Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1758-1097/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-24
Bylos Nr.: e2A-1758-1097/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24509-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“
Ieškovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1758-1097/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24509-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea in“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Idea in“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 19 358,09 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2019 metus, 1 045,34 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise valdo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie stovi ant valstybinės žemės, todėl atsakovei kyla pareiga kiekvienais metais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties dėl minimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, apskaičiuojant mokestį už valstybinės žemės naudojimą buvo taikytas 4 proc. mokesčio tarifas ir už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo paskaičiuotas 19 358,09 Eur mokestis už valstybinės žemės sklypo dalies (1,85553 ha) naudojimą. Atsakovė už 2019 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėjo. Ieškovė siuntė atsakovei raginimus sumokėti nuomos mokestį, kuriais taip pat įspėjo atsakovę, kad jei ši nesumokės valstybinės žemės nuomos mokesčio, jai kils pareiga sumokėti ir delspinigius. Atsakovė pareigos atsiskaityti neįvykdė, todėl ieškovė paskaičiavo atsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (už 180 d.) ir prašė priteisti 1 045,34 Eur delspinigių. Iš viso ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20 403,43 Eur.

3. Atsakovė UAB „Idea in“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo sporto salę, laisvalaikio centrą, ūkinį pastatą, stadioną, tvorą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, 2019 m. gegužės 9 d. ji kreipėsi į NŽT Šiaulių miesto skyrių, prašydama leisti išsinuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau NŽT Šiaulių miesto skyrius informavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta nebus, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas. Atsakovė, prašydama sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, pakartotinai kreipėsi į NŽT 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d., tačiau NŽT procedūrą nutraukė ir atsisakė pateikti atsakymą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė nesutiko su jai taikomu 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifu, nurodydama, kad, nors atsakovė atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti, bet valstybinės žemės nuomos sutarties ji negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Sutarties sudarymas nebuvo galimas iki teisminių ginčų išsprendimo, todėl šiuo atveju nepagrįstai prašoma taikyti 4 proc. dydžio nuomos mokesčio tarifą. Atsakovei taikytinas valstybinės žemės nuomos tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė 2019 m. negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, t. y. dėl UAB „Eurelus“ pareikšto nepagrįsto ieškinio, tačiau atsakovė 2019 m. turėjo galimybę kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę lengvatos taikymo. Aplinkybės, trukdžiusios sudaryti žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį, išnyko įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarčiai, tačiau atsakovė iki šios dienos žemės nuomos sutarties projekto nepasirašė, todėl laikytina, kad 2020 m. valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta dėl atsakovės neaktyvumo ar vengimo sudaryti nuomos sutartį. Dėl to, trečiojo asmens nuomone, abejotina, ar atsakovei gali būti taikomas 0,81 proc. valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 1 045,34 Eur delspinigių ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės 466,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdymo. Atsakovė neginčija pareigos mokėti tokį mokestį, tačiau nesutinka su jai apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijo statinius: sporto salę, laisvalaikio centrą, ūkinį pastatą, stadioną ir tvorą, esančius 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė prašymą NŽT Šiaulių skyriui leisti išsinuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. birželio 26 d. raštu informavo atsakovę, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti negali, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-251/2019, kurioje UAB „Eurelus“, neturinti žemės sklype pastatų ar kitų statinių, yra pareiškusi ieškinį NŽT ir siekia tapti žemės sklypo nuomininke. Atsakovė informuota, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai teisme bus išspręstas minėtas ginčas su UAB „Eurelus“. Nurodytas ginčas išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020). 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) NŽT pateikė atsakovei valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, tačiau atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė. Ieškovė atsakovei už 2019 m. (vasario–gruodžio mėn.), 1,8553 ha plotą, taikydama 4 proc. žemės mokesčio tarifą, apskaičiavo 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį mokestį būtų sumokėjusi.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškovei prašymą atleisti ją nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 m. arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik žemės sklypo plotui, kurį užima statiniai. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 nusprendė neatleisti atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių. Atsakovė dėl šio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo kreipėsi į teismą. Atsakovės skundas dėl šio sprendimo panaikinimo buvo atmestas 2021 m. spalio 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi palikus minėtą sprendimą nepakeistą.

9. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ buvo nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą metiniai tarifai. Nurodyto sprendimo 1.3 papunktyje nustatytas 4 proc. mokesčio tarifas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, jog atsakovei žemės nuomos mokestis už 2019 m. buvo apskaičiuotas ne už visą 3,7953 ha ploto žemės sklypą, o tik už atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytą žemės sklypo dalį (1,8553 ha), žemės sklypo vertę padauginus iš 4 proc. tarifo, taikytino valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių.

10. Teismas sprendė, kad, byloje nesant ginčo, jog atsakovė 2019 m. nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, ieškovė pagrįstai nuomos mokestį atsakovei skaičiavo taikydama 2016 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ 1.3 papunktyje įtvirtintą 4 proc. mokesčio tarifą. Mokesčio apskaičiavimas atitinka Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T- 372 patvirtintose Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytą tvarką. Tai, kad ieškovė pagrįstai neatleido atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio arba netaikė jo lengvatos, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-860-442/2022.

11. Teismo vertinimu, nors valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove 2019 m. nebuvo sudaryta ne dėl nuo jos priklausiusių aplinkybių, tačiau tai nesudaro pagrindo šio ginčo kontekste teismui mažinti iš atsakovės priteistiną nuomos mokestį. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir išnykus aplinkybėms, dėl kurių NŽT negalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakove 2019 m., ir NŽT pasiūlius atsakovei sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovė tokios sutarties su ieškove nepasirašė. NŽT atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybinė žemė atsakovei 2019 m. būtų nuomota tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo pasiūlytos 2020 m., todėl nėra pagrindo teigti, kad net ir tuo atveju, jei NŽT 2019 m. būtu galėjusi sudaryti su atsakove valstybinės žemės nuomos sutartį, tokią sutartį atsakovė neabejotinai būtų sudariusi. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės pozicija dėl noro sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį 2019 m. nėra nuosekli, nes atsakovė civilinėje byloje, dėl kurios 2019 m. su ja nebuvo pasirašyta žemės nuomos sutartis ir kurioje UAB „Eurelus“ ginčijo NŽT sprendimą nutraukti su ja ginčo žemės sklypo sutartį, palaikė UAB „Eurelus“ poziciją, nors tuo metu jau pati buvo žemės sklype esančių statinių savininkė ir, kaip teigė, siekė sudaryti žemės nuomos sutartį su NŽT.

12. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad atsakovei yra kilusi pareiga sumokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę 2019 m., kuris apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka bei sudaro 19 35,09 Eur. Be to, už kiekvieną pavėluotą dieną už 180 d. laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. atsakovei, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu, skaičiuotini 0,03 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kurie sudaro 1 045,34 Eur, ir taip pat yra priteistini ieškovei iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Idea in“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės 7 086,23 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. ir 382,66 Eur delspinigių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, nes NŽT Šiaulių miesto skyrius informavo, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta nebus dėl žemės sklypo nuomos kilus teisminiam ginčui. Atsakovė pakartotinai kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo nuomos 2020 m. kovo 6 d., 2020 m. liepos 24 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d., tačiau NŽT procedūrą nutraukė ir atsisakė pateikti atsakymą. Valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovė negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nors ir atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės, šiuo atveju atsakovei turėtų būti taikomas minimalus tarifas skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, t. y. toks tarifas, kuris būtų taikomas tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove būtų sudaryta – 0,81 proc.

13.2. Teismas pernelyg formaliai vertino situaciją ir neatsižvelgė į tai, kad būtent NŽT atsisakymai sudaryti žemės nuomos sutartį pagal eilę atsakovės prašymų lėmė tai, jog atsakovei nepagrįstai buvo taikytas 4 proc., o ne 0,81 proc. žemės mokesčio tarifas. Dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių, iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista daugiau nei 4 kartus didesnė suma.

13.3. Skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį atsakovei už 2019 m. turėtų būti taikomas 0,81 proc. mokesčio tarifas ir ieškinys turėjo būti patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 7 086,23 Eur nuomos mokesčio (527 948 Eur žemės sklypo vertė x 0,81 proc. = 7 740,25 Eur/12 mėn. x 11mėn. = 7 086,23 Eur) ir 382,66 Eur delspinigių (7 086,23 Eur x 0,03 proc. x 180 d = 382,66 Eur).

