- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-1918-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04275-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- A. N., N. N. N. B., V. B., L. K., V. S., D. K., A. K.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. patikslintą ieškinį atsakovams A. N. (A. N.), N. N. N. B., V. B. (V. B.), L. K., V. S., D. K., A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Z., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) atidalinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtą atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą; 2) nustatyti servitutą neterminuotai ir neatlygintinai ieškovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams V. S., A. N. bei N. N. priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksu a-5 (15,50 kv. m ploto); 3) nesant galimybės turtą atidalinti natūra, atidalinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų 2 701,40 Eur piniginę kompensaciją: 3.1. priteisti 426,82 Eur iš atsakovo A. N. ir nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklauso 1473/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.2. priteisti 563,24 Eur solidariai iš atsakovų N. B. ir V. B. ir nustatyti, kad jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso 1945/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.3. priteisti 319,85 Eur iš atsakovės L. K. ir nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 1104/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.4. priteisti 603,49 Eur iš atsakovės V. S. ir nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 2082/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.5. priteisti 225,57 Eur iš atsakovo D. K. ir nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklauso 779/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.6. priteisti 240,96 Eur iš atsakovės A. K. ir nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 832/10000 dalys neįrengtos pastogės; 3.7. priteisti 321,47 Eur iš atsakovo V. B. ir nustatyti, kad jam nuosavybės teise priklauso 1110/10000 dalys neįrengtos pastogės; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1039/10000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad neįrengta pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams proporcingai priklausančių butų plotui. Kadangi dalis atsakovų savo nuožiūra pastogėje įsirengė gyvenamąsias patalpas ir pastatė pertvaras užimdami didesnį plotą negu jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra apribotos ieškovės galimybės naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia pastogės dalimi. Ieškovė siūlė atsakovams kaip bendraturčiams pirkti jai priklausančią pastogės dalį, tačiau į šį ieškovės pasiūlymą atsakovai nesureagavo. Kadangi ieškovė negali naudotis 1039/10000 pastogės dalimi, yra pagrindas atidalinti jai priklausančią pastogės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
3. Pasisakydama dėl turto atidalijimo natūra, ieškovė nurodė, kad prašo iš 183,64 kv. m. pastogės atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią pastogės dalį pagal parengtą atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą. Tokiu būdu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausytų 19,08 kv. m. ploto pastogės dalis. Atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemoje ieškovei atidalinama pastogės dalis pažymėta „A“: pagal išorinius pertvarų matmenis – 17,52 kv. m., pagal vidinių pertvarų matmenis – 16,45 kv. m. Ieškovei atidalijama pastogės dalis yra mažinama 1,56 kv. m., atsižvelgiant į pagal faktą bendrai visų bendrasavininkų patekimui į pastogę naudojamą faktiškai atskirtą pastogės dalį, kurios plotas yra 14 kv. m. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 12 d. parengta pastogės patalpos atsidalinimo schema liudija, kad pastogės patalpą siekiama atsidalinti natūra nesudarant nė vienam iš bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamą daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendrasavininkui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus. Atsidalinimo schema parengta proporcingai butų savininkams priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės daliai ir yra lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pažymėjo, kad 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schema parengta vadovaujantis 2017 m. birželio 13 d. kadastriniais matavimais, atsižvelgiant į tai, jog dalis nekilnojamojo daikto amalgamacijos būdu buvo prijungta prie nekilnojamojo daikto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Pasisakydama dėl servituto nustatymo, ieškovė nurodė, kad naudotis ir patekti į atidalintą pastogės dalį ji gali tiktai vieninteliu būdu – per laiptinę, kuri atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemoje pažymėta indeksu a-5. Šios patalpos yra bendro naudojimo, tačiau pagal viešus registro duomenis nuosavybės teise yra priskirtos šiems atsakovams – 65/100 dalys V. S., butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 35/100 dalys A. N. bei N. N., butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, norėdama patekti į atidalintą turto dalį, ieškovė turėtų naudotis nurodytiems atsakovams priklausančiomis patalpomis. Kitos objektyvios galimybės patekti tiek į pastogę bendrai, tiek į ieškovei atidalinamą pastogės dalį, nėra. Tam, kad ieškovė galėtų objektyviai naudotis jai atidalinta pastogės dalimi, būtina nustatyti servitutą. Ieškovė į pastogę, nesinaudodama laiptine, galėtų patekti tik tokiu atveju, jei būtų suformuotas atskiras įėjimas kitoje namo vietoje. Tačiau tam būtų reikalingi visų bendrasavininkių sutikimai, turėtų būti rengiamas projektas, gaunami leidimai, atliekami statybiniai darbai. Tokia galimybė priklausytų ne tik nuo ieškovės valios, todėl sunkiai įgyvendinama tiek teisiškai, tiek techniškai. Laiptinė (pažymėta indeksu a-5), yra bendro naudojimo patalpa, nors ir nuosavybės teise priskirta atsakovams. Šios patalpos nėra asmeninė atsakovų erdvė, kur servitutas galėtų nepagrįstai varžyti jų teises. Taigi servituto nustatymas nebūtų neproporcinga suvaržymo priemonė atsakovams, tačiau užtikrintų ieškovės galimybes tinkamai naudotis atidalintu turtu.
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp jos ir atsakovų kyla ginčai dėl galimybės atidalinti jai priklausančią dalį natūra, ieškovė sutiktų ir su piniginės kompensacijos jai išmokėjimu. Atlikus pastogės rinkos kainos vertinimą, buvo nustatyta, jog jos rinkos kaina yra 26 000 Eur. Kadangi ieškovei pagal jos nuosavybės teise turimo buto plotą proporcingai tenkanti pastogės dalis yra 1039/10000, tai atidalinant turtą iš bendrosios nuosavybės ieškovei priklausytų 2 701,40 Eur piniginė kompensacija, kuri proporcingai priteistina iš bendraturčių, atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančios pastogės dalį.
Atsiliepimas
6. Atsakovai A. N., N. N., N. B., V. B., L. K., D. K. ir A. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti; teismui nusprendus atidalinti natūra ir nustatyti servitutą patalpai a-5, nustatyti, kad šis servitutas yra atlygintinis ir ieškovė kas mėnesį N. ir A. N. už jį turi mokėti 10 Eur kompensaciją; priteisti atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovai pažymėjo, kad sutinka atsidalinti natūra, nes prioritetas teikiamas atidalijimui natūra, tačiau pagal ieškovės pateiktą schemą atidalijimas natūra yra negalimas. Nurodė, kad patalpa, kurią ieškovė siekia atidalinti, realiai neegzistuoja, todėl siekiant atidalinti konkrečią patalpą, būtina ją suformuoti kaip atskirą turto vienetą, nekilnojamojo turto kadastro objektą. Toks suformavimas galimas tik pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektą, numačius, kokius statybinius darbus ir kieno sąskaita reikia atlikti siekiant patalpą suformuoti ir ją atidalinti.
8. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas turtą atidalinti natūra negali būti tenkinamas, nes ieškovė nepateikė naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos esminių dalių: 1) schemą rengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, 2) aiškinamojo rašto, 3) paprastojo remonto darbų techninės specifikacijos, 4) naujų patalpų planų su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų bendrieji rodikliai, 5) įgalioto valstybės tarnautojo išduotos Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį (Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“).
9. Teigė, kad ieškovės reikalavimas atidalinti natūra atmestinas ir dėl to, nes neaišku, kokią dalį ieškovė siekia atsidalinti. Ieškovei nuosavybės teise priklauso idealioji 19,08 kv. m. pastogės dalis, tačiau ieškovė prašo atidalinti tik 17,52 kv. m., 1,56 kv. m. paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tai reiškia, jog realus atidalijimas neįvyks, ieškovė ir toliau liks bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir bus geresnėje padėtyje nei atsakovai.
10. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas. Ieškovė turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą (statinį, patalpą) prašo suformuoti. Iš ieškinio visiškai neaišku, ar tai pilnas atidalijimas, ar tik dalinis, kokį plotą kiekvienas iš bendraturčių turės naujai atsiradusioje palėpės patalpoje ir t. t. Kadangi vietoj vienos patalpos atsiranda dvi patalpos, teisinės registracijos atlikimui būtina įvardinti ne tik atidalijamą patalpą ir jos savininką, bet ir tą patalpą, kuri liks po atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nurodyti jos savininkus bei jų turimas dalis patalpoje, o taip pat patalpos plotą. To nepadarius, neaišku, ką atsakovai ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų registruoti Nekilnojamojo turto registre.
11. Atsakovai nurodė, kad šiuo metu yra viena palėpės patalpa, turinti unikalų numerį (duomenys neskelbtini), kurios plotas Nekilnojamojo turto registro išraše nurodomas 183,64 kv. m. Tačiau tos pačios pažymos 2.1 punkte nurodoma, kad dalis šios patalpos amalgamacijos būdu prijungta prie nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (10/5621) pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-60-170824-01504. Taigi dalį palėpės ploto prijungus prie buto, palėpės plotas sumažėjo. Nuosavybės teisės į neįrengtos pastogės patalpas įregistruotos pagal 2014 m. birželio 9 d. dalių paskaičiavimo projektą (pažymos 11 punktas), o pažymoje nurodomas senas palėpės plotas 183,64 kv. m, buvęs 2014 metais, nors 2017 palėpė sumažėjo. Sumažėjus plotui, pasikeitė ir turi būti perskaičiuotos bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios pastogės dalys.
12. Pasak atsakovų, ieškovės pateiktas atidalijimo variantas atmestinas dar ir todėl, kad ji siekia suformuoti patalpą palėpės dalyje, kuri pagal 2013 m. balandžio 18 d. sutikimą dėl palėpės pertvarkymo plane yra pažymėta raidė „C” ir skirta atskiram A. K. naudojimui. Taigi toje vietoje jau yra suformuota, tik dar nespėta įteisinti patalpa. Be to, pastogė yra antrame namo aukšte, į kurį patenkama per pirmame namo aukšte esančias patalpas a-1 ir a-2, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams – N. N., A. N. ir V. S. Tam, kad patektų į pastogę antrame aukšte, ieškovė turi praeiti per pirmo aukšto patalpas a-1 ir a-2, kurios jai nepriklauso ir ji neturi teisės per jas eiti.
13. Be to, ieškovė, atidalinus turtą natūra, prašo atsakovams A. N., N. N. ir V. S. priklausančioje pastogės dalyje, pažymėtoje indeksu a-5, nustatyti servitutą, tačiau šiuo atveju nebūtų pasiektas atsidalijimo tikslas – supaprastintas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas į bendrą daiktą, priešingai, po padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį. Be to, ieškovė, prašydama nustatyti servitutą tam, kad ji galėtų patekti iki atidalintos patalpos, nepagrįstai išplečia prašomo nustatyti servituto veikimo diapazoną – servitutą prašo nustatyti visai patalpai a-5 ir pageidauja ne tik per nurodytą patalpą praeiti, bet ir po ją vaikščioti. Atsakovams A. N. ir N. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5,42 kv. m. palėpės patalpos, pažymėtos indeksu a-5. Į minėtą patalpą atsakovai yra investavę pinigus – atlikę remontą, pakeitę stogą virš jos. Kadangi ieškovė servitutą gautų visam gyvenimui, o atsakovai patirtų suvaržymus, servitutas turi būti atlygintinis – turėtų būti nustatyta 10 Eur per mėnesį kompensacija.
14. Pasisakydami dėl turto atidalijimo išmokant kompensaciją, atsakovai nurodė, kad kiti bendraturčiai atliko palėpės ir stogo remontą, padengdami ir ieškovei proporcingai tenkančias remonto išlaidas, todėl ieškovės siekis gauti kompensaciją, į kurią įskaičiuotos ir kitų bendraturčių investicijos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovė gali pretenduoti tik į tokio dydžio kompensaciją, kiek turtas būtų vertas be atliktų pagerinimų. Atsakovų teigimu, turėtų būti skirta ekspertizė, siekiant nustatyti vidutinę turto rinkos vertę, kiek tas turtas kainuotų, jei kapitalinis remontas nebūtų atliktas. Be to, neįrengtos pastogės vertė (26 000 Eur) nepagrįstai paskaičiuota nuo 183,64 kv. m. pastogės ploto, kuris šiuo metu yra sumažėjęs. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė kiekvienam atsakovui tenkančios kompensacijos skaičiavimų, o taip pat nenurodė po atidalijimo likusiems bendraturčiams tenkančių dalių, kurios neabejotinai pasikeis. Taigi neaišku, kaip tokį sprendimą reikėtų įvykdyti, t. y. įsiregistruoti atsakovams tenkančias palėpės dalis Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
15. Atsakovė V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka.
16. Pažymėjo, kad ieškovė pagrįstai prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę. Visiems gyvenamojo namo butų savininkams bendrai priklauso namo viršuje esanti pastogė proporcingai pagal turimo buto plotą, tačiau ne visi gyventojai šia pastoge gali naudotis. Atsakovės teigimu, keli savininkai yra pasisavinę didelę pastogės dalį ir įsirengę gyvenamuosius plotus, įsirengę pertvaras, pasididinę butus. Pasak atsakovės, yra galimybė atidalinti ieškovės turimą nuosavybės dalį natūra pagal pridėtą schemą.
17. Pasisakydama dėl prašomo nustatyti servituto, atsakovė nurodė, kad su šiuo reikalavimu sutinka. Nustačius servitutą, atsakovų teisės nebus pažeistos, kadangi patalpa, kuriai ieškovė prašo nustatyti servitutą, yra bendro naudojimo laiptinė, skirta praėjimui, o ne gyvenamoji patalpa. Atidalinus ieškovei pastogės dalį, jokiu kitu įėjimu ji negalėtų patekti į savo patalpas. Būtų nelogiška, jei esant galimybei patogiai patekti į pastogę per laiptinę, ieškovei reikėtų statyti atskirus laiptus, įrenginėti atskirą įėjimą. Be to, tikėtina, kad kiti bendraturčiai su tokiomis statybomis nesutiktų ir vėlgi nebūtų galima naudotis pastoge. Atsakovė sutiko, kad servitutas būtų neatlygintinis.
18. Pažymėjo, kad nesant galimybės atidalinti natūra, atsakovė sutinka ir su kompensacijos mokėjimu, jeigu atitinkamai sumokėtai sumai padidėtų jos pastogės nuosavybės dalis. Atsakovė sutinka, kad iš jos būtų priteista 603,49 Eur suma, nustatant, kad jai nuosavybės teise priklauso 2082/10000 neįrengtos pastogės.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti atsižvelgiant į jos atsiliepime nurodytus argumentus.
20. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis pagal gautą informaciją apie vykdomas statybas patikrino statybvietę, buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. kovo 1 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksuota, kad „palėpės patalpose virš buto Nr. 7 vykdomi kapitalinio remonto darbai: dalies namo stogo nuardyta stogo danga, dalis gegnių pakeistos naujomis, pakeisti naujais visi stogo grebėstai remontuojamoje stogo dalyje, suformuotas naujas tūrinis stoglangis, bute Nr. 7 lauko sienoje įrengtos durys (išėjimas į lauką) lango anga padidinta iki grindų lygio, remontuojamos buto lubos (palėpės grindys)“. A. K. 2017 m. kovo 14 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-170314-00019 dėl vykdomų kapitalinio remonto darbų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Šiame savavališkos statybos akte buvo nustatyta, kad A. K. savavališkai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, vykdo kapitalinio remonto darbus. A. K. 2017 m. kovo 17 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170317-00026 (toliau – privalomasis nurodymas) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 16 d., t. y. „išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos darbai vykdomi daugiabutyje (duomenys neskelbtini). Šalinant savavališkos statybos padarinius reikia išardyti suformuotą tūrinį stoglangį, atstatyti nupjautas stogo gegnes ir uždengti stogą danga remontuojamoje stogo dalyje virš buto Nr. 7. Sutvirtinti nupjautas, pašalintas palėpės grindų lentas palėpės dalyje virš buto Nr. 7“.
23. Vilniaus departamentas 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (23.2)-2D-11327 „Dėl (duomenys neskelbtini)“ informavo O. K., kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinus faktines aplinkybes dėl galimai savavališkos statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini) buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-1998 ir „įvertinus tai, kad jokių naujų statybos darbų nebuvo užfiksuota, savavališkos statybos nenustatyta“ bei nurodė, kad „teisės aktuose visais atvejais numatyta galimybė fiziniams ir juridiniams asmenims kreiptis į teismą dėl kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos, kai, jų manymu, ši veikla vykdoma / įvykdyta neteisėtai arba pažeidžiant trečiųjų asmenų (tarp jų visuomenės) teises ir teisėtus interesus“.
Atsiliepimas
24. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
25. Trečiasis asmuo nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
26. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo nurodė, kad jei atsidalijama natūra pagal ieškinio reikalavimą, išlieka neatsakytas klausimas, kokia dalis ieškovei liks neįrengtoje ginčo pastogėje su kitais bendraturčiais, nes ieškovė nurodo, kad ne visą ginčo pastogės dalį atsidalija nuo šalių ginčo pastogės, o tai yra kliūtis ieškinio reikalavimų tenkinimui duomenų viešame registre išviešinimo prasme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
28. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovams 880 Eur bylinėjimosi išlaidas: atsakovui A. N. – 80 Eur, N. N. – 600 Eur; V. B. – 80 Eur, L. K. – 40 Eur; D. K.– 80 Eur; priteisė iš ieškovės 21,67 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
29. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys ginčo negyvenamąją patalpą – neįrengtą pastogę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 183,64 kv. m. Ieškovė siekia atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtą atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą; atsidalijus natūra, ieškovė prašo nustatyti servitutą neterminuotai ir neatlygintinai ieškovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams V. S. ir A. N. bei N. N. priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), pažymėtomis indeksu a-5 (15,50 kv. m ploto).
30. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad ginčo objektas yra 183,64 kv. m., taigi iš jo atidalinti bendraturčiams natūra pagal jų turimas bendrosios nuosavybės dalis be proporcingos žalos objekto paskirčiai yra įmanoma.
31. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal ginčo 2019 m. kovo 12 d. parengtą atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą atsidalija natūra ne visą šalims priklausančią ginčo neįrengtą pastogę, tačiau po tokio atidalijimo natūra pagal ieškovės reikalavimą dar dalis ieškovės ginčo neįrengtos pastogės dalies pačiai ieškovei lieka bendrojoje dalinėje šalių nuosavybėje kartu su atsakovais.
32. Teismas pažymėjo, kad nagrinėja ieškinio reikalavimą ta apimtimi, kuria jis yra pareikštas. Teismas sprendė, kad tenkinti ieškovės ieškinį dėl atidalijimo natūra tokia apimtimi, kokia pareikštas ieškinys, kada nėra reikalavimo, kokia dalis ginčo objekto atitenka bendrojoje dalinėje nuosavybėje atsakovams ir ieškovei atskirai pagal bendraturčių valdomas dalis ginčo objekte po ieškovės atidalijimo natūra, negalima dėl ieškinio ydingumo reikalavimo prasme, nes ieškinio reikalavimas turi būti konkretus, aiškus ir vykdytinas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei buvo suteikta teisė daug kartų tikslinti ieškinio reikalavimus ir jų apimtis, atsižvelgiant į proceso dalyvių atsiliepimus.
33. Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama atsidalinti objekto dalį, jokio atidalijimo projekto/schemos į bylą neteikė, kurį būtų galima vertinti ir nustatyti, kokia konkreti ginčo objekto dalis atitektų ginčo šalims po atsidalijimo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti.
34. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo taisyklę, šiuo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, jog jos siūlomas būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
35. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo atidalijus turtą natūra nustatyti servitutą, teismas pažymėjo, jog pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas nurodė, kad iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog paties servituto nustatymo reikalingumas būtinas, nes, jo nenustačius, ieškovė neturėtų galimybės naudotis jai ieškinio reikalavimu prašomu atidalinti natūra ginčo objektu – neįrengta pastoge.
36. Teismas sutiko su atsakovų pozicija dėl nepagrįstai išplečiamo prašomo nustatyti servituto veikimo diapazono, nes ieškovė servitutą prašo nustatyti visai patalpai a-5 ir pageidauja ne tik per nurodytą patalpą praeiti, bet ir po ją vaikščioti, o toks ieškovės noras nepagrįstas, nes servitutas turi būti konkretus ir tik tokio dydžio, kuris reikalingas servituto nustatymo tikslui pasiekti. Konstatavo, kad iš 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemos akivaizdžiai matosi, jog šiuo konkrečiu atveju visa reikalavimo apimtimi visai patalpai negalima būtų nustatyti ginčo servituto, nes tokio dydžio ir visai prašomai a-5 patalpai servitutas dėl jo paskirties – patekti į ieškovei atidalintiną natūra patalpą, yra nereikalingas.
37. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad jeigu ir nebūtų ieškinio netenkinimo pagrindo dėl ieškinio reikalavimo ydingumo, ieškinio reikalavimas atidalinti natūra ginčo objektą negalėtų būti tenkinamas ir dėl servituto, kadangi tokia apimtimi, koks pareikštas reikalavimas dėl servituto nustatymo, negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad šioje dalyje sumažinti ieškinio reikalavimo servituto apimties atžvilgiu jis neturi galimybės, kadangi nėra ginčo parengtoje atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemoje oficialiai fiksuotas servitutas atitinkamai servituto nustatymo taškais, kuris teismo nuomone pagal faktą galėtų būti nustatytas.
38. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys siekė ginčo objektą atsidalinti natūra, esant galimam šiam atidalijimo būdui, teismas pasisakė tik ieškinio reikalavimo dalyje dėl objekto atidalijimo natūra, nespręsdamas ieškinio alternatyvaus reikalavimo dėl atidalijimo pinigine kompensacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
39. Ieškovė I. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo natūra negali būti tenkinamas, nes po tokio atidalinimo pagal ieškovės pateiktą schemą dar dalis ieškovės ginčo neįrengtos pastogės dalies lieka pačiai ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais. Bendroji nuosavybė gali būti atidalinta ir taip, kad paliekama bendrai naudojamų daikto dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).
1.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl ieškovės pateikta atidalinimo schema yra netinkama ar techniškai neįmanoma įgyvendinti. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausytų 19,08 kv. m. ploto pastogės dalis. Atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemoje ieškovei atidalinama pastogės dalis pažymėta „A“: pagal išorinius pertvarų matmenis – 17,52 kv. m., pagal vidinių pertvarų matmenis – 16,45 kv. m. Ieškovei atidalijama pastogės dalis yra mažinama 1,56 kv. m., atsižvelgiant į pagal faktą bendrai visų bendrasavininkų patekimui į pastogę naudojamą faktiškai atskirtą pastogės dalį, kurios plotas yra 14 kv. m. Taigi ieškovės pateiktoje atidalinimo schemoje nurodytas atidalinimo variantas yra atitinkantis tiek teisinę situaciją, tiek faktinę pastogės naudojimo padėtį, kadangi yra paliekama maža dalis bendrosios dalinės nuosavybės, kuri faktiškai yra toje vietoje, kuri naudojama visų bendraturčių patekimui į atskirtas pastogės patalpas. Ieškovės pateikta 2019 m. kovo 12 d. atidalinimo schema yra parengta taip, kad būtų kuo mažiau varžomi kitų bendraturčių interesai bei užtikrinamas tinkamas ieškovei atidalintos dalies naudojimas, nesudarant nė vienam iš bendraturčių jokios žalos, saugant dalijamą daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties ar sumažėtų bendrasavininkui nuosavybės teise tenkanti dalis, kartu saugant visų bendraturčių interesus. Atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl tokia schema būtų netinkama ar techniškai neįmanoma įgyvendinti. Atsakovai sutiko su atidalijimu natūra, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma atidalinimo schema, kartu nepateikdami jokio kito savo pasiūlymo.
1.3. Teismo argumentai, jog ieškinio reikalavimas dėl atidalinimo natūra negali būti tenkinamas, nes ieškovė nepateikė projekto/schemos, kokia konkreti bendrosios dalinės nuosavybės dalis po atidalinimo natūra tektų neatidalintiems bendraturčiams, yra nepagrįsti. Ieškovė, siekdama atsidalinti natūra jai asmenine nuosavybę teksiančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, neturi pareigos kelti klausimą dėl atsakovų/kitų bendraturčių konkrečių dalių objekte nustatymo, kadangi jie ir toliau lieka neatidalinti. Be to, idealiosios bendraturčių dalys po atsidalinimo natūra nesikeistų, kadangi ieškovė nepretenduoja į didesnę pastogės dalį.
1.4. Neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, jog ieškovės prašomas servitutas įeiti ir vaikščioti po patalpą a-5 yra per plataus diapazono. Ieškovė pateikė į bylą atidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą, kurioje yra aiškiai pažymėta patalpa, kuriai prašoma nustatyti servitutą, schemoje nurodyti konkretūs patalpos matmenys ir išdėstymas. Ieškovė taip pat nurodė konkretų servituto turinį. Iš byloje esančios schemos matyti, kad a-5 patalpa yra 2,12 m. pločio plačiausioje vietoje ir 11,58 m. ilgio. Iš schemoje nurodytos laiptų krypties matyti, kad ieškovė, norėdama patekti į jai atidalinimo schemoje priskirtą patalpą, turi pakilti laiptais ir pereiti/apeiti visą patalpą. Įvertinus laiptų plotį (~ 1 m.), naudojimui lieka tik ~1,12 m. patalpos plotis. Tas pats pasisakytina ir apie patalpos ilgį – siekiant patekti į ieškovei schemoje priskirtas pastogės patalpas pakilus laiptais tenka pereiti per beveik visą patalpos ilgį. Taigi konkrečių servituto taškų nustatymas 15,50 kv. m. patalpoje, kurioje nemažą dalį užimą laiptų erdvė, būtų nelogiškas ir neprotingas, kadangi arba turėtų būti pažymėta ta pati erdvė, arba, pažymėjus tik dalį patalpos, ieškovei būtų apribotos galimybės netgi fiziškai praeiti tam tikras patalpos vietas. Servituto apimtis yra pagrįsta, kadangi tam, kad ieškovė, atidalijus pastogės dalį, galėtų naudotis šia dalimi, jai būtina įeiti į bendro naudojimo patalpą, pažymėtą indeksu a-5, taip pat būtina šioje patalpoje vaikščioti, t. y. pakilus laiptais iš vieno patalpos krašto nueiti į kitą, kur būtų pasiekta ieškovei atidalinta pastogės dalis, bei tokiu pačiu maršrutu grįžti, išeinant iš jai atidalintos pastogės dalies. Patalpa yra bendro naudojimo, skirta tik patekimui į pastogės patalpas (laiptinė), jos išmatavimai atitinka patalpos paskirtį, t. y. patalpoje nėra erdvės, kur kitur ieškovė galėtų „landžioti“, išskyrus tiesioginį servituto panaudojimą patekimui į atidalintą pastogės dalį, taip, kaip šia patalpa šiai dienai naudojasi visi bendraturčiai. Šios patalpos nėra asmeninė atsakovų erdvė, kur servitutas galėtų nepagrįstai varžyti jų teises, jos yra viešos bendro naudojimo, todėl ieškovės prašomo servituto nustatymas nebūtų pernelyg didelės apimties.
1.5. Teismas, atmetęs reikalavimą atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę natūra, nepagrįstai nesprendė ieškovės reikalavimo priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už atidalinamą bendrą dalinę nuosavybę. Šie reikalavimai yra alternatyvūs, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo, teismas turėjo pasisakyti dėl antrojo ir jį tenkinti.
