- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eA-860-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00702-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- "Idea In"
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Idea In“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. T-52 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ (toliau – ir Sprendimas); įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Idea In“ 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyrių, prašydamas leisti išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT Šiaulių skyrius 2019 m. birželio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju sudaryta nebus, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas. Pranešė, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos yra nutraukiama. Rašte nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-290-251/2019, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise neturinti pastatų ir kitų statinių, kuriems eksploatuoti pagal šių statinių Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą pagrindinę paskirtį būtų galima išnuomoti valstybinę žemę, yra pareiškusi ieškinį atsakovui NŽT, kuriuo siekė panaikinti skundžiamus raštus ir tapti šio žemės sklypo nuomininke. Siekdamas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, pareiškėjas 2020 m. kovo 6 d. pateikė NŽT Šiaulių skyriui prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. NŽT Šiaulių skyrius atsakymu į 2020 m. kovo 6 d. prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo pareiškėjui siūlė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, prie atsakymo pridėtas taip pat siūlomos pasirašyti nuomos sutarties projektas, informuojant pareiškėją, kad jis turi teisę per 20 darbo dienų pateikti pastabas dėl siūlomos pasirašyti nuomos sutarties teksto arba sutartį pasirašyti. Nepraleisdamas 20 darbo dienų termino nuo nuomos sutarties projekto gavimo, 2020 m. gruodžio 22 d. pareiškėjas pateikė savo pastabas dėl nuomos sutarties projekto. 2021 m. sausio 25 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad į jokias jo pastabas nuomos sutarties pasiūlymui atsižvelgta nebus. Įvertinus tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėju 2019–2020 m. nebuvo sudaryta dėl aukščiau nurodytų nuo jo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovui pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio mokėjimo, kuriuo prašė pareiškėją nuo žemės mokesčio mokėjimo atleisti visa apimtimi arba, kraštutiniu atveju, jei nėra kitos galimybės ir negalima UAB „Idea In“ atleisti nuo žemės mokesčio, prašė taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik sklypo plotui, kurį užima statiniai (t. y. ne visam žemės sklypui).
3. Atsakovas 2021 m. kovo 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą. Teikdamas prašymą atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio arba sumažinti jo tarifą pareiškėjas nurodė jame motyvus ir pateikė įrodymus, dėl kurių valstybinės žemės nuomos sutarties sudaryti negalėjo ir pagrindė, kodėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios. Pareiškėjas atitiko visus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 ,,Dėl Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 10 punktas numato, kad savivaldybės taryba sprendimais gali mažinti einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę arba visai nuo jo atleisti, jei fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo objektyvias valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarymo priežastis (10.2. papunktis). Nors šį punktą pareiškėjas atitiko visa apimtimi ir atsakovas Sprendime nurodė, kad šiuo punktu remiasi, tačiau, kodėl prieita išvados, kad pareiškėjas šio punkto neatitiko, nebuvo aišku. Atsisakydamas taikyti mokesčio lengvatą atsakovas nevertino objektyvių priežasčių, dėl kurių nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau rėmėsi Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4.1 papunkčiu. Pareiškėjo veikla apima architektūros paslaugas, baldų gamybą, grafiką/dizainą ir projektavimą, todėl veiklos vykdymas neribojamas teritoriniu lygmeniu, o paslaugas jis teikia taip pat ir nuotoliniu būdu. Taip pat pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (statinius) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Todėl pareiškėjas visa apimtimi atitiko šio punkto reikalavimus.
