsakomybės apimtis apibendrino, kad Atsakovas buvo atsakingas už jam direktoriaus įsakymu priskirtų prekių grupes ir su jomis susijusių dokumentų parengimą: nustatytos srities prekių asortimento formavimą, įsigijimą, realizavimą, kainodarą, bendravimą ir sandorių sudarymą su Tiekėjais Bendrovei palankiausiomis sąlygomis. Šių funkcijų vykdymas privalėjo būti atliekamas Bendrovės siekiamais tikslais ir interesais.

Atsakovas, dirbdamas Bendrovėje, iš Bendrovės Tiekėjų į savo asmeninę sąskaitą gavo 70452,69 Eur. Situacija, kuomet įmonės vadybininkas gauna pinigines lėšas iš savo darbdavio Tiekėjų į savo asmeninę sąskaitą, disponuodamas informacija, kuri yra darbdavio komercinė paslaptis atitinka tiek komercinės paslapties atskleidimo, tiek panaudojimo sudėtį. Net ir laikant, kad iš Ieškovės Tiekėjų gautos sumos yra už komercinį tarpininkavimą, nesusijusį su Ieškovės sandoriais, akivaizdi išvada, jog tuomet Atsakovas tarpininkavo sandoriuose tarp Ieškovės tiekėjų ir nežinomų trečiųjų asmenų, turėdamas savo žinioje duomenis apie šiuos Tiekėjus, laikomus komercine paslaptimi. Akivaizdu, kad Atsakovas, žinodamas aukščiau aptartą Ieškovės komercinę paslaptį, susijusią su Ieškovės Tiekėjais, Ieškovės sąskaita buvo įgijęs akivaizdų tarpininkavimo – derybinį pranašumą, todėl, vykdydamas tokius tarpininkavimo sandorius ne tik neteisėtai naudojosi komercine paslaptimi, bet ir atskleidė ją tretiesiems asmenims, kurių interesais veikė. Disponuodamas informacija, kurią Atsakovas žinojo tik dėl savo vykdomų darbinių funkcijų, Atsakovas ja naudojosi su Bendrove nesusijusias tikslais, tarpininkavimo procese neišvengiamai atskleisdamas pastarąją informaciją tretiesiems asmenims, o tuo pačiu šia informacija neteisėtai pasinaudodamas savo asmeninės finansinės naudos siekimui.

Aptartais veiksmais Atsakovas pažeidė Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus komercinę paslaptį naudoti tik tiesioginiam darbui ir nenaudoti informacijos su Bendrove nesusijusiu tikslu; naudoti ir atskleisti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek tai reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti ar pavestai užduočiai atlikti. Šie veiksmai atitinka CK 1.116 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas neteisėtų veikų sudėtis – komercinės paslapties atskleidimą ir panaudojimą. Tai, kad Atsakovas, gaudamas pinigus iš Ieškovės Tiekėjų nuolat veikė Bendrovės interesų ir asmeninės naudos gavimo konflikte rodo ne tik tai, kad jis savo asmeniniais finansiniais tikslais naudojosi Bendrovės komercine paslaptimi, bet ir tai, kad Atsakovas veikė žinodamas savo pareigas pagal Bendrovės komercinių paslapčių vidinius aktus, šias pareigas tendencingai pažeidinėjo, veikė tikslingai ir buvo nesąžiningas.

Atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų, pasinaudodamas Bendrovės komercine paslaptimi bei ją atskleisdamas gavo naudą, t.y. 70452,69 Eur pajamų iš Ieškovės Tiekėjų, todėl iš pažeidimo gauta nauda yra nepagrįstas Atsakovo praturtėjimas. Pastarasis teiginys atitinka Kasacinio teismo praktiką bei išaiškinimus, pateiktus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016. Šioje nutartyje LAT, aiškindamas CK 1.116 straipsnio 3 dalies taikymo klausimus, nurodė, kad pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu ir už tokių pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo. Pagal pastarąjį išaiškinimą iš pažeidimo gauta nauda yra laikoma nepagrįstu praturtėjimu ir turi būti priteista iš Atsakovo.

Šiuo atveju, kai itin sudėtinga įrodyti kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda atitinka nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, tačiau kuomet akivaizdus pažeidėjo praturtėjimas iš pasinaudojimo komercine paslaptimi, šiuolaikinė civilinė teisė, tam kad gautos naudos priteisimas netaptų apsunkintas arba apskritai neįmanomas situaciją sprendžia naudojant restitucinių nuostolių institutą (angl. restitutionary damages), kuomet priteistinų restitucinių nuostolių dydis nesiejamas su nukentėjusiojo asmens patirtos žalos faktu ar dydžiu. Tokių nuostolių tikslas – į pirminę padėtį grąžinti pažeidėją, iš jo nukentėjusiam asmeniui priteisiant tai, ką jis gavo iš neteisėtų veiksmų. Pažeidėjo gautos naudos priteisimas nukentėjusiam asmeniui grindžiamas principu, kad pažeidėjui neturi būti paliekama iš pažeidimo gauta nauda.

Pagal CK 1.116 straipsnio 3 d. nuostatas, pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, o CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už tokių pajamų grąžinimą atsako jas gavęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Pagal pastarąjį LAT išaiškinimą, žala, taip kaip ji apibrėžta CK 1.116 straipsnio 3 dalyje, ginčo atveju turi būti vertinama kaip Ieškovės nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo sąlygų įrodinėti nereikia. Šios normos prasme Atsakovo gauta nauda kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas, todėl privalo būti grąžinama nukentėjusiam nuo pažeidimo asmeniui.

Atsakovas teigė už komercinį tarpininkavimą gavęs komisinius, kurie priklausomai nuo užsakymo svyruodavo nuo 1 iki 15 procentų: į asmeninę sąskaitą gautos 113 377, 72 Eur pajamos yra komisiniai, gauti iš komercinio tarpininkavimo tarp pirkėjų – tiekėjų. Pasak Atsakovo, sutarčių tarp jo ir tiekėjų nėra sudaryta, o jeigu ir buvo, jis jų nėra išsaugojęs. Atsakovo pajamos, gautos iš užsienio, įskaitant pajamas iš Kinijos UAB „Rivona“ tiekėjų buvo deklaruotos kaip kitos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus Atsakovo žodinius paaiškinimus, patvirtinančių, kad Atsakovas būtų vertęsis tarpininkavimo veikla: nėra jokių sutarčių, patvirtinančių tarpininkavimą, o Atsakovui pervestų į asmeninę sąskaitą pavedimo paskirtyje tėra nurodyta – MT103.

Į bylą yra pateikta Mokestinio tyrimo išvada, kurioje D. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas mokestinių prievolių kontekste, atliekant D. P. laikotarpio nuo 2004-02-11 iki 2012-03-21 pajamų ir išlaidų analizę. Pažymėjo, kad mokesčių inspekcija fiksavo duomenis, kurie nustatyti iš DNB banko pateiktos informacijos. Šie duomenys atspindėjo D. P. sąskaitos įplaukų sumas ir pavedimų paskirtį, kuri, pavedimų, atliktų UAB „Rivona“ tiekėjų atveju visuomet buvo ta pati – MT103. Mokestinio tyrimo išvadoje, analizuojant iš užsienio fizinių ir juridinių asmenų gautas lėšas, buvo nurodyta, kad D. P. pateikė 2013-12-19 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pavedimai iš užsienio fizinių ir juridinių asmenų yra komisiniai, gauti iš veiklos, nesusijusios su darbiniais santykiais, o iš komercinio tarpininkavimo tarp pirkėjų – tiekėjų visame pasaulyje ir tiekėjų – pirkėjų Azijoje ne darbo metu. Pabrėžiame, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta specialisto išvadą rengusi VMI specialistė (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, b. l. 96-97), kuri nurodė, kad „D. P. paaiškinimų teiginiai nepatvirtinti sutartimis, užsienio asmenų paaiškinimais <...>; nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog iš užsienio asmenų pervestos piniginės lėšos, gautos į jo sąskaitą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)banke, buvo Atsakovo pajamos už komercinį tarpininkavimą“.

Prie šių paaiškinimų yra pridedama UAB „Rivona“ sandorių su tiekėjais ir D. P. gautų lėšų sugretinimo lentelė. Lentelės duomenų šaltiniai yra šie: D. P. lėšų, gautų iš UAB "Rivona" tiekėjų duomenys yra Mokestinio tyrimo išvadoje, kurioje detalizuotas D. P. atžvilgiu atliktas mokestinis tyrimas. Į bylą yra pateiktos lentelėje išvardytos išankstinės sąskaitos - faktūros, iš kurių matyti UAB „Rivona“ prekių iš tiekėjų užsakymų ir apmokėjimų už prekes datos, kiekiai, kainos bei tai, kad visų šių sandorių UAB „Rivona“ vardu iniciatorius ir yra D. P. (ant visų išankstinių sąskaitų yra įrašytas D. P. vardas). Taip pat į bylą yra pateikta UAB "Rivona" pirkimo operacijų ataskaita Nr. 2061/S111, kurioje fiksuotos atsiskaitymo už prekes pagal išankstines sąskaitas faktūras operacijų datos ir sumos. Visi šie duomenys yra susisteminti UAB „Rivona“ 2019-02-11 pažymoje Nr. S-10572 apie UAB „Rivona“ Kinijos tiekėjus 2006-2011 metų laikotarpiu, sandorių, kuriuos inicijavo D. P., atžvilgiu.

Dalį aukščiau aptartų pajamų , o konkrečiai - 70452,69 Eur D. P. į asmeninę banko sąskaitą gavo iš UAB „Rivona“ tiekėjų. Atsakovui į asmeninę sąskaitą piniginius pavedimus darė iš viso dešimt UAB „Rivona“ tiekėjų. Su visais šiais tiekėjais UAB „Rivona“ vardu D. P., dirbdamas UAB „Rivona“ vadybininku, yra inicijavęs 59 prekių pirkimo sandorius. Visas aptariamas lėšas, t.y. 70452,69 Eur iš savo darbdavio tiekėjų D. P. į savo asmeninę sąskaitą gavo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. metų pabaigos, t.y. dirbdamas UAB „Rivona“ vadybininku bei su tais pačiais tiekėjais sudarinėdamas minėtus 59 sandorius UAB „Rivona“ vardu.

Chronologine tvarka sugretinus Ieškovės sudarytų prekių įsigijimo sandorius, kuriuos inicijavo Atsakovas, dirbdamas Ieškovės vadybininku bei iš tų pačių Tiekėjų Atsakovo gautas pinigines lėšas, matyti, kad pvz.:

- UAB „Rivona“ perka iš įmonės N. Y. Electric Appliance prekes (sandorio iniciatorius yra D. P.). 2010 m. rugpjūčio 8 d. tiekėjas N. Y. Electric Appliance išrašo Bendrovei išankstinę sąskaitą 8690,00 USD sumai. UAB „Rivona“ šią sąskaitą apmoka 2010 m. rugsėjo 28 d., o praėjus D. P. apytiksliai dviem savaitėms, t.y. 2010 m. spalio 12 d. D. P. iš N. Y. Electric Appliance į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 737,00 USD, kas sudaro 8,48 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės, (t.y. nuo 8690,00 USD). Analogiška situacija įvyksta su sekančiu sandoriu: UAB „Rivona“ perka iš įmonės N. Y. Electric Appliance prekes pagal 2011 m. kovo 3 d. išankstinę sąskaitą už 34 886,00 USD; apmokėjimą pagal šią sąskaitą UAB „Rivona“ įvykdo 2011 m. rugsėjo 21 d., o 2011 m. rugsėjo 23 d. D. P. iš N. Y. Electric Appliance į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 2967,54 USD, kas sudaro 8,51 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės (t.y. nuo 34 886,00 USD). Atkreipė dėmesį, kad abiejų pirkimo sandorių su N. Y. Electric Appliance atvejais Atsakovas gauna tokį patį procentą.

- UAB „Rivona“ perka iš įmonės UmeDisc Ltd prekes (sandorio iniciatorius yra D. P.). 2010 m. balandžio 20 d. tiekėjas UmeDisc Ltd išrašo Bendrovei išankstinę sąskaitą 72 541,34 USD sumai. UAB „Rivona“ šią sąskaitą apmoka 2010 m. liepos 29 d., o praėjus D. P. apytiksliai savaitei, t.y. 2010 m. rugpjūčio 6 d. D. P. iš UmeDisc Ltd į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 7764,34 USD, kas sudaro 10,7 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės, (t.y. nuo 72 541,34 USD). Analogiška situacija įvyksta ir su sekančiu sandoriu: UAB „Rivona“ perka iš tos pačios įmonės UmeDisc Ltd prekes pagal 2011 m. gegužės 30 d. išankstinę sąskaitą už 29 374,91 USD; apmokėjimą pagal šią sąskaitą UAB „Rivona“ įvykdo 2011 m. rugsėjo 29 d., o 2011 m. spalio 14 d. D. P. iš UmeDisc Ltd į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 3127,31 USD, kas sudaro 10,65 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės (t.y. nuo 29 374,91 USD). Atkreipė dėmesį, kad abiejų pirkimo sandorių su UmeDisc Ltd atvejais Atsakovas gauna tokį patį procentą.

Taigi, sugretinus Ieškovės sudarytų prekių įsigijimo sandorius, kuriuos inicijavo Atsakovas, dirbdamas Ieškovės vadybininku bei iš tų pačių Tiekėjų Atsakovo gautas pinigines lėšas, galima įžvelgti akivaizdžias sąsajas: 1. Atsakovo lėšų gavimo data svyruoja dviejų savaičių intervale iki arba nuo atsiskaitymo pagal išankstines sąskaitas faktūras datos; pinginės lėšas D. P. gavo iš tų pačių Kinijos įmonių, su kuriomis UAB „Rivona“ sudarė prekių pirkimo sutartis; D. P. gautos lėšos atitinka nuo 2 iki 11 procentų Rivonos sandorių verčių (primename, kad pats D. P. teigė, jog už komercinį tarpininkavimą gaudavo komisinius, kurie priklausomai nuo užsakymo svyruodavo nuo 1 iki 15 procentų); Kartojasi D. P. gautų lėšų procentinė išraiška (siejant juos su konkrečiais sandoriais) iš konkrečių tiekėjų (pvz. matyti, kad pvz. iš įmonės N. Y. Electric Appliance D. P. gaudavo apytiksliai 8,5 proc. nuo sandorio vertės; iš UmeDisc Ltd – apytiksliai 10,5 proc., iš Ningbo Xinyang Electric Co Ltd – 4,97 proc. ir t.t.).

Apibendrinant bei remiantis CK 1.116 straipsnio 3 d. nuostata, Atsakovo gautos 70452,69 Eur pajamos yra pajamos gautos neteisėtai naudojant (o taip pat atskleidžiant) Bendrovės komercinę paslaptį ir šios pajamos yra Atsakovo nepagrįstas praturtėjimas, todėl 70452,69 Eur turi būti priteistos Ieškovei, kaip Ieškovės nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs asmuo iš to neteisėtai gavo pajamų.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Priežastinis ryšys vertinamas atsižvelgiant į tai, kad Atsakovo gauta nauda yra Ieškovo žala: Atsakovas gavo naudos, nes Bendrovės komercine paslaptimi naudojosi savo asmeninių finansinių tikslų siekimui.

Atsakovo veiksmai, naudojantis Bendrovės komercine paslaptimi pasireiškė tyčia (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), nes Atsakovas žinojo, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį (buvo pasirašęs komercinių paslapčių saugojimo sutartį bei susipažinęs su komercinių paslapčių saugojimo tvarka bei sąrašu). Atsakovas, gaudamas pinigus iš Ieškovės Tiekėjų nuolat veikė Bendrovės interesų ir asmeninės naudos gavimo konflikte, nes jis savo asmeniniais finansiniais tikslais naudojosi Bendrovės komercine paslaptimi ir veikė žinodamas savo pareigas pagal Bendrovės komercinių paslapčių vidinius aktus, šias pareigas tendencingai pažeidinėjo, veikė tikslingai ir buvo nesąžiningas.

6. Atsakovas D. P. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad teisinėje reglamentacijoje aiškiai nurodyta tai, kad darbuotojui kyla pareiga atlyginti padarytus nuostolius tik tada, kai pažeidžiant darbo sutartį atskleidžiama komercinė paslaptis ir to pagrindu kyla civilinė atsakomybė. Patikslintame ieškinyje ieškovas nuolat kartoja tai, kad atsakovas pažeidė darbo sutartį ir atskleidė komercinę paslaptį, ja pasinaudojo, tačiau nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, konkrečių neteisėtų veiksmų, suponuojančių pagrindą išvadai, kad komercinė paslaptis buvo atskleista, ja pasinaudota ir perduota tretiesiems asmenims. Iš to seka, kad atsakovui nekyla pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei, ieškovo reikalavimas nepagrįstas.

Pažymėjo, kad neteisėtų veiksmų ir jų padarinių (žalos) priežastinis ryšys gali būti konstatuojamas tik jei priežastis (neteisėti veiksmai) nėra pernelyg nutolusi nuo padarinių (žalos). Ar žalos priežastis teisiškai reikšminga (ne pernelyg nutolusi), gali būti vertinama pagal tokius kriterijus: taikomos teisės normos tikslas; skolininko pareigos vykdymo intensyvumas (t. y. reikalavimo vykdyti prievolę primygtinumas, privalomumo laipsnis, inter alia, galimybė pritaikyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes); skolininko galimybės numatyti padarinius, kurie gali apimti visų rūšių žalą; padarinių pobūdis (tiesioginiai ar netiesioginiai); jų artumas (erdvės, laiko atžvilgiu) neteisėtiems veiksmams; sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų laikymasis. Turi būti įvertinta, ar konfidencialumo susitarimas šalių buvo diskutuotas ir aptartas sudarant sutartį, ar ši sutarties sąlyga nėra siurprizinė, kad jos vykdymas prisiimtas kaip savanoriškas sutartinis įsipareigojimas. Tai gali rodyti, kad reikalavimai išsaugoti informaciją darbuotojui iš anksto žinomi, o šios pareigos nesilaikymo padarinius galima aiškiai numatyti.

Byloje ieškovas nepateikia duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ėmėsi veiksmų pervilioti iš ieškovo klientus, perdavė ieškovo tiekėjams, tretiesiems asmenims ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bei pats ja pasinaudojo, todėl patikslinto ieškinio 32 dalies turinys, teigiantis, jog atsakovas savo asmeniniais tikslais naudojosi bendrovės komercine paslaptimi, nepagrįstas ir neįrodytas. Byloje nėra jokių duomenų, kokiu būdu ir kokia apimtimi tretieji asmenys disponavo informacija, sudarančia ieškovo komercinės paslapties turinį. Todėl patikslinto ieškinio 29 dalies turinys, teigiantis, jog “situacija, kuomet įmonės vadybininkas gauna pinigines lėšas iš savo darbdavio Tiekėjų į savo asmeninę sąskaitą, disponuodamas informacija, kuri yra darbdavio komercinė paslaptis atitinka tiek komercinės paslapties atskleidimo, tiek panaudojimo sudėtį. Net ir laikant, kad iš Ieškovės Tiekėjų gautos sumos yra už komercinį tarpininkavimą, nesusijusį su Ieškovės sandoriais, akivaizdi išvada, jog tuomet Atsakovas tarpininkavo sandoriuose tarp Ieškovės tiekėjų ir nežinomų trečiųjų asmenų, turėdamas savo žinioje duomenis apie šiuos Tiekėjus, laikomus komercine paslaptimi. Akivaizdu, kad Atsakovas, žinodamas aukščiau aptartą Ieškovės komercinę paslaptį, susijusią su Ieškovės Tiekėjais, Ieškovės sąskaita buvo įgijęs akivaizdų tarpininkavimo – derybinį pranašumą, todėl, vykdydamas tokius tarpininkavimo sandorius ne tik neteisėtai naudojosi komercine paslaptimi, bet ir atskleidė ją tretiesiems asmenims, kurių interesais veikė. Disponuodamas informacija, kurią Atsakovas žinojo tik dėl savo vykdomų darbinių funkcijų, Atsakovas ja naudojosi su Bendrove nesusijusias tikslais, tarpininkavimo procese neišvengiamai atskleisdamas pastarąją informaciją tretiesiems asmenims, o tuo pačiu šia informacija neteisėtai pasinaudodamas savo asmeninės finansinės naudos siekimui”, nepagrįstas.

Nepagrįstas ir patikslinto ieškinio 31 dalies turinys, teigiantis, jog “laikant, kad iš Ieškovės Tiekėjų gautos sumos yra už komercinį tarpininkavimą, nesusijusį su Ieškovės sandoriais, akivaizdi išvada, jog tuomet Atsakovas tarpininkavo sandoriuose tarp Ieškovės tiekėjų ir nežinomų trečiųjų asmenų. Tokiu atveju dar akivaizdžiau, jog Atsakovas, žinodamas Ieškovės komercinę paslaptį, susijusią su Ieškovės Tiekėjais (t.y. informaciją apie prekių specifikacijas, sezoniškumą, informaciją, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidas, nuolaidų dydžius, apmokėjimo terminus ir sąlygas, mokėjimų atidėjimų galimybes, informaciją apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainas ir sąlygas, informaciją kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti sandoriai, informaciją apie minimalius prekių užsakymo kiekius, užsakomų prekių kiekių įtaką kainai ir kitą informaciją, sudarančią Bendrovės komercinę paslaptį, kuri leido vadybininkui priimti sprendimus derantis su prekių tiekėjais), Ieškovės sąskaita buvo įgijęs akivaizdų tarpininkavimo – derybinį pranašumą.”

Sutartys su tiekėjais nutrauktos ne dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl paties ieškovo veiksmų, be to atsakovas nebuvo tas asmuo, kuris turi įgaliojimus spręsti su ieškovo ūkine komercine veikla susijusius klausimus, būtent sutarčių nutraukimo su tiekėjais klausimus. Tiekėjai neperėjo pas atsakovą (bendrovę), nes atsakovas įsteigė bendrovę.

Ieškovas nenurodo ir neįvardija atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų:

- neteisėtų veiksmų pasireiškusių tuo, kad atsakovas, kurį su ieškovu siejo konfidencialumo susitarimas (atsakovas buvo įsipareigojęs neatskleisti jam žinomos, ieškovo komercinę paslaptį sudarančios, informacijos), nenutraukęs darbo santykių su ieškovu arba iš karto po darbo santykių nutraukimo, pasinaudodamas konfidencialia informacija, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieškovo klientus. Bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai (3K-7-6-706/2016).

- kaltės – nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina; Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina. (3K-7-6-706/2016).

- žalos, kuri pasireiškė negautų pajamų forma, ieškovui praradus rinkos dalį, netekus klientų. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, šioje byloje -žala (negautos pajamos), jeigu tokia būtų ir buvusi patirta, turėtų būti apskaičiuojama einamųjų metų negautas pajamas dauginant iš grynojo pelno maržos bei dalinant iš 100.

- priežastinio ryšio, pasireiškusio tuo, kad ieškovas pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – nesąžiningo ir neteisėto veikimo, pasinaudojant konfidencialiais duomenimis apie ieškovo tiekėjus. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos (3K-7-6-706/2016). Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Auto express“ v. UAB „Vlantana Spedition“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317-916/2015).

Nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų konstatuoti, jog komercinę ieškovo paslaptį sudaranti informacija atsakovo buvo atskleista ir ieškovas dėl to patyrė žalos. Byloje nepateikta duomenų, jog pakito finansiniai rodikliai, prarasta rinkos dalis ir t.t.

Patikslinto atsiliepimo 22 ir 23 dalyse konstatuota tai, kad “atsakovas ieškovės tiekėjus žinojo tik dėl savo vykdomų darbinių funkcijų”. Su šiuo ieškovo teiginiu sutikti negalima nes informacija apie ieškovo tiekėjus yra viešai prieinama internete, yra akivaizdi. Pažymėtina tai, kad ieškovo tiekėjų duomenys, t.y. jų pavadinimai, adresai, bei kiti rekvizitai parduodamos prekės ir t.t. yra prieinami viešai, kaip ir apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Komercinę paslaptį sudaro tik ta informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z.v. AB „Parex bankas“, bylos Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007). Ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo tiekėjai būtų buvę viliojami kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis, žemesnėmis kainomis ar kokiu nors kitu būdu, suponuojant pagrindą išvadai, jog tai sudaro komercinės paslapties turinį. Atsakovo, kaip tarpininko pasirinkimą lėmė sąžiningumas – atsakovo teikiamų paslaugų kokybė, ypač asmeninės savybės, bet ne naudojimasis ieškovo komercinėmis paslaptimis ar kokie nors kiti nesąžiningos konkurencijos veiksmai.

Atsakovas už komercinį tarpininkavimą yra gavęs komisinius, kurie priklausomai nuo užsakymo svyruodavo nuo 1 iki 15 procentų. Į asmeninę sąskaitą gautos 113 377,72 Eur pajamos yra komisiniai, gauti iš komercinio tarpininkavimo tarp pirkėjų – tiekėjų. Atsakovo pajamos, gautos iš užsienio, įskaitant pajamas iš Kinijos UAB „Rivona“ tiekėjų buvo deklaruotos kaip kitos, su darbo santykiais nesusijusios pajamos. Atsakovas, vykdydamas komercinį tarpininkavimą vadovavosi tik ta informacija, kuri yra viešai prieinama ir akivaizdi internete.

Ieškovė prašo priteisti turtinę žalą 70 452,69 Eur apimtyje, nes tokią pinigų sumą atsakovas gavo būtent iš ieškovės tiekėjų. Šios civilinės bylos procesas buvo pradėtas pagal ieškinį dėl 113 377,72 Eur žalos atlyginimo, tačiau ieškinio reikalavimas kasaciniu skundu sumažintas iki 70 452,69 Eur. Tai patvirtina faktinę aplinkybę, jog iš kitų fizinių ir juridinių asmenų, atsakovas yra gavęs komisinius, kurie sudaro viso 42 925,03 Eur. Pabrėžtina tai, kad ieškovė pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose įrodinėjo tai, kad 113 377,72 Eur yra ta žala, kurią patyrė UAB “Rivona”, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovo gauta suma 42 925,03 Eur niekaip nesusijusi su ieškovės tiekėjais ir neva negautomis pajamomis.

Atsakovui vykdant komercinio tarpininkavimo veiksmus, komercinės paslapties turinys nebuvo panaudotas, atskleistas, perduotas, nes tai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesusiję su atsakovo vykdyta ir vykdoma veikla. Pabrėžtina tai, kad toks ieškovės teiginys prieštarauja elementariai logikai, protingumo principui. Atsakovas vykdė komercinį tarpininkavimą tarp pirkėjų – tiekėjų visame pasaulyje, įskaitant ir tiekėjus Azijoje ne darbo metu. Akivaizdu, kad tokia veikla niekaip nesiejama su komercinės paslapties atskleidimu ir su atsakovo vykdyta veikla neturi nieko bendro. Pabrėžtina tai, kad ieškovo ieškinyje nurodyti tiekėjai prekiauja su fiziniais ir juridiniais asmenimis visame pasaulyje, tai nėra taip, kad šie tiekėjai yra tik UAB “Rivona“ tiekėjai. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas inicijavo 59 sandorius, tačiau atsakovas komercinį tarpininkavimą vykdė tik keletą kartų. Tai nebuvo sisteminis ir nuolatinis komercinio tarpininkavimo procesas su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytais tiekėjais. Galiausiai pabrėžtina tai, kad atsakovas, nutraukęs darbo santykius su ieškove vykdė ir lig šiolei vykdo komercinio tarpininkavimo veiklą.

