Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Group Europa Investment“, akcinei bendrovei „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „Auto Tradicija“, A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

2. 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškovas pateikė teismui prašymą įtraukti bylos procese dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų: Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjus V. P., M. A., Vilniaus apygardos teismo teisėjus A. I., R. K., V. M., R. M., L. R., A. B., E. S., Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus A. D., D. M., V. V., V. Z., K. G., D. K., A. P., M. B., R. J., A. T., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus A. B., J. J., V. V., G. D., V. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos numato galimybę skųsti teismo nutartis, įskaitant ir nutartis dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

9.2. Asmenų, kuriuos į bylą prašoma įtraukti trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniu statusu, veiksmai ir priimti sprendimai neabejotinai turėjo įtakos žalos, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsiradimui bei dydžiui, todėl teismo išvados gali turėti įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms, kas sudaro teisinį pagrindą ieškovo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 ir 338 straipsniai).

5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutartis, kuria į bylos nagrinėjimą atsisakoma įtraukti trečiuosius asmenis, gali būti skundžiama tik tų asmenų, kuriuos atsisakyta įtraukti į bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties teismas ieškovo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

6. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde ginčydamas tiek nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, tiek ir nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl pirmosios nutarties, teisėtumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamos nutarties dalyką, atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis), konstatuoja, kad šiame apeliaciniame procese turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, bet nesprendžia ir nepasisako dėl teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria į bylą atsisakyta įtraukti ieškovo nurodytus fizinius asmens, nes nurodytos ankstesnės nutarties teisėtumo ir pagrįstumo instancinė kontrolė nepatenka į šios apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas.

8. Sprendžiant byloje klausimą, ar ieškovas turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria netenkintas jo prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis, visų pirma, išaiškintina, kad galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar tokia teisė įtvirtinta konkrečiose civilinio proceso teisės normose (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba turi būti vertinama, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. CPK 47 straipsnis reguliuoja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos procesą ir pašalinimo iš jo tvarką. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

10. Taigi įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismo prerogatyvą ieškinio priėmimo arba vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose ex officio (pagal pareigas) nuspręsti, ar ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodyti tam tikri asmenys trauktini į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų jie turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Konstatavęs, kad būsimas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos į bylą įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinei padėčiai, teismas tokį asmenį gali atsisakyti įtraukti į bylą ar pašalinti iš bylos.

11. CPK 47 straipsnyje nėra expressis verbis (liet. – tiesiogiai) įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

12. Lietuvos apeliacinis teismas, plėtodamas nurodytos CPK normos taikymą, yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems tokia nutartimi neleidžiama įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019). Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims patiems prašyti įtraukimo į bylą, jeigu jie mano, kad teismo sprendimas gali turėti reikšmės jų teisėms ar pareigoms. Tik tokio jų prašymo netenkinimas reikštų galimybės šiems asmenims dalyvauti procese užkirtimą ir tokiu atveju nutartį dėl neįtraukimo į bylą jie galėtų skųsti atskiruoju skundu.

13. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti bylos šalies prašymą įtraukti į procesą trečiuosius asmenis, nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sritį.

14. Pagal 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

15. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą faktas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, šio asmens atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-529-467/2022 ir joje nurodyta teisminė praktika). Tačiau nei dalyvaujantiems byloje asmenims (šalims), nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo jos nagrinėjimui iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Bylos procesas, nepaisant šalies prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis nepatenkinimo, gali vykti toliau.

16. Pripažinus, kad teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenimis, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, laikytina, kad ir šiuo aspektu nutartis negali būti apskundimo objektu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuosius asmenis, nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl, skundžiama nutartimi teisėtai atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmiau nurodytos nutarties (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.