- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-979-777/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01311-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovui E. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai 16 456,92 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko Šilutės rajono savivaldybės (toliau ir – Savivaldybės) 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra) 2024 m. sausio 5 d. audito ataskaitą Nr. K14-(4.2)-9 (toliau ir – Ataskaita). Ataskaitoje Tarybos nariui E. J. (toliau ir – Tarybos nariui, atsakovui) suteiktas kodas 07. Kadencijos laikotarpiu atsakovas buvo Ekonomikos ir finansų komiteto, Antikorupcijos komisijos nariu. Posėdžiai 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu vyko tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Iš Šilutės rajono savivaldybės viešai skelbiamos informacijos apie Tarybos posėdžius nustatyta, kad atsakovas nedalyvavo 2 iš 53 Tarybos posėdžių: 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. (abu kontaktiniu būdu). Ataskaitoje nurodyta, kad atsakovui, kaip Tarybos nariui, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu buvo išmokėta 24 366,69 Eur išmokų.
3. Nurodė, kad kaip Tarybos nariui atsakovui 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal pateiktus kasos aparatų kvitus buvo kompensuota 14 898,82 Eur išlaidų už 11 337,88 l degalų (benzino (toliau ir – B) ir dyzelino (toliau ir – DK)). Tarybos narys audito metu pateikė automobilių BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijų liudijimus. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme sustabdytas dėl pasibaigusio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilis „Nissan X-Trail“ nuosavybės teise priklauso N. A., „Hyundai i40“ – E. J. įmonei. Atsakovas už degalus sumokėjo 14 806,08 Eur grynaisiais pinigais. 2 kartus mokėjo skirtingomis banko mokėjimo kortelėmis: 2020 m. liepos 12 d. – 42,2 Eur už 40,97 l benzino, 2020 m. rugsėjo 15 d. – 50,54 Eur už 58,77 l dyzelinio kuro, iš viso 92,74 Eur, tačiau audito metu nepateikė įrodančių dokumentų, kad yra naudotų kortelių savininkas (šią sumą audito metu atsakovas grąžino į Savivaldybės biudžetą).
4. Kasos aparatų kvituose, kuriuos pateikė atsakovas, nurodytos 52 degalinių nuolaidų kortelės. Atsakovas 11 kartų (2020 m. rugpjūčio 1 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 9 d., 2020 m. lapkričio 13 d., 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 17 d. (du kartus), 2021 m. liepos 31 d. (du kartus) pylėsi degalus kitose savivaldybėse nei faktiškai vykdoma Tarybos nario veikla (401,96 1, suma 375,85 Eur) (degalinė „Jozita“, (duomenys neskelbtini), degalinė Circle K Lietuva, Circle (duomenys neskelbtini), degalinė UAB „Saurida“, (duomenys neskelbtini), degalinė UAB „Baltic Petroleum“, (duomenys neskelbtini), degalinė UAB „Viada“, (duomenys neskelbtini).
5. Audito metu iš atsakovo pateiktų kasos aparatų kvitų nustatyta, kad penkias dienas (2019 m. gegužės 29 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. spalio 19 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. balandžio 28 d.) atsakovas degalus pylėsi triskart per dieną. 20 dienų degalai pilti dukart per dieną (2019 m liepos 4 d., 2019 m. liepos 6 d., 2019 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. gruodžio 25 d., 2020 m. sausio 9 d., 2020 m. sausio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d. , 2020 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. gegužės 8 d., 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. spalio 3 d., 2021 m. spalio 20 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. birželio 16 d., 2022 m. birželio 20 d., 2022 m. liepos 27 d.). Tarp kai kurių pylimų yra tik 1 min. tarpas (pvz., 2021 m. liepos 31 d. degalai pilti 15 val. 43 min. – 15,97 l ir 15 val. 44 min. – 9,67 l; 2022 m. kovo 19 d. – 17 val. 12 min. - 17,34 l ir 17 val. 13 min. – 19,4 l; 2022 m. balandžio 28 d. – 9 val. 23 min. – 23,39 l ir 9 val. 24 min. – 12,28 1; 2020 m. gegužės 17 d. degalai pilti du kartus tuo pačiu metu 11 val. 38 min. - 8,2 1 ir 11,22 1. Prie ataskaitos už 2022 m. sausio mėn. pridėtas degalų (B) 2022 m. gruodžio 11 d. kvitas Nr. 94/2703 (suma 53,60 Eur, kurią audito metu atsakovas grąžino į savivaldybės biudžetą).
6. Ieškovė pažymėjo, kad automobilis BMW tuo metu, kai atsakovas buvo Tarybos nariu, buvo eksploatuojamas apie 4 mėnesius, atsižvelgiant, kad iš Tarybos nario pateiktų benzinu varomų automobilių visą laikotarpį buvo naudojamas automobilis „Hyundai i40“, o vienu metu abu automobiliai kartu negalėjo būti naudojami, apskaičiuojant išlaidas kurui, vertino, kad automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o automobilis BMW buvo naudojamas asmeninėms reikmėms. Ieškovė nurodė, kad automobilio „Nissan X-Trail“, vidutinės kuro sąnaudos yra 7,1 1 dyzelino 100 km (žr.: https://autogidas.lt/auto-katalogas/nissan/x-trail/ii-2.0-dci-le-2007-2009-k70138). Ieškovės nuomone, pagal kasos aparatų kvitus už įsigytą dyzelino kiekį šiuo automobiliu galima būtų nuvažiuoti apie 80 000 km, tai, atsižvelgiant į anksčiau nurodytų automobilių naudojimą, yra nerealu. Automobilis „Nissan X-Trail“ nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui – N. A., todėl atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl automobilių naudojimo, įvertinus automobilio „Hyundai i40“ didelę ridą, ieškovė padarė išvadą, kad automobilis „Nissan X-Trail“ nebuvo naudojamas Tarybos nario funkcijų atlikimui, o Tarybos narys pateikė auditoriams šios transporto priemonės registracijos liudijimą tik siekdamas pateisinti išlaidas kitos rūšies kurui. Ieškovė nustatė, kad pagal automobilio „Hyundai i40“ ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019–2023 atsakovo kadencijos metu, galėjo būti sumokėta 6 254,56 Eur.
7. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499, karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Patvirtinus karantino režimą buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d.
8. Karantinų laikotarpiu atsakovui kompensuota 1 607,76 Eur už 1 550,44 litrų degalų. Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos kontrolieriams 2023 m. birželio 26 d. paaiškinime atsakovas nurodė, kad karantino laikotarpiu jis, kaip Šilutės rajono savivaldybės F. B. viešosios bibliotekos tarybos pirmininkas, daug kartų lankėsi filialuose, vežė knygas į namus, taip pat vežiojo apsaugines kaukes gyventojams. Karantino metu jis tai daryti galėjo, nes yra šaulys, ir, kai jau buvo visai negalima važiuoti, tai važiuodavo su šaulio uniforma, su šauliais vykdė ir kitas veiklas. Įvertinusi atsakovo nurodytus argumentus dėl kelionių karantino metu, ieškovė pažymėjo, kad knygų vežiojimas bibliotekoms nėra susijęs su Tarybos nario funkcijų vykdymu, kaip ir nurodė pats Tarybos narys, jis karantino metu, neturėdamas teisės važiuoti kaip Tarybos narys, važinėdavo kaip šaulys, todėl karantino metu galbūt patirtos atsakovo išlaidos kurui negali būti vertinamos kaip susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.
9. Ieškovės nuomone, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kai atsakovas pateikė degalų pirkimo kvitus, kai degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų trumpas laiko tarpas, du kartus už degalus atsiskaityta svetimomis banko kortelėmis, kasos kvituose nurodytos net 52 degalinių nuolaidų kortelės, kompensavimui pateikiami kvitai dėl degalų pylimo ne Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai ne tik patvirtina netinkamą atsakovo elgesį konkrečioje situacijoje, bet ir neginčijamai įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį gaunant išlaidų kompensaciją.
10. Nustačius, kad atsakovas transporto priemonę naudojo ne tik Tarybos nario veiklai, tačiau ir asmeninėms, darbo reikmėms, todėl, ieškovės nuomone, nebuvo jokio pagrindo kompensuoti visas atsakovui jo patirtos išlaidas degalams. Pažymėjo, kad įvertinus realiai automobiliu „Hyundai i40“ nuvažiuotą atstumą, akivaizdu, kad kiekvieną dieną nuvažiuoti po 55 km vykdant Tarybos nario funkcijas yra nerealu. Tokia išvada daroma įvertinus atstumą nuo Šilutės savivaldybės iki gyvenamosios vietos (0,9 km) iki darbo vietos (0,7 km), atstumą į labiausiai nutolusias rajono vietoves (V., B. – 30–35 km), taip pat atsižvelgiant į Tarybos ir Ekonomikos ir finansų komiteto bei Antikorupcijos komisijos posėdžių skaičių.
11. Įvertinus tai, automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas atsakovo įmonės veikloje, ieškovė nusprendė, jog šis automobilis iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo sustabdytas automobilio BMW dalyvavimas eisme, buvo naudojamas darbinių ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o po to laikotarpio dar ir asmeninėms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis buvo naudojamas trijų poreikių tenkinimui: 1) kaip tarnybinis automobilis, 2) kaip asmeninis automobilis ir 3) kaip automobilis Tarybos nario funkcijų atlikimui, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, ieškovė prašė vertinti tik trečdalį sumos degalams, apskaičiuotos pagal automobilio ridą, kaip išlaidas transportui, susijusias su Tarybos nario funkcijų vykdymu.
12. Apskaičiuojant degalams išleistas pinigų sumas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., kai transporto priemonė „Hyundai i40“ galėjo būti naudojama Tarybos nario pareigų vykdymui, iš pagal automobilio ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019–2023 m. Tarybos nario kadencijos metu, ieškovė iš galbūt sumokėtos 6 254,56 Eur sumos atėmė 9 mėnesius trukusio karantino metu galbūt panaudotą kurą už 1 172,78 Eur, taip pat atėmė 2019 m. gegužės–rugpjūčio mėn. panaudotus 260,62 Eur ir likusią 4 821,16 Eur sumą, atsižvelgiant į automobilio naudojimo poreikius, padalijo iš 3, ir apskaičiavo 1 607,05 Eur sumą.
