Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-05-24 raštu Nr. 10-4-S-5523 ieškovas buvo informuotas apie atsakovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas vyko ilgą laiką, tyrimo metu buvo keičiami LR Baudžiamojo kodekso straipsniai, paskirtas atsakovo mokestinis patikrinimas, tyrimas buvo nutrauktas ir vėl atnaujintas panaikinus prokuroro nutarimą tyrimą nutraukti, tyrimas buvo pradėtas ir atsakovo sutuoktinės atžvilgiu. 2015 m. vasario mėnesio pradžioje susipažinę su ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-00641-12 medžiaga sužinojome, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. UAB “Rivona” vadybininkas D. P., žinodamas UAB “Rivona” komercinę paslaptį sudarančią informaciją, susijusią su įmonės jam patikėtu vadybininko darbu, 2006-06-01 Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutarties pagrindu, susipažinęs su Komercinių bei technologinių paslapčių sąrašu bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis, susipažinęs su UAB “Rivona” informacija apie prekių pirkėjus, pardavėjus, kainas, prekybines ir tarpininkavimo sąlygas, nuolaidas, įsipareigojęs jos neatskleisti ir nenaudoti su darbu nesusijusiais tikslais, pažeisdamas pareiginių nuostatų, 2006-06-01 Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutarties su UAB “Rivona” reikalavimus, neteisėtai UAB “Rivona” vardu tarpininkavo sudarant įvairių prekių pirkimo-pardavimo sutartis dirbtinai padidintomis kainomis su ieškovo tiekėjais, gaudamas iš jų dalį pastarųjų iš UAB “Rivona” gautų mokėjimų už prekes, apie tokius sandorius nepranešdamas UAB “Rivona” ir juos nuslėpdamas, taip pažeidė savo kaip darbuotojo pareigas, UAB “Rivona” komercine paslaptimi laikomą jam patikėtą informaciją naudojo su darbu nesusijusiais tikslais ir UAB “Rivona” padarė didelę turtinę žalą, kuri minimaliai sudaro 113 377,72 EUR.

Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Nustačius nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes, materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis.

Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Dar viena iš būtinų materialinių atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti.

Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009).

Be to, minėta, būtinos dar dvi sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti, būtent: kad atsakomybės šalys teisės pažeidimo metu būtų susijusios darbo teisiniais santykiais ir kad žalos atsiradimas būtų susijęs su darbo veikla. Sutartimi gali būti sutarta ir dėl kitų sąlygų. Kad šalys žalos padarymo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais, o žalos atsiradimas susijęs su atsakovo darbo veikla, klausimų nekyla.

Šalys nebuvo sudarę materialinės atsakomybės sutarties, tačiau materialinės atsakomybės sutartis nėra sąlyga darbuotojo materialinei atsakomybei kilti, o yra tik vienas iš alternatyvių pagrindų taikyti visišką turtinės žalos atlyginimo principą. Tuo tarpu turtinė žala atlyginama visiškai.

Atsakovas darbo sutartį su ieškovu sudarė 2004-02-05. Su atsakovu 2006-06-01 buvo pasirašyta komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartis, atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis. Atsakovas taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais (ieškinio priedai Nr. 2, 3). Atsakovas darbdavio įsakymais buvo paskirtas atsakingu asmeniu už jam priskirtų prekių grupes, tame tarpe už pilną dokumentų paruošimą (ieškinio priedai Nr. 5-7). Nurodytais dokumentais atsakovas, be kita ko, įsipareigojo nenaudoti informacijos, laikomos bendrovės komercine ir technologine paslaptimi, su bendrove nesusijusiu tikslu; naudoti ir atskleisti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti; saugoti bendrovės komercines ir technologines paslaptis, bendrovės interesus ir pan. (Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutarties 3.2 p. su papunkčiais, Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklės).

