Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-16 · Civilinė byla Nr. e2A-646-553/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2KT-37-790/2022Nutartis · 2022-04-08Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-11-10Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-12-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2023-02-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. Pirmoji instancijaPapildomas sprendimas · 2023-06-06Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2023-11-16Lietuvos apeliacinis teismas
  7. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2023-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
  8. KasacijaNutartis · 2023-12-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  9. KasacijaNutartis · 2024-03-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-16
Bylos Nr.
e2A-646-553/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00441-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Igoris Manzurovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-646-553/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00441-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“, „Europa Group“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Auto tradicija“, A. B.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 9 831 172,28 Eur žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad einant trečiųjų asmenų – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“, vadovo pareigas jo priimtus sprendimus teismai procesiniais sprendimais pripažino ekonomiškai nenaudingas, todėl nurodytoms bendrovėms bankrutuojant buvo patenkinti ieškiniai dėl žalos iš jo, kaip fizinio asmens, atlyginimo.

3. Ieškovas teigė, kad, priteisdami iš jo nurodytoms bendrovėms padarytą žalą, teismai, neatsižvelgė, jog bankroto bylos bendrovėms buvo iškeltos praėjus daugiau nei penkeriems metams po jo sudarytų sandorių ir tik po to, kai suinteresuotas asmuo A. B., sudarydamas ginčytinus ir abejotinus reikalavimo teisių perleidimo sandorius, perėmė bendrovės „Europa Group“ turto už daugiau nei 5 mln. Eur sumą. Dėl to teismai, priėmę procesinius sprendimus priteisti iš ieškovo žalą, nesilaikė kasacinio teismo praktikos – neatskyrė normalios verslo rizikos ir paprasto neatsargumo nuo nepateisinamo aplaidumo ar siekio pažeisti kreditorių interesus.

4. Nurodė, kad teismų procesiniais sprendimais jam padaryta žala ir tuo pagrindu, kad jais buvo patvirtintas BUAB „Group Europa Investment“ finansinių reikalavimų į BUAB „Europa Group“ perleidimas A. B. ir UAB „Auto tradicija“, nepaisant to, jog BUAB „Group Europa Investment“ turėjo ir kitų kreditorių – AB „Swedbank“, Rumunijos EG SRL Pirėjaus banką, dėl ko A. B. nepateisinamai ir nepagrįstai per maža kaina pardavė bendrovės „Europa Group“ bankui įkeistą viešbutį.

5. Ieškovas nurodė, kad kaip akcininkas į UAB „Europa Group“ akcijas investavo 285 854,95 Eur, taip pat turi 850 876,03 Eur reikalavimo teisę šiai bendrovei, tačiau šių sumų nebeatgaus dėl bendrovei iškelto bankroto, todėl jam kilo bendra 1 136 730,98 Eur žala. Nurodė, kad į bendrovės „Group Europa Investment” akcijas investavo 579 240 Eur, taip pat turi 1 966 000 Eur reikalavimo teisę šiai bendrovei, tačiau nurodytos bendros 2 545 000 Eur sumos neatgaus dėl pastarajai iškeltos bankroto bylos.

6. Pažymėjo, kad BUAB „Europa Group“ bankroto byloje teismo buvo patvirtintas tik 850 876,03 Eur iš 1 005281,33 Eur jo finansinis reikalavimas, todėl jam buvo padaryta papildoma 154 405,30 Eur žala.

7. Nurodė, kad dėl bendrovėje „Europa Group“ vykstančio akcininkų konflikto ir teisminių ginčų nuo 2013 m. yra susiklosčiusi bevaldystės situacija, dėl kurios bendrovės turtinė padėtis ir veiklos rezultatai nuosekliai blogėjo, jis buvo nušalintas nuo dalyvavimo bendrovės valdyme, neturėjo galimybės gauti tikslios ir išsamios informacijos apie bendrovės veiklą. Nuo 2007 m. bendrovei priklausė sėkmingai veikiančios Rumunijos bendrovės „Europa Group S.r.l.“ (toliau – ir EG SRL) 95 procentų akcijų paketas, EG SRL visuomet veikė pelningai ir uždirbdavo šimtatūkstantinį pelną, tinkamai vykdė įsipareigojimus, tačiau antstolio Rimanto Vižainiškio patvarkymais įmonės EG SRL akcijų paketas realizuotas tik už 70 148 Eur, nors tikroji šio turto rinkos vertė sudarė apie 2 mln. Eur. Dėl to ieškovas nurodė patyręs 965 000 Eur žalą: turtą pardavus ne rinkos kainą – 2 mln. Eur, o už 70 tūkst. Eur, gauta suma padalintina iš dviejų, nes ieškovui priklausė 50 procentų bendrovės „Europa Group“ akcijų.

8. Be to, BUAB „Europa Group“ bankroto procese 2021 m. buvo parduotas SIA „Europa Group“ priklausantis nekilnojamas turtas – viešbutis „Europa Royal Ryga“ už bendrą 4 800 000 Eur sumą, nors UAB „Ober-Haus“ atliekant kasmetinius vertinimus nuo kredito suteikimo dienos, kurie buvo teikiami AB „Swedbank“, viešbutis buvo vertinamas 9 000 000 Eur. Pardavus turtą ne už rinkos kainą, padaryta žala UAB „Europa Group“ interesams, nes bendrovė buvo ir lieka skolinga AB „Swedbank“ – reali nurodyto turto vertė 9,7 mln. Eur, parduota už 4,8 mln. Eur, kadangi ieškovui priklausė 50 procentų akcijų, tai jam šiais neteisėtais veiksmais padaryta 2,45 mln. Eur žala ((9,7 - 4,8) : 2).

9. Ieškovas pažymėjo, kad 2013 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris po keturių su puse metų buvo nutrauktas. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo verslo sandoriai buvo sąžiningi ir teisingi, jokios žalos jo vadovautoms bendrovėms jis nepadarė ir šių bendrovių kreditorių interesų nepažeidė.

Šalies argumentai

10. Ieškovas nurodė, kad dėl susidariusios situacijos buvo priverstas kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nes neteisėtų teismų sprendimų pagrindu iš jo buvo priteistos nepagrįstos milijoninės sumos, todėl jis liko be turto, pajamų, su pašlijusia sveikata bei 8 359 364,48 Eur skola. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. e2FB-17225-1098/2021), nutartis įsiteisėjusi.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus civilinėje byloje, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl ieškovo ir jo sutuoktinės turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10-465/2021). Teismai neįvertino, kad reikalavimas nurodytoje byloje buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir nebuvo prašoma jo atnaujinti, be to, teismai nesigilino į ginčo esmę ir perrašinėjo vieni kitų priimtus procesinius sprendimus, tuo tarpu kasacinis teismas šioje byloje nepagrįstai nepriėmė kasacinio skundo. Dėl tokių neteisėtų teismų veiksmų ieškovui kilo žala, nes iš šeimos atimta turto dalis, todėl ieškovo bendrai patirta žalos suma padidėjo dar 8 586 Eur.

12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1988-864/2022 atmetė ieškovo skundą dėl 2022 m. kovo 31 d. BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, todėl bendrovės kreditoriams buvo padaryta 150 000 Eur žala. Šioje byloje teismas taip pat nesigilino į bylos esmę – nors ieškovas pateikė įrodymus, kad administratoriaus nurašomo turto – kėdžių, nėra, teismui pakako bankroto administratoriaus paaiškinimų, kad dėl baldų nurašymo jau nuspręsta prieš tai buvusio susirinkimo metu. Kitiems bendrovės kreditoriams nerūpi šio turto dingimo klausimai. Dėl nurodytų aplinkybių į ieškovui priteistiną žalos sumą įtrauktina ir 150 000 Eur suma.

Šalies argumentai

13. Ieškovas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo aukščiau nurodytas bylas po keletą ar net daugiau kartų, padarė šiurkščių klaidų, dėl teismų padarytų klaidų jis neteko galimybės teikti kasacinius skundus, todėl patyrė didelę turtinę žalą, stipriai pablogėjo jo sveikata. Teigė, kad žala jam atsirado dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, todėl valstybė turi pareigą ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, turi įstatymo galią, todėl negali būti kvestionuojami. Jų peržiūrėjimas galimas tik įstatyme nustatyta tvarka.

16. Nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Teisėjo (bendrąja prasme teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tyčinius teisėjų veiksmus, todėl ieškovui teko pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo padaryta akivaizdi ir šiurkšti teisės aiškinimo ir taikymo klaida, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimas, todėl nepasisakė dėl ieškinio argumentų, kuriais kvestionuojamas įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų išvados.

17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad jo nurodytos civilinės bylos buvo išnagrinėtos neįvertinus ir neištyrus joms reikšmingų duomenų, kad jis negavo dalies teismų priimtų procesinių sprendimų. Pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl ieškovas mano, jog dėl įmonės Europa Group SRL akcijų, kurios priklauso ne jam, o BUAB „Europa Group“, pardavimo patyrė žalą. Sprendė, kad ieškovas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia tuo, jog nesutinka su nurodytose bylose teismų priimtais jam nepalankiais sprendimais, atsisakymais priimti kasacinius skundus, atnaujinti procesą jau išnagrinėtose civilinėse bylose, tačiau teismų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos vertinimo dalykas, jis sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI, XVII, XVIII skyriuose nustatyta tvarka.

18. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei vienos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, tik abstrakčiai teigė, jog nesutinka su įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismų praktikoje yra normali situacija, kad įsitesėję teismų sprendimai yra nepalankūs viena ar kitai šaliai, kuri su jais nesutinka, tačiau tai nėra pagrindas laikyti juos neteisingais ar neteisėtais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Ieškovas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Nagrinėjamu atveju teismų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad aukštesnės instancijos teismai nagrinėjo ieškinyje nurodytas bylas po keletą ar net daugiau kartų, tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė pateikti kasacinius skundus, dėl to ieškovas patyrė didžiulę žalą, stipriai pablogėjo sveikata.

19.2. Ieškovas pateikė specialisto išvadą dėl BUAB „Group Europa Investment“ skolos įmonei UAB „Auto tradicija“, kuri patvirtino, jog BUAB „Group Europa Investment“ nebuvo skolinga UAB „Auto tradicija“ didelės sumos ir bankroto byla bendrovei „Group Europa Investment“ buvo iškelta nepagrįstai, todėl ieškovas patyrė didelę žalą – bendrovės kreditoriai ir bankroto administratorius, piktnaudžiaudami savo teisėmis, pateikė ieškinius ieškovui dėl žalos atlyginimo, o teismai priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, kurių pagrindu iš ieškovo buvo priteistos milijoninės žalos atlyginimo sumos.

19.3. Skundžiamame sprendime galbūt yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes ieškovo atstovas advokatas Igoris Manzurovas nurodytas kaip advokato padėjėjas. Tokios klaidos kelia rimtų abejonių dėl teismo įsigilinimo į bylos medžiagą.

19.4. Ieškinyje nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose yra padarytos šiurkščios klaidos. Kasacinis teismas, nepriėmęs ieškovo kasacinių skundų, taip pat padarė akivaizdžią ir šiurkščią klaidą (neteisėti veiksmai), palikęs galioti neteisėtus sprendimus ir neišsprendęs ginčų (priežastinis ryšys). Šie faktai patvirtina, kad dėl teismų ir teisėjų akivaizdžių ir šiurkščių teisės taikymo klaidų ieškovui buvo padaryti dideli nuostoliai, o pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir nevisapusiškai ištyrė ieškovo pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

20. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja, kad apeliaciniame skunde būtų nurodyta, kokios aplinkybės patvirtinta skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.

20.2. Įvertinus skundo turinį, matyti, kad jis iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir ieškinys, nėra pateikiama jokių motyvų, kodėl nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tik deklaratyvus nesutikimas su priimtu teismo sprendimu savaime nepagrindžia tokio sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

20.3. Ieškovui nenurodžius jokių aplinkybių, patvirtinančių skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, atsakovė neturi pagrindo vėl pasisakyti dėl tų pačių ieškovo argumentų nepagrįstumo, nes dėl to jau buvo pasisakyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

21. Trečiasis asmuo BUAB „Europa Group“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas neturi teisės revizuoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo ir (ar) teisėjų veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusių ir nepanaikintų (nepakeistų) teismų procesinių sprendimų, jokiu būdu negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

21.3. Ieškovas teismų procesinių sprendimų neteisėtumą grindžia tik deklaratyviomis aplinkybėmis, jog teismai, priimdami procesinius sprendimus, tariamai padarė šiurkščias teisės taikymo ir aiškinimo klaidas. Ieškovo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, nedetalizuoti, todėl nesudaro pagrindo nei teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, nei taikyti atsakovės civilinę atsakomybę.