13. Tokiu būdu, ieškovės nuomone, 2019–2023 m. Tarybos kadencijos metu realiai galėjo būti panaudoti degalų pirkimui 1 607,05 + 260,62 Eur, t. y. 1 867,67 Eur Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Atsakovas negalėjo Tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų degalams už 14 898, 82 Eur. Ši atsakovo pateikta kompensavimui suma laikytina neprotinga, nesąžininga, ją gaudamas jis nepagrįstai praturtėjo, jam, kaip Tarybos nariui, už degalus nepagrįstai kompensuota 13 031,15 Eur (iš kompensuotos sumos 14 898,82 Eur atimti galbūt Tarybos nario funkcijų atlikimui sunaudotą degalų sumą 1 867,67 Eur). Audito metu atsakovas grąžino į Savivaldybės biudžetą 146,34 Eur: 92,74 Eur sumokėjus už degalus ne atsakovui priklausančia mokėjimo kortele ir 53,60 Eur kompensavimui pateikus netinkamo laikotarpio degalų kvitus. Atitinkamai šia suma sumažintas ieškinio reikalavimas dėl nepagrįstų išlaidų degalams ir nustatyta 12 884,81 Eur suma, kurią atsakovas turi grąžinti už nepagrįstai kompensuotas išlaidas degalų pirkimui.
14. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad atsakovui buvo kompensuota 1 374 Eur už automobilių remontą. Iš atsakovo pateiktų dokumentų ir Generalinėje prokuratūroje atliekant tyrimą gautų duomenų nustatyta, kad buvo remontuojami šie automobiliai: a) automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 203 Eur, b) „Hyundai i40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 341 Eur, c) „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 200 Eur, d) BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 330 Eur, e) sąskaitoje nenurodytas remontuotas automobilis – 300 Eur. Pagal atsakovo pateiktą 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą DOR Nr. 00002321 buvo remontuotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis, nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. sustabdytas šio automobilio dalyvavimas eisme dėl pasibaigusio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilis remonto atlikimo laikotarpiu negalėjo būti naudojamas vykdant Tarybos nario funkcijas, išlaidos už remontą (203 Eur) kompensuotos nepagrįstai. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. J., „Nissan X-Trail“ – N. A., „Hyundai i40“ – E. J. įmonei, t. y. šie automobiliai nėra atsakovo nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad kitiems asmenims priklausančio turto – net trijų automobilių – remontavimas savivaldybės lėšomis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo principams. 2020 m. gegužės 19 d. Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite Nr. 21 (suma 300 Eur) nenurodyta, koks automobilis remontuotas. Atsižvelgiant į anksčiau aptartų automobilių savininkus ir kompensacijų už jų remontą nepagrįstumą, ieškovės nuomone, visas kompensuotas išlaidas automobilių remontui – 1 374 Eur – atsakovas turi grąžinti į savivaldybės biudžetą.
15. Taip pat nurodo, kad kadencijos laikotarpiu atsakovui kompensuota 2 060 Eur automobilių detalėms, tepalams įsigyti. Audito metu nustatyta, kad visos detalės buvo pirktos UAB „Bonus Auto“. Iš pateiktų 11 sąskaitų faktūrų matyti, kad detalės buvo perkamos 2, 3, 4, 5, 8 kartus per mėnesį. Iš pirktų detalių pavadinimų ir kiekių akivaizdu, kad jos skirtos ne vienam automobiliui. 2023 m. vasario 25 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, E. J. įmonės viena iš veiklos rūšių – variklinių transporto priemonių techninė apžiūra ir remontas, todėl galbūt nupirktos detalės buvo naudojamos šioje įmonėje teikiant paslaugas. Kita vertus, detalių pirkimo datos nesutampa su automobilių remontų datomis. Dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių ieškovė prašė remonto išlaidas pripažinti nepagrįstomis, atitinkamai ir detalių pirkimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl 2 060 Eur išlaidos detalėms, tepalui pirkti turi būti grąžintos savivaldybei.
16. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2019–2023 m. Tarybos nariui išmokėta 1 361,82 Eur kompensacija už įsigytas kanceliarines prekes. Susipažinus su atsakovo prie išlaidų ataskaitų teiktais dokumentais, pagrindžiančiais išlaidas kanceliarinėms prekėms, nustatyti atvejai, kai buvo kompensuotos išlaidos, nesusijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Atsakovui kaip už kanceliarinių prekių įsigijimą buvo kompensuotos išlaidos už knygas, asmeninius skelbimus, laikraščio prenumeratą, tačiau, ieškovės teigimu, šios išlaidos nepriskirtinos kanceliarinėms prekėms įsigyti ir kompensuotos nepagrįstai, todėl atsakovas turi grąžinti į Savivaldybės biudžetą 138,11 Eur (23,07+20,65+30+40,39+24).
17. Atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Vadovaujantis protingumo principu, nepagrįsto praturtėjimo suma, kuri priteistina iš atsakovo, yra: 12 884,81 Eur už degalus, 1 374 Eur už automobilių remontą, 2 060 Eur išlaidos detalėms, tepalui pirkti, 138,11 Eur už kanceliarines prekes, iš viso 16 456,92 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės naudai 16 456,92 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat valstybės naudai priteisė 386,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kompensuotų išlaidų kurui grąžinimo
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertino atsakovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, faktines aplinkybes (dėl degalų pirkimo kelis kartus per dieną kelių minučių intervalu, neadekvačiai didelių perkamų degalų kiekių vienu metu, vienu metu perkamų skirtingų rūšių degalų, degalų pirkimų kitose savivaldybėse nei vykdoma tarybos nario veikla, taip pat tai, kad už kurą atsiskaityta svetimomis banko kortelėmis, degalų pirkimas vyko ir karantino metu) ir gautas išmokas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas nusprendė, kad dauguma išlaidų degalams atsakovui Tarybos nario funkcijų vykdyti kompensuota nepagrįstai, atsakovui siekiant nesąžiningai praturtėti.
20. Taip pat teismas atmetė atsakovo teiginius, kad Tarybos nario pareigoms vykdyti jam reikėjo keturių kitiems asmenims priklausančių automobilių ir kad jis visus byloje nurodytus automobilius naudojo šių pareigų atlikimui. Apskaičiuodamas išlaidas kurui, teismas nusprendė, kad automobilis „Hyundai i40“, kuris varomas benzinu, buvo naudojamas ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o automobilis BMW buvo naudojamas asmeninėms reikmėms. Be to automobilio BMW dalyvavimas eisme nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas, įvertinus tai, kad atsakovo Tarybos nario pareigas vykdyti pradėjo nuo 2019 m. balandžio 25 d. (pirmojo Tarybos posėdžio), todėl teismas nusprendė, kad šis automobilis galėjo būti eksploatuojamas tik apie 4 mėnesius.
21. Teismas, apskaičiuodamas automobilio „Nissan X-Trail“ vidutines kuro sąnaudas, vadovavosi ieškovės nurodyta informacija interneto puslapyje autogidas.lt ir atmetė kaip nepagrįstus atsakovo kuro normos skaičiavimus pagal buhalteriams.lt kuro normos skaičiuoklę, kadangi ši skaičiavimo metodika yra nebegaliojanti.
22. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad įvertinus automobilio „Hyundai i40“ didelę ridą, automobilis „Nissan X-Trail“ nebuvo naudojamas Tarybos nario funkcijų atlikimui, o atsakovas pateikė auditoriams šios transporto priemonės registracijos liudijimą tik siekdamas pateisinti išlaidas kitos rūšies kurui. Pažymėjo, kad automobilis „Nissan X-Trail“ nuosavybės teise priklauso ne atsakovui. Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo bylai pateikta 2019 m. sudaryta panaudos sutartis dėl nurodyto automobilio kelia abejonių jos teisėtumo prasme, kadangi joje nurodyta, kad J. J. ir E. J. susitaria dėl N. A. priklausančio, t. y. dėl nė vienam iš jų nepriklausančio, automobilio panaudos.
23. Iš UAB „Transkona“ pateiktų duomenų dėl transporto priemonių ridų, užfiksuotų techninių apžiūrų metu, teismas nustatė, kad užfiksuotos tokios atsakovo Tarybos nario funkcijoms vykdyti nurodyto automobilio „Hyundai i40“ ridos: 2018 m. – 61 001 km, 2020 m. – 105 709 km, 2022 m. – 139 823 km, t. y. šiuo automobiliu kasmet nuvažiuojama apie 19 705 km arba 1 642 km per mėnesį arba 55 km per dieną (įskaitant ir 9 mėn. trukusį karantino laikotarpį), per kadenciją 78 820 km. 100 km nuvažiuoti pagal vidutines degalų sąnaudas reikia 6,4 1 degalų (https://autogidas.1t/auto-katalogas/hvundai/i40/l.6-gdi-classic-2012-k940361), per kadenciją nuvažiuotiems 78 820 km – 5 044 1 benzino. Benzino 1 l kainos vidurkis pagal pateiktus apmokėti kasos aparatų kvitus yra 1,24 Eur (7 417,35 kompensuota suma / 5 764,12 sunaudotas kiekis = 1,24). Pagal automobilio ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019–2023 m. Šilutės tarybos nario kadencijos metu, galėjo būti sumokėta 6 254,56 Eur.
24. Teismas, nustatė, kad šalyje įvestų karantinų laikotarpiu atsakovui kompensuota 1 607,76 Eur už 1 550,44 1 degalų. Atsižvelgęs į tai, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo paskelbtas karantinas ir nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, pažymėjo, kad atsakovas, netgi ir vilkėdamas šaulio uniformą, karantino metu negalėjo (neturėjo teisės) lankytis tiek viešose vietose, tiek pas gyventojus, net ir vežiodamas knygas ar apsaugines kaukes. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad knygų vežiojimas bibliotekoms nėra susijęs su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis tikrai dalyvavo Šilutės viešosios bibliotekos jos filialuose vykusiuose renginiuose, vykdydamas Tarybos nario veiklą. Todėl sutiko su ieškove, kad karantino metu galbūt patirtos atsakovo išlaidos kurui negali būti vertinamos kaip susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.
25. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas patyrė išlaidas kurui, vykdydamas Tarybos nario pareigas, tačiau, teismo vertinimu, ne tokia apimtimi, kokia jis prašė šias išlaidas kompensuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonę naudojo ne tik Tarybos nario veiklai, tačiau ir asmeninėms, darbo reikmėms. Tai, kad automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas atsakovo darbo reikmėms, patvirtina bylai pateiktas 2025 m. sausio 8 d. Aktas dėl tarnybinio automobilio „Hyundai i40“ kuro normos.
26. Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 sprendimu d. Nr. T1-118 patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 124 punkte numatyta išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovui neturėtų būti kompensuotos visos jo patirtos išlaidos degalams.
27. Teismas pritarė ieškovės išvadai, kad įvertinusi automobiliu „Hyundai i40“ nuvažiuotą atstumą, kiekvieną dieną nuvažiuoti po 55 km, vykdant tarybos nario funkcijas, įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytus atstumus komisijos posėdžių skaičių, yra nerealu. Kadangi automobilis „Hyundai i40“ iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo sustabdytas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme, buvo naudojamas darbinių ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o po to laikotarpio dar ir asmeninėms reikmėms, t. y. trijų poreikių tenkinimui, teismas vertino trečdalį sumos degalams, apskaičiuotos pagal automobilio ridą, kaip išlaidas transportui, susijusias su tarybos nario funkcijų vykdymu.