7. Teismo posėdyje ieškovės UAB „Rivona“ atstovė adv. R. S. prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas dirbo nuo 2004 iki 2012 metų pas ieškovę vadybininku. Jis buvo atsakingas už jam priskirtų prekių grupių asortimento formavimą, prekių įsigijimą, tiekėjų paiešką. Dirbdamas pas ieškovę jis buvo pasirašęs Komercinių ir technologinių žinių saugojimo sutartį, taip pat pasirašytinai supažindintas su bendrovės komercinių, technologinių paslapčių sąrašu ir komercinių bei technologinių paslapčių saugojimo taisyklėmis. Ieškovui kilo įtarimai, kad įmonės tiekėjai, esantys Kinijoje, perveda vadybininkui į asmeninę sąskaitą lėšas. Buvo atliktas atsakovo mokestinis patikrinimas ir nustatyta, kad į jo sąskaitą iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų yra patekę 113 377,72 Eur. Iš šių lėšų 70 452,69 Eur yra patekę iš būtent ieškovės tiekėjų. Vadybininkas, dirbdamas pas ieškovę, nuo 2007 iki 2011 metų, iš ieškovės tiekėjų į savo asmeninę sąskaitą iš viso gavo 70 452,69 Eur. Ieškinys grindžiamas komercinę paslaptį reguliuojančio straipsnio pagrindu, t.y. 1.116 straipsnis. Atsakovo atsakomybė kyla dėl komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo komercine paslaptimi. Tai prekių specifikacijos, sezoniškumas, informacija, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidos, nuolaidų dydžiai, apmokėjimo terminai ir sąlygos, mokėjimo atidėjimo galimybės, informacijos apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainos ir sąlygos, informacija, kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti bendrovės sandoriai dėl analogiškų ar panašių prekių, informacija apie minimalius prekių užsakymo kiekius. Visa ši informacija atitinka komercinei paslapčiai taikomus kriterijus. Lėšų gavimas į savo asmeninę sąskaitą iš tiekėjų darbdavio rodo, kad tos lėšos susiję su sandoriais, kuriuos vykdė vadybininkas. Jis inicijavo 59 sandorius su tais Kinijos tiekėjais. Atsakovo sandorius vizuodavo kitas asmuo. Atsakovo funkcijos buvo rasti tiekėjus ir sudaryti sandorius geriausiomis įmonei sąlygomis. Atsakovas iš tiekėjų gaudavo nuo 2 iki 16 proc. nuo sandorių vertės. Atsakovo disponuojama informacija suteikė jam derybinį pranašumą. Jis turėjo labai daug žinių, kurių neturėtų bet koks kitas trečiasis asmuo, prekiaudamas su tais pačiais tiekėjais. Net jei ir gautos lėšos susijusios su tiekėjais ir trečiaisiais asmenimis, vis tiek atsakovas disponavo informacija, kuri suteikia jam komercinį pranašumą ir disponavo jais savo asmeniniais tikslais. Sandorių sąlygos viešai neprieinamos. Sandoris buvo fiksuojamas užsakymu ir apmokėta sąskaita. Nebuvo kažkokio atskiro dokumento su prekių pirkimo-pardavimo sąlygomis. Atsakovui įsakymu buvo apibrėžtos prekių grupės.

Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis asmeniškai po darbo internetiniuose puslapiuose ieškodavo tiek klientų, tiek tiekėjų, t.y. tarpininkavo. Ieškovas pritraukė prie to, kad jų tiekėjai tariamai. Yra prekybos puslapiai, kuriuose jis ir dabar vykdo tą pačią veiklą. Jis tarpininkavo daug žodžiu, internetu. Neturi išlikusių dokumentų. Yra asmuo, kuris atstovauja įmones Kinijoje. Pastarasis suranda tiekėjus, o jis klientus ir suveda juos. Jis gavo procentus iš tų bendrovių, bet tai nebuvo jų tiekėjai. Kinijoje kokie 70 proc. gamintojų daro viską per importo eksporto įmones, nes reikia turėti licenciją. Pas ieškovą dirbdavo nuo 7.30 iki 16.30 val. Namo keliaudavo 15 min. Tarpininkavimui skirdavo tiek, kiek galėdavo laiko, pagrinde darbo dienomis. Pas ieškovą uždirbdavo 2000-3000 litų į rankas. Buvo sumokėjęs 127 000 litų mokesčių. Tarpininkavime nėra stabilumo. Vieną kartą būna, kitą kartą ne. Pas ieškovą gaudavo stabilų atlyginimą. O po darbo prisidurdavo papildomu darbu. Pas ieškovą dirbo 9 metus. Jis pateikė tik išlikusius dokumentus. Sutartyse parašyta, kad tas asmuo atstovauja įmones, t.y. ne vieną įmonę. Kai kurios sutartys išlikusios, kai kurios ne. Pagal praktiką nebūdavo pasirašinėjamos sutartys. Buvo pasirašęs komercinių paslapčių sutartį. Žinojo, kad tokių žinių išėjęs iš ieškovo patalpų negali naudoti savo naudai ir nenaudojo. Jis buvo vadybininkas, kuris vykdavo į parodas, surasdavo prekes. Viskas būdavo tik iš parodų. Po parodų būdavo pildomi failai, iš kur kas važiuos, kaip kas ir t.t. Kainas kontroliuodavo direktorius, visur jo parašai. Kokią kainą pasiūlydavo Kinijos tiekėjas, jis tokią kainą ir perduodavo direktoriui. Jo užklasinė veikla tai susitarimas, ką tiekėjas siūlo ir ką klientas ir vyksta derybos. Pardavimas vyksta nuo Kinijos tiekėjo į klientą. Į Lietuvą jis nieko netarpininkaudavo. Ten ne 59 sutapimai, o pritempta. Įkišta net tai, kas ne jo pirkta. China Ningbo buvo užpirkta chalatai net ne jo, o kito vadybininko. Ieškovas padarė lentelė ir pritempė. N. Y. Electric Appliance, Nr. 1, trys pirkimai nieko net nepažymėta lentelėje. Penkta eilutė – sąskaita 2011-03-16, o pervedimas tik po pusmečio 2011-09-23. Nėra chronologinės sekos. Zhejiang Nobelift Equipment Joint mokėjimas į jo sąskaitą 2010-07-29 8638,69 USD, tačiau sąskaitos 2007 metų. Trečias tiekėjas U. D. Ltd 2006-08-22 išankstinei sąskaitai jokio pravedimo į jo sąskaitą nenurodyta. Antra eilutė šio tiekėjo, gavimas į jo sąskaitą 2010-04-14 3374,46 USD, tačiau nurodyta sąskaita be mėnesio 2009.--.07. Čia vėl didelis mėnesių skirtumas. Nėra jokios sistemos. Po dviejų metų niekas nepraves tikrai pinigų. Yra importo eksporto įmonės iš kurių gauti pavedimai. Tiekėjas, kuris tiekia nereiškia, kad jam pravedė pinigus. Gamintojas nurodo, kam vesti pinigus, nes jie neturi eksporto importo licencijos. Kad jis vykdė tarpininkavimą įrodo tie susirašinėjimai ir t.t. Yra trys pateiktos sutartys. L. Y. Z. atstovauja įmonėms Yongdian Electric Appliance, Umedisc, Lumi Legend, Ningbo Yinzhou Foreign Trade. X. J. L. atstovauja visas likusias – Zhejiang Noble lift, Wuhan Bonny, WTC, Ningbo Xinyang. Fiziniai asmenys atstovauja Kinijoje įregistruotas įmones. Ką suranda, tą ir atstovauja. Jis ką susirado, su tuo žmogumi bendravo. O ką jie ten tarpusavyje su Kinijos įmonėmis padarė, tai nesigilina. Sąskaitų pas jį atsidaryta daug buvo. SEB banke jis turėjo sąskaitą, bet dabar ji uždaryta. Sąskaitą į kur versti pinigus gali pateikti vėliau. Sąskaitos keičiasi, kurią tuo metu nori, tą ir duoda. Ką rado elektroniniame pašte, tą pateikė į bylą. Derėjimas su tiekėjais nesiskiria, kai jis derasi kaip ieškovės darbuotojas ir kaip D. P.. Ieškovė užsakydavo nedidelius kiekius. Kaina priklauso nuo kiekio. Tarpininkavimas vyksta taip, kad Kinijos tiekėjas išrašo sąskaitą tiesiai jo surastam klientui. Po to jam sumoka. Gauti pinigai, tai skirtumas tarp suderėtų kainų ir Kinijos tiekėjo. Mokestinio patikrinimo metu su VMI sudarė paskolos sutartis dėl 97 000 ir 21 000 gyventojų pajamų mokesčio. Anksčiau mokesčių nemokėjo. Susitarimas el. paštu, jei nesudaryta sutartis, tai traktuotų kaip žodinį susitarimą. Skype susirašinėja, bet neįrašinėja. Apie tiekėjus yra informacija didžiausiuose puslapiuose alibaba, asia, madeinchina, azplaza, ten pateikta informacija, nurodyta kuo užsiima, kokiomis prekėmis prekiauja, kokie kontaktai, telefonai, kai kur pateiktos kainos. Užsiregistravus matai dar daugiau informacijos. Pateiktuose susirašinėjimuose yra ieškomos cheminės medžiagos, kitas parketlentės, skustuvai. Užklausos ne šiaip sau, matyt potencialiam klientui ieškojo.