Šalies argumentai

21.4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytas bylas nagrinėję teismai ir (ar) teisėjai tariamai elgėsi neteisingai ar padarė klaidas, kurios turėjo esminės reikšmės jo teisių pažeidimui. Tai, kad ieškovo nurodyti teismų procesiniai sprendimai jam yra nepalankūs ir sukelia nepriimtinus padarinius, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismai ir (ar) teisėjai atliko neteisėtus veiksmus ar tariamai netinkamai aiškino ir taikė galiojantį teisinį reglamentavimą.

Atsiliepimas

22. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį taikoma individualiai. Iš ieškinio nėra aišku, kuris teismas ir (ar) teisėjas padarė neteisėtus veiksmus ir kaip konkrečiai jie pasireiškė.

22.2. Ieškovas neįrodė teisėjų arba teismo neteisėtų veiksmų, kaip jie suprantami pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį.

22.3. Nei vienu iš skunde nurodytų galutiniu įsiteisėjusiu aukštesnės instancijos teismo sprendimu nebuvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas. Vien tik ieškovo nesutikimas su teismo bylose atliktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu bei jo nepasitenkinimas galutiniu išnagrinėtų bylų rezultatu nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo ir (ar) teisėjų veiksmų. Ieškovas bei jo atstovai bylose aktyviai naudojosi visomis byloje dalyvaujančiam asmeniui suteiktomis teisėmis ir jokių įrodymų, kad bylų nagrinėjimo metu jo teisės kaip nors buvo nepagrįstai suvaržytos, apribotos nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

22.4. Įsiteisėję teismo sprendimai įgyja prejudicinę galią, kuri reiškia, kad teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be bendro pobūdžio deklaratyvių pareiškimų, jog bylas nagrinėję teismai esą užkirto kelią į teisingą bylos išnagrinėjimą, ieškovas nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, paneigiančių teismų išvadų teisingumą.

22.5. Net ir paaiškėjus tam tikroms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą, yra galimas tik proceso atnaujinimas. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kuriuo skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar kartą patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

22.6. Ieškovas ieškinyje nepaaiškino, kokią akivaizdžią, šiurkščią klaidą padarė teismai, nagrinėję bylas. Priešingai, ieškovas pats nurodė aukštesnės instancijos teismų sprendimus, kurie patvirtino pirmosios instancijos teismų sprendimų teisėtumą. Ieškovas taip pat nenurodė praktikos, pagal kurią kasacinis skundas trečią kartą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme negali būti priimamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

25. CK 6.272 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo (teisėjo) neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, yra nurodęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai taikytina ir sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies normas.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant aptariamos normos taikymo klausimus yra išaiškinta ir tai, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

28. Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste darytina išvada, kad teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali būti pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį pareikšti, tačiau šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata negali būti naudojamasi kaip priemone dar kartą pasibylinėti, pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kvestionuojant konkrečias kitoje civilinėje byloje teismo padarytas išvadas. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis), teismo sprendimas įgyja įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato.

29. Nagrinėjamu atveju reikalavimą dėl 9 831 172,28 Eur žalos atlyginimo apeliantas grindė įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose, kuriuose išspręsti klausimai dėl jo padarytos žalos vadovaujant bendrovėms „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ atlyginimo, UAB „Group Europa Investment“ verslo perkėlimo ir nesąžiningos konkurencijos, bendrovės „Europa Group“ turto realizavimo, vykdant jos bankroto procesą, proceso atnaujinimo byloje pagal UAB „Auto tradicija“ ieškinį bendrovėms „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, apelianto ir jo sutuoktinės turto padalijimo.