28. Nustatė, kad 2019 m. gegužės–rugpjūčio mėn. asmeninėms reikmėms buvo naudojamas automobilis BMW, už šiuos 4 mėnesius, apskaičiuojant degalams išleistą sumą, kai transporto priemonė „Hyundai i40“ buvo naudojama tarybos nario funkcijų atlikimui, ši transporto priemonė dar buvo naudojama ir kaip tarnybinis automobilis, todėl pagal per mėnesį sunaudojamą apskaičiuotą pagal ridą kuro kiekio kainą, kuri yra 130,31 Eur, šią sumą daugino iš 4 mėnesių ir padalijo iš 2 (pagal automobilio naudojimo poreikius) ir apskaičiavo 260,62 Eur. Apskaičiuojant degalams išleistas pinigų sumas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., kai transporto priemonė galėjo būti naudojama savivaldybės tarybos nario pareigų vykdymui, pagal automobilio ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019– 2023 m. Šilutės tarybos nario kadencijos metu, iš galbūt sumokėtos 6 254,56 Eur sumos atėmė devynis mėnesius trukusio karantino metu galimai panaudotą kurą už 1 172,78 Eur, atėmė 2019 m. gegužės–rugpjūčio mėn. panaudotus 260,62 Eur ir likusi 4 821,16 Eur suma, atsižvelgiant į automobilio naudojimo poreikius, padalyta iš trijų ir apskaičiavo 1 607,05 Eur sumą. Teismas sutiko su ieškovės skaičiavimais dėl nepagrįstai kompensuotų išlaidų degalų pirkimui, tai yra, kad Tarybos 2019–2023 m. kadencijos metu savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti realiai galėjo būti panaudoti 1 867,67 Eur degalų pirkimui (1 607,05 + 260,62 Eur).
29. Teismas nusprendė, kad atsakovas negalėjo Tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų degalams už 14 898,82 Eur, todėl, šią sumą gaudamas, atsakovas nepagrįstai praturtėjo. Jam, kaip Tarybos nariui, už degalus nepagrįstai kompensuota 13 031,15 Eur (iš kompensuotos sumos 14 898,82 Eur atimta galbūt savivaldybės nario funkcijų atlikimui sunaudota degalų suma – 1 867,67 Eur). Teismas įvertino, kad Audito metu atsakovas grąžino į Savivaldybės biudžetą 146,34 Eur: 92,74 Eur sumokėjus už degalus ne atsakovui priklausančia mokėjimo kortele ir 53,60 Eur kompensavimui pateikus netinkamo laikotarpio degalų kvitus. Todėl šia suma sumažino nepagrįstai kompensuotą 13 031,15 Eur sumą. Teismas nustatė, kad atsakovas turi grąžinti už nepagrįstai kompensuotas išlaidas degalų pirkimui 12 884,81 Eur.
Dėl kompensuotų išlaidų automobilių remontui grąžinimo
30. Kadangi automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šis automobilis remonto atlikimo metu negalėjo būti naudojamas atsakovui vykdant Tarybos nario funkcijas. Pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad galbūt pasielgė netinkamai, pateikdamas sąskaitas kompensuoti už remonto išlaidas. Nustačius, kad atsakovas taip pat remontavo savivaldybės lėšomis kitiems asmenims priklausančius automobilius, teismas taip pat pripažino, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai ir neteisingai, todėl nusprendė, kad 1 374 Eur kompensacija už automobilių remontą atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai.
31. Atsižvelgiant į perkamų detalių kiekius, datą ir datos nesutapimą su automobilių remontų datomis, taip pat į tai, kad automobilių remonto išlaidos pripažintos nepagrįstomis, teismas taip pat tenkino ieškinio reikalavimą dėl nepagrįstai atsakovui išmokėtų 2 060 Eur išlaidų detalėms, tepalui pirkti, kadangi šios išlaidos nesusijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.
Dėl kompensuotų išlaidų kanceliarinėms prekėms grąžinimo
32. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad atsakovui nepagrįstai buvo kompensuota 138,11 Eur už išlaidas knygoms įsigyti, už asmeninius skelbimus, laikraščio prenumeratą, nes šios išlaidos nesusijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu, pagal Reglamento 124.1.5 papunktį negali būti priskirtos kanceliarinėms prekėms įsigyti. Atmetė kaip nepagrįstus ir subjektyvius atsakovo argumentus, kad išdalijus jam kompensuotą 1 361,82 Eur sumą, per metus kanceliarinėms prekėms kompensacija gaunasi tik po 300 Eur. Pažymėjo, kad šiuo atveju yra svarbu ne tik išlaidų dydis, tačiau ir jų pagrįstumas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
33. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
33.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas, nenurodė ieškinio patenkinimo teisinių pagrindų, įrodymų, kurių pagrindu padarytos išvados dėl jam, kaip Tarybos nariui, skirtų lėšų neteisėto panaudojimo, skundžiamo teismo sprendimo išvados, jog atsakovas nepagrindė visų lėšų panaudojimo Tarybos nario veikloje, padarytos remiantis tik ieškinį palaikiusios ieškovės prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
33.2. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą dėl neteisėto Tarybos nario lėšų panaudojimo. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne byloje surinktais, objektyviais, neginčijamais įrodymais, o vien tik ieškovės prielaidomis, subjektyviu aplinkybių vertinimu, išgalvotais teoriniais skaičiavimais.
33.3. Kadangi atsakovas buvo ne tik Tarybos nariu, bet ir savivaldybės Turizmo informacijos centro tarybos pirmininku, Ekonomikos ir finansų komiteto nariu, Antikorupcijos komisijos nariu, todėl didesnis teisių ir pareigų kiekis suponuoja didesnes jų įgyvendinimo išlaidas, nes vieni tarybos nariai, turėdami daugiau darbo už kitus ir atlikdami tą darbą, natūraliai patiria daugiau išlaidų. Savivaldybės tarybos nariai, kurie papildomai eina komiteto pirmininko, komisijos pirmininko ir kitas papildomas pareigas, vykdo daugiau funkcijų, turi daugiau atsakomybės, todėl ir išlaidos jų yra didesnės.
33.4. Tarybos nario veikla yra susijusi būtent su krašto bendruomene, su jos problemų sprendimu, dalyvavimu ir atstovavimu seniūnijos susibūrimuose, todėl visos atsakovo patirtos kelionių išlaidos buvo natūralios ir reikalingos. Atsakovas pažymėjo, kad jis, be kita ko, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu pirmininkavo Šilutės rajono savivaldybės F. B. viešosios bibliotekai, kuriai priklauso 21 filialas skirtinguose miestuose ir miesteliuose. Šiuose bibliotekos filialuose vyko daug susitikimų, renginių, parodų, kuriuose atsakovas, atstovaudamas ir savivaldybės Tarybai, dalyvavo, taip pat lankėsi kitų rajonų bibliotekose, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) bibliotekoje, V., D., P., Ž. ir kitose bibliotekose, vykdavo į kilnojamosios bibliotekos buvimo vietą Klaipėdoje. Vykdydamas savivaldybės tarybos nario funkcijas, atsakovas tvirtina, kad ypač daug kartų važiavo į Švėkšnos amatų centrą, buvo deleguotas į Šilutės (duomenys neskelbtini) regiono vietos veiklos grupę „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudavo jos posėdžiuose ir susitikimuose. Atsakovas aktyviai remia karo agresiją patiriančią Ukrainą, organizuoja ir kviečia bendruomenę gaminti šildančias žvakes Ukrainos kariams, todėl daug nuvažiuodavo automobiliu, kad surinktų šildančioms žvakėms reikalingus komponentus (indus, parafiną ir t. t.), be to, ne kartą vežiojo nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikus prie jūros, į vaikų stovyklą ir t. t. Atsakovas įsitikinęs, kad visa ši veikla yra tiesiogiai susijusi su jo, kaip savivaldybės Tarybos nario – bendruomenės rinkto atstovo, funkcijų vykdymų, todėl su tokia veikla susijusios 14 898,82 Eur išlaidos, pagal pateiktus kasos aparatų kvitus, pagal jo nuvažiuotus atstumus, pagrįstai buvo kompensuotos iš savivaldybės biudžeto.
33.5. Atsakovas pažymėjo, kad nei Reglamentas, nei įstatymai, pvz., Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nenumato imperatyvių kriterijų, susijusių su tarybos nario valdomu automobiliu arba kokios konkrečiai gali būti išlaidos transportui. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad tarybos narys privalo turėti ir tarybos nario veiklai vykdyti naudoti tik vieną automobilį arba kad šiai veiklai gali būti naudojamas tik jam priklausantis nuosavybės teise automobilis. Tokiu atveju jis negalėtų vykdyti Tarybos nario veiklos, neturėdamas nuosavo automobilio. Todėl atsakovas pateikė duomenis ir dėl jam nuosavybės teise nepriklausančių automobilių – „Hyundai i40“, „Nissan X-Trail“. Nurodė ir tai, kad savivaldybė nesudarė su Tarybos nariais sutarčių dėl asmeninio transporto panaudojimo Tarybos nario veikloje, o Tarybos nario funkcijų atlikimui nebuvo draudžiama naudotis savo šeimos narių turimomis transporto priemonėmis, taip pat neturėjo būti pildomi kelionės lapai ir įtraukiami į apskaitą nuvažiuoti kilometrai, prie degalų įsigijimo kvitų nebuvo reikalaujama pateikti duomenų, į kokį automobilį buvo pilti degalai, kiek nuvažiuota kilometrų, kokie kelionių tikslai.
33.6. Taip pat atsakovas nurodė, kad nėra jokios nuostatos, kad tarybos narys gali pilti kurą tik į vieną automobilį, svarbu buvo tik tai, jog automobiliai būtų naudojami tarybos nario veikloje. Atsakovas taip pat neneigia, kad, pirkdamas degalus, Tarybos nario funkcijų vykdymui panaudojo 52 degalinių korteles. Jo teigimu, tai įprasta praktika, nes visos degalinės, siekdamos klientų lojalumo, dalija nuolaidų korteles, kurios padeda pirkėjams sutaupyti. Dažniausiai tokios nuolaidų kortelės nėra priskirtos konkrečiam klientui, todėl atsiskaitant už degalus pirkėjai dažnai tarpusavyje dalijasi tokiomis kortelėmis tam, kad gautų mažesnę kuro kainą. Lygiai taip pat ir atsakovas, atsiskaitinėdamas už degalus, dažnai naudojasi kitų klientų, degalinių operatorių paskolintomis nuolaidų kortelėmis, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad jis kuro nepirko.