Atsakovo atstovė adv. pad. J. Z. nurodė, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą, sandorių su tiekėjais nesudarinėjo. Jis juos inicijuodavo, tačiau juos sudarydavo įmonės vadovas. Prieš tai sandorių realumą, tikrumą patikrindavo komercijos direktorė A. B.. Per pirmą bylos ratą įmonės vadovas nurodė, kad jis net nežino, kokios kainos turėtų būti nuo 2007 iki 2011 metų. Jis pats pasakė, kad galėtų pasakyti, jog kaina padidinta, jeigu ji būtų padidinta 100 proc. Ieškovę tenkino sandoriai, t.y. jie buvo sudaryti naudingai ieškovei. Atsakovas buvo atsakingas už elektros ir elektronikos prekių sandorių sudarymą, taip pat žaislų, tačiau komercinio tarpininkavimo metu atsakovas tarpininkavo sudarant prekių pirkimo-pardavimo sandorius ne pagal rūšingumą elektros ir elektronikos prekių, bet kaip rodo pateikti susirašinėjimo duomenys, visai kitos rūšies prekių. Darytina išvada, kad atsakovas laisvu nuo darbo metu nesudarinėjo pirkimo-pardavimo sandorių su tais tiekėjais, kurie buvo ir ieškovo tiekėjais ir pirkimo-pardavimo sandorių objektas buvo elektros ar elektronikos prekės. Versle nusistovėjusi praktika, kad komisinio tarpininkavimo sutartys nėra sudaromos. Dėl to pateikti rašytinių įrodymų negalima. Išlikusios sutartys patvirtina, kad tarp atsakovo ir tiekėjų buvo sudarytos agentavimo sutartys. Tose sutartyse nurodyta, kad atstovauja Kinijoje registruotas įmones. O tos įmonės, kurios sutapo su ieškovo nurodytomis ir yra registruotos Kinijoje. Kinijoje galioja kitos taisyklės ir praktika. Ne viso Kinijoje registruotos įmonės turi eksporto importo licenciją. Tai reiškia, kad ne visos įmonės gali sudaryti pirkimo-pardavimo sandorius. Nusistovėjusi praktika, kad po tais ieškovo tiekėjais, kurie registruoti Kinijoje, dar yra visa eilė įmonių. Sertifikatai yra išduoti visiškai kitų įmonių, t.y. tų įmonių, kurios pagamino, bet pačios dėl finansinio nepajėgumo negali parduoti prekių ir naudojasi didesnių įmonių pagalba. Šiuo atveju būtent tų įmonių, kurios 2007-2011 m. laikotarpiu sutapo su ieškovo tiekėjais. Tačiau negaliam teigti, kad tuo laikotarpiu atsakovas sudarinėjo su tais pačiais tiekėjais sandorius būtent dėl elektronikos ir elektros prekių pardavimo. Atsakovas tikrai ne konkurentas ieškovui, todėl teiginys, kad jis vykdė konkurencingą veiklą ieškovo atžvilgiu, tikrai neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Vykdydamas komercinį tarpininkavimą atsakovas mokesčius nors ir ne savalaikiai, bet sumokėjo. Žalos ieškovas nepatyrė, nes sandoriai buvo naudingi. Neteisėto praturtėjimo taip pat nėra. Naudą atsakovas pats įgijo vykdymas komercinį tarpininkavimą.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl įrodinėjimo

9.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90, 61 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

10. 2004-02-05 Darbo sutarties Nr. 1211 pagrindu atsakovas D. P. nuo 2004‑02‑11 buvo priimtas ieškovės į darbą vadybininko pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta 2012‑03‑21 pagal LR DK 127 straipsnio 1 dalį. Atsakovas ir ieškovė 2006-06-01 sudarė Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartį. Atsakovas 2006-06-01 pasirašytinai supažindintas su ieškovės komercinių bei technologinių paslapčių sąrašu, taip pat su komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis. Ieškovės direktoriaus 2006-03-31 įsakymu Nr. R-06261/1, 2007-06-01 įsakymu Nr. R-10691 atsakovas buvo paskirtas atsakingu už buitinę techniką (elektros prekes, prietaisus; foto prekių asortimentą; darbo įrankius; statybinių, santechninių medžiagų asortimentą, baldų bei namų ūkio priemonių asortimentą; audio ir video laikmenų bei jų aksesuarų asortimentą), o direktoriaus 2010-11-12 įsakymu Nr. R-20901 atsakovas paskirtas taip pat atsakingu už: žaislus, buitinę techniką, proginę atributiką, vaikų baldus ir loteriją.

Sutarties 9.1 punkte numatytas atsakovo supažindinimas su komercinių paslapčių naudojimusi ir tvarka bei sąrašu.10.2 punkte numatyta atsakovo pareiga neatskleisti komercines darbdavio paslaptis.

Ieškovė 2012-03-20 pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo atsakovo atžvilgiu pradėjimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatą. Pareiškime nurodė, kad bendrovės duomenimis, jos darbuotojui vadybininkui (atsakovui) įmonės prekių tiekėjai, esantys Kinijoje, į atsakovo sąskaitą banke neteisėtai pervesdavo pinigines lėšas, susijusias su prekių UAB „Rivona“ nenaudingomis sąlygomis pirkimu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų bendrovė patyrė žalos, t.y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų. 2012-05-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00641-12 pagal LR BK 210 straipsnį (dėl komercinio šnipinėjimo).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikto atsakovo D. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2004-02-11 iki 2012-03-21. Ikiteisminiame tyrime UAB „Rivona“ buvo pareiškusi civilį ieškinį dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, kurią įvertino 113 377,72 Eur, remiantis 2014-11-24 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-91. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015-12-08 nutarimu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00641-12, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad 2014-11-24 specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-91 nurodytos pinigų sumos yra D. P. gautos pajamos, nustatytos jo kaip fizinio asmens mokestinio patikrinimo metu. Pažymėjo, kad jo pajamos negali būti sutapatinamos su civilinio ieškovo UAB „Rivona“ patirta žala. Kitų duomenų, patvirtinančių, kokio dydžio žalą patyrė ir ar iš vis patyrė UAB „Rivona“ dėl galimai neteisėtų D. P. veiksmų ikiteisminio tyrimo metu negauta. Akcentavo, kad remtis vien prielaida, kad D. P. kaip fizinio asmens pajamos yra ir UAB „Rivona“ patirta žala, nėra pagrindo. Nutarime taip pat akcentuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio senatis dėl tiriamos nusikalstamos veikos suėjo dar 2014-06-12, todėl baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2016-02-17 sprendimu Nr. DGKS-749 dėl darbo bylos Nr. APS-36-1170 nusprendė atsisakyti atnaujinti terminą kreiptis su prašymu į darbo ginčo komisiją ir atsisakė nagrinėti ieškovo UAB „Rivona“ prašymą atsakovui D. P. dėl materialinės žalos išieškojimo, praleidus terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją.

11.Ieškovas į bylą pateikė atsakovo sandorių su ieškovo tiekėjais lentelę ir pinigų mokėjimų suvestinę lentelę,kurioje nurodyti sandoriai su ieškovo tiekėjais atsakovo vardu ieškovo naudai ir atsakovo gautais iš tiekėjų mokėjimais į atsakovo asmeninę sąskaitą 70 452,69 Eur ekvivalento gautai USD valiutai sumai po sandorių sudarymo,kurioje nurodyta sutarčių sudarymo datos nuo 2008 iki 2012 metų,nurodant sandorių sumas ir procentinę išraišką pagal išmokėtus pinigus.Ieškovo tiekėjų -10.Mokėjimų- 21.

12.Pažymoje apie aukščiau minėtų lentelėse nurodomų 10 ieškovo tiekėjų duomenis pateikiama 59 sandoriai 1623452 USD sumai,tame tarpe ir sandoriai,kuriuos inicijavo atsakovas ir už tai jam buvo persiųsta aukščiau minėta pinigų suma.

13.Į bylą pateiktos sąskaitos-proformos,išverstos į lietuvių kalbą,kurios patvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes dėl atsakovo gautų pajamų,susijusių su ieškovo sandoriais ir buvusiais ieškovo tiekėjais 2007-2012 metais.