30. Apeliantas šioje byloje turėjo įrodyti, kad teismai, priimdami atitinkamus procesinius sprendimus, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nurodyti teismų (teisėjų) padarytas klaidas, kurios lėmė akivaizdų procesinių sprendimų neteisėtumą. Apeliantas teismų (teisėjų) veiksmų neteisėtumą iš esmės grindė netinkamu ir nepakankamu įrodymų vertinimu: teismai, priteisdami iš jo paminėtoms bendrovėms padarytą žalą, neįvertino, kad bankroto bylos šioms bendrovėms iškeltos praėjus daugiau nei penkeriems metams po ginčijamų apelianto, kaip jų vadovo, sprendimų priėmimo (sandorių sudarymo), be to, apelianto atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto verslo perkėlimo aiškiai patvirtino, kad jo sudaryti verslo sandoriai buvo sąžiningi ir teisingi, kad jokios žalos bendrovėms „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ bei jų kreditoriams jis nepadarė; teismai nepagrįstai priteisė UAB „Auto tradicija“ beveik 2 milijonus eurų skolos sumą, nors tikroji skola yra 25 kartus mažesnė; neįvertino, kad BUAB „Europa Group“ priklausęs turtas – viešbutis ir EG SRL akcijų paketas, realizuoti už žymiai mažesnes nei reali jų rinkos vertė kainas; neatsižvelgė, kad ieškovai, ginčiję apelianto ir jo sutuoktinės turto padalijimo sutartį, praleido ieškinio senaties terminą ginčyti šią sutartį.

31. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė, nenustatęs ne tik neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų, bet ir kitų valstybės, kaip subjekto, atsakingo už neteisėtus teismo veiksmus, deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-249, 6.263 straipsniai). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad jo nurodytos civilinės bylos buvo išnagrinėtos neįvertinus ir neištyrus joms reikšmingų duomenų, kad jis negavo dalies teismų priimtų procesinių sprendimų. Pažymėjo, kad argumentai dėl neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų yra abstraktūs – apeliantas nesutinka su jo atžvilgiu nepalankiais teismų procesiniais sprendimais, tame tarpe atsisakymais priimti kasacinius skundus, atnaujinti procesą išnagrinėtose civilinėse bylose, tačiau įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas tik instancine teismų kontrolės tvarka.

32. Nesutikimą su tokiomis teismo išvadomis apeliantas grindžia iš esmės pakartodamas tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ieškinyje ir kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė kaip deklaratyvius (nepagrįstus). Kaip teisingai atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovė, CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas reikalauja, kad apeliaciniame skunde būtų nurodyta, kokios aplinkybės patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris reiškia, kad apeliacinis procesas – tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos nagrinėjimas teisme. Todėl, apeliantui nepateikus nesutikimo su nurodytomis teismo išvadomis motyvų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl argumentų, kuriuos įvertino ir atmetė pirmosios instancijos teismas.

33. Apeliantas skunde nurodo, kad kai kurias iš ieškinyje nurodytų bylų apeliacinės instancijos teismai nagrinėjo po keletą kartų (aukštesnės instancijos teismai grąžindavo bylas nagrinėti iš naujo). Tokiu būdu, anot apelianto, teismai pažeidė kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl galimybės teikti kasacinius skundus.

34. Atmesdama šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog sprendžiant atitinkamus procesinius klausimus – apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., BUAB „Group Europa Investment“, BUAB „Europa Group“ ieškinį atsakovams R. B. ir R. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimą (Vilniaus miesto apylinkės civilinė byla Nr. eA2-19772-807/2022), apelianto bankroto bylos iškėlimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-19669-1080/2022), apelianto atsakomybės klausimą dėl žalos bendrovėms „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ atlyginimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), aukštesnės instancijos teismai panaikino žemesnės instancijos teismo atitinkamą procesinį sprendimą, neįrodo akivaizdžių, šiurkščių teismų padarytų klaidų nagrinėjant nurodytas bylas.