33.7. Taip pat įstatyme nenurodyti aiškūs ir detalūs kriterijai, kurie draustų kompensuoti tam tikras transporto išlaidas, kaip, pavyzdžiui, už kurą, kurios buvo patirtos kitoje teritorijoje nei savivaldybės Tarybos nario veiklos teritorija. Pažymėjo ir tai, kad Tarybos nario veikla nėra ribojama tik savivaldybės (rajono) ribomis: Tarybos nariai dalyvauja įvairiuose renginiuose, pasitarimuose, susitinka su kitų savivaldybių tarybų nariais, keičiasi / dalijasi gerąja praktika. Todėl atsakovas 11 kartų pylėsi degalus kitose savivaldybėse nei faktiškai jo vykdoma Tarybos nario (401,96 l, suma 375,85 Eur), todėl tokios išlaidos turi būti pripažintos tinkamomis ir turi būti kompensuojamos vadovaujantis Reglamento 124 punktu, atsakovui kaip Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal Mero potvarkį atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų, kaip komandiruotės išlaidas. Kadangi atsakovas komandiruočių neišsirašinėjo, tokiu būdu sutaupė savivaldybės biudžeto lėšas.
33.8. Kadangi atsakovo veikloje būdavo ir tokių atvejų, kai jam per dieną, vykdant Tarybos nario pareigas, tekdavo nuvažiuoti labai didelius atstumus ir jis negalėdavo iš anksto žinoti, kiek dar reikės nuvažiuoti savo pareigų vykdymo tikslais, todėl kurą jam tekdavo įsipilti po keletą kartų per dieną. Neneigia, kad buvo tokių atvejų, kai vienu atvažiavimu į degalinę jis kurą įsipildavo per kelis kartus, siekdamas gauti degalinės dovanojamą ar už 1 ct parduodamą kavos puodelį.
33.9. Nesutinka su teismo išvada, kad automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o automobilis BMW buvo naudojamas tik asmeninėms reikmėms. Taip pat nesutinka su išvada, kad automobilis „Nissan X-Trail“ nebuvo atsakovo naudojamas Tarybos nario funkcijų atlikimui. Reglamente nenurodyta, kad transporto išlaidų kompensavimas galimas tik už vieno automobilio patirtas išlaidas. Visos atsakovo kelionės minėtais automobiliais, kuro sąnaudos, jų remontas pagal kompensavimui pateiktus kvitus buvo išimtinai susiję vien tik su savivaldybės Tarybos nario veikla ir su tais klausimais, o tam buvo naudojami būtent minėti jo ir šeimos narių automobiliai.
33.10. Nors atsakovo kadencijos laikotarpiu tam tikru laikotarpiu Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo griežto karantino režimo sąlygos bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimai, tačiau net ir šiuo laikotarpiu 2020–2022 m. savivaldybės Taryba dirbo, o atsakovas labai intensyviai dalyvavo Tarybos, komitetų posėdžiuose (nuotoliniu būdu), priimant sprendimus, atliko visą kitą darbą. Be to, tuo metu ir toliau galiojo nuostatos dėl kompensacijų vykdant Tarybos nario pareigas, jokių ribojimų dėl Tarybos nario išlaidų, susijusių su jo veikla, kompensavimo nebuvo, niekas nesikeitė.
Atsiliepimas
33.11. Atsakovas nesutinka su teismo atliktu automobilio „Hyundai i40“ kuro sąnaudų apskaičiavimu pagal komercinio portalo autogidas.lt skaičiuoklę, kadangi čia nurodomos ir apskaičiuojamos gamintojų deklaruojamos teorinės sąnaudos idealioms sąlygoms, kurių realybėje nebūna. Kadangi atsakovas labai intensyviai eksploatuoja nurodytą automobilį, todėl žino, kad jo vidutinės kuro sąnaudos realiai yra 8,30 litro/100 km, tai yra 30 proc. didesnės, nei nurodė ieškovė. Tokiu būdu per atsakovo kadenciją 78 820 km atstumui nuvažiuoti reikėjo 6 542,06 litro (o ne 5 044 litrų) benzino. Todėl teigia, kad lėšos, panaudotos tarybos nario veiklai vykdyti, buvo pagrįstos ir nėra neprotingai didelės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas nurodytus atstumus nuvažiavo vykdydamas ne Tarybos nario veiklą.
33.12. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai, vėlgi, vadovaudamasis tik prielaidomis, rėmėsi savo skaičiavimais dėl lėšų sumos, kurią atsakovas kadencijos metu galėjo panaudoti kuro pirkimui, tai yra, kad tik automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas trijų poreikių tenkinimui: darbui, Tarybos nario funkcijoms ir asmeniniams poreikiams, todėl teismas nepagrįstai vertino tik trečdalį sumos degalams, apskaičiuotos pagal automobilio ridą kaip išlaidas transportui, susijusias su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Atsakovo teigimu, jis atstovaudamas savivaldybės bendruomenei, savo funkcijoms vykdyti paskyrė praktiškai visą savo laiką ir atitinkamai kelionės buvo susijusios tik su šia veikla, todėl asmeninių kelionių praktiškai nebuvo, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokią dalį laiko jis skyrė asmeninėms kelionėms, arba, kad Tarybos nario veikloje nenaudojo kitų minėtų automobilių, todėl visos abejonės turi būti vertinamos atsakovo naudai.
33.13. Atsakovas tvirtina, kad jam pagrįstai buvo kompensuota ir 1 374 Eur už automobilių, BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Hyundai i40“, „Nissan X-Trail“, už BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už sąskaitoje nenurodytą automobilio remontą, kadangi jie visi buvo naudojami atsakovo, kaip Tarybos nario, veikloje. Nors automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme buvo sustabdytas, tačiau tai nereiškia, kad šis automobilis negalėjo būti remontuojamas, kadangi atsakovas jį planavo naudoti Tarybos nario veikloje. Tačiau ir po jo remonto automobilis neveikė, todėl atsakovas jo nebepanaudojo. Atsakovo nuomone, tai, jog jis eksploatavo ir atitinkamai remontavo dalį ne sau priklausančių automobilių, nereiškia, kad šios išlaidos neturi būti jam kompensuotos, nes Reglamentas nedraudžia Tarybos nariams kompensuoti transporto išlaidas ir ne už savo nuosavybei priklausančių automobilių naudojimą.
33.14. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, kurios, jo nuomone, grįstos tik prielaidomis dėl jam kompensuotos 2 060 Eur sumos už detales ir tepalus. Pažymėjo, kad jo veiklos teritorijoje keliai yra žvyruoti ir labai netvarkingi, todėl logiška, kad, atsakovui nuvažiuojant didelius atstumus (tai parodė fiksuotos ridos), autodetalės greičiau nusidėvėjo, todėl turėjo būti dažniau keičiamos. Autodetalių pirkimo ir remonto datos nesutapo, nes daugumą remonto darbų jis atliko pats ir remonto paslaugomis naudotis nereikėjo. Bendra atsakovo patirtų 1 374 Eur automobilių remonto ir 2 060 Eur detalių kaina per ketverių metų kadenciją, atsižvelgiant į jo, kaip Tarybos nario veiklos intensyvumą, nėra neprotingai didelė, nes per visą atsakovo kadencijos laikotarpį per mėnesį išeina po 28,62 Eur transporto priemonių remontui ir po 42,92 Eur per mėnesį autodalims bei tepalui, tai, atsakovo nuomone, yra visiškai realios ir protingos išlaidos.
33.15. Taip pat atsakovas tvirtina, kad, pagal Reglamentą, kadencijos laikotarpiu jam teisėtai ir pagrįstai buvo kompensuota ir 1 361,82 Eur per mėnesį po 28,37 Eur išlaidų už įsigytas kanceliarines prekes, kurios visos pagal pateiktus dokumentus buvo tiesiogiai susijusios su jo, kaip Tarybos nario, veikla.
33.16. Kadangi visas išlaidas kurui, autodetalių įsigijimui ir automobilio remontui, kanceliarinėms priemonėms atsakovas patyrė vykdydamas Tarybos nario veiklą, todėl šias išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pateikė kompensavimui. Teismas nenustatė, kad būtų buvę pateikti tokie kvitai, už kuriuos būtų sumokėję kiti asmenys. Be to, pagal Reglamentą, Tarybos nariai teikdavo ataskaitas, kurias patikrindavo atsakingi darbuotojai pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir, jeigu nebūdavo nustatoma trūkumų, jas priimdavo, vadovaujantis galiojančiu Reglamentu.
33.17. Atsakovo pažymėjo, kad su Tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimo teisinis reglamentavimas buvo nepakankamas, nes nė viename teisės akte nėra nustatytas konkretus, baigtinis išlaidų sąrašas ir kaip pagrįsti, jog konkrečios išlaidos panaudotos ir susijusios su Tarybos nario veikla. Tik įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui (2023 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija), nuo 2023 m. liepos l d. Tarybos nariams nustatytas fiksuotas atlyginimas už vykdomą veiklą, šis atlyginimas apima tiek iki šiol mokėtą atlygį, tiek kanceliarines, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas, patirtas vykdant tarnybines funkcijas. Tai yra įstatymų leidėjas pripažino, jog viena iš tinkamo įstatymo laikymosi sąlygų yra jo aiškumas, suprantamumas ir neprieštaringumas.
33.18. Atsižvelgiant į įstatymuose nustatytus savivaldybės Tarybos nariui nustatytus įgaliojimus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas dėl išmokų su Tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, kurios iš esmės nesikeitė ir karantino laikotarpiu, atsakovo nuomone, jo pateikti paaiškinimai pagrindžia patirtas išlaidas Tarybos nario funkcijoms vykdyti, tai, kad karantino laikotarpiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojant griežtoms karantino režimo sąlygoms bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, savivaldybės Tarybos veikla buvo toliau vykdoma, o byloje nėra jokių duomenų, jog Tarybos narių darbų kiekis ar jų apimtis būtų pakitusi, karantino laikotarpiu nebuvo nustatyta jokių Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento ar teisės aktų pakeitimų, kurie būtų draudę savivaldybės Tarybos nariui, vykdant šias pareigas, patirti išlaidų transportui, kanceliarinėms prekėms. Taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad nebuvo aiškaus reguliavimo, nustatančio, kaip savivaldybės Tarybos narys turi vykdyti savo veiklą, kokiais atvejais šios veiklos vykdymui jis gali naudoti transporto priemonę ir teikti dokumentus dėl patirtų išlaidų atlyginimo, todėl, atsakovo teigimu, jis, gavęs iš rinkėjų mandatą, kaip savivaldybės Tarybos narys, šias pareigas turėjo galimybę vykdyti pats nuspręsdamas, kokiu būdu geriausia tai galėtų padaryti, dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas savivaldybės kompensuotas ginčo lėšas įgijo be teisinio pagrindo.
34. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
34.1. Nurodo, kad priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino visas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie vykimą į kitus rajonus, renginius. Taip pat pagrįstai nusprendė, kad knygų vežiojimas nesusijęs su tarybos nario veikla, kad karantino metu galbūt patirtos atsakovo išlaidos kurui negali būti vertinamos kaip susijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu neneigiama, jog atsakovas patyrė išlaidas kurui, vykdydamas tarybos nario pareigas, tačiau ne tiek, kiek jis pateikė kompensavimui.