Pagal pareiginius nuostatus atsakovas, be kita ko, privalėjo tausoti įmonės nuosavybę (nuostatų I dalies 2.7 p.), laikytis pareigybės atsakomybės (nuostatų II dalies 1.2 p.), tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informaciją apie atliekamus darbus (nuostatų II dalies 1.3 p.), kontroliuoti verslo planų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertinti galimą riziką (nuostatų II dalies 1.4 p.), skatinti ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialinius išteklius, finansinius ir darbo išteklius (nuostatų II dalies 1.5 p.), užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingą informaciją ryšiams plėsti ir keistis patirtimi (nuostatų II dalies 1.6 p.), užtikrinti, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumą (nuostatų II dalies 1.8 p.). Pasinaudoti savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų draudžia LR DK 235 str. 2 d. 4 p. D. P. komandiruočių metu ir ryšių priemonėmis, naudodamasis UAB “Rivona” jam patikėta įmonės informacija, sudarančia įmonės komercinę paslaptį (rinkos strategija, prognozuojamais finansiniais-ekonominiais rodikliais, kainų politikos strategija, taktika, kainos nustatymo skaičiuokle, nuolaidų lygiu, pasiūlymais dėl derybų bei jų eiga, verslo planais, prekių realizavimo rinkose būdais bei apimtimis, prekių asortimentais, pirkimo vietomis, prekių pirkimo-pardavimo faktais, komercinių partnerių tarpininkų sąrašais bei informacija apie juos, sutarčių sąlygas bei vykdymą, parduodamus produktus, prekių realizavimo būdus ir kt.), ja naudojosi asmeniniams, savanaudiškiems, su darbo funkcijomis nesusijusiems tikslams, pasinaudodamas savo pareigomis siekė gauti ir gavo neteisėtų pajamų, o būtent, už asmeninį užmokestį tarpininkavo ieškovui sudarant sandorius su tiekėjais, ko pasekoje D. P. iniciatyva UAB “Rivona” sudarė eilę sandorių su UAB “Rivona” tiekėjais didesnėmis nei įprasta kainomis, po ko D. P. neteisėtai gavo iš tiekėjų atlyginimą.

Aprašyti atsakovo veiksmai pažeidė atsakovo pareiginėje instrukcijoje numatytas pareigas tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informaciją apie atliekamus darbus (nuostatų II dalies 1.3 p.), kontroliuoti verslo planų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertinti galimą riziką (nuostatų II dalies 1.4 p.), skatinti ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialinius išteklius, finansinius ir darbo išteklius (nuostatų II dalies 1.5 p.), užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingą informaciją ryšiams plėsti ir keistis patirtimi (nuostatų II dalies 1.6 p.), užtikrinti, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumą (nuostatų II dalies 1.8 p.).

Atsižvelgiant į atsakovo išvardintas pareigas, sužinojęs apie galimybę iš UAB “Rivona” tiekėjų gauti užmokestį už prekių pardavimą ieškovui, atsakovas privalėjo imtis priemonių (pavyzdžiui, pranešti apie tai ieškovo vadovui arba tiesioginiams atsakovo vadovui, pasiūlyti tiekėjams prekes parduoti ieškovui mažesnėmis kainomis ir t.t.), kad tarpininkavimo suma būtų ne mokama atsakovui kaip užmokestis už tarpininkavimą, o tomis sumomis būtų atitinkamai sumažintos iš ieškovo tiekėjų perkamų prekių kainos. Akivaizdu, kad atsakovas nevykdė anksčiau minėtų susitarimų su darbdaviu ir pareiginių nuostatų reikalavimų, pasinaudojo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų ir jas gavo, todėl elgėsi neteisėtai. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų laikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 str. 2 d. 4 p.).

Savo neteisėtus veiksmus netiesiogiai patvirtina ir pats atsakovas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą dėl BK 202 str. 1 d, numatytos veikos padarymo. Iš 2015-12-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius BK 202 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, buvo atleistas pagal laidavimą, tai yra, jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansinė ar profesine veikla). Nors atsakovo atžvilgiu yra priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl komercinės paslapties atskleidimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovui negali kilti civilinė ir/ar materialinė atsakomybė, kadangi baudžiamajame procese nustatinėjamos ne tapačios aplinkybės, skiriasi įrodymų pakankamumo standartai.