14.Atsakovas į bylą pateikė dvi agentavimo sutartis,t.y. sutartis su dviem Kinijos piliečiais-2007-01-25 su L. Y. Z. ir 2008-03-06 su X. J. L.,kad atsakovas tarpininkaus prekių pardavimuose.Byloje nėra jokių duomenų ir negalima bet kokių duomenų sutapatinti su atsakovo gautais pinigais pagal ieškinio reikalavimo apimtį ir ta aplinkybe,kad atsakovas po darbo dirbo su minėtais asmenimis ir gavo už tai ieškinyje nurodytą piniginę naudą.

Teismas pažymi,kad Kinijos laiko juosta nuo Lietuvos laiko skiriasi 5- iomis valandomis(duomenys internete prieinami visiems,CPK 179 str.3d.).Tai reiškia,kad po darbo,nuvykus į namus,Kinijoje jau vėlus vakaras ir nakties pradžia,kas suponuoja objektyvią išvadą,kad Kinijoje asmenys arba miega,arba ruošiasi miegoti(17.30-18.30 val Lietuvoje ir 22.30-23.30 val. Kinijoje).

Šie įrodymai nepaneigia ieškovo argumentų ir nepatvirtina atsakovo argumentų,susijusių su ieškinio reikalavimais dėl atsakovo gautos naudos dėl tuo metu jo atliekamo darbo,susijusio su ieškovo užsakymais(CPK 185 str.).

15.Pateikti atsakovo į bylą duomenys apie p.J. J. W. nepaneigia ieškinio argumentų.

16. Atsakovo pateikti jo turimi 2019-03-28 duomenys apie įmonę NINGBO YINZHOU FOREIGN TRADE CO.LTD patvirtina,kad atsakovas disponuoja ieškovo buvusio tiekėjo duomenimis.

17. Atsakovo pateikti jo turimi 2019-03-28 duomenys apie įmonę DUNOGUA SUNFLY LEATHER CO.LTD patvirtina,kad atsakovas disponuoja įmonės duomenimis.

18.Į bylą pateiktas atsakovo 2005-09-27 susirašinėjimas su p.L. L. įrodo,kad atsakovas tuo metu aiškinosi laminato kainą su galimu tiekėju.Atkreiptinas dėmesys,kad susirašinėjimas vyko darbo laiku 6:35 iki pietų vietiniu laiku,kai buvo gauta žinutė 3:33 val.Tai tik patvirtina,kad vėlai po darbo(22-23 val.) Lietuvos laiku Kinijoje niekas nedirba.

19.Į bylą atsakovo pateiktas susirašinėjimas dėl cheminių medžiagų įrodo,kad atsakovas arba tą darė darbo interesiais,arba savo asmeniniais,tačiau jie neįrodo tiesioginio ryšio su atsakovo atsikirtimais paneigiant ieškovo argumentus.

20.Pagal esamą įrodymą byloje dėl pranešimo atsakovui,kad jis registruotas internetinėje svetainėje matyti,kad atsakovas internetinėje parduotuvėje Alibaba įregistruotas nuo 2005 metų.

21.Atsakovas pateikė į bylą įrodymą,kad jis domėjosi 2006 metais skustuvais su tiekėjais iš Kinijos.

22.Į bylą atsakovas pateikė duomenis apie ieškovo klientų nuorodas internetiniuose tinklalapiuose.Tai patvirtina,kad atsakovas disponuoja viešai prieinamais duomenimis.

23.Atsakovas į bylą pateikė įrodymą,kad jis turėjo asmeninę sąskaitą Hong konge ir į ją iš Kinijos jam buvo pervesta 1692,40 JAV dolerių.

Tai parodo,kad atsakovas objektyviai turėjo papildomų pajamų,kurios galėjo būti nuslėptos nuo mokesčių inspekcijos už prekybinį tarpinikavimą.

24.Byloje yra duomenys(paties atsakovo žodžiais),kad atsakovas sumokėjo mokesčių už 127000 litų.Tai rodo,kad pajamų jis turėjo gauti 5-6 kartus daugiau,nes mokant 15-20 procentų pelno mokesčio tai yra matematinė išraiška nuo deklaruotų pajamų-635000-762000 litų per 5 metus.Atsakovo atlyginimas 2008 metais buvo 1041 litas plius priedas už darbo rezultatus.Jeigu laikysime,kad atsakovas gaudavo 2000 litų,tai per metus jo pajamos buvo 24000 litų,o per 5 metus viso 120000 litų,kas buvo minimaliai 5 kartus mažiau už pajamas,nesusijusias su darbo pajamomis.

Tokia reali matematika leidžia daryti išvadą,kad pagrindinis atsakovo pajamų šaltinis buvo ne su darbu susijusios pajamos,kurios šios bylos kontekste buvo 70452,69 eurų pajamos dėl sutarčių,susijusių su atsakovo tiesiogine darbine veikla(CPK 185 str.).

Dėl ieškinio pagrįstumo

25. 2006-06-01 sutartimi atsakovas prisiėmė pareigą neatskleisti patikėtos Bendrovės veiklos paslapties, kurią galima naudoti tik tiesioginiam darbui Taisyklėse nustatyta tvarka (Sutarties 1 punktas). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo laikyti informaciją paslaptyje ir nenaudoti informacijos su Bendrove nesusijusiu tikslu (Sutarties 3.2.1. punktas); naudoti ir atskleisti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek tai reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti ar pavestai užduočiai atlikti (Sutarties 3.2.2. punktas). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo atlyginti Bendrovei žalą, padarytą dėl informacijos atskleidimo. 2006-06-01 Atsakovas buvo supažindintas su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu, kuris be kita ko apima rinkos strategiją, jos tyrimo būdus, finansinius – ekonominius rodiklius, kainų politikos strategiją, taktiką, kainų nustatymo skaičiuoklę, nuolaidų lygius, pasiūlymus dėl derybų su užsienio partneriais bei jų eigą (3 punktas); verslo planus, prekių pirkimo vietas, žinias apie prekių pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašus bei informaciją apie juos, žinias apie visų bet kokių sutarčių pasirašymą ir jose išdėstytas sąlygas, žinias apie sutarčių vykdymą (5 punktas) ir kitos komercinės paslaptys, išvardytos komercinių paslapčių sąraše.

26. Užtikrinant efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip numatyta Paryžiaus konvencijos (1967) 10bis straipsnyje, valstybės narės saugo komercines paslaptis sutinkamai su šio straipsnio 2 dalimi...2. Fiziniai bei juridiniai asmenys turi turėti galimybę pagal įstatymą neleisti jų kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems ar kitiems ją įsigyti arba naudoti be jų sutikimo būdu, kuris prieštarautų sąžiningai komercijos praktikai, jeigu tokia komercinė paslaptis:a) yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija;b) turi komercinę vertę, nes yra slapta;c) yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai kontroliuojantis tokią informaciją asmuo, stengiantis tam tikrom aplinkybėm ją išlaikyti slapta.

27. CK 1.116 str.-„ Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Požymiai:1)yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta;3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

Tai, kad nurodyta informacija „nėra visuotinai žinoma“, nereiškia, jog informacija turi būti absoliučiai slapta.Komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis..(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).

Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys , o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

Fiziniai bei juridiniai asmenys turi turėti galimybę pagal įstatymą neleisti jų kontroliuojamos informacijos atskleisti kitiems ar kitiems ją įsigyti arba naudoti be jų sutikimo būdu, kuris prieštarautų sąžiningai komercijos praktikai, jeigu tokia komercinė paslaptis:a) yra slapta ta prasme, kad kaip visumos ar kaip tikslaus jos komponentų konfigūracijos ir jos surinkimo atkartojimo apskritai (generally) nežino arba lengvai jos negauna tos aplinkos asmenys, kurie paprastai dirba su aptariamąja informacija;b) tai, kad kai kuriems asmenims informacija gali būti žinoma, nekliudo laikyti jos komercine paslaptimi, jei ji netapo vieša (kontrolės kriterijus);c)galimybė lengvai gauti informaciją-pavieniai elementai gali būti vieši, svarbu, ar vieša/lengvai gaunama yra informacijos visuma.

Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, pvz., patentai, dizainas ir kita, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (LAT CBS 2016 m. vasario 5 d. Nr. 3K-7-6-706/2016).Komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (LAT CBS 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012).Reikšminga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo:fizines, technines,teisines,organizacines ar kitokias priemones,ar siekė protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2011; 2014 m. spalio 27 d.Nr. 3K-3-447/2014).

Ieškovas būtent ėmėsi tokių priemonių savo darbuotojo-atsakovo atžvilgiu,sudarydamas su juo konfidencialumo ir naudojimosi informacija sutartį.

Akivaizdu,kad ne ieškovo darbuotojai negalėjo gauti lengvai informacijos apie ieškovo verslo partnerius ir jų sandorius,ypač apie verslo partnerius,kainas ir prekių kiekius. Aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra dabar prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama.Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius(AT 2014 m. spalio 27 d.Nr. 3K-3-447/2014).Teismui akivaizdu, kad informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius.

Aukščiau išdėstyto analizė rodo,kad ieškovas jam prieinamu būdu,uždrausdamas darbuotojui(atsakovui) naudotis jo verslo partnerių duomenimis,rinkodara,bnedrovės kainų politikos žiniomis ir t.t. ne darbo reikalais,užsitikrindamas,kad pašalinis asmuo negalėtų prieiti prie kompiuterinių duomenų be leidimo ir apie tai informuodamas atsakovą bei sudarydamas su juo sutartis ėmėsi veiksmų,kad atsakovas,teisėtai disponuodamas darbe esančia informacija neturėtų teisės iš jos panaudojimo turėti sau naudos darbo ir nedarbo metu.Jokių „siurprizų“ ieškovas atsakovo atžvilgiu nėra padaręs,kad atsakovas nesuprastų,kad neturi teisės savo nuožiūra naudotis ieškovo komercine informacija.

Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas.Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos .Atsižvelgiant į ankstesnėje praktikoje kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, kad komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugai skirti veiksmai neprivalo būti ypatingi, papildomai išaiškintina, kad komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių(LAT 2016 m. vasario 5 d. Nr. 3K-7-6-706/2016).

Darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties (LAT BBS 2018 m. kovo 13 d. Nr. 2K-101-628/2018).

28. Verslo paslaptys tai duomenys apie veiklos kaštus;kainodara;pardavimų duomenys;klientų sąrašai;klientų prioritetai;tiekėjų sąrašai;galimybių studijos;reklaminės strategijos;Įįonės ir/ar gamybos plėtros strategijos;informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose (LAT CBS Nr. 3K-3-676/2013, 3K-3-447/2014, 3K-3-524/2014, 3K-3-421-695/2015).Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos , kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.(LAT 2016 m. vasario 5 d. Nr. 3K-7-6-706/2016).

Komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.Informacija apie klientus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, pavyzdžiui, informacijos apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, informacijos apie transportavimo kainų nustatymą, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokios yra suderėtos nuolaidos, terminų, apmokėjimo sąlygos ir pan. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai.(LAT BBS 2018 m. kovo 13 d. Nr. 2K-101-628/2018).

Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo.

Teismas konstatuoja,kad atsakovas būtent tokia informacija disponavo dirbdamas pas ieškovą.Jis ja savo nuožiūra ir savo naudai disponuoti be ieškovo leidimo negalėjo.Tokio leidimo ieškovas atsakovui nėra davęs.

Byloje ieškovas siekia iš atsakovo to paties,kaip ir atsakomybės už konfidencialios informacijos atskleidimą kuri taikoma atskleidus komercinę paslaptį,kai darbdavys ėmėsi protingų pastangų tokią informaciją saugoti, o darbuotojas buvo įsipareigojęs tokios informacijos neatskleisti arba ja nepasinaudoti savo naudai.

Ieškovės komercinių paslapčių sąrašo 5 dalyje Ieškovės komercine paslaptimi įvardinta prekių/paslaugų pirkimo vietos, žinias apie atsargų ir prekių/paslaugų pirkimo – pardavimo faktus, klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų sąrašai bei informacija. D. P. turėjo teisę pasirašyti ir vizuoti dokumentus, susijusius su jo kompetencija, pvz. inicijuoti sandorius su tiekėjais, nustatyti sandorių kainą naudodamasis Bendrovės informacija, o taip pat pranešti tiesioginiam vadovui apie visus einant savo pareigas pastebėtus komercinės veiklos trūkumus.

29.Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį pasinaudojo komercine (gamybine) paslaptimi savo naudai.Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.

CK 1.116 straipsnio 4 dalyje skiriama keletas savarankiškų su komercinių paslapčių teisiniais santykiais susijusių neteisėtų veikų sudėčių – įgijimas ir panaudojimas.Terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus, tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems pažeidimo metu buvo išlikęs įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį.

Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą.Teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto. Dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo taip pat galima tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė.

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis “Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas“ sako,“1. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Atsakovas į savo sąskaitą yra gavęs ne prašomą priteisti sumą o dar didesnę,t.y. 391 470,59 Lt (113 377,72 Eur),kas rodo,kad per 4-5 metus jam buvo labai naudinga dirbti pas ieškovą ir turėti duomenis apie rinkos dalyvius bet kokia apimtimi.

Teismas neturi byloje jokių įrodymų,kad atsakovas realiai dirbo nedarbo metu legaliai ir teisėtai,ir naudojosi savo paties gauta informacija,kaip tarpininkas ir už tai gavo 70452,69 eurų sutartyse,kurias sudarė ieškovas 21 atveju su 10 -čia prekių tiekėjų.Jokia logika ar net protinga prielaida to padaryti neįmanoma.Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad po sutarčių sudarymo atsakovas gaudavo pajamas iš sutarties šalies pagal kažkokią procentinę išraišką iki 11 procentų priklausomai nuo sandorio dydžio(11-13 punktai).Teismas sutinka su ieškovo pateikta analize,kad „atsakovo gautos lėšos atitinka nuo 2 iki 11 procentų UAB „Rivona“ sandorių verčių, o gautų lėšų procentinė išraiška iš tų pačių Tiekėjų kartojasi (pvz. iš įmonės N. Y. Electric Appliance D. P. gaudavo apytiksliai 8,5 proc. nuo sandorio vertės; iš UmeDisc Ltd – apytiksliai 10,5 proc., iš Ningbo Xinyang Electric Co Ltd – 4,97 proc. ir t.t.).

30.Sprendžiant dėl įmonės darbuotojo dėl neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ūkio subjektui padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK 1.116 straipsnio 3 dalies ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, o Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ... taikytinos ūkio subjektams, bet ne fiziniams asmenims (LAT CBS 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-676/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Cleanex“ v. UAB „Romula“ ir L. Z., bylos Nr. 3K-3-524/2014).

Pagal buvusią situaciją atsakovas žinojo už kokią sumą ieškovas sutiktų pirkti prekes iš jo verslo partnerių-pardavėjų ir galėjo siūlyti jiems ne mažiausią,o didesnę kainą su sąlyga,kad tam tikras procentas iš prekių tiekėjo bus mokamas jam už tarpininkavimą,kuris naudingas pardavėjui(kuo didesnė kaina,nors ir mokamas procentas už tarpininkavimą,tuo geriau).Iš to seka,kad nors ir ieškovas gaudavo prekes pagal atsakovo pasiūlymus už jam tinkamą kainą,bet matant,kad už suderėtą kainą papildomai mokama tam pačiam darbuotojui,kaip tarpininkui,tai akivaizdu,kad sąžiningai derantis su pardavėju,kaina realiai galėjo būti mažesnė tuo pačia procentine išraiįka,kuria buvo sudaromos galutinės sutartys ieškovo naudai.

31. Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas 3 straipsnis „Teisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas“sako:1. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai komercinė paslaptis gaunama kuriuo nors iš šių būdų:1) nepriklausomai atradus ar sukūrus;2) stebint, analizuojant, ardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo, neturintis pareigos saugoti komercinę paslaptį;3) naudojantis darbuotojų arba jų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka;4) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, neprieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.

Atsakovas neįrodė nė vienos iš aukščiau nurodytų aplinkybių,kad teisėtai naudojosi komercine darbdavio informacija savo papildomoms pajamoms gauti.

To paties įstatymo 4 straipsnis „Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas“ sako:1. Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu komercinė paslaptis gauta atlikus šiuos veiksmus:1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;2) atlikus kitus veiksmus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, laikomi prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.2.Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų:1) neteisėtai gavo komercinę paslaptį;2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties;3) pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

Atsakovas teisėtai disponavo pagal savo darbo pobūdį ieškovo komercine informacija darbo metu,tačiau ja pasinaudojo savo naudai be darbdavio sutikimo,pažeidė susitarimą dėl konfidencialumo informacijos apsaugos ir pažeidė pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

Tai patvirtina ieškovo nurodoma ieškovės sudarytų prekių įsigijimo sandorių, kuriuos inicijavo atsakovas, dirbdamas Ieškovės vadybininku bei iš tų pačių Tiekėjų Atsakovo gautas pinigines lėšas, analizė: - UAB „Rivona“ perka iš įmonės N. Y. Electric Appliance prekes (sandorio iniciatorius yra D. P.). 2010 m. rugpjūčio 8 d. tiekėjas N. Y. Electric Appliance išrašo Bendrovei išankstinę sąskaitą 8690,00 USD sumai. UAB „Rivona“ šią sąskaitą apmoka 2010 m. rugsėjo 28 d., o praėjus D. P. apytiksliai dviem savaitėms, t.y. 2010 m. spalio 12 d. D. P. iš N. Y. Electric Appliance į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 737,00 USD, kas sudaro 8,48 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės, (t.y. nuo 8690,00 USD). Analogiška situacija įvyksta su sekančiu sandoriu: UAB „Rivona“ perka iš įmonės N. Y. Electric Appliance prekes pagal 2011 m. kovo 3 d. išankstinę sąskaitą už 34 886,00 USD; apmokėjimą pagal šią sąskaitą UAB „Rivona“ įvykdo 2011 m. rugsėjo 21 d., o 2011 m. rugsėjo 23 d. D. P. iš N. Y. Electric Appliance į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 2967,54 USD, kas sudaro 8,51 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės (t.y. nuo 34 886,00 USD). Atkreipė dėmesį, kad abiejų pirkimo sandorių su N. Y. Electric Appliance atvejais Atsakovas gauna tokį patį procentą.