34.2. Kadangi atsakovo pateiktos ataskaitos ir kasos aparatų kvitai neatspindėjo realių degalų sąnaudų, todėl, siekiant nustatyti, kiek realiai galėjo būti sunaudota degalų Tarybos nario funkcijoms vykdyti, ieškovė atliko skaičiavimus, o teismas šiuos skaičiavimus laikė pagrįstais, įvertinęs automobilių vidutines degalų sąnaudas ir nuvažiuotų kilometrų kiekį, užfiksuotą automobilių techninių apžiūrų metu.
34.3. Nors atsakovas teigia, kad Tarybos nario veiklai vykdyti naudojosi keturiais automobiliais –BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Hyundai i40“, „Nissan X-Trail“, „Opel Vivaro“ (vieno jų dalyvavimas eisme buvo sustabdytas, du iš jų priklausė ne atsakovui), tačiau ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal kompensuotus atsakovui degalų kiekius, vykdydamas tarybos nario funkcijas, jis negalėjo kasdien dviem autotransporto priemonėmis nuvažiuoti po 117 km.
34.4. Atsižvelgiant į aplinkybes dėl automobilių naudojimo, įvertinus automobilio „Hyundai i40“ didelę ridą, pagrįstai buvo padaryta išvada, jog ne atsakovui, o kitam asmeniui priklausantis automobilis „Nissan X-Trail“ nebuvo naudojamas Tarybos nario funkcijų atlikimui, o atsakovas šios transporto priemonės registracijos liudijimą pateikė auditoriams tik siekdamas pateisinti išlaidas kitos rūšies kurui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritarė ieškovės nuomonei, kad automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas ne tik atsakovui vykdant tarybos nario funkcijas, bet ir darbo bei asmeniniams tikslams.
34.5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo kaip fizinio asmens judėjimas karantino laikotarpiu nebuvo visiškai draudžiamas, tačiau buvo ribojamas, buvo draudžiami bet kokie susibūrimai. Jis, kaip Tarybos narys, karantino metu privalėjo savo veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, todėl Tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, atitinkamai dėl karantino nevykdant Tarybos nario veiklos arba vykdant mažesne apimtimi, mažėja ir patiriamų išlaidų dydis. Be to, nors atsakovas pažymėjo, kad Tarybos nario funkcijas vykdė ir už Šilutės rajono savivaldybės ribų, tačiau už savivaldybės ribų Tarybos narys galėjo vykdyti funkcijas tik Tarybos sprendimu arba pagal mero potvarkį, o išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik Vyriausybės nustatyta tvarka.
34.6. Ieškovė pritarė pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atsakovas, kaip Tarybos narys, taip pat nesąžiningai gavo kompensaciją už ne jam priklausančių automobilių remontą ir detalių pirkimą, atsižvelgiant į jų kiekius. Taip pat nepagrįstai gavo kompensaciją už įsigytas kanceliarines prekes, kadangi išlaidos knygoms, reklaminiams skelbimams laikraščiuose nepriskirtinos kanceliarinėms prekėms.
34.7. Pažymėjo, kad atsakovas, būdamas Tarybos nariu, privalėjo veikti sąžiningai, turėjo laikytis įstatymų, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Be to, kaip politikas atsakovas turėjo vadovautis valstybės politikų elgesio principais.
35. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija su apeliacinio skundu nesutinka iš dalies:
35.1. Nurodė, kad nesutinka su apelianto teiginiais, kad atsakomybė už išmokų Tarybos nariams teisėtumą tenka ir Savivaldybės buhalterijos darbuotojams, kurie priimdami Tarybos narių pateiktus dokumentus apie patirtas išlaidas, galbūt suklaidino tarybos narius dėl išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo.
35.2. Nurodė, kad nepakankamas teisinis reglamentavimas kompensuojant Tarybos nario veiklai skirtas lėšas nepaneigia pareigos naudoti lėšas išimtinai pagal paskirtį, tai yra tik veiklai, susijusiai su tarybos nario funkcijų vykdymu.
35.3. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto nuomone, kad Tarybos nario veikla neapsiriboja vien tik dalyvavimu Tarybos ir komitetų posėdžiuose. Todėl Tarybos narys, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susitikimuose ar kitose įvairaus pobūdžio veiklose, taip pat galėjo patirti išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla. Trečiojo asmens vertinimu, ta apeliacinio skundo dalis, kurioje pasisakoma dėl platesnės Tarybos nario veiklos, nei dalyvavimas Tarybos ar komitetų posėdžiuose, ir dėl tos veiklos patiriamų išlaidų yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
38. Iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka tiek su byloje esančių įrodymų vertinimu, tiek su nepagrįsto praturtėjimo nuostatų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, taip pat įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą bei į bylą pateiktus įrodymus, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo nuostatų ir sąlygų
39. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo turto nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008 ir kt.). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
40. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
Žemesnės instancijos teismas
41. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Esminės faktinės aplinkybės
42. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019–2023 m. laikotarpiu buvo 9-ojo šaukimo Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T1-6, kadencijos laikotarpiu atsakovas buvo Ekonomikos ir finansų komiteto nariu. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. T1-35, kadencijos laikotarpiu atsakovas taip pat buvo Antikorupcijos komisijos nariu.
43. Remiantis 2024 m. sausio 5 d. Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atitikties audito ataskaita Nr. K14-(4.2)-9, nustatyta, jog atsakovui 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu, pagal pateiktus dokumentus, buvo kompensuota 24 366,69 Eur išlaidų. 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu atsakovas pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus: 12 884,81 Eur – degalams įsigyti (11 337,88 1); 1 374 – automobilių remontui; 2 060 Eur – automobilių detalėms, tepalui įsigyti, 138,11 Eur – kanceliarinėms prekėms įsigyti. Iš viso 16 456,92 Eur.
44. Atsakovas neginčija, kad šią pinigų sumą gavo ir kad teikė Šilutės rajono savivaldybei išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas, pagrįsdamas pervestų pinigų Tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą. Tačiau atsakovas nesutinka su tuo, kad kompensuotos lėšos nėra susijusios su tarybos nario veikla.
45. Ieškovė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 16 456,92 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, argumentuodama tuo, jog ne visos atsakovui kompensuotos lėšos buvo panaudotos atsakovo, kaip Tarybos nario, veiklai, todėl gautos neteisėtai ir turi būti grąžintos į Šilutės rajono savivaldybės biudžetą. Taigi ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo trečiojo asmens sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, sprendime nurodė, kad atsakovas, būdamas Tarybos nariu, turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo tai veiklai išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo priteisė 16 456,92 Eur Šilutės rajono savivaldybės administracijos naudai nepagrįsto praturtėjimo sumą, kurią sudaro atsakovui išmokėtos kompensacijos už degalus, automobilių remontą, detalių, tepalų, kanceliarinių prekių įsigijimą. Atsakovo nuomone, jis įrodė, kad egzistavo ginčo 16 456,92 Eur piniginių lėšų, kuriomis buvo kompensuotos jo išlaidos Tarybos nario funkcijoms vykdyti, teisinis pagrindas, todėl ieškovės ieškinys turėjo būti visa apimtimi atmestas kaip nepagrįstas.
47. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šališkai ir neobjektyviai vertino Audito ataskaitos duomenis ir išvadas, tik atsakovą kaltinančią apimtimi, nors viešai yra žinoma, kad su Tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimo teisinis reglamentavimas buvo nepakankamas. Nurodo, kad Audito ataskaitoje nėra nustatyta, jog atsakovo ataskaitose duomenys būtų neteisingi, be to, atsakovas, esant nepakankamam teisiniam reglamentavimui, neprivalėjo vesti išsamesnės ataskaitos savo išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, pagrįsti. Pažymėjo ir tai, kad savivaldybės centralizuota buhalterija ir savivaldybės kontrolierius privalo kontroliuoti, ar Tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal šiame reglamente nurodytą paskirtį, savivaldybės administracija gali ne ginčo tvarka išskaičiuoti ne pagal paskirtį panaudotos išmokos dalį iš artimiausio mėnesio Tarybos nariui mokėtinų išmokų.
48. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto teiginiais, kad Savivaldybė galėjo kontroliuoti ir prašyti Tarybos narių paaiškinti išlaidų pagrįstumą arba kad atsakomybė už išmokų Tarybos nariams teisėtumą tenka ir Savivaldybės buhalterijos darbuotojams, kurie, kaip teigia apeliantas, priimdami Tarybos narių pateiktus dokumentus apie patirtas išlaidas, galėjo suklaidinti Tarybos narius dėl išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo.
49. Kaip pagrįstai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieškovės atstovas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau ir – Vietos savivaldos įstatymas) 26 straipsnio (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.), Reglamento 124 punkto nuostatas, nustatančias su tarybos nario veikla susijusių kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidų kompensavimo tvarką, išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas, kaip politikas, turėjo vadovautis Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais valstybės politikų elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė. Be to, atsakovą, kaip tarybos narį, elgtis sąžiningai, susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, įpareigojo ir jo duota priesaika vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nagrinėjama išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario, veikla; lėšos buvo išleistos įstatyme nustatytoms paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1728/2010).
50. Sutiktina su trečiojo asmens nuomone, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenumatė Savivaldybės administracijos darbuotojams pareigos tikrinti duomenų, pagrindžiančių Tarybos nario patirtų išlaidų teisingumą. Pagal Reglamentą, Tarybos nario pateikiami išlaidas patvirtinantys finansiniai dokumentai turėjo atitikti Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, būtent tokia apimtimi ir apsiribojo darbuotojų pareiga patikrinti dokumentų teisingumą. Atkreiptinas dėmesys, kaip nurodyta Audito ataskaitoje, Tarybos nario išlaidos buvo mokamos pagal tarybos nustatytos formos pateiktas ataskaitas, kurias pildė ir jų teisingumą savo parašu patvirtindavo Tarybos narys, pridėdamas šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus, todėl už pateikiamų dokumentų teisingumą atsako pats Tarybos narys. Svarbu ir tai, kad Tarybos nario veikla kur kas platesnė, nei dalyvavimas Tarybos, komitetų ar komisijų posėdžiuose, todėl savivaldybės administracija neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie Tarybos nario patirtas išlaidas jam vykdant visas Tarybos nario funkcijas. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad Savivaldybės darbuotojai priimdami Tarybos narių pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus galėjo suklaidinti Tarybos narius dėl išlaidų tinkamumo ir pagrįstumo. Primintina, kad Tarybos narys, davęs priesaiką, yra atsakingas ir už tai, kad jo veiklai vykdyti reikalingos lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir nepažeidžiant viešojo intereso, o atsakovo, kaip Tarybos nario, turėtos išlaidos būtų kompensuotos laikantis teisės aktų reikalavimų. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šiuo atveju atsakomybė turėtų kilti ir trečiajam asmeniui.