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Atsakovės lūkesčiai, įsigyjant pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, bei naujos valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymas ne dėl ieškovės kaltės ar neveikimo, nesudaro pagrindo nesilaikyti imperatyvių įstatymo normų dėl prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

14.2. Ieškovė valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudaro, o tik taiko valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifus, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, bei surenka valstybinės žemės nuomos mokestį į savivaldybės biudžetą. Dėl to negalima sutikti su apeliantės vertinimu, jog ieškovė yra atsakinga už tai, kad NŽT su atsakove nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Ieškovė, nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, atsakovei žemės nuomos mokestį skaičiavo už beveik per pusę mažesnį plotą, t. y. pagal užimamų pastatų plotą, o ne už visą valstybinės žemės plotą, kuris ankstesniems savininkams buvo nuomojamas sutartimi. Dėl to nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl taikytino 0,81 proc. mokesčio tarifo.

14.3. Atsakovės argumentai dėl suskaičiuoto mokėtino mokesčio yra nepagrįsti. Atsakovė siekė išsinuomoti visą 3,7953 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, nesutikdama su teismo sprendimu, mano, kad skaičiuotinas plotas 0,81 proc. tarifu tik statiniais užstatytam plotui. Be to, 0,81 proc. tarifas taikomas tik tam plotui, kuris užstatytas pastatais, o ne nustatytam plotui, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir aptarnauti. Dėl to, nežinant, koks žemės sklypas galėjo būti išnuomotas atsakovei, nėra teisinio pagrindo taikyti 0,81 proc. tarifą. Ieškovės paskaičiuota mokėtina nuomos mokesčio suma suskaičiuota vadovaujantis teisės aktais patvirtinta tvarka.

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė ženkliai prisidėjo prie to, kad žemės sklypas jai neišnuomotas. Nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, atsakovė pati prisiėmė riziką ir pirko statinius, esančius žemės sklype, iš UAB „Linsana“, kuri buvo juos įsigijusi iš UAB „Emilė“, o UAB „Emilė“ įsigijusi iš UAB „Eurelus“, su kuria dėl pastovaus žemės nuomos mokesčio nemokėjimo Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ- 2664-(14.31.2.) „Dėl 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-79 nutraukimo“ buvo nutraukta 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-79. UAB „Eurelus“ inicijavo teisminius ginčus ir siekė, kad žemės sklypas toliau būtų nuomojamas UAB „Eurelus“, nors jokių nuosavybės teise priklausančių statinių žemės sklype ieškinio pateikimo ir bylos nagrinėjimo metu nebevaldė. Nors UAB „Eurelus“ ieškinys buvo nepagrįstas, esant iškeltai civilinei bylai dėl to paties žemės sklypo nuomos sutarties, NŽT žemės sklypo nuomos sutarties su atsakove sudaryti negalėjo. Minėtoje civilinėje byloje atsakovė buvo įtrauka trečiuoju asmeniu, tačiau rūpinosi ne savo teisėmis, o palaikė UAB „Eurelus“ poziciją, t. y. išsakė nuomonę, kad žemės sklypas būtų toliau nuomojamas UAB „Eurelus“. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė turėjo galimybę laiku kreiptis į ieškovę dėl nuomos mokesčio lengvatos taikymo galimybės, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. atsakovei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – sporto salė, laisvalaikio centras, ūkinis pastatas, stadionas ir tvora, esantys 3,7953 ha dydžio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (CBP-2445 priedas Nr. 3, psl. 3-10). 2019 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė prašymą NŽT Šiaulių skyriui leisti išsinuomoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (DOK-182539 priedas Nr. 1). NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. birželio 26 d. raštu informavo atsakovę, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti negali, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-251/2019, kurioje UAB „Eurelus“, neturinti žemės sklype pastatų ar kitų statinių, yra pareiškusi ieškinį NŽT ir siekia tapti žemės sklypo nuomininke. Atsakovė informuota, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bus galima, kai bus teisme išspręstas minėtas ginčas su UAB „Eurelus“ (DOK-182539 priedas Nr. 2). UAB „Eurelus“ ir NŽT ginčas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-62-368/2020). 2020 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 31SD-2270-(14.31.55) NŽT pateikė atsakovei valstybinės žemės nuomos sutarties projektą, tačiau atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nepasirašė (DOK-200885 priedas Nr. 6). Ieškovė atsakovei už 2019 m., taikydama 4 proc. žemės mokesčio tarifą, už 1,8553 ha plotą apskaičiavo 19 358,09 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį (CBP-2445 priedas Nr. 3, psl. 1, 2). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė šio apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. nėra sumokėjusi.

19. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 19 358,09 Eur žemės nuomos mokesčio už 2019 m. ir 1 045,34 Eur delspinigių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą – priteisti iš atsakovės 7 086,23 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio ir 382,66 Eur delspinigių, t. y. valstybinės žemės nuomos mokestį paskaičiuoti taikant ne 4 proc., o 0,81 proc. dydžio tarifą. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. skolos priteisimo iš atsakovės, prašomą priteisti mokestį skaičiuojant pritaikius 4 proc. dydžio mokesčio tarifą. Atsakovė neginčija savo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2019 m., tačiau argumentuoja, jog šis mokestis turėtų būti skaičiuojamas taikant 0,81 proc. mokesčio tarifą, nes valstybinės žemės nuomos sutarties 2019 m. atsakovė negalėjo sudaryti dėl ne nuo jos valios priklausančių priežasčių, o teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė ir negalėjo sudaryti dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių, t. y. tokia sutartis nebuvo sudaryta dėl vykusių teisminių ginčų.

20. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas yra iš esmės kilęs dėl tarifo, taikytino skaičiuojant atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį už 2019 m., dydžio: ieškovė, vadovaudamasi aplinkybe, jog nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, žemės nuomos mokestį skaičiavo taikydama 4 proc. dydžio mokesčio tarifą; atsakovė argumentuoja, jog mokestis turėtų būti skaičiuojamas taikant 0,81 proc. mokesčio tarifą, nes valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo atsakovės valios.

21. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, pabrėžtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, jų reguliavimas yra imperatyvus, todėl sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Taigi, atitinkamai, šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

22. Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

23. Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi, o tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020).

24. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka (Nutarimo Nr. 1798 1.3 papunktis); konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (Nutarimo Nr. 1798 1.4 papunktis).

25. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 9 d. iki 2022 m. spalio 6 d.) nustatė, kad 4,0 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių (Sprendimo Nr. T-278 1.3 papunktis). Pagal Sprendimo Nr. T-278 1.2 papunktį, 0,81 procento žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, žemės nuomos mokesčio tarifas taikomas valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d. sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu išnuomotų žemės sklypų vertę.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybių, kad 2019 m. atsakovei nuosavybės teise priklausė statiniai, esantys valstybinės žemės sklype, kad 2019 m. atsakovė nebuvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties, taip pat neginčijo ieškovės patvirtintuose teisės aktuose nustatyto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodo ir skaičiuojant mokėtiną nuomos mokestį pritaikytos žemės sklypo vertės. Taigi, atsakovė, pagal aptartą imperatyvaus pobūdžio teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, privalo mokėti įtvirtinta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį, nepriklausomai nuo to, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė galimai dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Tokią išvadą konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1614-803/2023, išnagrinėjęs šalių ginčą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestinas atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas perskaičiuoti jos už 2019 m. mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokestį taikant 0,81 proc. dydžio tarifą ir atitinkamai sumažinti ieškiniu prašomą priteisti bei pirmosios instancijos teismo priteistą valstybinės žemės numos mokesčio skolą.

27. Šios bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad kiekvienas asmuo savo teises bei teisėtus interesus turi / gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, atsakovė dėl aplinkybių, objektyviai sudariusių kliūtis 2019 m. pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį, įvertinimo skaičiuojant nuomos mokestį turėjo teisę kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka, prašydama atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo ar pritaikyti sumažintą mokesčio tarifą. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė šia savo teise pasinaudojo ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atleisti ją nuo žemės nuomos mokesčio už 2019-2020 metus mokėjimo visa apimtimi arba taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.), argumentuodama, jog žemės sklypo nuomos sutartis 2019-2020 metais nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovės valios. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 nusprendė neatleisti atsakovės nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 m. ir 2020 m. ir apskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą. Atsakovė dėl šio sprendimo pateikė skundą teismui, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-860-442/2022 atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, klausimas dėl atsakovei skaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį taikytino mokesčio tarifo sumažinimo, atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarymo aplinkybes, buvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to atsakovės šioje byloje iš esmės pakartotinai keliamas reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydžio atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Apibendrinant nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatytą ir mokėjimą reglamentuojančias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčo išsprendimui aktualias teisės normas, įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

29. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Rūta LatvelėIeva Navickaitė-SakalauskienėTatjana Žukauskienė