Be to, prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje ((duomenys neskelbtini) str.), todėl negali būti pagrindu netaikyti atsakovui jokios atsakomybės. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2014-11-24 specialisto išvados Nr. (4.65)-86-91 (ieškinio priedas Nr. 11) ir kitų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys į D. P. banko sąskaitą pervedė bent 391 470,59 Lt, kas sudaro 113 377,72 EUR, paskirtyje nurodant MT103, iš jų:

2007 m. – 42 926,36 Lt, kas sudaro 12 432,33 EUR;2008 m. – 110 975,91 Lt, kas sudaro 32140,85 EUR, tame tarpe “N. Y. F. T.” – 10 625,39 EUR (36687,34 Lt),“Lumi L. E. LTD” – 4346,53 EUR (15007,71 Lt), “Zhejiang T. W. Power Co” – 4 811,63 EUR (16 613,59 Lt);2009 m. – 91918,87 Lt, kas sudaro 26 621,54 EUR, tame tarpe“N. Y. F. T.” – 8 674,12 EUR (29 950,01 Lt), “Lumi L. E. LTD” – 2 446,06 EUR (8 445,74 Lt), “C. N. C. I.. and Exp. Corp” – 3 474,23 EUR (11 995,79 Lt), “N. X. Electric Co LTD” – 3 164,39 EUR (10 926,02 Lt), “WTC International Co Limited” – 279,45 EUR (964,90 Lt), “Wuhan B. S. Co, Ltd” – 1 238,55 EUR (4276,45 Lt);2010 m. – 78545,20 Lt, kas sudaro 22 748,26 EUR, tame tarpe “N. Y. F. T.” – 1 318,14 EUR (4 551,27 Lt), “Lumi L. E. LTD” – 2 2624,46 EUR (7811,81 Lt), “Umedisc LTD” – 8 394,53 EUR (28984,63 Lt), “Zhejiang N. E.” – 6 635,89 EUR (22 912,40 Lt), “N. Y. E. A.” – 527,86 EUR (1822,60 Lt);2011 m. – 67 104,25 Lt, kas sudaro 19 434,73 EUR, tame tarpe “N. Y. F. T.” – 6 026,67 EUR (20 808,95 Lt), “C. N. C. I.. and Exp. Corp” – 1 979,70 EUR (6 835,51 Lt), “Umedisc LTD” – 2 269,40 EUR (7 835,79 Lt), “N. Y. E. A.” – 2 188,53 EUR (7 556,54 Lt).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė ne tik savo pareigas darbdaviui, susijusias su komercinės paslapties saugojimu, bet ir pareiginiuose nuostatuose numatytas pareigas, naudojosi savo pareigomis siekdamas gauti neteisėtų pajamų, dėl ko ieškovas neteko pinginių lėšų pirkdamas prekes iš tiekėjų dėl tyčinių atsakovo veiksmų dirbtinai padidintomis kainomis, susiklosčiusioje situacijoje nurodytos sumos (iš viso – 113 377,72 EUR) laikytinos ieškovui UAB “Rivona” atsakovo kaip darbuotojo padaryta tiesiogine žala, kurios dydį, be kita ko, pagrindžia jau minėta 2014-11-24 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-91. Žalos dydį taip pat pagrindžia pridėtos tiekėjų sąskaitos, duomenys apie prekybos apyvartas, atsakovo susirašinėjimas su tiekėjų atstovais ir kt. O būtent, UAB “Rivona” su D. P. (buvusio atsakingo už dokumentų rengimą, prekių asortimento formavimą, prekių realizavimą ir pan.) žinioje esančiais tiekėjais, D. P. kaip atsakingo asmens iniciatyva sudarė sandorius, kurių metu UAB “Rivona” prekes iš tiekėjų įgijo padidintomis kainomis, o iš UAB “Rivona” gautų piniginių lėšų dalį už ieškovui teikiamas prekes, tiekėjai, ar jų vardu veikę asmenys, sumokėjo D. P.. Taigi ieškovas neteko savo piniginių lėšų ir pajamų, kadangi prekes iš tiekėjų įgijo kainomis, kurios teisingas kainas viršijo tiekėjų atsakovui sumokėtų piniginių lėšų sumomis. Be to, kadangi D. P. iš savo ieškovo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų gavo naudos (užsienio fizinių ir juridinių asmenų jam mokėtas užmokestis), D. P. gauta nauda laikytina UAB “Rivona” patirta žala.

Ieškovas nėra atlikęs atsakovo iniciatyva iš tiekėjų pirktų prekių kainų tyrimo, tačiau pažymėtina, kad kainos laisvojoje rinkoje yra nustatomos pirkėjo ir pardavėjo susitarimu. Todėl šios bylos kontekste svarbu tai, kad būtent atsakovas buvo atsakingas už visų veiksmų, susijusių su prekių pirkimu, atlikimu, jis vienintelis derėjosi dėl prekių ir sudarinėjo ieškovo sandorius su tiekėjais. Todėl tik nuo atsakovo priklausė, kokiomis kainomis ieškovui bus tiekiamos prekės. Nors prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad atsakovo gautos pajamos negali būti sutapatinamos su ieškovo patirta žala, tačiau tokios išvados iš esmės nemotyvavo. Be to, kaip minėta, baudžiamojoje ir civilinėje byloje nustatinėjamos skirtinos aplinkybės, skiriasi įrodymų pakankamumo standartai.

Žalą ieškovas patyrė ne dėl to, kad atsakovas gavo pajamų, tačiau dėl to, kad atsakovo iniciatyva ieškovas tiekėjams už prekes sumokėjo didesnes sumas, nei būtų mokėjęs, jeigu atsakovas būti tinkamai vykdęs savo pareiginėje instrukcijoje numatytas pareigas. Būtent toks yra žalos susidarymo mechanizmas, o prašomos priteisti žalos suma atitinka atsakovo gautas pajamas todėl, kad vertinant byloje esančių įrodymų visumą bei remiantis logikos dėsniais darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas minimaliai neteko būtent tiek piniginių lėšų, kiek tiekėjai sumokėjo atsakovui. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų ir atsakovas jų net nebandė pateikti, kad jis būtų vykdęs kokią nors veiklą, nesusijusią su ieškovo tiekėjais. Tokių duomenų nėra ir šioje byloje.

Todėl pateiktų įrodymų visuma patvirtina ieškovo dėl atsakovo veiksmų patirtą žalą.

Pažymėtina, kad nurodytos sumos (iš viso – 113 377,72 EUR) yra tik minimali dėl neteisėtų D. P. veiksmų UAB “Rivona” patirta žala, kadangi iš jau minėtos specialisto išvados ir kitų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad dalį neteisėto užmokesčio D. P. gaudavo į jo Honkongo banke atidarytą sąskaitą. Nors informacijos apie pinginių lėšų judėjimo sąskaitoje nepavyko nustatyti, tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių D. P. pajamų ir išlaidų suvestinių matyti, kad iš užsienio bankų į savo sąskaitą Lietuvos banke D. P. per 2010-2012 m. laikotarpį persivedė daugiau nei 80000,00 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo ieškovui minimaliai padaryta turtinė žala sudaro 113 377,72 EUR.

Minėta, kad atsižvelgiant į atsakovo darbines pareigas (tausoti įmonės nuosavybę (nuostatų I dalies 2.7 p.), laikytis pareigybės atsakomybės (nuostatų II dalies 1.2 p.), tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informaciją apie atliekamus darbus (nuostatų II dalies 1.3 p.), kontroliuoti verslo planų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertinti galimą riziką (nuostatų II dalies 1.4 p.), skatinti ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialinius išteklius, finansinius ir darbo išteklius (nuostatų II dalies 1.5 p.), užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingą informaciją ryšiams plėsti ir keistis patirtimi (nuostatų II dalies 1.6 p.), užtikrinti, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumą (nuostatų II dalies 1.8 p.)), sužinojęs apie galimybę iš UAB “Rivona” tiekėjų gauti užmokestį už prekių pardavimą ieškovui, atsakovas privalėjo imtis priemonių (pavyzdžiui, pranešti apie tai ieškovo vadovui ar tiesioginiam atsakovo vadovui, pasiūlyti tiekėjams prekes parduoti ieškovui mažesnėmis kainomis ir t.t.), kad tarpininkavimo suma būtų ne mokama atsakovui kaip užmokestis už tarpininkavimą, o tomis sumomis būtų atitinkamai sumažintos iš ieškovo tiekėjų perkamų prekių kainos. To nepadarius akivaizdu, kad ieškovas žalos patyrė dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), kadangi būtent atsakovas savo tyčiniais veiksmais sukūrė aukščiau aprašytą situaciją – nepranešęs darbdaviui, susitarė dėl prekių pirkimo iš tiekėjų dirbtinai sukeltomis kainomis.

Būtent atsakovo pareiginių nuostatų pažeidimas ir siekis gauti neteisėtų pajamų pasinaudojus savo pareigomis lėmė žalos ieškovui atsiradimą, todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovui padarytos žalos. Atsakovas veikė sąmoningai ir siekė taip veikti (derėjosi dėl prekių kainų, pateikė tiekėjams asmeninę banko sąskaitą, susitarė dėl savo neteisėto užmokesčio pervedimo ir pan.), jo veiksmai truko ilgą laiko tarpą, kurio metu jis visą laiką dirbo pas ieškovą, atsakovas žinojo savo pareigas (buvo su jomis supažindintas pasirašytinai), tačiau sąmoningai jų nevykdė, todėl atsakovas laikytinas žalos padaręs tyčia.

Kadangi yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, nurodyta minimaliai patirta žala ieškovo naudai priteistina iš D. P..

Darbo ginčų komisija atsisakė priimti ir narinėti prašymą dėl žalos priteisimo motyvuodama tuo, kad, atsižvelgiant į prašymo Darbo komisijai pateikimo laiką ir galimą ieškovo teisių pažeidimo laiką, turėtų būti sprendžiamas ne procedūrinio termino atnaujinimo klausimas, o bendro ieškinio senaties termino taikymo klausimas, kurį sprendžia tik teismas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.

Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Pažymėtina, jog ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Įtarimų apie galimai padarytus atsakovo darbo pareigų pažeidimus ieškovui kilo dar 2012 m. kovo mėnesį, tačiau apie padarytą konkrečią žalą, tai yra apie realų savo teisės pažeidimą, ieškovas sužinojo tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis 2015 m. vasario mėnesio pradžioje iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančios 2014 m. lapkričio 24 d. specialisto išvados Nr. (4.65)-86-91.

Tuo tarpu nesant objektyvių duomenų apie egzistuojančius faktus, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų būtų patyręs kokią nors žalą (duomenų, apie atsakovui ieškovo tiekėjų grąžintą dalį iš ieškovo gautų piniginių lėšų), UAB “Rivona” negalėjo pareikšti ieškinio, kadangi žalos atsiradimo faktas ir konkretus jos dydis yra viena iš civilinės bei materialinės atsakomybės sąlygų, be kurios tokia atsakomybė negalima ir nėra teisės pažeidimo. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad LR Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės pareiškėjui apie nusikalstamą veiką susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todėl faktas, kad ieškovas vis dėl to surado galimybę tai padaryti, patvirtina, kad ieškovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, veikė aktyviai, sąžiningai siekdamas išsiaiškinti galimus savo teisių pažeidimų faktus.

Todėl laikoma, kad trejų metų ieškinio senaties terminas ieškovui pareikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo, prasidėjo nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, tai yra, nuo 2015 m. vasario mėnesio pabaigos, dėl ko laikome, kad ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Jeigu teismas prieitų išvados, kad ieškinio terminas ieškovui pareikšti reikalavimą atsakovui dėl žalos atlyginimo prasidėjo nuo 2012 m. kovo mėnesio ir šiai dienai yra praleistas, teismo prašome atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis laikytinas ieškovo praleistas dėl svarbių priežasčių: atsakovo veiksmais ieškovui padarytos žalos fakto ir dydžio nustatymas truko ilgą laiką, buvo susijęs didelės apimties dokumentų analize, informacijos, sudarančios banko paslaptį (tokios informacijos ieškovas neturi teisių rinkti), rinkimu, dėl ko ieškovui atsakovo padaryta žala paaiškėjo tik šiai informacijai atsiradus ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2014 m. lapkričio mėnesį, o ieškovui tokia informacija tapo žinoma tik 2015 m. vasario mėnesį. Atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu UAB “Rivona” pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojo proceso tvarka. Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, truko ilgą laiką, tyrimo metu buvo paskirtas atsakovo mokestinis patikrinimas, renkama informacija iš įvairių subjektų. Tačiau ikiteisminis tyrimas 2015-12-08 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad civilinis ieškinys bus išnagrinėtas baudžiamojo proceso tvarka (ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios), dėl ko tik gavus prokuroro nutarimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą tapo aišku, kad ieškinys baudžiamojoje byloje vis dėl to nebus išspręstas, dėl ko tik nutraukus ikiteisminį tyrimą iškilo reikalas kreiptis dėl analogiško ginčo nagrinėjimo civiline tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovo direktorius D. D., palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ieškovo direktorium dirba nuo 1993 metų, jo išsilavinimas aukštasis, specialybė statybininkas – inžinierius. Jam kilo įtarimas, jog atsakovas susitardavo su tiekėjais dėl kainų pakėlimo ieškovui teikiant prekes. Kai jis dalyvaudavo parodose, kartais kartu dalyvaudavo ir atsakovas. Atsakovas kaip vadybininkas buvo atsakingas už buitinės technikos prekybą. Atsakovas vykdavo į Kiniją į parodas, susirasdavo tiekėjus, su kuriais susitardavo dėl prekių tiekimo ieškovui. Atsakovo atlyginimas priklausydavo nuo pelno. Kai atsakovas užsakydavo prekes iš tiekėjų, gaudavo iš jų sąskaitą, kurią pasirašydavo ir atnešdavo jam (direktoriui) susipažinti, susipažinęs jis kaip direktorius jas pavizuodavo buhalterei. Pirmą kartą jis apie atsakovo veiksmus jis sužinojo dar 2010 metais, apie pervedamų pinigų mąstą jis sužinojo 2015 metų vasario mėnesį, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jo įmonė yra pagrindinis prekių tiekėjas į Norfos prekybos tinkle, kuriam teikia 99 proc. prekių. Nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atsakovo atžvilgiu neskundė.

Ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai parodė, kad ieškinys yra įrodytas, atsakovas padarė žalos ieškovui, nes pažeidė pareiginės instrukcijos nuostatas ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nėra už nieką atsakingas. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas gavo pinigus už tarpininkavimą laisvu nuo darbo metu. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino tik 2015 metų vasario pradžioje, o jeigu teismas laikys, kad terminas praleistas prašo jį atstatyti ieškinyje nurodytais pagrindais.

Atsakovas D. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas teigia, kad atsakovas pasinaudojęs komercine paslaptimi ieškovo vardu tarpininkavo sudarant įvairių prekių pirkimo-pardavimo sutartis dirbtinai padidintomis kainomis su kitomis įmonėmis, gaudamas iš jų neteisėtą atlygį, apie tokis sandorius nepranešdamas ieškovui ir juos nuslėpdamas. Atsakovas atskleidė ieškovo komercine paslaptimi laikomą jam patikėtą informaciją ir ieškovui padarė didelę turtinę žalą – 113 377,72 Eur. Komercinė paslaptis yra apibrėžta CK 1.116, tai gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1)nevieša informacija; 2)saugoma informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija.

Tiek tarptautiniame, tiek ir nacionaliniame teisiniame reguliavime formuojami trys esminiai kriterijai, keliami komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Tai informacijos slaptumo, jos vertingumo ir šios informacijos savininko protingų pastangų, nukreiptų šiai informacijai išsaugoti, kriterijai. Tai gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: nevieša informacija, saugojama informacija, turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti infpormacija; kurios neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pvz.: fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitomis priemonėmis; ir kuri turi komercinę vertę atba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad informacija apie tiekėjus, kuri, nors ieškovo įvardinama kaip kpnfidenciali, savaime yra akivaizdi ir lengvai pasiekiama internetiniuose tinklalapiuose, vieša ir visiems prieinama kituose prekybos centruose, ieškovas nedėjo jokių pastangų tokios informacijos apsaugai. Iš to seka, kad tokia ieškovo pozicija dėl informacijos vertinimo komercine paslaptimi negali būti pripažinta. Informacija apie ieškovo tiekėjus nėra slapta informacija, nėra vertinga, ieškovas nedėjo jokių protingų pastangų, norėdamas šią informaciją apsaugoti. Informacija apie užsienio asmenis, kurie pervedė į atsakovo sąskaitą lėšas – komisinius už atsakovo suteiktą paslaugą – komercinį tarpininkavimą, nėra slapta ir nesudaro komercinės paslapties, nes yra viešai prieinama tretiesiems asmenims internetinėje erdvėje. Atsakovas pirkėjų-pardavėjų ieškojo internete per www.google.com, www.komas.com, www.importers.com, www.globalimporter.net, www.alibaba.com. b2b.sulekha.com, ensort.b2b168.com ir panašius puslapius, kuriuose išsami informacija apie potencialius pirkėjus ir pardavėjus. Tai yra viešai prieinama informacija, kuri negali būti įvardinama kaip komercinė paslaptis. Tai, kad atsakovas lankėsi traptautinėse parodose, nepatvirtina nuostatos, kad jis ypatingu būdu gavo informaciją, kuri laikytina komercine paslaptimi. Tie patys tiekėjai yra ir kituose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose bei kaimyninės Lenkijos prekybos centruose. Ieškovas nenurodo kokios prekių kainos yra įprastos ir kokios neįprastos, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovas sudarė eilę sandorių su UAB “Rivon” tiekėjais didesnėmis nei įprasta kainomis yra tik prielaida. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvieną kartą atsakovas prekių kainą suderindavo su ieškovo vadovu, todėl ieškovo vadovui buvo žinomaos kainos, žinomos prekės, kurias buvo numatyta įsigyti. Pats vadovas sistemiškai vykdavo į tarptautines parodas ir pats žinojo prekių kainas, kaip asmuo seniai dirbantis šiame versle puikiai išmanė ir išmano kainų kitimo tendencijas bei faktorius, nulemiančius kainų pokyčius, todėl teigti, kad ketverius metus prekės buvo perkamos neįprastomis kainomis, neatlaiko jokios kritikos. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, atsakovas pripažino tai, kad vykdė komercinį tarpininkavimą nedeklaruodamas šios veiklos LR įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad atsakovas nusprendė verstis komerciniu tarpininkavimu tarp pirkėjų – tiekėjų visame pasaulyje, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos tiek iš fizinių, tiek iš juridinių asmenų. Esant konstatuotiems faktams tarp atsakovo ir VMI buvo pasirašytos paskolos sutartys, kurių pagrindu atsakovas šiai institucijai sutartyse nustatyta tvarka moka periodiškai sumas, kurias privalėjo mokėti, vykdydamas komercinio tarpininkavimo veiklą. Todėl atsakovas nepažeidė jokių susitarimų su darbdaviu ir pareiginių nuostatų, savo pareigomis nepasinaudojo ir neteisėtų pajamų negavo, todėl elgėsi teisėtai. Pagal veiklos pobūdį ir mastą akivaizdu tai, kad ieškovas ir atsakovas nelygiaverčiai konkurentai, todėl ieškovo deklaruojamas DK 235 str. 2d. 4 p. pažeidimas nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas.

Anot ieškovo padarytos žalos apskaičiavimas pateiktas ieškinio 17 priede, tačiau jame apskritai jokio paskaičiavimo nėra pateikta. Pabrėžtina, kad priedas įvardintas kaip UAB “Rivona” tiekėjų sąrašas. Ieškovas nurodė, kad dalį neteisėto užmokesčio atsakovas gavo į Honkongo banke atidarytą sąskaitą, tačiau kartu teigia, kad lėšų judėjimo nepavyko nustatyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pabrėžtina, kad nesant atsakovo neteisietiems veiksmams, nesant žalos faktui, priežastinis ryšys negalimas

Atkreipia dėmesį, kad yra praleistas terminas ieškiniui paduoti. 2012-03-20 ieškovas sužinojo/susipažino apie galimai/tariamai pažeistas jo teises ir teisėtus interesus. Taigi 2012-03-20 ir yra tas laiko momentas, kad ieškovui atsirado teisė kreiptis į teismą, nes kaip tik nuo nurodytos datos, ieškovas sužinojo, kad jo įsitikinimu yra nesutarimas tarp darbuotojo ir dabdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kas įtakojo žalos atsiradimą. Ieškovui nebuvo suvaržyta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka, kai tuo pat metu buvo pateiktas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą bei taikyti ieškinio senatį. Parodė, kad ieškovas konkrečiai nenurodė kokia gi yra ieškovo komercinė paslaptis. Informacija apie tiekėjus nėra slapta. Atsakovas ieškovo vardu niekada nesudarinėjo sutarčių nei padidintom, nei sumažintom kainom, ieškovas nepateikė apie tai įrodymų. Išankstinės apmokėjimo sąskaitos, kurias ruošdavo atsakovas buvo derinamos su direktoriumi ir jas patvirtindavo ieškovo direktorius. Ieškovo direktorius poatvirtino, kad jam buvo teikiama informacija apie prekių pardavimą.

Kaip nustatyta byloje, 2004-02-05 sudarytos darbo sutarties pagrindu atsakovas D. P. nuo 2004-02-05 pradėjo dirbti pas ieškovą UAB „Rivona“ vadybininko pareigose. Minėta darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2012-03-21 pagal DK 127 str. 1 d.

Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su ieškovo 2006-06-01 Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartimi, Komercinių bei technologinių paslapčių sąrašu bei Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklėmis. Nurodytais dokumentais atsakovas, be kita ko, įsipareigojo nenaudoti informacijos, laikomos bendrovės komercine ir technologine paslaptimi, su bendrove nesusijusiu tikslu; naudoti ir atskleisti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo patikėta, ir tik tiek, kiek reikalinga tiesioginėms pareigoms vykdyti; saugoti bendrovės komercines ir technologines paslaptis, bendrovės interesus ir pan. (Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutarties 3.2 p. su papunkčiais, Komercinių ir technologinių paslapčių įforminimo bei saugojimo taisyklės). N. K. bei technologinių paslapčių sąraše nurodytų žinių tame tarpe, prekių/paslaugų fondus/limitus/asortimentą/ kiekį ar jų planus, prekių/paslaugų pirkimo vietas, apie ieškovo apie klientų, komercinių partnerių, tarpininkų, potencialių ir esamų, sąrašus ir informacijos apie juos.

Atsakovas pasirašytinai 2007-02-28 buvo supažindintas su Vadybininko pareiginiais nuostatais, pagal kuriuos atsakovas, tame tarpe, įsipareigojo tausoti įmonės nuosavybę (nuostatų I dalies 2.7 p.), laikytis pareigybės atsakomybės (nuostatų II dalies 1.2 p.), tiesioginiam vadovui teikti nuolatinę informaciją apie atliekamus darbus (nuostatų II dalies 1.3 p.), kontroliuoti verslo planų, sudaromų susitarimų, sutarčių ir kontraktų rengimą bei vykdymą, įvertinti galimą riziką (nuostatų II dalies 1.4 p.), skatinti ekonomiškai ir efektyviai naudoti materialinius išteklius, finansinius ir darbo išteklius (nuostatų II dalies 1.5 p.), užmegzti kontaktus su verslo partneriais, rinkti reikalingą informaciją ryšiams plėsti ir keistis patirtimi (nuostatų II dalies 1.6 p.), užtikrinti, kad augtų prekių ir paslaugų pelningumas, konkurencingumas ir kokybė, didinti darbo efektyvumą (nuostatų II dalies 1.8 p.).

2015-12-08 Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutartimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.10-1-00641-12 (ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 201 str., dėl to, kad UAB ‚Rivona“ vadybininkas D. P. galimai gauna neteisėtą atlygį ir iš įmonės duomenų bazės neteisėtai nukopijavo duomenis, kurie yra komercinė paslaptis) minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikatimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paminėtame nutarime nurodyta, kad civilinis ieškovas UAB „Rivona“ dėl galimai neteisėtų D. P. veiksmų galimai patirtą žalą įvertino 113 377,72 Eur, kurią nustatė remiantis 2014-11-24 specialisto išvada Nr. (4.65)-86-91. Naginėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-91 nurodytos pinigų sumos yra D. P. gautos pajamos, nustatytos jo kaip fizinio asmens mokestinio patikrinimo metu ir šios pajamos negali būti sutapatinamos su civilinio ieškovo UAB „Rivona“ patirta žala; kitų duomenų, patvirtinančių kokio dydžio žalą patyrė ir ar iš viso patyrė UAB „Rivona“ dėl galimai neteisėtų D. P. kaip fizinio asmens pajamos ir yra UAB „Rivona“ patirta žala, nėra pagrindo.