UAB „Rivona“ perka iš įmonės UmeDisc Ltd prekes (sandorio iniciatorius yra D. P.). 2010 m. balandžio 20 d. tiekėjas UmeDisc Ltd išrašo Bendrovei išankstinę sąskaitą 72 541,34 USD sumai. UAB „Rivona“ šią sąskaitą apmoka 2010 m. liepos 29 d., o praėjus D. P. apytiksliai savaitei, t.y. 2010 m. rugpjūčio 6 d. D. P. iš UmeDisc Ltd į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 7764,34 USD, kas sudaro 10,7 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės, (t.y. nuo 72 541,34 USD). Analogiška situacija įvyksta ir su sekančiu sandoriu: UAB „Rivona“ perka iš tos pačios įmonės UmeDisc Ltd prekes pagal 2011 m. gegužės 30 d. išankstinę sąskaitą už 29 374,91 USD; apmokėjimą pagal šią sąskaitą UAB „Rivona“ įvykdo 2011 m. rugsėjo 29 d., o 2011 m. spalio 14 d. D. P. iš UmeDisc Ltd į savo asmeninę banko sąskaitą gauna 3127,31 USD, kas sudaro 10,65 proc. nuo prekių pirkimo sandorio vertės (t.y. nuo 29 374,91 USD). Atkreipė dėmesį, kad abiejų pirkimo sandorių su UmeDisc Ltd atvejais Atsakovas gauna tokį patį procentą.

„Taigi, sugretinus Ieškovės sudarytų prekių įsigijimo sandorius, kuriuos inicijavo Atsakovas, dirbdamas Ieškovės vadybininku bei iš tų pačių Tiekėjų Atsakovo gautas pinigines lėšas, galima įžvelgti akivaizdžias sąsajas: 1. Atsakovo lėšų gavimo data svyruoja dviejų savaičių intervale iki arba nuo atsiskaitymo pagal išankstines sąskaitas faktūras datos; pinginės lėšas D. P. gavo iš tų pačių Kinijos įmonių, su kuriomis UAB „Rivona“ sudarė prekių pirkimo sutartis; D. P. gautos lėšos atitinka nuo 2 iki 11 procentų Rivonos sandorių verčių (primename, kad pats D. P. teigė, jog už komercinį tarpininkavimą gaudavo komisinius, kurie priklausomai nuo užsakymo svyruodavo nuo 1 iki 15 procentų); Kartojasi D. P. gautų lėšų procentinė išraiška (siejant juos su konkrečiais sandoriais) iš konkrečių tiekėjų (pvz. matyti, kad pvz. iš įmonės N. Y. Electric Appliance D. P. gaudavo apytiksliai 8,5 proc. nuo sandorio vertės; iš UmeDisc Ltd – apytiksliai 10,5 proc., iš Ningbo Xinyang Electric Co Ltd – 4,97 proc. ir t.t.).“

Su tokiomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

32. Sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Diteilas“ v. UAB „Chemika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG reklamos dovanos“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transekspedicija“ v. UAB „Lastra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2014; LAT 2016 m. vasario 5 d. Nr. 3K-7-6-706/2016).

Civilinio kodekso 1.116 str. 3d. sako,kad „Asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius... Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu.“

Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio:1.Tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos.2.Netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti.3.Nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).6.237 straipsnis“Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą“1. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.“

Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. LAT teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą(LAT 2018-10-25 nutartis byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

33. Teismas byloje mato, kad atsakovas savarankiškai užsiėmė komercinio tarpininkavimo internete veikla, t. y. ieškojo pirkėjų bei pardavėjų ir taip gavo pajamas,tačiau įrodymų,kad tai buvo daroma laisvalaikio metu po darbo, ir tai apima ieškinyje nurodomą atsakovo gautą sumą 70452,69 eurų realiai nėra,nes atsakovo pateikti į bylą įrodymai(15-23 punktai)(CPK 178,185 str.).

34.Teismas byloje nustatė,kad atsakovas savo naudai neteisėtai pasinaudojo informacija(CPK 185 str.).Vien tik pagal minimalų skaičiavimą atsakovas gaudavo papildomai pajamų 5-7 kartus daugiau negu uždirbdavo pas ieškovą(24 punktas).

Ieškovas įrodinėjo,kad atsakovas disponavo žiniomis, kurios yra Bendrovės komercinė paslaptis, įskaitant informaciją apie esminius Bendrovės įsigyjamų prekių kainų formavimo principus, reikalingus derybose su tiekėjais: prekių specifikacijas, sezoniškumą, informaciją, kokiems prekių kiekiams tiekėjai taiko nuolaidas, nuolaidų dydžius, apmokėjimo terminus ir sąlygas, mokėjimų atidėjimų galimybes, informaciją apie privalomus prekių sertifikatus, prekių transportavimo kainas ir sąlygas, informaciją kokiomis sąlygomis buvo sudaryti kiti Bendrovės sandoriai dėl analogiškų ar panašių prekių, informaciją apie minimalius prekių užsakymo kiekius, užsakomų prekių kiekių įtaką kainai ir kitą informaciją, sudarančią Bendrovės komercinę paslaptį, kuri leido vadybininkui priimti sprendimus derantis su prekių tiekėjais,t.y.įodė,kad atsakovas neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojo savo asmens naudai gauti,ko pasekoja gavo 70452,69 eurų,o atsakovas, nesutikdamas su reiškiamu reikalavimu ir turėdamas pareigą įrodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti to neįrodė(LAT 2018-10-25 nutartis byloje Nr. e3K-7-238-378/2018).

Teismas nesupranta atsakovo argumentų,kaip galima teisėtai užsiimti tarpininkavimu nesudarius tarpininkavimo sutarties(esą sudaroma žodinis susitarimas).Tokia pozicija remtis teismas negali.

Teismas sutinka su ieškovo argumenatais,kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta specialisto išvadą rengusi VMI specialistė (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 3, b. l. 96-97), kuri nurodė, kad „D. P. paaiškinimų teiginiai nepatvirtinti sutartimis, užsienio asmenų paaiškinimais <...>; nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog iš užsienio asmenų pervestos piniginės lėšos, gautos į jo sąskaitą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)banke, buvo atsakovo pajamos už komercinį tarpininkavimą“,kas paneigia atsakovo argumentus ir poziciją.

Pagal Darbo kodeksą žalą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais:1) žala padaryta tyčia;2) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo(DK 245,253 str.).

Šioje byloje išnagrinėjus buvusią situaciją ir įvertinus teismui akivaizdu,kad atsakovas veikė tyčia ir pažeidė pareigą saugoti konfidencialią informaciją(CK 1.116 str.1,2 d.),ko pasekoje gavo 70452,69 eurų naudos,kas yra nepagrįstas atsakovo praturtėjimas(CK 1.116 str.3d.,6.237 str.1d.),kuris ieškovui priteistinas iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.Ieškovė UAB „Rivona“ už pareikštą pradinį ieškinį sumokėjo 1 719,00 Eur žyminį mokestį. Pateikdamas patikslintą ieškinį ieškovas sumažino reikalavimus iki 70 452,69 Eur sumos, už kurią mokėtinas 1 282,00 Eur žyminis mokestis, todėl ieškovui grąžintina 437,00 Eur žyminio mokesčio permoka (1 719,00 Eur – 1 282,00 Eur) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Sumokėtas ieškovo žyminis mokestis laikytinas 1 282,00 Eur.

Atsakovas D. P. pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 843,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 500,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos, 28,00 Eur žyminis mokestis, 315,27 Eur už vertimo paslaugas). Apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje duomenų byloje nėra.

Ieškovė UAB „Rivona“ už byloje pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 1 719,00 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas D. P. už byloje pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, apeliacinės instancijos teisme turėjo 900,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų.

Ieškovė UAB „Rivona“ už kasacinio skundo parengimą turėjo 3 500,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų, taip pat už kasacinį skundą sumokėjo 1 282,00 Eur žyminį mokestį.

Atsakovas D. P. už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėjo 1 500,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų.

Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė UAB „Rivona“ patyrė 2 000,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (2019-02-14 paaiškinimų parengimas; susipažinimas su atsakovo atsiliepimu į patikslintą ieškinį; pasiruošimas posėdžiams ir atstovavimas juose).

Atsakovas D. P. turėjo 1 921,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (721,38 Eur vertimo išlaidų, 1 200,00 Eur atstovavimo išlaidų).

Ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, viso

9783 eurų (CPK 80,88,93 str.).

Atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Pašto išlaidos 3,10 euro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,259 str., 260 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Rivona“(į.k.110512039) naudai 70 452,69 Eur(septyniasdešimt tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 69 ct) žalos atlyginimą ir 9783 eur(devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eursu) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 3,10 Eur (tris eurus 10 ct) pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui UAB „Rivona“ (į. k. 110512039) 437,00 Eur (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2016-03-02 AB SEB banke dokumentu Nr. SEB000031723.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.