35. Kaip matyti iš paminėtų bylų medžiagų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties dalis civilinėje byloje Nr. eA2-19772-807/2022 buvo panaikinta teismui netinkamai pritaikius žyminį mokestį reglamentuojančias proceso teisės normas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai dėl bankroto bylos apeliantui iškėlimo kasacinio teismo panaikinti teismams netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-19669-1080/2022), šį klausimą perdavus nagrinėti iš naujo atsisakyta apeliantui iškelti bankroto bylą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2FB-19669-1080/2022). Civilinėje byloje dėl bendrovėms „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ padarytos žalos priteisimo iš apelianto kasacinės instancijos teismas du kartus grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Pirmą kartą dėl to, jog teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-313/2018), antrą kartą – dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidimo. Antrą kartą nagrinėdamas nurodytą bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę tirti ir vertinti bylos dalį dėl apelianto kaip vadovo atsakomybės pagrindų buvimo, todėl nepagrįstai ir neteisėtai bei visiškai nemotyvuotai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tik formaliai nurodęs, kad dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

36. Teismai, nagrinėdami bylas, gali padaryti materialinės ir (ar) procesinės teisės taikymo klaidų, kurių ištaisymui yra skirtas teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka institutas. Kuomet teismo padarytas pažeidimas lėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimą, toks procesinis sprendimas panaikinamas ir klausimas, priklausomai nuo jo pobūdžio, aukštesnės instancijos teismo išsprendžiamas iš esmės arba grąžinamas nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui (CPK 329, 330 straipsniai). Aplinkybė, kad atitinkamas teismo procesinis sprendimas aukštesnės instancijos teismo yra panaikintas, nereiškia, jog teismas (teisėjas) tyčia (sąmoningai) netinkamai išsprendė bylą ar tam tikrą procesinį klausimą, todėl neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų – sąmoningų šiurkščių ir pažeidžiant svarbiausius teisės principus, nusistovėjusią teismų praktiką klaidų sprendžiant teisminius ginčus (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei, kaip atsakingai už nurodytų subjektų veiksmus, taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas. Pažymėtina, kad didžioji dalis apelianto atžvilgiu priimtų jam nenaudingų teismų procesinių sprendimų yra įsiteisėję ir nepanaikinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu pirmiau aptarti procesiniai sprendimai nors ir panaikinti, bet atlikus jų peržiūrą instancine tvarka procesinis rezultatas apeliantui tapo nenaudingas – atsisakyta jam iškelti bankroto bylą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-19669-1080/2022), konstatuota apelianto, kaip buvusio bendrovių „Europa Group“ ir „Group Europa Investment“ vadovo, atsakomybė dėl šioms bendrovėms padarytos žalos ir nustatyta pareiga atlyginti bendrą 5,5 mln. Eur žalos sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-731-407/2020).

37. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismai, panaikinę atitinkamus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus ir grąžinę bylas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl galimybės teikti kasacinį skundą po to, kai ta pati byla apeliacinės instancijos teismo išnagrinėta kelis kartus. Apeliantas nenurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje būtų pateiktas jo nurodytas išaiškinimas (CPK 12, 42, 178 straipsniai), proceso teisės normos taip pat neteikia pagrindo tokiam apelianto teiginiui, todėl plačiau dėl nurodyto skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako.

38. Atmestinas pakartotinai skunde nurodomas argumentas dėl bendrovei „Group Europa Investment“ nepagrįstai iškeltos bankroto bylos, kurį apeliantas grindžia į bylą pateikta UAB „Verus Auditus“ specialisto išvada dėl BUAB „Group Europa Investment“ skolos UAB „Auto tradicija“. Šį argumentą pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė, nurodydamas, kad apelianto po bylų išnagrinėjimo, tame tarpe ir klausimo dėl bankroto bylos UAB „Group Europa Investment“ iškėlimo išsprendimo, pateiktos specialisto išvados nepaneigia nurodytose bylose įvertintų teismo ekspertų išvadų, be to, įrodinėjimo veiksmai, pateikiant papildomas ir (ar) komisines ekspertų išvadas, apelianto turėjo būti atliekami bylų nagrinėjimo metu, o ne po jų išnagrinėjimo visose galimose teisminėse instancijose.

39. Kiti skundo argumentai, kaip ir prielaida, jog apelianto atstovo pareigų sprendimo įžanginėje dalyje netinkamas nurodymas, suponuoja, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos medžiagą, neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės; vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03; 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto reikalavimą dėl žalos, padarytos (ne)teisėtais teismų (teisėjų) veiksmais atlyginimo, įvertino kaip siekį iš naujo išnagrinėti pirmiau paminėtus teisminius ginčus, todėl, nenustatęs pagrindo atsakovei taikyti civilinės atsakomybės, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškinį.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičAntanas RudzinskasAldona Tilindienė