- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1733-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24509-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Idea In“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Idea In“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 19 358,09 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2019 metus, 1 045,34 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovei nuo 2019 m. sausio 15 d. nuosavybės teise priklauso statiniai, kurie yra valstybinėje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos (naudojimo) tarifus nustato savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T-278 nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, ir nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą metinius tarifus. Pagal šio sprendimo 1.3 papunktį valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių, turi mokėti 4 proc. žemės sklypo vertės nuomos mokestį. Atsakovė nėra sudariusi su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) žemės nuomos sutarties.
2. Atsakovė nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. gegužės 9 d. kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo, kuriame yra atsakovei priklausantys statiniai, nuomos sutarties sudarymo. Tačiau NŽT atsisakė sudaryti žemės nuomos sutartį, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs ginčas su UAB „Eurelus“. Atsakovė 2020 m. kovo 6 d. pateikė NŽT prašymą dėl leidimo išsinuomoti žemės sklypą, taip pat 2020 m. liepos 24 d. kreipėsi į ieškovę dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Būtent valstybės institucijos atsisako sudaryti su atsakove žemės nuomos sutartį, tačiau ieškiniu reikalauja priteisti 4 proc. sklypo vertės žemės nuomos mokestį. Atsakovei taikytinas žemės nuomos mokesčio tarifas turėtų sudaryti 0,81 proc. Taip pat atsakovei nuomos mokesčio skaičiavimas turėtų būti atidėtas iki tol, kol paaiškės, ar buvo pagrindas sudaryti su atsakove valstybinės žemės nuomos sutartį.
3. Atsakovė pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą iki galutinio teismo sprendimo Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021 įsiteisėjimo.
Šalies argumentai
4. Nurodė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 6 d. Regionų apygardos administracinio teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. sprendimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ Nr. T-52 (toliau – Sprendimas), ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti atsakovės pateiktą prašymą. Administracinėje byloje būsimas teismo sprendimas yra susijęs su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti už 2019 m. priskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį iš atsakovės. Civilinė byla turi būti sustabdyta pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, nes tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis ryšys, t. y. kitoje byloje teismo sprendime nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje.
5. Ieškovė nesutiko su prašymu dėl bylos sustabdymo, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės prašymas yra siekis vilkinti nagrinėjamą bylą, sukuriant atsakovei kiek įmanomai daugiau laiko savo valdomą turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip likti nemokiai bei negalinčiai atsiskaityti su ieškove. Atsakovė 2021 m. balandžio 9 d. su UAB „Biorent“ ir UAB „Ametija“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis šiems juridiniams asmenims ketina perleisti didžiąją dalį savo valdomo nekilnojamojo turto. Dėl šių aplinkybių Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės valdomą turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tik dėl skolos dydžio. Administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021 atsakovė prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo netenkintas atsakovės prašymas atleisti ją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 ir 2020 metus.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su atsakovės prašymu sustabdyti nagrinėjamą bylą. Nurodė, kad tarp nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-5270-257/2021 teisinio rezultato nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Tiek atsakovės skundo tenkinimo, tiek netenkinimo administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021 atveju Šiaulių miesto savivaldybės taryba būtų įpareigojama tik išnagrinėti atsakovės prašymą sumažinti ar atleisti ją nuo žemės mokesčio dar kartą. Tačiau teismas negali įpareigoti savivaldybės tarybos atleisti atsakovę nuo žemės mokesčio už 2019 m. Todėl nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Atsakovė pati vengė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1564-1012/2021 iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB ,,Idea In“ skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą, bylos Nr. eI3-5270-257/2021.
8. Teismas nustatė, kad savo reikalavimą dėl 20 403,43 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2019 m. atsakovei ieškovė grindžia Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 8.2. punktu, pagal kurį, atsakovei įsigijus nuosavybės teise statinius, atsirado prievolė mokėti žemės mokestį už valstybinę žemę. Pagal Taisyklių 7 punktą nuomos mokesčio apmokestinamasis laikotarpis yra kalendoriniai metai, todėl ieškovė teigia, kad pagal 20 punktą mokėti nuomos mokestį atsakovė turėjo nuo kito mėnesio (nuo 2019 m. vasario 1 d.) po nekilnojamojo turto įgijimo dienos.
9. Pagal Taisyklių 3 punktą nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą (išnuomotą) ne aukciono būdu, ir naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, metinius tarifus nustato Šiaulių miesto savivaldybės taryba. Nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nesutinka su ieškovės taikomu 4 proc. žemės nuomos tarifu, nes, atsakovės teigimu, valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovė negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nors atsakovė atitinka visus aukščiau aptartus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti.
Šalies argumentai
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovė administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021 pateiktame skunde nurodė, jog 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė Šiaulių miesto savivaldybei prašymą dėl atsakovės atleidimo nuo žemės mokesčio, o jei nėra galimybės atleisti – taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik nuo faktiškai užimto ploto. Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sprendimu atmetė atsakovės prašymą, kurį atsakovė apskundė administraciniam teismui, prašydama Sprendimą panaikinti ir iš naujo išnagrinėti atsakovės prašymą. Skunde pareiškėja nurodė, kad savivaldybės taryba netinkamai įvertino jos prašymo motyvus, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, dėl ko nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, t. y. kad prašymas buvo išnagrinėtas formaliai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nusprendė, kad nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, nes nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-5270-257/2021 įrodinėjimo dalykai nėra susiję taip, kad nebūtų įmanoma nagrinėti šių bylų atskirai. Tačiau teismas turi įvertinti ir kitas nagrinėjamos bylos aplinkybes bei atsižvelgti į CPK 164 straipsnyje įtvirtintus fakultatyviuosius bylos sustabdymo pagrindus, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tik dėl skolos dydžio, t. y. atsakovė ginčija ne tai, kad nėra iš viso skolinga ieškovei, o tai, kad yra skolinga mažiau nei nurodo ieškovė. Pagal taikytinus teisės aktus prerogatyva spręsti dėl taikytino žemės mokesčio tarifo yra suteikta savivaldybės tarybai. Gali susidaryti situacija, kai, išnagrinėjus šią bylą ir galimai priteisus ieškovei skolą už valstybinės žemės nuomą už 2019 m., administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021 skundžiamą Sprendimą galimai panaikinus ir tarybai iš naujo apsvarsčius atsakovės prašymą, gali susiklostyti faktinė situacija dėl kitokio mokesčio tarifo taikymo. Tokiu atveju šioje civilinėje byloje priimto sprendimo vykdymas gali būti negalimas, kas iš esmės paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą. Todėl, siekiant išvengti šalių papildomų ginčų, kurie galėtų kilti sprendimų vykdymo stadijoje, tikslinga nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti.
13. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad, Vilniaus apygardos teismui panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės valdomo turto areštą, nebeliko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. O net ir sustabdžius bylą tokie neatidėliotini klausimai, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar pakeitimas, yra sprendžiami bendra tvarka (CPK 166 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės UAB „Idea In“ prašymą dėl bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsakovė administracinėje byloje ginčija Sprendimą, kuriuo atsisakyta ją atleisti nuo skolos už valstybinės žemės nuomą 2019-2020 m. Sprendimas yra pagrįstas Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329. Šios taisyklės yra ir nagrinėjamos bylos dalykas. Būtent teismo iniciatyva atsakovė pateikė prašymą Šiaulių miesto savivaldybės tarybai atleisti ją nuo skolos už valstybinės žemės nuomos mokestį. Todėl teismas galėjo ir turėjo įvertinti skundo argumentus. Skundas yra grindžiamas deklaratyviais argumentais bei galimai yra nepagrįstas. Visos skunde nurodytos aplinkybės bei motyvai taip pat yra ir šios bylos dalykas. Todėl teismas galėjo įvertinti galimą administracinio proceso baigtį ir nustatyti, kad nėra prielaidų išvadai, jog, administraciniam teismui galimai tenkinus atsakovės skundą, nagrinėjamoje byloje esant priimtam teismo sprendimui, galimai būtų pažeistas šio sprendimo privalomumo principas.
14.2. Teismas atsakovei suteikė laisvę ir laiko toliau vykdyti nesąžiningus veiksmus, slėpti turtą, siekiant niekada neatsiskaityti su ieškove. Teismas pats pripažino, kad privalomojo bylos sustabdymo pagrindų nėra, tačiau bylą sustabdė. Teismas visiškai netinkamai bei aplaidžiai įvertino su sprendžiamu klausimu susijusias faktines aplinkybes. Teismo prielaidos dėl galimo teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimo yra visiškai nepagrįstos. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nei privalomojo, nei fakultatyvaus pobūdžio pagrindai bylai stabdyti. Teismas pažeidė civilinio proceso ekonomiškumo principą, neįvykdė savo pareigos užkirsti kelią civilinio proceso vilkinimui ir taip pažeidė ieškovės teisę į greitą bei teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą. Teismas neužkirto kelio atsakovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, suteikė jai nepagrįstą pranašumą, taip pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo principą.
14.3. Civilinė byla sustabdoma tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Administracinėje byloje Nr. eI3-5270-257/2021 priimtas teismo sprendimas neturės jokio prejudicinio ryšio su nagrinėjamoje byloje priimtu galutiniu teismo sprendimu. Šių bylų įrodinėjimo dalykai nėra tarpusavyje taip susiję, kad nebūtų galima nagrinėjamoje byloje ginčo išspręsti iš esmės.
14.4. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti. Pagal teismų praktiką stabdyti bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu galima tik įsitikinus, kad bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Teismas priėmė sprendimą stabdyti civilinį procesą po to, kai konstatavo, kad pagrindų procesui stabdyti iš esmės nėra. Teismas vadovavosi ne konkrečiais objektyviais duomenimis, o neaiškiomis prielaidomis.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Idea In“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
15.1. Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas atsakovės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą. Skundžiamu Sprendimu netenkintas atsakovės prašymas dėl 2019 m. ir 2020 m. apskaičiuoto ir nagrinėjamoje byloje prašomo priteisti žemės nuomos mokesčio už 2019 m. sumažinimo arba atleidimo nuo jo mokėjimo. Todėl administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas yra susijęs su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės už 2019 m. apskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį.
15.2. Nagrinėjamos bylos dalykas nėra Sprendimo teisėtumo vertinimas. Teisės aktai nesuteikia teisės bendrosios kompetencijos teismui vertinti valdžios institucijų priimtų norminių teisės aktų teisėtumo. Tai – specializuotų (administracinių) teismų kompetencija. Būtent dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje nebuvo ir negali būti vertinama, ar Sprendimas yra teisėtas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad bendros kompetencijos teismas turėjo įvertinti, ar atsakovės administraciniam teismui pateiktas skundas yra pagrįstas, taip pat nustatyti, ar yra tikėtina, kad toks skundas bus tenkintas. Jeigu bendros kompetencijos teismas pasisakytų dėl administracinio teismo kompetencijai priklausančio skundo nagrinėjimo klausimų, tai sudarytų pagrindą absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui konstatuoti. Ieškovės teiginiai yra nesuderinami su rūšinio teismingumo reguliavimu.
15.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokio prejudicinio ryšio su nagrinėjama byla. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nesutinka su ieškovės taikomu 4 proc. žemės nuomos tarifu, nes valstybinės žemės nuomos sutarties atsakovė negalėjo sudaryti dėl svarbių nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Administracinėje byloje bus vertinamas atsakovės prašymo atleisti ją nuo žemės mokesčio arba taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti ji tik nuo faktiškai užimto ploto pagrįstumas. Administraciniam teismui panaikinus Sprendimą ir įpareigojus ieškovę iš naujo spręsti, koks nuomos mokesčio tarifas atsakovei turi būti taikomas, ir, ar ji privalo tokį mokestį mokėti, nagrinėjamoje byloje teismas taip pat turėtų pasisakyti ir dėl atsakovės motyvų, kurie yra kitos bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė, taikydama nuomos mokesčio tarifą, privalo veikti teisėtai, nepažeisti atsakovės teisių. Ar tokios teisės nebuvo pažeistos, yra kitos (administracinės) bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad teismas, sustabdydamas civilinės bylos nagrinėjimą, nevertino, jog atsakovė siekė vilkinti procesą, neužkirto kelio atsakovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Administracinėje byloje Nr. eI3- 5270-257/2021 priimtas teismo sprendimas neturės jokio prejudicinio ryšio su nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtu galutiniu teismo sprendimu, šiose bylose įrodinėjimo dalykai tarpusavyje nesusiję taip, kad nebūtų galima ginčą civilinėje byloje išspręsti iš esmės. Tiek atsakovės skundo tenkinimo atveju, tiek skundo netenkinimo atveju administracinės bylos išsprendimas neturės tiesioginio ryšio nagrinėjamai bylai. Skundo administracinėje byloje tenkinimo atveju, Šiaulių miesto savivaldybės taryba būtų įpareigota tik iš naujo nagrinėti atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio ar jo sumažinimo. Šiaulių miesto savivaldybės taryba nebūtų įpareigojama atleisti atsakovę nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo ar sumažinti žemės nuomos mokestį už 2019 metus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas (nutartis) administracinėje byloje pagal atsakovės skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti atsakovės pateiktą prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
18. Pagal CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas sustabdė bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, siekdamas išvengti papildomų šalių ginčų, galinčių kilti administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų priimtų sprendimų vykdymo stadijoje.
19. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016, 19 punktas). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 19 358,09 Eur už 2019 m. mokėtino žemės nuomos mokesčio, kuris apskaičiuotas taikant Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Taisyklių nustatytą 4 proc. žemės sklypo vertės mokestį, nes atsakovė nėra sudariusi valstybinės žemės nuomos sutarties. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ji 2019 m. siekė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus tokiai sutarčiai sudaryti, tačiau ši sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės nuomone, turėtų būti taikomas 0,81 proc. žemės sklypo vertės nuomos mokestis, o nuomos mokesčio skaičiavimas turėtų būti atidėtas iki tol, kol paaiškės, ar atsakovės prašymai dėl žemės nuomos sutarties sudarymo buvo pagrįsti ir ar buvo teisinis pagrindas su atsakove sudaryti tokią sutartį.
22. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė ieškovei ir NŽT prašymą atleisti atsakovę nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o jei nėra kitos galimybės – taikyti lengvatinį žemės nuomos mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik sklypo plotui, kurį užima statiniai. Šiaulių miesto savivaldybės taryba Sprendimu, vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 1 punktu, 4.1 ir 15.3 papunkčiais, 10 ir 16 punktais, Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita neatleisti atsakovės nuo 19 358,09 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019 metus ir delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą, taip pat nuo 22 056,52 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 metus ir delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą.
23. Atsakovė pateikė Regionų apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo nagrinėti atsakovės pateiktą prašymą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi priėmė atsakovės skundą ir iškėlė administracinę bylą Nr. eI3-5270-257/2021.
24. Ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo įvertinti, jog atsakovės skundo, pateikto administraciniam teismui, argumentai yra deklaratyvūs ir galimai nepagrįsti, taip pat įvertinti galimą administracinio proceso baigtį. CPK 22-24 straipsniai ir 36 straipsnis griežtai apibrėžia, kokios bylos priskirtinos bendrosios kompetencijos teismams, ir kaip sprendžiami rūšinio teismingumo klausimai. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą bylų rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ir pasisakyti dėl atsakovės skundo, nagrinėjamo administracinėje byloje, pagrįstumo ir galimos administracinės bylos baigties.
25. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylą, suteikė atsakovei laiko įvykdyti neteisėtus veiksmus, tai yra paslėpti turtą ir neatsiskaityti su ieškove. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės turtą. Dėl neliko būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Šią aplinkybę ieškovei išaiškino ir pirmosios instancijos teismas. Taigi nebuvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis), nes yra užtikrinta tiek ieškovės teisė į galimai jai palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, tiek ir atsakovės teisė į visapusišką ir išsamų išnagrinėjimą jos pateiktų argumentų, dėl kurių turės pasisakyti ir administracinis teismas.
26. Atsakovė skundu, nagrinėjamu administracinėje byloje, prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo nagrinėti atsakovės pateiktą prašymą dėl lengvatinio žemės nuomos mokesčio tarifo (0,81 proc.) taikymo. Atsakovė remiasi tuo, kad ieškovė savo Sprendime nepaaiškino, kodėl buvo padaryta išvada, jog atsakovė neatitinka Mokesčių lengvatų taikymo taisyklių 10 punkto, neįvertino objektyvių priežasčių, dėl kurių žemės nuomos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta. Galimai atsakovei palankaus administracinio teismo sprendimo atveju ieškovė būtų įpareigota pakartotinai svarstyti atsakovės prašymą taikyti jai mažesnį žemės nuomos mokesčio tarifą. Jeigu, pakartotinai išnagrinėjus atsakovės prašymą, būtų nustatytas pagrindas už 2019 metus taikyti mažesnį žemės nuomos mokesčio tarifą, o nagrinėjamoje byloje, jos nesustabdžius, būtų priimtas teismo sprendimas žemės nuomos mokestį už 2019 metus priteisti pagal 4 proc. dydžio tarifą, vėl kiltų teisinis šalių ginčas, galbūt tektų inicijuoti proceso atnaujinimą, jeigu ši byla, jos nesustabdžius, būtų užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos nesustabdymas neužtikrintų greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo (CPK 2 straipsnis).
27. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą fakultatyviuoju pagrindu, ir, įvertinęs šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes, pagrįstai sustabdė bylą dėl administraciniame teisme nagrinėjamos tų pačių šalių bylos (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Atskirojo skundo argumentai nesuponuoja pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ši paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą