Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Dėl išlaikymo dydžio

Dėl priverstinio išieškojimo nutraukimo

Dėl reikalavimo teikti ataskaitas

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

Dėl faktinių aplinkybių

15. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl apeliacinio skundo

Dėl atsakovo informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas bylą išnagrinėjo atsakovui tinkamai nepranešęs apie teismo posėdį ir jam nedalyvaujant. Nurodoma, kad procesiniai dokumentai buvo nusiųsti į seną, nenaudojamą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

20. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovui tiek pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tiek ir teismo šaukimas į teismo posėdį buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis į atsakovo A. B. LITEKO VEP posistemio paskyrą.

21. CPK 175(1) straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 buvo patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau ir – Aprašas). Aprašo 21 punkte (aprašo redakcija galiojusi nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 12 d.) be kita ko nustatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175(1) straipsnio 9 dalimi adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

24. Šiame kontekste pasakytina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Nagrinėjamu atveju byla yra elektroninė, apeliantas yra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. A. B., naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, yra išreiškęs savo sutikimą procesinius dokumentus gauti per Elektroninių paslaugų portalą. Jo paskyra yra aktyvi. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis šioje konkrečioje byloje, pateikdamas bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų įteikimo formą.

25. Apibendrindama 18-24 punktuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto teisė gauti procesinius dokumentus, įskaitant ir pranešimą apie bylos nagrinėjimą, nebuvo pažeista. Nustačius, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį bei nesant pirmosios instancijos teismui pateikto jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nebuvo procesinių kliūčių bylai išnagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

26. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti vaikams teikiamo išlaikymo dydį jį padidinat dviem dukroms nuo 45 Eur iki 250 Eur, o sūnui – nuo 45 Eur iki 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovė R. B. grindė esminiu vaikų poreikių pasikeitimu (padidėjimu), kurį iš esmės įrodinėjo tuo, kad po 2017 m. balandžio 11 d., kuomet teismo sprendimu buvo nustatytas atsakovo vaikams teiktino išlaikymo dydis, vaikai paaugo, dėl ko padidėjo jų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ieškinys buvo grindžiamas ir ekonominės situacijos pasikeitimu.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog po 2017 m. balandžio 11 d., kuomet teismo sprendimu patvirtinus šalių sudarytą sutartį buvo nustatytas išlaikymo vaikams dydis, iki ieškinio pateikimo 2024 m. sausio 26 d. praėjo 7 metai. Vaikams ženkliai paaugus, padidėjo vaikų poreikiai.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl vaikų amžiaus padidėję vaikų poreikiai, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos lėmė, kad vaikų išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei nustatyta 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu.

30. Kaip jau nurodyta, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo grindžiamas iš esmės pasikeitusiais (padidėjusiais) šalių nepilnamečių vaikų poreikiais. Skundžiamu sprendimu teismas nenustatė, kad išlaikymo dydis vaikams turi būti pakeistas iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualus apelianto argumentas, kad jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi.

31. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

34. Apelianto teigimu, ieškovės nurodomos vaikų poreikiams tenkinti reikalingos sumos yra ženkliai padidintos. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodomi šalių vaikų poreikių dydžiai (po 500 Eur dukroms ir 600 Eur sūnui) yra ženkliai mažesni, nei orientacinis dydis (709 Eur). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas kvestionuodamas ieškovės nurodomą nepilnamečių vaikų poreikių sumą, nekonkretizavo, kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra nepagrįstos. Atsakovas nepateikė įrodymų ir nepagrindė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis, nei nurodė ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyti visų trijų vaikų poreikių dydžiai yra pagrįsti.

36. Šalių turtinė padėtis vertintina sprendžiant dėl šalių galimybės teikti nustatytą vaikams reikalingo išlaikymo dydį bei kokią dalį iš vaikams reikalingo išlaikymo dydžio turi teikti kiekvienas iš tėvų.

37. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

38. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

39. Apeliantas nurodo, kad teismas padidino išlaikymo dydį vaikams, neatsižvelgdamas į šalių susitarimą dėl išlaikymo vaikams, kurį 2024 m. kovo 12 d. patvirtino teismas. Teisėjų kolegija tokį apelianto argumentą pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

40. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatė, kad Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Minėtoje byloje šalys 2024 m. vasario 29 d. sudarė taikos sutartį, kurią Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino. Aptariamos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas buvo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Šalys taikos sutartyje užfiksavo 2017 metais priteisto išlaikymo dydį, indeksuotą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. 67 Eur. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys išsprendė ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo klausimą.

41. Nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais turi pagrindą sutikti tik iš dalies.

42. Analizuodamas duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybę, kad atsakovui tenka pareiga dengti susidariusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą nulėmė paties atsakovo veiksmai (neveikimas), dėl kurių ir susidarė šis įsiskolinimas. Teisėjų kolegija taip pat vertina, jog atsakovo patiriamos išlaidos, dėl priverstinio su vaikų išlaikymu susijusių sumų išieškojimo, taip pat yra nulemtos paties atsakovo, jam tinkamai nevykdant teismo sprendimo. Todėl aptartos atsakovo patiriamos išlaidos negali eliminuoti atsakovo pareigos teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą.

43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iš Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro gautu išrašu (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad ieškovės vardu registruota žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iš Kelių transporto priemonių registro gautais išrašais (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, nustatė, kad atsakovo A. B. vardu yra registruota transporto priemonė SUBARU JUSTY, kurios pirmosios registracijos data yra 1998 m. Ieškovės R. B. vardu registruotos transporto priemonės TOYOTA YARIS, kurios pirmosios registracijos data yra 2008 m. ir OPEL ASTRA-G-CARAVAN, kurios pirmosios registracijos data yra 2002 m.

45. Apelianto pateikta akcinės bendrovės „Kauno energija“ 2024 m. vasario 2 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad laikotartpiu nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. lapkričio mėnesio jo pajamos neatskaičius mokesčių sudarė 19 435,48 Eur (1 t., b. l. 91-92). Ieškovės kartu su atiliepimu į apeliacinį skundą į bylą pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2023 metus patvirtina, kad jos deklaruota visų pajamų suma sudarė 22 424,40 Eur (1 t., b. l. 107-109).

46. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

47. Atsakovas į bylą nėra pateikęs objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra nustatytas dalyvumo lygis (iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusi sąvoka „darbingumo lygis“). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie ankstesniais laikotarpiais buvusį jo laikiną nedarbingumą, o taip pat apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, susiję su progresuojančia liga – pilvo išvarža, nelaikytini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais objektyvų negalėjimą gauti nepilnamečių vaikų išlaikymui pakankamas pajamas.

49. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėta Informacija apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. patvirtina, kad nuo 2024 m. vasario mėnesio kiekvienam vaikui mokamos 96,25 Eur ir 56 Eur išmokos. Bendra vaiko išmokų suma kiekvienam vaikui sudaro 152,25 Eur (96,25 Eur +56 Eur).

50. Apeliantas nurodo, kad šalių sūnui P. L. B. dėl jo vidutinio neįgalumo lygio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo mokama 276 Eur išmoka. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė atsakovo nurodyto šalių sūnui dėl jo neįgalumo mokamos išmokos dydžio neginčijo. Todėl teisėjų kolegija minėtą išmokos dydį laiko nustatytu.

51. Sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

52. Vadovaudamasi 51 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors byloje nustatyta, kad vaikams valstybė moka tam tikras išmokas, tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju iš tėvų priteistinas išlaikymas turi būti mažinamas išmokų suma. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Valstybės mokamos išmokos turėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

53. Apibendrindamas 43-45 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė už atsakovo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą savo vaikams principo. Spręsdamas kokiomis dalimis šiuo konkrečiu atveju tarp tėvų turėtų būti paskirstoma vaikų išlaikymo pareiga, apeliacinės instancijos teismas įvertina žemiau nurodytas aplinkybes.

54. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

55. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei, su kuria gyvena net trys šalių nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienam yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, teks didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta, dėl ko jos galimybės gauti daugiau darbinių pajamų yra ribotos. Ieškovei gyvenant kartu su trimis nepilnamečiais vaikais, galimai atsiras ir nenumatytų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Akivaizdu, kad būtent atsakovas, su kuriuo vaikai negyvena, todėl jam netenka kasdienio rūpinimosi vaikais našta, turi palankesnes sąlygas pasididinti gaunamas pajamas.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog jis neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečių vaikų išlaikymui.

57. Nutarties 53-56 punktuose nurodytų argumentų pagrindu, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalys prie vaikų išlaikymo prisideda tokiomis dalimis – ieškovė 60 proc., o atsakovas – 40 proc. Atitinkamai byloje esant nustatytam šalių dukrų poreikių dydžiui – 500 Eur kiekvienai iš jų, ieškovei tenkanti dukroms teiktino išlaikymo dalis sudarytų po 300 Eur, o atsakovui – po 200 Eur kiekvienai dukrai. Byloje esant nustatytam šalių sūnaus poreikių dydžiui 600 Eur, ieškovei tenkanti sūnui teiktino išlaikymo dalis sudarytų 360 Eur, o atsakovui – 240 Eur.

Dėl priverstinio išieškojimo ir atasakaitų už išlaikymo vaikams panaudojimą

58. Apeliaciniu skundu atsakovas, be kita ko, prašo teismo nutraukti vaikų išlaikymo priverstinį išieškojimą.

59. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas), t. y. apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju pagal suformuluotą ieškinio dalyką bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas sudarė išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimai. Vadovaudamasis 59 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja šių ribų neperžengdamas.

61. Papildomai teisėjų kolegija nurodo, kad vykdomosios bylos nutraukimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalis, kurioje pateiktas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo atvejų sąrašas. Pažymėtina, jog šiame sąraše nėra numatyta galimybė nutraukti vykdomąją bylą, kai to pageidauja skolininkas.

62. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nustatyti, kad ieškovė pateiktų išlaikymo lėšų panudojimo ataskaitas už kiekvieną praeitą mėnesį kito mėnesio pirmą savaitę. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad toks reikalavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, todėl teismas jo nenagrinėjo (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 55 punktas; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 16 punktas).

64. Atsižvelgdama į nurodytą, teisėjų kolegija dėl naujai pareikšto apelianto reikalavimo nepasisako, nes jis neatitinka aptartų teisinio reglamentavimo bei suformuotos kasacinio teismo praktikos.

65. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

66. Atsižvelgdamas į šios nutarties 43-45 ir 53-57 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nuostatas, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą patenkinus iš dalies pakeisti sprendimą, sumažinant iš apelianto priteistą išlaikymą dukroms nuo 250 Eur iki 200 Eur, o sūnui – nuo 300 Eur iki 240 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

67. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68. Byloje nėra duomenų apie šalių pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Po skundžiamo sprendimo pakeitimo yra patenkinta 76 procentai ((200-45+200-45+240-45)/(250-45+250-45+300-45)x100) ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keičiama, iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, suma nuo 180 Eur sumažinama iki 137 Eur (180x76%) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Į bylą pateikta 2024 m. gegužės 7 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos, sudaryta tarp atsakovės ir advokato D. A. (1 t., b. l. 96). Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė advokatui už atstovavimą apeliacinėje instancijoje sumokėjo 800 Eur (reg. Nr. DOK-13263). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 180 Eur žyminį mokestį (reg. Nr. DOK-18839).

70. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad apeliacinis skundas yra patenkintas 24 procentais ((250-45+250-45+300-45-(200-45+200-45+240-45))/(250-45+250-45+300-45)x100), atmesta 76 procentai skundo reikalavimų.

71. Ieškovė turi teisę į 608 Eur (800x76%), o atsakovas į 43,20 Eur (180x24%) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po šalių viena kitos atžvilgiu vienarūšių ir priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteisiama 564,80 Eur (608,00-43,20) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

„Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-267-670/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punktą nustatant, kad:

„4.2. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienai dukrai, o sūnaus P. L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka“.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) sumažinti iki 137 Eur (vieno šimto trisdešimt septynių eurų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 564,80 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 80 centų) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.