1.6. Ieškovė pateikė teismui konsultacinę išvadą dėl ginčo objekto vertės, kuri padaryta atsižvelgiant į faktinę pastogės būklę. Atsakovai šios turto vertės neginčijo pateikdami kitokį turto vertinimą. Ieškovės ir bendraturčių idealiosios turto dalys yra nustatytos ir išviešintos Nekilnojamojo turto registre. Matematiškai apskaičiavus ieškovės idealiosios turto dalies rinkos vertę, kompensacijos už ieškovės 1039/10000 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise turimos pastogės dydis sudaro 2 701,40 Eur. Atsakovai neteikė jokių įrodymų, jog jie negalėtų sumokėti nurodytos piniginės kompensacijos. Taigi buvo visos sąlygos atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. N., N. N., N. B., V. B., L. K., D. K. ir A. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovai niekuomet neteigė, kad ieškovės pateiktos atidalijimo schemos negalima techniškai įgyvendinti ar kad schemoje taip pat turėtų būti aptartos kitų bendraturčių konkrečios dalys objekte. Priešingai, atsakovai sutiko atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad turtas būtų atidalintas natūra, nes turtas yra dalus, tačiau ieškinį prašė atmesti dėl dviejų esminių ieškinio trūkumų: 1) ieškovė, norėdama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi parengti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ IX skyriaus “Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas” reikalavimus atitinkančią naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, nes vietoj vienos patalpos, turinčios vieną unikalų numerį, formuojamos dvi naujos patalpos, turinčios atskirus unikalius numerius. Schemą turi parengti Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Iš schemos turi būti aišku, kokio atsidalijimo siekia ieškovė – dalinio ar pilno, kokie nekilnojamojo turto kadastro objektai bus suformuoti po atidalijimo, kokia konkretaus dydžio (ploto) turto dalis yra atidalijama iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kokia dalis lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje; 2) netinkamai, neaiškiai ir netiksliai suformuluotas ieškinio reikalavimas. Iš ieškinio reikalavimo visiškai neaišku, kokį plotą ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kokia nuosavybės dalis lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė ieškinį tikslino penkis kartus, tačiau esminių jo trūkumų taip ir nepašalino, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nurodė, kad atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemoje jai atidalinama pastogės dalis pažymėta „A“: pagal išorinius pertvarų matmenis – 17,52 kv. m., pagal vidinių pertvarų matmenis – 16,45 kv. m., tačiau būtent tai ir įneša neaiškumą, nes neaišku, kokį visgi plotą ieškovė siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – 17,52 kv. m. ar 16,45 kv. m. bendro ploto neįrengtos pastogės dalį pagal 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą. Reikalavime nei apie 17,52 kv. m., nei apie 16,45 kv. m. plotą, nei apie apeliaciniame skunde minimą 1,56 kv. m. mažinamą atidalijamą plotą nieko nėra. Tikslus ir aiškus ieškinio dalyko (reikalavimo) suformulavimas yra ieškovės pareiga.
2.3. Ieškovė reikalavime nepaaiškino, kaip reikėtų suprasti ir aiškinti jos parengtą schemą, o tik nurodė, kad prašo atidalinti pagal 2019 m. kovo 12 d. schemą. Tačiau į bylą buvo pateiktos dvi 2019 m. kovo 12 d. parengtos schemos: vienoje nurodomi du atidalijamos patalpos plotai – 17,52 kv. m ir 16,45 kv. m ir kitoje – 19,08 kv. m. Nuorodos atidalinti pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtą schemą nepakanka. Ieškovei neparengus teisės aktų reikalavimus atitinkančios naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimo schemos, visi rodikliai, paaiškinimai turi atsispindėti schemoje, turi būti detaliai išvardinti ieškinio reikalavime.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo. Jei ieškovė būtų parengusi nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, joje servitutas būtų pažymėtas. Be to, nėra pagrindo nustatyti ieškovės prašomos apimties servituto – pakaktų daug siauresnės apimties apibrėžto servituto praeiti per konkrečią patalpos a-5 vietą iki palėpės durų.
Šalies argumentai
2.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendime turėjo svarstyti ir pasisakyti dėl abiejų alternatyvių ieškovės ieškinio reikalavimų. Ieškovė alternatyvų reikalavimą formulavo taip: nesant galimybės turtą atidalinti natūra, atidalinti ieškovei išmokant kompensaciją. Teismas sprendime konstatavo, kad ginčo objektą galima atidalinti natūra be neproporcingos žalos objekto paskirčiai, t. y. sąlyga, kuriai esant ieškovė prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą, neįvyko. Ieškinio dalį dėl atidalijimo natūra teismas atmetė ne dėl daikto nedalumo, o dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo. Kadangi daiktas yra dalus, nebuvo teisinio pagrindo detaliau analizuoti kompensacijos klausimą.
2.6. Ieškovės reikalavimas atidalinti išmokant kompensaciją suformuluotas netinkamai, nes yra neišbaigtas. Ieškovė tik nurodė, kiek norėtų gauti pinigų konkrečiai iš kiekvieno bendraturčio, tačiau ką už tą sumą mainais gautų kiekvienas bendraturtis, ieškinio reikalavime nenurodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
6. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais priklausančią neįrengtos pastogės dalį pagal 2019 m. kovo 12 d. parengtą atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą, taip pat nustatyti neterminuotą ir neatlygintinį servitutą, suteikiantį teisę ieškovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovams V. S. ir A. N. bei N. N. priklausančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu a-5 (15,50 kv. m ploto); nesant galimybės turtą atidalinti natūra, ieškovė prašė atidalinti jai priklausančios pastogės dalį, priteisiant ieškovei iš atsakovų (iš kiekvieno atitinkamomis dalimis) 2 701,40 Eur piniginę kompensaciją.
7. Atsakovai iš esmės sutiko su ginčo turto atidalijimu natūra, tačiau teigė (išskyrus atsakovę V. S.), kad ieškovės siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų, ieškinio reikalavimas netinkamai suformuluotas, atidalijimas natūra šio ginčo atveju pagal ieškovės pateiktą schemą yra negalimas. Pažymėjo, kad atidalijimas natūra neatitinka kitų bendraturčių interesų dėl prašomo servituto, kurio apimtis – nustatant jį visai patalpai a-5, 15,50 kv. m., ieškovei pageidaujant ne tik per ją praeiti, bet ir po ją vaikščioti – yra per didelė. Nurodė, kad turtą atidalijant atsakovams natūra, o ieškovei priteisiant kompensaciją už jai tenkančią dalį, prašomas kompensacijos dydis yra nepagrįstas, kadangi buvo atlikti neįrengtos pastogės pagerinimo darbai, prie kurių ieškovė neprisidėjo, nors kompensaciją skaičiuoja su atliktais pagerinimais. Pasak atsakovų, ieškovė gali pretenduoti tik į tokio dydžio kompensaciją, kiek turtas būtų vertas be atliktų investicijų. Atsakovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad neįrengtos pastogės plotas yra sumažėjęs, t. y. nebėra 183,64 kv. m. ploto, o turto vertinimas atliktas nuo nepasikeitusio ploto, todėl nustatyta 26 000 Eur vertė yra netiksli. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė kiekvienam atsakovui tenkančios kompensacijos skaičiavimų, o taip pat nenurodė po atidalijimo likusiems bendraturčiams tenkančių dalių, kurios neabejotinai pasikeis.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškinys negali būti patenkintas dėl ieškinio reikalavimo ydingumo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama atsidalinti objekto dalį, jokio atidalijimo projekto/schemos į bylą neteikė, kurį būtų galima vertinti ir nustatyti, kokia konkreti ginčo objekto dalis atitektų ieškovei ir atsakovams pagal kiekvieno jų atskirai valdomas dalis po atsidalijimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieškovės pateiktą 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą, dalis ieškovės neįrengtos pastogės dar lieka ir pačiai ieškovei bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakovais. Teismas taip pat sprendė, jog atidalijimas natūras negalimas dėl to, kad, nors atidalijus ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės servitutas ieškovei norint patekti į atidalintą turto dalį būtų būtinas, tačiau prašomos apimties servitutas (visai 15,50 kv. m. patalpai, pažymėtai a-5) yra nebūtinas ir nereikalingas, pažeidžiantis atsakovų teises. Teismas, padaręs išvadą, kad neįrengtos pastogės atidalijimas natūra iš esmės yra galimas ir šalys sutiko su tokiu atidalijimu, nesprendė alternatyvaus ieškovės reikalavimo dėl turto atidalijimo, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją.
9. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, motyvuodama tuo, jog teismas nepagrindė, kodėl ieškovės pateikta atidalinimo schema yra netinkama ar techniškai neįmanoma įgyvendinti. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama atsidalinti jai priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, neturi pareigos kelti klausimą dėl kitų bendraturčių (atsakovų) konkrečių dalių nustatymo, nes jie ir toliau lieka neatidalinti, o idealiosios bendraturčių dalys po atsidalinimo natūra nesikeistų. Be to, pažymi, kad toks atidalijimo būdas, kai dalis ieškovei priklausančios neįrengtos pastogės yra atidalijama, o dar dalis lieka bendrojoje dalinėje su atsakovais nuosavybėje, pagal teismų praktiką yra galimas. Pasisakydama dėl servituto nustatymo, turint tikslą patekti į ieškovės atidalintą turto dalį, ieškovė nurodo, kad, esant būtinoms servituto nustatymo sąlygoms ir konkrečiam reikalavimui dėl servituto turinio, teismas nepagrįstai netenkino šio reikalavimo. Nurodo, kad pats teismas sprendė, jog servitutas būtinas, tačiau neaišku, kuo remdamasis teigė, kad ieškovės prašomas servitutas įeiti ir vaikščioti po patalpą a-5 yra per plataus diapazono. Ieškovės teigimu, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemoje aiškiai pažymėta patalpa, kuriai prašoma nustatyti servitutą, nurodyti konkretūs patalpos matmenys ir išdėstymas, ieškovė nurodė konkretų servituto turinį, t. y. kokios konkrečios servituto turėtojui prašomos suteikti naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės – įeiti ir vaikščioti. Pasak ieškovės, servituto taškų nustatymas 15,50 kv. m. patalpoje, kurioje nemažą dalį užima laiptų erdvė, būtų nelogiškas ir neprotingas, kadangi arba turėtų būti pažymėta ta pati erdvė, arba, pažymėjus tik dalį patalpos, ieškovei būtų apribotos galimybės netgi fiziškai praeiti tam tikras patalpos vietas. Ieškovė taip pat nurodo, kad ieškovė ieškinyje reiškė du alternatyvius reikalavimus – atidalinti turtą natūra arba atsakovams priteisiant turtą, o ieškovei iš atsakovų piniginę kompensaciją, tačiau teismas dėl pastarojo reikalavimo apskritai nepasisakė. Pažymi, kad į bylą pateikė įrodymus dėl neįrengtos pastogės vertės, paskaičiavo jai priklausančios pastogės dalies dydį atitinkančią kompensaciją, todėl buvo visos sąlygos atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją.
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo natūra
11. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1039/10000 dalys minėtos neįrengtos pastogės. Ieškovė prašė teismo atidalinti jai priklausančią turto dalį pagal 2019 m. kovo 12 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės schemą.
12. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas).
13. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, sprendė, kad jis negali būti patenkintas dėl ydingai (neaiškiai, nekonkrečiai) suformuluoto ieškinio reikalavimo, dėl to, jog ieškovė nepateikė į bylą jokio atidalijimo projekto/schemos, kurią būtų galima vertinti ir nustatyti, kokia kokia konkreti neįrengtos pastogės dalis atitektų ginčo šalims (ieškovei ir atsakovams) po atsidalijimo.
15. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teikiami atidalijimo variantai turi būti pagal procedūras ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).
17. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio dalyką, susijusį su neįrengtos pastogės kadastriniais duomenimis, ieškovei priklausančios neįrengtos pastogės plotu (ieškovė nurodė 19,93 kv. m.) bei UAB „Statkadma“ parengtu 2018 m. spalio 18 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės projektu. Ieškovė 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, kartu su UAB „Statkadma“ 2018 m. gruodžio 6 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės projektu, kuriame patikslinta ieškovei tenkanti pastogės dalis – 19,08 kv. m. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, reaguodama į atsakovų procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose nurodomus argumentus dėl ieškovės reikalavimo ydingumo, teikė patikslintus ieškinius ir atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės schemas: 2019 m. gegužės 2 d. teisme gautas patikslintas ieškinys su 2019 m. kovo 12 d. atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės schema, kurioje prašomos atidalinti ir indeksu A pažymėtos patalpos plotas 16,45 kv. m., plotas pagal išorinių pertvarų matmenis – 17,52 kv. m.; 2019 m. birželio 18 d. gautas patikslintas ieškinys kartu su 2019 m. kovo 12 d. atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės schema, kurioje indeksu A pažymėtos patalpos plotas 16,45 kv. m., plotas pagal išorinių pertvarų matmenis – 17,52 kv.; 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. spalio 15 d. gauti ieškovės pareiškimai dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovai byloje priešieškinio nereiškė, atsiliepdami į reikalavimus nesiūlė savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos/projekto.
19. Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą, turėdama tikslą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra arba jai tenkančią neįrengtos pastogės dalį priteisiant atsakovams, o ieškovei išmokant kompensaciją. Taigi iš ieškovės reikalavimo formuluotės aišku, kokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą ieškovė pasirinko. Ieškovei išreiškus valią atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teisme turėjo būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą (atidalijimo teisės absoliutumas).
20. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad svarbiausia teismo pareiga – apginti asmens pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius bylos nagrinėjimo dalyką ir teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Pagal dispozityvumo principą šalys turi teisę laisvai naudotis savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis, pačios veikti proceso eigą. Teismo iniciatyva galima tik tokiu mastu, kiek tai nepažeidžia dispozityvumo principo.
21. Teismui, kaip valdžios institucijai, tenka labai svarbus vaidmuo visuomenės bei valstybės gyvenime, nes būtent jam vieninteliam yra pavesta vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 6 straipsnis). Tik teismas, neturintis materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, gali siekti nustatyti tiesą byloje (Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis; CPK 21 straipsnis). Nepaisant to, kad teismo galios nustatant visas reikšmingas bylos aplinkybes yra gana ribotos, teismas turi teisę, o kartu ir pareigą laikantis ieškinyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į šalių valią aktyviai įgyvendinti išaiškinimo pareigą.
22. CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Apie reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą teismas sprendžia įrodinėjimo proceso metu, tirdamas ir vertindamas šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, bylai teisingai išspręsti reikšmingas nustatyti aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui ieškinį atmetus, šalių ginčas iš esmės išspręstas nebuvo nė vienu iš ieškovės prašomų alternatyvių pažeistų teisių gynimo būdų. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl reikalavimo nekonkretumo, kadangi ieškovė nenurodė, kokia konkreti dalis po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atitektų ieškovei ir atsakovams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nepaneigdamas šalių teisės ir pareigos įrodyti jų manymu bylai reikšmingas aplinkybes, pats iš esmės netinkamai įgyvendino išaiškinimo, bendradarbiavimo su šalimis pareigą (CPK 8 straipsnis), dėl ko buvo nevisapusiškai nustatytos, ištirtos ir įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, neišsiaiškintos realios ginčo turto atidalijimo galimybės, dėl ko nebuvo išspręstas tarp bendraturčių kilęs ginčas.
24. Pažymėtina tai, kad ieškovė su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės į teismą kreipėsi dar 2018 m. gruodžio 5 d., byla išnagrinėta 2020 m. rugpjūčio 17 d. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ne kartą buvo keliamas klausimas dėl ieškovės pateiktos 2019 m. kovo 12 d. atidalijimo iš bendrosios nuosavybės schemos tinkamumo, ieškovės prašomos atidalinti turto dalies dydžio (visos – 19,08 kv. m. ar tik dalies – 17,52 kv. m. ar 16,45 kv. m., kitą dalį paliekant ir toliau bendrojoje dalinėje nuosavybėje), taip pat dėl po atidalijimo šalims tenkančių neįrengtos pastogės dalių. Atsakovai, iš esmės sutikdami su atidalijimu natūra, neteikė į bylą savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemos, tačiau nuolat kėlė klausimą dėl techninių galimybių atidalinti turtą nebuvimo pagal ieškovės pateiktą 2019 m. kovo 12 d. schemą, atidalintų dalių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre galimybės. Paminėtina, kad ieškovė su 2019 m. birželio 18 d. pateiktu patikslintu ieškiniu kartu pateikė 2019 m. kovo 12 d. atidalijimo iš bendrosios nuosavybės schemą, kurioje nurodytas ieškovės siūlomas jos turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas: indeksu A pažymėtas atidalintinas plotas, jo dydis nurodytas 16,45 kv. m., schemos apačioje pateikta pastaba, kad plotas pagal išorinius pertvarų matmetis yra 17,52 kv. m. Esant neaiškumų dėl to, kokią dalį ieškovė siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams kvestionuojant šias aplinkybes, jas teismas turėjo tirti ir aiškintis, ir tik paskui nustatyti, ar toks turto atidalijimas yra techniškai galimas, ar atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jis realiai gali būti įgyvendinamas ir ar nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
25. Pabrėžtina, kad teismas turi rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos atkūrimu tarp ginčo šalių, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų, bei padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas. Siekdamas užtikrinti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų įgyvendinimą teismas privalo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad asmens teisminės gynybos prieinamumo teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Kaip jau buvo minėta, teismas turi imtis išaiškinimo ir bendradarbiavimo su ginčo šalimis veiksmų, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis), tą lemia siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 115 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta teismo pareiga nutartimi nurodyti ieškinį pateikusiai šaliai trūkumus, kliudančius priimti ir iš esmės išnagrinėti ieškinį.
26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį nusprendęs, kad reikalavimas yra ydingas, nes nėra aišku, kokios dalys po atidalijimo atiteks šalims, tačiau ieškovei trūkumus dėl ieškinio dalyko pašalinti terminą nustatė tik pradinio ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovei prašant atidalinti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Statkadma“ 2018 m. gruodžio 6 d. atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės projektą, kuriame nurodyta ieškovei tenkanti turto dalis apskritai buvo neatitinkanti faktinės situacijos – 19,93 kv. m. Nustatyta, kad ieškovė tikslino ieškinį, juo reiškiamus reikalavimus, tačiau tą iš esmės darė reaguodama tik į atsakovų atsikirtimus. Byloje nenustatyta, kad teismas būtų išaiškinęs ieškovei jos pateikto ieškinio trūkumus būtent šiuo aspektu ir nustatęs terminą ieškovei juos pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą ir ginčo iš esmės neišsprendė. Teismas sprendime apsiribojo bendrų faktinių aplinkybių išdėstymu, nedetalizuodamas, kodėl ieškovės pateikta 2019 m. kovo 12 d. atidalijimo iš bendrosios nuosavybės schema yra netinkama ar/ir negali būti techniškai įgyvendinta. Sprendime nenustatytos ir neįvertintos aplinkybės dėl ieškovės prašomos atidalinti dalies, t. y. kokią realiai dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė visgi siekia atidalinti – 19,08 kv. m., 17.52 kv. m. ar 16,45 kv. m., kokia dalis ir po atidalijimo dar liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje (šis klausimas taip pat buvo keliamas) ir kaip toks atidalijimo būdas atitiktų visų bendraturčių interesus, taip pat, ar jis būtų techniškai įgyvendinamas. Atsakovams kvestionuojant ieškovės siūlomą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės schemą, taip pat nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasiūlęs atsakovams teikti savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą.
28. Kasacinio teismo konstatuota, kad bendrosios nuosavybės dalių nustatymas reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiąją teisės dalį, nustatymą daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Tik nustačius idealiąsias dalis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo (realiųjų dalių), t. y. vertinti, ar ieškovas pagrįstai siekia būtent tokio daikto atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018, 27 punktas).
29. Paminėtina ir tai, kad byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl neįrengtos pastogės bendro ploto, t. y. kad galimai VĮ Registrų centras išviešintas plotas (183,64 kv. m.) yra pasikeitęs, dėl ko bendraturčiams realiai priklausančios pastogės dalys gali neatitikti išviešintų. Tačiau dėl šių aplinkybių byloje taip pat nepasisakyta, jos tirtos ir įvertintos nebuvo, šalims nebuvo pasiūlyta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų teiginius, siekiant nustatyti tikrąjį bendrąjį neįrengtos pastogės plotą, taigi ir bendraturčiams galimai tenkančias kitokio dydžio pastogės dalis. Nebuvo išsiaiškinta, ar dėl tam tikrų veiksnių ginčo pastogės plotas pasikeitė, o jei pasikeitė – kaip pasikeitė bendraturčių bendrosios nuosavybės dalys. Bendras pastogės plotas neabejotinai įtakoja realų turto atsidalijimo varianto ar būdo parinkimą, todėl esant duomenims dėl galimo ploto neatitikties teismas turėjo šalims pasiūlyti pateikti įrodymus ir tik tokiu atveju, jeigu šalys nesiekia įrodyti kitokių aplinkybių negu išviešintos viešame registre, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, daryti atitinkamo pobūdžio išvadas.
30. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, kad atidalijimas natūras negalimas ir dėl to, jog, nors atidalijus turtą natūra ieškovei būtinas servitutas, tačiau tokios apimties servitutas, kokio prašo ieškovė (visai 15,50 kv. m. patalpai, pažymėtai a-5), yra nereikalingas, pažeidžiantis atsakovų teises.
31. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad servituto nustatymas visai 15,50 kv. m. patalpai, schemoje pažymėtoje a-5, nereikalingas, iš esmės pritarė atsakovams ir pakartojo jų argumentus, susijusius su tuo, jog servitutas, suteikiantis teisę ne tik įeiti ir vaikščioti atsakovams N. N., A. N. ir V. S. priklausančioje patalpoje yra ,,per plataus diapazono“. Šiuo atveju ieškovei prašant nustatyti servitutą visai patalpai su konkrečiomis iš to išplaukiančiomis teisėmis (servituto turiniu) „įeiti ir vaikščioti“, o atsakovams iš esmės nesutinkant su servituto apimtimi, teismas turėjo vertinti šalių argumentus ir spręsti dėl realiai pagal faktinę situaciją aktualios servituto apimties, juolab, kad teismas sprendė, jog servitutas atidalijus ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų objektyviai būtinas. Taigi teismas, padaręs išvadą, kad servitutas yra būtinas, tačiau jo apimtis per didelė, atmetė šį reikalavimą, iš esmės nepasisakydamas dėl reikalingos servituto apimties, taip pat netirdamas su tuo susijusių aplinkybių. Teismas, spręsdamas, kad ieškovės prašomas servitutas nėra tinkamai atvaizduotas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybė schemoje, nepasiūlė ieškovei pateikti planą, su konkrečiomis servitutą numatančiomis koordinatėmis, plotais, ilgiais ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė siekė nustatyti neatlygintinį servitutą, tuo tarpu atsakovai N. N. ir A. N. nurodė, kad jiems turėtų būti priteista periodinė kompensacija. Nustačius servituto būtinumą, tačiau neanalizavus servituto apimties, dėl šių aplinkybių (kompensacijos būtinumo, jos rūšies, dydžio) skundžiamame sprendime taip pat nebuvo pasisakyta.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais
32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareiškė alternatyvų reikalavimą nesant galimybės turtą atidalinti natūra, atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią neįrengtos pastogės dalį, priteisiant jai iš atsakovų 2 701,40 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovė nurodė kiekvienam atsakovui tenkantį mokėti kompensacijos pinigais dydį, taip pat kokia ieškovei priklausanti pastogės dalis po kompensacijos išmokėjimo nuosavybės teise atitenka kiekvienam atsakovui.
33. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad yra galimybė turtą atidalinti natūra, atsakovams su tuo iš esmės sutinkant, dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo nepasisakė.
34. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo nesprendė ieškovės alternatyvaus reikalavimo, nors buvo visos sąlygos atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją: ieškovės ir bendraturčių idealiosios turto dalys yra nustatytos ir išviešintos Nekilnojamojo turto registre, buvo nustatyta neįrengtos pastogės rinkos vertė (26 000 Eur), taip pat paskaičiuota, kokia ieškovei priklausančios dalies (1039/10000) rinkos vertė (2 701,40 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodomus argumentus, iš esmės jiems pritaria dėl žemiau nurodomų motyvų.
35. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
36. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
37. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju šalys išreiškė valią, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vyktų natūra, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad toks atidalijimas negalimas, turėjo pareigą iš esmės išnagrinėti bendraturčių ginčą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir spręsti alternatyvų ieškinio reikalavimą – dėl piniginės kompensacijos ieškovei priteisimo. Paminėtina, kad šis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nelaikytinas pažeidžiančiu savininkų teises, kadangi pati ieškovė ieškiniu prašė taikyti atidalijimą priteisiant jai kompensaciją pinigais, t. y. sutiko atsisakyti nuosavybės teisės į jai priklausančią pastogės dalį mainais už piniginę kompensaciją.
38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). Nors paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė teikė į bylą įrodymus dėl visos neįrengtos pastogės turto rinkos vertės (26 000 Eur), paskaičiavimus, kokia piniginė kompensacija priklauso už jai nuosavybės teise priklausančios pastogės dalį (2 701,40 Eur). Atsakovai nesutiko ne tik su paskaičiuota visos pastogės verte, teigdami, kad ji nepagrįstai paskaičiuota nuo 183,64 kv. m. pastogės ploto, kuris šiuo metu yra sumažėjęs, tačiau taip pat su ieškovės prašomu kompensacijos dydžiu. Atsakovai nurodė, kad ieškovės prašomas kompensacijos dydis per didelis, nes jis paskaičiuotas, atsižvelgiant į kitų bendraturčių atliktus pastogės pagerinimus, prie kurių ieškovė neprisidėjo. Atsakovai taip pat teigė, kad pastogės vidutinei rinkos vertei, t. y. kokia ji būtų, jeigu nebūtų atliktas remontas, nustatyti turėtų būti skirta ekspertizė. Be to, pasak atsakovų, nėra aišku, kokios pastogės dalys jiems priklausytų mainais už išmokėtą kompensaciją.
40. Pirmosios instancijos teismui nesprendus alternatyvaus reikalavimo – turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją, visos nutarties 77 punkte nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai būtų pareiškę reikalavimus ieškovei dėl bendro turto pagerinimo, nėra duomenų ir apie tai, kad teismas tokius argumentus dėsčiusiems atsakovams būtų siūlęs priešinius reikalavimus pareikšti.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009
42. Taigi atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius, o nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neatidalijus ginčo turto natūra, taip pat nesprendus alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, ginčas iš esmės neišspręstas ir tikslas atkurti teisinę taiką tarp šalių pasiektas nebuvo.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
44. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
45. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė išaiškinimo pareigą, kuri yra kooperacijos (bendradarbiavimo) civiliniame procese principo dalis (CPK 8 straipsnis), dėl to buvo nustatytos ne visos bylai reikšmingos aplinkybės, netinkamai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė – nebuvo iš esmės tinkamai įvertinta galimybė atidalinti turtą natūra, o tokios galimybės nenustačius – nebuvo išspręstas alternatyvus reikalavimas dėl atidalijimo, priteisiant piniginę kompensaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
47. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, pašalinti kilusius neaiškumus, to siekiant, tinkamai išaiškinti šalims jų teises ir pareigas turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bylos įrodinėjimo procese, esant būtinumui, pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų. Byloje pirmiausiai spręstina dėl galimybės atidalinti ieškovei priklausančią palėpės dalį natūra, o padarius motyvuotą išvadą, kad toks atidalijimo būdas šiuo konkrečiu neįmanomas ir/ar neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, spręstina dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų piniginę kompensaciją, kurios teisingą dydį, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas reikšmingas aplinkybes, turi nustatyti teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
49. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės I. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.