51. Audito ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad savivaldybėje nebuvo nustatyta kompensuojamų išlaidų konkreti / detali dokumentų pateikimo ir atsiskaitymo tvarka, todėl buvęs teisinis reglamentavimas iš dalies galbūt sudarė netinkamas sąlygas gauti dalį išmokų Tarybos nario veiklą vykdant. Šiuo atveju audito metu nustatytas nepakankamas teisinis reglamentavimas, kompensuojant Tarybos nario veiklai skirtas lėšas, nesudaro pagrindo laikyti, jog visos šios lėšos be išimties panaudotos teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi bendrąją atsakovo, kaip savivaldybės tarybos nario, pareigą elgtis ne tik formaliai, tačiau ir sąmoningai neatlikti veiksmų, pažeidžiančių tiek valstybės (bendrąja prasme), tiek savivaldybės interesus, taip pat ir pareigą būti sąžiningu savivaldybės, kaip institucijos ir kaip bendruomenės, kuri suteikia įgaliojimus veikti, atžvilgiu. Pareigos naudoti skirtas lėšas išimtinai Tarybos nario veiklai vykdyti nepaneigia to, kad nėra nustatyta konkreti arba nustatyta nepakankamai aiški tvarka, kaip pagrįsti konkrečiai panaudotas išlaidas Tarybos nario veikloje. Aplinkybė, jog iš atsakovo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, nereiškia, jog išmokos buvo sumokėtos pagrįstai ar kad trečiasis asmuo prarado teisę į tokių nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.
52. Pažymėtina, kad Audito ataskaitoje konstatavus finansų kontrolės trūkumą Šilutės rajono savivaldybės administracijoje, šiuo atveju ieškovė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra, nustačius teisės aktų pažeidimą ir gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo (CPK 49 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, gina viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalis, 4 dalies 2 punktas). Prokurorui sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl viešo intereso gynimo pakanka tam tikro pagrindo manyti, jog pažeisti teisės aktai, bet ne paties teisės aktų pažeidimo fakto konstatavimo, nes tokį pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
53. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, netgi tuo atveju, kaip nurodo atsakovas, kontroliuoti, ar Tarybos nario gautos išmokos naudojamos pagal paskirtį, turėtų savivaldybės centralizuota buhalterija ir savivaldybės kontrolierius, tačiau, jiems to neatlikus, pagal įstatymą prokuratūrai kilo pareiga ginti viešąjį interesą.
54. Atsakovas, be kita ko, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. kovo 5 d. Priimta nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025, kurioje teismas vertino, kad asmens, ėjusio savivaldybės tarybos nario pareigas, savivaldybės administracijai padarytą turtinę žalą, panaudojus išmokas ne tarybos nario veiklai vykdyti, buvo galimybė atlyginti ir civilinės teisės priemonėmis, t. y. remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutais, kuriuos reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai, o ne taikant baudžiamąją atsakomybę. Teismas, be kita ko, pasisakė, kad, nesant tinkamo ir nuoseklaus teisinio reguliavimo, vienodo visoms Lietuvos savivaldybėms, gali būti pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, kai vienais atvejais buvus nors ir netobulam teisiniam reguliavimui galima rasti teisinį pagrindą asmenį traukti tam tikron atsakomybėn, o jos nesant – apskritai atsakomybės išvengti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje asmens veiksmai neperžengė drausminio nusižengimo ribų, nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kadangi egzistavo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti, o jiems atsiradus, nebuvo kliūčių jų kompensuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
55. Taigi nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyti išaiškinimai nepaneigia atsakovo pareigos laikytis įstatymo reikalavimų ir atitinkamai pagrįsti išlaidas, kurios buvo susijusios su Tarybos nario veikla, ir kad tokios pareigos nesilaikymas gali sukelti tiek civilinę, tiek tarnybinę, tiek administracinę, tiek drausminę, tiek etinę atsakomybę.
Dėl kompensuotų išlaidų kurui grąžinimo
56. Nėra ginčo, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsniu, Reglamento 124 punktu, atsakovas galėjo gauti kompensaciją už vykdant tarybos nario funkcijas patirtas išlaidas, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ne tokia apimtimi, kokia siekė gauti atsakovas. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad visos jo patirtos kelionių, automobilių remonto, detalių įsigijimo ir kanceliarinės išlaidos buvo pagrįstos ir reikalingos.
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant atsakovo nurodomo reguliavimo nepakankamumo ar neaiškumo dėl išlaidų, tarybos narių veiklos išlaidų kompensavimo, kilus ginčui, pareiga turėti ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius išlaidas, kaip atskaitingam asmeniui, šiuo atveju kilo būtent atsakovui. Vien tik formalus kuro įsigijimo dokumentų (degalų įsigijimo sąskaitų ar kvitų) turėjimas ir jų pateikimas savaime neįrodo, kad visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti.
58. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26 punktas).
59. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai).
60. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 20 punktą). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.).
61. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 41 punktas).
62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui, kaip Tarybos nariui, šiuo atveju siekiant gauti kompensaciją, kilo pareiga atitinkamai pagrįsti išlaidas, o tos išlaidos turėjo būti susijusios išimtinai su tiesioginių pareigų vykdymu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kad degalai buvo perkami kelis kartus per dieną, kelių minučių intervalu, itin didelius perkamų degalų kiekius vienu metu, vienu metu perkamus skirtingų rūšių degalus, degalų pirkimą kitose savivaldybėse nei vykdoma tarybos nario veikla, taip pat į tai, kad už kurą buvo atsiskaityta svetimomis banko kortelėmis, degalų pirkimo vyko ir karantino metu, neva Tarybos nario funkcijų vykdymui, atsakovui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad, kilus ginčui, vien tik degalų įsigijimo kvitų ar sąskaitų turėjimo gali nepakakti pagrįsti, jog visa dokumentuose nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla.
63. Atsakovo nurodoma atliekamų pareigų apimtis, tai yra, kad jis buvo Savivaldybės turizmo tarybos pirmininkas, Ekonomikos ir finansų komiteto narys, Antikorupcijos komisijos narys, buvo deleguotas į Šilutės (duomenys neskelbtini)regiono vietos veiklos grupę „(duomenys neskelbtini)“, aktyviai dalyvavo susitikimuose su įvairiomis bendruomenėmis, savaime didesnių išlaidų taip pat nepagrindžia, tai tik prielaida, kuri objektyviais įrodymais nepagrįsta. Sutiktina su apelianto nuomone, kad Tarybos nario veikla neapsiriboja vien tik dalyvavimu Tarybos ir komitetų posėdžiuose, ši aplinkybė neneigiama nei ieškinyje, nei skundžiamame sprendime ir dėl to atsakovas galėjo turėti išlaidų kurui, tačiau jokių įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jis vyko automobiliu į jo nurodomus renginius, įstaigas, susitikimus, nepateikta, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti, kad atsakovas turėjo daugiau dokumentais pagrįstų išlaidų, skirtų jo, kaip Tarybos nario, pareigoms vykdyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad atsakovas, kaip Šilutės rajono savivaldybės F. B. viešosios bibliotekos, Turizmo tarybos pirmininkas, be kita ko, dalyvavo posėdžiuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios įstaigos yra Šilutės mieste, todėl atsakovas, taip pat gyvendamas ir atlikdamas Tarybos nario pareigas tame pačiame mieste, papildomų išlaidų kurui neturėjo patirti.
64. Kadangi pirmosios instancijos teismas visas atsakovo tiesiogines ir jo nurodytas papildomas veiklas aptarė ir išsamiai įvertino, todėl atmesti kaip nepagrįsti ir trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kad teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo apeliacinio skundo dėl šios sprendimo dalies neteikia.
65. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas neneigia, kad dalį kuro, už kurį gavo kompensaciją, panaudojo ir savo reikmėms, nes sunku būdavo atskirti, ar asmeniniams poreikiams, ar vykdant tiesiogines pareigas jis buvo naudojamas, tačiau tai žinodamas, vis tiek pateikė su tiesiogine Tarybos nario veikla nesusijusius dokumentus dėl kompensacijos gavimo. Itin kritiškai vertintini atsakovo paaiškinimai, kad kuro pirkimai kas kelias minutes buvo atliekami vien tik todėl, kad gautų nemokamos kavos degalinėje. Tokio pobūdžio atsakovo argumentai negali logiškai paneigti teismo nustatytų aplinkybių, kad dalį kompensacijos už kurą atsakovas gavo nepagrįstai. Konkrečių datų, kada vyko į kitus rajonus, kokiuose renginiuose dalyvavo, o kokiuose ne, kaip ir visų kitų jo nurodomų aplinkybių dėl kuro panaudojimo pagrįstumo, atsakovas leistinais įrodymais nepagrindžia, tai yra jo visi atsikirtimai grįsti tik deklaratyviais teiginiais ir pamąstymais, pavyzdžiui, kad jis buvo labai aktyvus Tarybos narys, labai daug važinėjo, jo automobilių kuro sąnaudos labai didelės. Pažymėtina ir tai, kad knygų vežiojimas, dalyvavimas įvairiose pilietinėse akcijose, įvairių organizacijų rėmimas, pagalba žmonėms karantino metu savaime teismo nustatytų aplinkybių taip pat nepaneigia, kadangi tokio pobūdžio veikla yra kiekvieno visuomenės nario pasirinkimo dalykas ir yra neatlygintinis, nepriklausomai nuo žmogaus statuso, jo užimamų pareigų ir pan. Todėl atsakovas nepagrįstai dalyvavimą visuomeninėje veikloje priskiria Tarybos nario funkcijų vykdymui. Be to, nors atsakovas pažymėjo, kad Tarybos nario funkcijas vykdė ir už Šilutės rajono savivaldybės ribų, tačiau už savivaldybės ribų Tarybos narys galėjo vykdyti funkcijas tik Tarybos sprendimu arba pagal mero potvarkį, o išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik Vyriausybės nustatyta tvarka.
66. Siekiant gauti kompensaciją už vykdant tarybos nario funkcijas patirtas išlaidas, atsakovui turėjo būti žinoma ir suprantama pareiga tinkamai pateikti finansinius dokumentus, iš jų ir pareiga savivaldybei deklaruoti, kokius automobilius naudoja Tarybos nario veiklai, ypač tokiu atveju, kaip nurodo atsakovas, kad buvo naudojami keli automobiliais, varomi skirtingu kuru ir, be kita ko, priklausantys kitiems asmenims, taip pat, pagal Reglamento 125 punktą ji turėjo nustatyta tvarka kreiptis dėl komandiruočių apmokėjimo. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde tiesiog deklaratyviai nurodo, kad tokių reikalavimų Reglamentas šioje srityje nematė. Be to, nurodo ir tai, kad pateiktus finansinius dokumentus derino su buhalterija, kuri šiuos dokumentus priėmė, todėl, jo nuomone, pateikti dokumentai yra teisingi ir pagrindžia visas išlaidas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie deklaratyvūs atsakovo teiginiai neturi jokios esminės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui ir nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad ne visos atsakovo patirtos išlaidos kurui yra pagrįstos ir kad ne visos išlaidos buvo panaudotos vykdant tarybos nario funkcijas.
67. Nustatyta, kad atsakovas, kaip Tarybos narys, siekdamas gauti išmoką, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus savivaldybei ir tokiu būdu patvirtino juose nurodytų duomenų teisingumą ir teisėtumą. Savivaldybės administracija, vykdydama Reglamento nuostatas, kompensavo jo veiklos išlaidas pagal pateiktus dokumentus, neturėdama galimybės tikrinti faktinio degalų sunaudojimo ar jų panaudojimo tikslo. Be to, išlaidų ataskaitos, kurias atsakovas teikė trečiajam asmeniui, nebuvo nurodyti miestai / rajonai, kuriuose buvo pilamas kuras. Todėl negalima ir išvada apie akivaizdų trečiojo asmens nerūpestingumą ar aplaidumą kompensuojant atsakovo išlaidas. Aplinkybė, kad Savivaldybės administracija nenustatė Reglamento pažeidimų, šiuo atveju nepanaikina atsakovo atsakomybės už išmokų tikslinį panaudojimą ir pareigos grąžinti nepagrįstai gautas sumas.
68. Kaip jau minėta, atsakovui, kaip tarybos nariui, yra keliami didesni atsakingumo, sąžiningumo, pareigingumo standartai, todėl savo teisėmis jis turėjo naudotis atsakingai ir sąžiningai, tai yra nepiktnaudžiauti suteikta teise ir nesinaudoti, kaip jis nurodo, galimu įstatymo ar kitų teisės aktų nepakankamu reguliavimu. Kritiškai vertintini ir atsakovo paaiškinimai, jog niekas neskaičiuodavo, kiek kuro priklauso, kiek pristatydavo kvitų, tiek ir būdavo gerai, neneigiant, kad panaudodavo kurą ir savo reikmėms, nes sunku būdavo atskirti, teismo vertinimu, sudaro nepagrįsto praturtėjimo prielaidas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovui negalėjo būti kompensuotos visos jo patirtos išlaidos degalams.
69. Pagal Reglamento 125 punktą, buvo nustatyta, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal Mero potvarkį atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas, taigi už savivaldybės ribų Tarybos narys galėjo vykdyti funkcijas tik Tarybos sprendimu arba pagal Mero potvarkį, o išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovas, atstovaudamas Šilutės rajono savivaldybei už savivaldybės ribų, laikėsi aptarto 125 punkto nuostatų, byloje nėra. Be to, pagal Reglamento 124 punktą, atsakovui buvo žinoma, kad už išmokų panaudojimą privalu atsiskaityti pateikiant Išlaidų ataskaitą kartu su realiai patirtas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Be to, šios išlaidos privalo būti susijusios su tarybos nario veikla, lėšos turi būti išleistos įstatyme nustatytoms paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnis). Taigi nustatytas reguliavimas nesuteikia atsakovui, kaip jis teigia, pačiam nuspręsti, kokiu būdu ir kokias išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti dėl išlaidų kompensavimo. Išrinktas ir davęs priesaiką politikas nėra laisvas veikti savo asmeniniais interesais, o privalo vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais principais ir atstovauti bendruomenės interesams, elgtis sąžiningai.
71. Nustatyta, kad karantinų laikotarpiu atsakovui kompensuota 1 607,76 Eur už 1 550,44 1 degalų. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino automobilių nuvažiuotų kilometrus ir kuro sąnaudų karantino laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su šiais atsakovo skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad karantino metu galbūt patirtos atsakovo išlaidos kurui negali būti vertinamos kaip susijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, kadangi atsakovui, kaip ir visiems kitiems asmenims, galiojo tuo metu nustatyti judėjimo ribojimai, buvo draudžiami bet kokie susibūrimai, atsakovas, kaip Tarybos narys, karantino metu privalėjo savo veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, tai ir buvo daroma. Todėl atsakovo argumentai, kad jis karantino metu daug važiavo atlikdamas Tarybos nario pareigas arba kad jis karantino metu, neturėdamas teisės važiuoti kaip Tarybos narys, važinėdavo kaip šaulys, yra abstraktūs, niekuo nepagrįsti, todėl, atsakovo teigimu, jo patirtos ir įrodinėjamos išlaidos negali būti visa apimtimi pripažintinos savivaldybės Tarybos nario veiklos išlaidomis ir tokios veiklos išlaidos negali būti kompensuojamos. Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo, kad Karantino laikotarpiu buvo pakeista arba ribojama išlaidų kompensavimo tvarka, tai yra, galiojo tokios pačios nuostatos dėl išlaidų kompensavimo, kurios atsakovas ir turėjo laikytis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo patirtų išlaidų automobilio „Hyundai i40“ kurui sumą mažino karantino laikotarpiu patirta išlaidų degalams suma. Vien tai, kad atsakovas buvo aktyvus ir atliko veiksmus kituose rajonuose, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad galėjo nesilaikyti reikalavimų dėl komandiruočių apmokėjimo tvarkos ar jam negaliojo karantino ribojimai.
72. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas neįrodė ir nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovu, kad Tarybos nario veiklai vykdyti jam reikėjo ir jis faktiškai naudojo net keturis kitiems asmenims priklausančius automobilius. Nustatyta, kad atsakovo, kuris Tarybos nario pareigas vykdyti pradėjo nuo 2019 m. balandžio 25 d. (pirmojo Tarybos posėdžio), automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti eksploatuojamas tik apie 4 mėnesius, kadangi šio automobilio dalyvavimas eisme nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai (pagal automobilio naudojimo poreikius) apskaičiavo, kad automobilio „Hyundai i40“ degalams laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. galėjo būti išleista 260,62 Eur suma. Atsižvelgiant, kad iš Tarybos nario pateiktų benzinu varomų automobilių visą laikotarpį buvo naudojamas automobilis „Hyundai i40“, o vienu metu abu automobiliai kartu negalėjo būti naudojami, apskaičiuojant išlaidas kurui, vertinama, kad automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o automobilis BMW buvo naudojamas asmeninėms reikmėms.
73. Nustatyta ir tai, kad E. J. įmonei priklausantis automobilis „Hyundai i40“ (benzinu varomas) atsakovo buvo naudojamas ir Tarybos nario veikloje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl automobilio „Nissan X-Trail“ (degalų rūšis dyzelinas) naudojimo intensyvumo, įvertinus su juo nuvažiuotus atstumus, pagal per mėnesį sunaudojamą apskaičiuotą ridą, kuro kiekio kainą, pagal Audito metu atliktus skaičiavimus nustatyta, kad su juo buvo galima nuvažiuoti po 55 km per dieną. Taip pat apskaičiuota, kad kitu naudojamu automobiliu „Hyundai i40“ (degalų rūšis benzinas) per dieną galima nuvažiuoti 62 km. Taigi atsakovui kompensuotų degalų kiekiu galima nuvažiuoti po 117 km kasdien, naudojant du automobilius, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pagal kompensuotus atsakovui degalų kiekius, vykdydamas tarybos nario funkcijas, atsakovas negalėjo kasdien dviem autotransporto priemonėmis nuvažiuoti po 117 km. Todėl, susiklosčiusius tokiai situacijai, pagrįstai buvo apskaičiuoti atstumai ir jiems nuvažiuoti reikalingas degalų kiekis, skaičiuojant, kad automobilis „Hyundai i40“ buvo naudojamas ne tik vykdant tarybos nario funkcijas, bet ir darbo bei asmeniniams reikalams ir apskaičiuota 1 607,05 Eur suma, kurią atsakovas realiai galėjo išleisti degalams.
74. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kuri sutampa su ieškovės nuomone, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl automobilių naudojimo, įvertinus automobilio „Hyundai i40“ (priklausantis E. J. įmonei) didelę ridą, darytina išvada, jog automobilis „Nissan X-Trail“ (priklausantis kitam trečiajam asmeniui) nebuvo naudojamas Tarybos nario funkcijų atlikimui, todėl teismas pagrįstai nevertino šios transporto priemonės ridos ir vidutinių kuro sąnaudų; o atsakovas pateikė auditoriams šios transporto priemonės registracijos liudijimą, galbūt siekdamas pateisinti išlaidas kitos rūšies kurui.
75. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nustatė „Hyundai i40“ vidutines kuro sąnaudas, vadovaudamasis autogidas.lt duomenimis, kadangi realiai šio automobilio kuro sunaudojimas yra žymiai didesnis, nei nustatė teismas – 8,3 l/100 km; be to, būtent toks šio automobilio sąnaudų dydis nurodytas kuro sąnaudų normų skaičiuoklėje buhalteriams.lt.
76. Nagrinėjamu atveju skaičiuojant automobilių kuro sąnaudas, tiek teismas, tiek ieškovė, pagrįsdama ieškinį, vadovavosi automobilių ridų duomenimis, gautais iš oficialių šaltinių, todėl pagrindo jais abejoti nėra. Interneto svetainėje autogidas.lt nurodyti duomenys apie automobilio vidutines kuro sąnaudas paremti gamintojo skaičiavimais, o duomenys apie automobilių ridas aktualiu laikotarpiu gauti iš įmonės, periodiškai atliekančios automobilių techninę apžiūrą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jo automobilio, naudojamo Tarybos nario veiklai vykdyti, kuro sąnaudos yra kitokios, nei nustatė teismas. Pažymėtina, kad skaičiuoklė, kuria vadovaujasi atsakovas, yra negaliojanti nuo 2015 m. lapkričio 6 d. – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos. Nėra pagrindo skaičiuojant kuro normas vadovautis ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kadangi jos taikomos apskaičiuojant pelno mokestį juridiniams asmenims. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo įmonėje 2025 m. sausio 8 d. atlikti automobilio „Hyundai i40“ kuro normos matavimai nepaneigia aplinkybių dėl kuro normų, nustatytų tuo metu, kai atsakovas atliko tarybos nario pareigas (tomas 2, b. l. 39–41). Kodėl atsakovas tokių duomenų nepateikė kartu su Išlaidų ataskaitomis arba atliekant auditą, nenurodoma. Šie atsakovo pateikti duomenys teismui abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos automobilio sunaudojamo kuro normos bylai aktualiu laikotarpiu nekelia, todėl nėra pagrindo kitaip ją apskaičiuoti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų.
77. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas automobilį „Hyundai i40“ iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo sustabdytas automobilio BMW dalyvavimas eisme, buvo naudojamas darbinių ir Tarybos nario funkcijų vykdymui, o po to laikotarpio dar ir asmeninėms reikmėms, tai yra trijų poreikių tenkinimui: darbui, Tarybos nario funkcijoms ir asmeniniams poreikiams, taip pat atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik trečdalį sumos degalams, apskaičiuotos pagal automobilio ridą, kaip išlaidas transportui, susijusias su Tarybos nario funkcijų vykdymu.
78. Aplinkybę, jog atsakovo pateikti kvitai neįrodo, jog visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent Tarybos nario veiklai vykdyti, iš esmės patvirtina ir Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. sausio 5 d. Atitikties audito ataskaitoje Nr. K14-(4.2)-9 nurodytos išvados. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, faktines aplinkybes (dėl degalų pirkimo kelis kartus per dieną, kelių minučių intervalu, neadekvačiai didelių perkamų degalų kiekių vienu metu, vienu metu perkamų skirtingų rūšių degalų, degalų pirkimų kitose savivaldybėse nei vykdoma tarybos nario veikla, taip pat tai, kad už kurą atsiskaityta svetimomis banko kortelėmis, degalų pirkimas vyko ir karantino metu) ir gautas išmokas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pritartina pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad dauguma išlaidų degalams atsakovui Tarybos nario funkcijų vykdyti kompensuota nepagrįstai, atsakovui siekiant nesąžiningai praturtėti.
79. Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo atliktą jų vertinimą, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo pateiktus argumentus. Kaip minėta, neneigiama, kad Tarybos nario veikla neapsiriboja tik dalyvavimu Tarybos posėdžiuose, tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo patirtas automobilio „Hyundai i40“ kuro išlaidas per visus Tarybos nario kadencijos metus, iš esmės vertino ne tik faktiškai į Tarybos posėdžius nuvažiuotą atstumą, tačiau atsižvelgė į UAB „Transkona“ duomenis apie automobilio vidutinę ridą per metus bei vidutinį kuro sunaudojimą, įvertino atstumą nuo Šilutės savivaldybės iki atsakovo gyvenamosios, darbo vietų, atstumą į labiausiai nutolusias rajono vietoves, taip pat atsižvelgė į Tarybos ir Ekonomikos ir finansų komiteto bei Antikorupcijos komisijos posėdžių skaičių.
80. Pagal UAB „Transkona“ pateiktus duomenis dėl transporto priemonių ridų, užfiksuotų techninių apžiūrų metu, pirmosios instancijos teismas įvertino automobilio „Hyundai i40“ ridą ir vidutines degalų kainas už kurą, sunaudotą 2019–2023 m. Šilutės tarybos nario kadencijos metu ir nustatė, kad atsakovui galėjo būti sumokėta 6 254,56 Eur. Iš šios sumos pagrįstai teismas atėmė devynis mėnesius trukusio karantino metu galbūt panaudotas kuro išlaidas už 1 172,78 Eur (įvertinęs aplinkybes dėl karantino metu taikytus apribojimus, kai savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliu, buvo apribotas asmenų bendravimas, ir pan.), taip pat atėmė 2019 m. gegužės– rugpjūčio mėn. panaudotą 260,62 Eur sumą ir likusią 4 821,16 Eur sumą, atsižvelgiant į automobilio naudojimo poreikius, padalyta iš trijų (kaip minėta, automobilis buvo naudojamas ne tik tarybos nario funkcijoms vykdyti) ir apskaičiavo 1 607,05 Eur sumą, kurią atsakovas realiai galėjo panaudoti degalų pirkimui.
81. Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apskaičiuojant degalams išleistas pinigų sumas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. gegužės mėn., kai transporto priemonė galėjo būti naudojama Tarybos nario pareigų vykdymui, pagrįstai nustatė, kad atsakovas Tarybos nario funkcijoms vykdyti realiai galėjo panaudoti degalų pirkimui 1 607,05Eur + 260,62 Eur, t. y. 1 867,67 Eur. Ši suma vertintina kaip visiškai pakankama Tarybos nario funkcijų vykdymui, įvertinus minėto automobilio vidutinę ridą per metus ir vidutines kuro sąnaudas, taip pat atsižvelgus į karantino laikotarpiu buvusius ribojimus ir į tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Visuma nustatytų aplinkybių taip pat patvirtina, kad atsakovas negalėjo Tarybos nario veiklai patirti transporto išlaidų degalams už 14 898,82 Eur sumą, kurie jam buvo kompensuoti, todėl įvertinus atsakovo savivaldybei grąžintą sumą – 146,34 Eur, pagrįstai nustatyta, kad atsakovas turi grąžinti už nepagrįstai kompensuotas išlaidas degalų pirkimui 12 884,81 Eur. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie suponuotų nuspręsti priešingai.
82. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).
Dėl kompensuotų išlaidų automobilių remontui, detalėms ir kanceliarinėms prekėms grąžinimo
83. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo buvo priteista gauta kompensacija už automobilių remontą ir detales. Atsakovo nuomone, jam pagrįstai buvo kompensuotos išlaidos už kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių automobilių remontą, nes Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas nedraudžia kompensuoti išlaidas ir ne už savo nuosavybei priklausančių automobilių naudojimą. Atsakovo nuomone, per kadenciją išleisti per mėnesį vidutiniškai po 28,62 Eur transporto priemonių remontui ir po 42,92 Eur per mėnesį autodalims bei tepalui yra visiškai realios ir protingos išlaidos.
84. Atsakovas neginčija, kad gavo 1 374 Eur kompensaciją už ne jam priklausančių automobilių BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Hyundai i40“, „Nissan X-Trail“, už BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat už sąskaitoje nenurodytą automobilio remontą ir 2 060 Eur detalių, tepalų pirkimą. Teismas nustatė, kad, priešingai nei teigia atsakovas, iš nurodytų automobilių atsakovo, kaip Tarybos nario, veikloje, buvo naudojamas tik automobilis „Hyundai i40“, kuris priklausė E. J. įmonei, t. y. nė vienas iš šių automobilių atsakovui nuosavybės teise nepriklausė, todėl nėra jokio pagrindo automobilių remonto išlaidas pripažinti kaip susijusias su atsakovo, kaip Tarybos nario, funkcijų atlikimu. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas eisme nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo sustabdytas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šis automobilis remonto atlikimo metu negalėjo būti naudojamas atsakovui vykdant Tarybos nario funkcijas. Atsakovas nurodo, kad automobilį remontavo, nes planavo naudoti Tarybos nario veikloje, tačiau neneigia ir tos aplinkybės, kad šio automobilio suremontuoti nepavyko ir jis naudojamas nebuvo. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad galbūt pasielgė netinkamai, pateikdamas sąskaitas kompensuoti už remonto išlaidas.
85. Atsakovo pastebėjimai, kad Reglamentas nedraudžia Tarybos nariams kompensuoti transporto išlaidas ir ne už jam nuosavybės teise priklausančių automobilių remontą, vertintini kritiškai, nes tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos kreiptis dėl kompensacijų už išlaidas, kurios visiškai nesusijusios su tiesioginių Tarybos nario pareigų atlikimu, tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad pagrįsti automobilių panaudojimą Tarybos nario veikloje atsakovas turėjo galimybe su jų savininkais sudarydamas panaudos, nuomos sutartis, tačiau to nepadarė, vėlgi atsakomybę perkeldamas kitiems asmenims, teigdamas, kad jam tokio reikalavimo nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas taip pat remontavo savivaldybės lėšomis kitiems asmenims priklausančius automobilius, pagrįstai pripažino, kad atsakovas pasielgė nesąžiningai ir neteisingai, todėl nusprendė, kad 1 374 Eur kompensacija už automobilių remontą atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai.
86. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad detalių pirkimo datos nesutampa su automobilių remontų datomis, įvertino pirktų detalių kiekius ir rūšį. Kadangi teismas automobilių remonto išlaidas pripažino nepagrįstomis, todėl taip pat pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl nepagrįstai atsakovui išmokėtų 2 060 Eur išlaidų detalėms, tepalui pirkti, kadangi šios išlaidos nesusijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Nors atsakovas teigia, kad daugelį automobilio remonto darbų, įsigijęs detales, atliko pats, tačiau, įvertinus tai, kad jis privalomai turėjo atsiskaityti ir pagrįsti visas patirtas išlaidas, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
87. Taip pat atsakovas tvirtina, kad, pagal Reglamentą, kadencijos laikotarpiu jam teisėtai ir pagrįstai buvo kompensuota ir 1 361,82 Eur per mėnesį po 28,37 Eur išlaidų už įsigytas kanceliarines prekes, kurios visos pagal pateiktus dokumentus buvo tiesiogiai susijusios su jo, kaip Tarybos nario, veikla.
88. Reglamento 124.1.5 papunktyje numatyta, jog kompensuojamos išlaidos kanceliarinėms prekėms įsigyti. Nustatyta, kad atsakovui už kanceliarinių prekių įsigijimą buvo kompensuotos išlaidos už knygas, asmeninius skelbimus, reklamą, laikraščio prenumeratą, tačiau šios išlaidos nepriskirtinos kanceliarinėms prekėms įsigyti ir nesusijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu pagal Reglamento 124.1.5 papunktį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas nepagrįstai gavo kompensaciją už įsigytas kanceliarines prekes, kadangi išlaidos knygoms, reklaminiams skelbimams laikraščiuose nepriskirtinos kanceliarinėms prekėms, todėl atsakovas turi grąžinti į Savivaldybės biudžetą 138,11 Eur.
89. Kaip jau minėta, neneigiama atsakovo, kaip tarybos nario, teisė į tokio pobūdžio patirtų išlaidų atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka, tačiau kilusiam ginčui išspręsti esminę reikšmę turi ne tai, kaip atsakovas ar trečiasis asmuo, jo atstovai vertino galimybę kompensuoti kuro įsigijimo išlaidas ar teisinio reglamentavimo spragos, bet tai, kaip atsakovas, gaudamas ginčo lėšas, panaudojo jas, t. y. ar panaudojo jas būtent tarybos nario veiklai. Šiuo atveju aplinkybė, kad per mėnesį suma už kanceliarines prekes yra nedidelė, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi kalba eina tik apie tas išlaidas, kurios susijusios išimtinai su tarybos nario veikla. Tokiu būdu byloje buvo pagrįstai konstatuota, kad atsakovas realiai gavo daugiau negu turėjo išlaidų (negu priklausė pagal teisinį pagrindą).
90. Įvertinus apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, ieškovė šioje byloje įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtiną sąlygų visetą, o tuo tarpu atsakovas nepagrindė, jog trečiojo asmens jam išmokėtą minėtą piniginę sumą gavo esant teisiniam pagrindui ir tokiu būdu nesąžiningai praturtėjo trečiojo asmens sąskaita. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovas nesąžiningai kreipėsi dėl išmokas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms padengti. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kuro, automobilių remonto, detalių, tepalų, kanceliarinių pirkimo.
91. Atsižvelgdama į visa tai, kas šioje nutartyje pirmiau nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, rėmėsi aktualia teismų praktika, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino bylai pateiktus įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą sprendimą, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
92. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
93. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.