4. Sprendimas grindžiamas Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 15.3 papunkčiu, kuriame nustatyta, jog mokesčių lengvatos asmenims neteikiamos, jei prašymo Savivaldybės administracijos direktoriui pateikimo dieną jie turi valstybinės žemės nuomos ar naudojimo, žemės, nekilnojamojo turto ar kitų mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetams ir fondams. Šiems mokesčių mokėtojams mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo mokesčių taikomas tik sumokėjus mokesčio nepriemoką ir priskaičiuotus delspinigius. Pareiškėjas pažymėjo, kad žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas yra susidaręs tik už 2019 m. ir 2020 m., tačiau tik todėl, kad pareiškėjas nesutiko su jam apskaičiuoto nuomos mokesčio tarifu, motyvuodamas tuo, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Šiuo metu ginčas dėl nuomos mokesčio skolos už 2019 m. ir 2020 m. yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėje bylose Nr. e2-12347-931/2021 ir Nr. e2-1564-1012/2021 – abejose bylose pareiškėjas ginčija iš jo prašomo priteisti įsiskolinimo dydį. Jeigu nuomos mokesčio sumos už 2019 m. ir 2020 m. pareiškėjui būtų priskaičiuotos bent jau mažesniu tarifu, pareiškėjas nedelsiant sumokėtų nuomos mokestį. Be to, nurodė, kad atsakovas rėmėsi sprendimo projekto aiškinamuoju raštu, tačiau, kaip buvo galima suprasti iš atsakovo argumentų, aiškinamasis raštas nebuvo skundžiamo Sprendimo priedas. Sprendime nebuvo aptartų faktinių aplinkybių, motyvų, kodėl pareiškėjo prašymas netenkintas. Sprendime nurodyti tik teisinio reguliavimo punktai, nepagrįsti faktiniais argumentais, motyvais. Apie aiškinamąjį raštą, komitetų ir tarybos posėdžius pareiškėjas ir jo atstovė nebuvo informuoti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarinėja. Ši teisė/pareiga yra deleguota valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai, todėl tikslius ir konkrečius duomenis, kodėl su pareiškėju nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – ir VŽN sutartis), galėtų pateikti tik NŽT, tačiau net ir nebūdamas VŽN sutarties sudarymo proceso dalyvis, atsakovas galėjo paneigti pareiškėjo pateikiamus teiginius, esą VŽN sutartis 2019–2020 m. nebuvo sudaryta dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Atsakovas turimais duomenimis, 2019 m. VŽN sutartis iš tiesų nebuvo sudaryta su pareiškėju dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, tačiau to nebuvo galima pasakyti apie 2020 metus, kuriais, turimais duomenimis, NŽT ne kartą siekė su pareiškėju sudaryti VŽN sutartį, tačiau pareiškėjas sutarties nesudarė dėl atsakovui šiai dienai vis dar neaiškių priežasčių, todėl teigti, kad VŽN sutartis su pareiškėju 2020 m. nebuvo sudaryta dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalima, nes tai būtų netiesa. Pažymėjo, kad pareiškėjas pagrindė tik aplinkybę, kad VŽN sutarties sudaryti negalėjo tik 2019 metais, o dėl 2020 metų pateikė tik deklaratyvius bei melagingus teiginius, nes, kaip jau buvo minėta, NŽT 2020 m. kelis kartus ragino pareiškėją sudaryti VŽN sutartį, tačiau pareiškėjas atsisakė sudaryti VŽN sutartį, dėl ko negalėjo teigti, kad 2020 m. VŽN sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas su prašymu atleisti jį nuo VŽN mokesčio kreipėsi į atsakovą 2020 m. gruodžio 31 d. Terminas sumokėti VŽN mokestį baigiasi kiekvienų metų lapkričio 15 dieną. Atsakovo nuomone, teikdamas prašymą atleisti jį nuo VŽN mokesčio prievolės, pareiškėjas buvo praleidęs terminą sumokėti vietinę rinkliavą tiek už 2019, tiek ir už 2020 metus, todėl yra aišku, kad pareiškėjas neatitinka Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 „Dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 10 punkto nei visa apimtimi, nei iš dalies. Be to, pareiškėjas buvo registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), todėl įmonė veiklą vykdė Vilniaus miesto savivaldybėje (Taisyklių 4.1 p.). Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybei nemokėjo jokių mokesčių (dėl ko ir kilęs pagrindinis ginčas tarp šios bylos šalių), niekaip neprisidėjo prie Šiaulių miesto vystymo, kaip kitos Šiaulių mieste veiklą vykdančios įmonės, o priešingai pareiškėjas net ir neįrodinėjo, tiesiog deklaratyviai teigė, kad vykdo veiklą Šiaulių mieste, kai taip tikrai nėra. Taip pat, pareiškėjas pats teigė, kad jo skola savivaldybės biudžetui egzistuoja, tik jis nesutiko su jos dydžiu. Taigi, jeigu prašymo atleisti nuo mokestinės prievolės pateikimo dieną pareiškėjas turėjo įsiskolinimą savivaldybės biudžetui (kaip iš esmės yra nurodoma skunde), nepriklausomai nuo jos dydžio (dydžio, kurį pareiškėjas ginčijo kituose teisminiuose procesuose), vadovaujantis Taisyklių 15.3. papunkčiu, pareiškėjui mokesčio lengvata negalėjo būti teikiama, todėl atsakovas nesuprato, ką skunde bando įrodinėti pareiškėjas. Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis, pareiškėjas turėjo ir įsiskolinimą Sodros biudžetui, tačiau tai Sprendimo aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta. Net jeigu pareiškėjas nesutiko su paskaičiuoto mokesčio dydžiu, jam niekas netrukdė sumokėti tokią valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio sumą, kokią jis manė esą teisinga. Aiškinamajame rašte buvo aptartos visos faktinės aplinkybės, kodėl prašymas netenkintas. Pačiame Sprendime buvo nurodytos aktualios teisės normos. Sprendimo projekto aiškinamasis raštas nesiunčiamas, nes jis yra projekto aiškinamasis raštas, su kuriuo buvo galima susipažinti jo nagrinėjimo stadijoje, t. y. tarybos komitetuose, tarybos posėdžio metu, kuriuose pareiškėjo atstovai nedalyvavo. Asmenims yra siunčiami priimti sprendimai, o ne projektai. Pareiškėjas prašymą pateikė savivaldybės tarybai, o komitetų ir tarybų dienotvarkės klausimai yra skelbiami, posėdžiai yra vieši, kuriuose gali dalyvauti prašymus teikę asmenys ir teikti paaiškinimus.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
9.1. pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik žemės sklypo plotui, kurį užima statiniai, įvertinus tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis 2019–2020 metais buvo nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo;
9.2. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. T-52 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ neatleisti Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita UAB ,,Idea In“ nuo 19 358,09 Eur dydžio 2019 metų ir 22 056,52 Eur dydžio 2020 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, įgyvendinama Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 ,,Dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 1 punktą, 4.1 ir 15.3 papunkčius, 10 ir 16 punktus, atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 31 d. prašymą;
9.3. Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. posėdžio protokolo Nr. TP-2 matyti, kad 29 tarybos nariai balsavo už tai, kad neatleisti UAB ,,Idea In“ nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio.
10. Teismas, iš skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sprendimo, nustatė, jog jį priimant vadovautasi atitinkamais Taisyklių punktais. Nors šiuo atveju 2021 m. vasario 17 d. aiškinamasis raštas ir nenurodytas kaip sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, tačiau, teismo vertinimu, skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas iš principo atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. 2021 m. vasario 17 d. sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodomos ne tik teisės normos, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo, bet ginčijamame sprendime (vertinant kartu su aiškinamuoju raštu) iš esmės aptartos faktinės aplinkybės (motyvai), kurie susieti su teisiniu reguliavimu. Kaip buvo matyti iš aiškinamojo rašto, jame išspręsti abu pareiškėjo 2020 m. gruodžio 31 d. prašymo reikalavimai (nes pareiškėjas prašė arba atleisti nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą), t. y. aiškinamuoju raštu pasisakyta ir dėl netaikomo lengvatinio žemės nuomos mokesčio tarifo, ir nurodyti teisiškai pagrįsti motyvai dėl neatleidimo nuo minėto mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, kad mokesčių lengvatos gali būti teikiamos asmenims, kurie dėl lengvatos kreipėsi tik einamaisiais metais apskaičiuotiems mokesčiams. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl mokesčių lengvatų teikimo turi būti priimti per 3 mėnesius nuo mokesčių mokėjimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymuose (Taisyklių 6 punktas). Asmenys prašymus dėl mokesčių lengvatų teikimo Savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti iki mokesčių mokėjimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos žemės, Nekilnojamojo turto, Paveldimo turto mokesčių įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Taisyklių 16 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punkte yra numatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos.
12. Teismas nurodė, kad kaip buvo minėta, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas ir jo atstovas, pareiškėjo 2020 m. gruodžio 31 d. prašymas dėl mokesčių lengvatų už 2019–2020 m. buvo pateiktas praleidus nustatytus terminus. Pareiškėjas prašymą dėl mokesčių lengvatos už 2019 m. turėjo pateikti iki 2019 m. lapkričio 15 d., o prašymą dėl mokesčių lengvatos už 2020 m. – iki 2020 m. lapkričio 15 d., tačiau to nepadarė. Be to, Taisyklėse numatytos mokesčių lengvatos teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise turintiems žemės ir kito nekilnojamojo turto arba nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę. Juridiniai asmenys, prašantys mokesčių lengvatų, turi būti registruoti ir vykdyti veiklą savivaldybės teritorijoje (Taisyklių 4 ir 14 punktai).
13. Teismo vertinimu, nors UAB „Idea In“ 2019 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Idea In“ yra registruota Vilniaus miesto savivaldybėje (tiksliau – (duomenys neskelbtini)) ir veiklą vykdo Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėjas byloje neįrodė, kad aktualiu laikotarpiu veiklą vykdė Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (tokių įrodymų byloje nėra), o tik deklaratyviai skunde nurodė, kad jo veiklos vykdymas neribojamas teritoriniu lygmeniu, o paslaugas teikia ir nuotoliniu būdu. Pats pareiškėjas 2020 m. gruodžio 22 d. rašte dėl valstybinės žemės sklypo (dalies) nuomos sutarties projekto derinimo (adresuotame NŽT Šiaulių skyriui) ir 2021 m gruodžio 31 d. prašyme nurodė, kad buvo planuojama nebaigtų statyti statinių rekonstrukcija, o, kaip buvo matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, sporto salės baigtumo procentas – 25 %, laisvalaikio centro baigtumo procentas – 28 %, kas iš esmės leido teigti, kad galimai pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos Šiaulių savivaldybės teritorijoje įsigytuose statiniuose bylai aktualiu laikotarpiu, kai buvo prašoma atleisti jį nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad mokesčių lengvatos fiziniams ir juridiniams asmenims neteikiamos, jei jie turi valstybinės žemės nuomos ar naudojimo, žemės, nekilnojamojo turto ar kitų mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetams ir fondams. Šiems mokesčių mokėtojams mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo mokesčių taikomas tik sumokėjus mokesčio nepriemoką ir priskaičiuotus delspinigius (Taisyklių 13.3 punktas). Kaip buvo matyti iš byloje esančių duomenų (2020 m. gruodžio 16 d. priminimo Nr. ZNM00003209, aiškinamojo rašto) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“, pareiškėjas turi žemės nuomos mokesčio skolas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui už 2019 metus ir 2020 metus (to neneigė ir pareiškėjas su atstove), dėl kurių dydžio teisminiai ginčai vyksta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-12347-931/2021 ir e2-1564-1012/2021. Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis, pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. (kai buvo teikiamas prašymas) turėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (internetinio tinklalapio duomenys 2020 m. gruodžio 31 d. dienai: (duomenys neskelbtini)), tačiau tai aiškinamame rašte nebuvo nurodyta. Nors pastaroji aplinkybė aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nes pats pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių punktu, kuriame nustatyta, jog mokesčių lengvatos asmenims neteikiamos, jei prašymo Savivaldybės administracijos direktoriui pateikimo dieną jie turi valstybinės žemės nuomos ar naudojimo, žemės, nekilnojamojo turto ar kitų mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetams ir fondams, t. y. pareiškėjas galėjo suprasti ir suprato, kodėl jo prašymas netenkintas (viena iš aplinkybių – susidariusios skolos).
15. Teismo nurodė, kad iš 2020 m. gruodžio 31 d. prašyme nurodytų pridedamų priedų matyti, jog pareiškėjo pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir savivaldybių biudžetais ir fondais pateikta atsakovui nebuvo, o priešingai – atsakovui pateiktas 2020 m. gruodžio 16 d. priminimas dėl skolos savivaldybės biudžetui.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie aiškinamąjį raštą, komitetų ir tarybos posėdžius pareiškėjas ir jo atstovė nebuvo informuota. Teismas pažymėjo, jog Taisyklių 20 ir 22 punktuose numatyta, kad Ekonomikos ir investicijų skyrius, vadovaudamasis Paramos teikimo komisijos, Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus ir (ar) Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus rekomendacijomis, Prašymų svarstymo komisijos išvada (rekomendacija), rengia Savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl mokesčio lengvatų suteikimo (nesuteikimo) ir teikia Savivaldybės tarybos komitetams svarstyti. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl mokesčio lengvatų suteikimo ar jų panaikinimo išsiunčiami mokesčio mokėtojui, kuris kreipėsi dėl mokesčio lengvatos, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir perduodami Strateginio planavimo ir finansų skyriui. Taigi, mokesčio mokėtojui, kuris kreipėsi dėl mokesčio lengvatos, siunčiami tik galutiniai savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokesčio lengvatų suteikimo (nesuteikimo), o ne jų projektai. Kaip pagrįstai nurodė atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, sprendimo projekto aiškinamasis raštas nesiunčiamas, nes jis yra projekto aiškinamasis raštas, su kuriuo buvo galima susipažinti jo nagrinėjimo stadijoje, t. y. tarybos komitetuose, tarybos posėdžio metu, kuriuose pareiškėjo atstovai nedalyvavo. Komitetų ir tarybų dienotvarkės klausimai yra skelbiami, posėdžiai yra vieši, kuriuose gali dalyvauti prašymus teikę asmenys ir teikti paaiškinimus.
17. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai aiškinamajame rašte nevertino priežasčių, dėl kurių buvo nesudaryta nuomos sutartis, kadangi buvo kiti (jau teismo aptarti) Taisyklių pagrindai neatleisti pareiškėjo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 metus.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, atsakovas turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. T-52 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“. Kadangi pastarasis skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nebuvo pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti.
19. Teismas papildomai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-12347-931/2021 ir e2-1564-1012/2021, kuriose bus sprendžiama dėl ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimų priteisti iš UAB ,,Idean In“ 22 804,24 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2020 m. ir 19 358,09 Eur žemės nuomos mokesčio už 2019 m. pagrįstumo, reikalavimus grindžiant, be kita ko, tuo, kad prašomi priteisti skolos dydžiai (be delspinigių) paskaičiuoti taikant 4 proc. dydžio mokesčio tarifą, nes atsakovas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba.
III.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismo motyvai prieštarauja teisiniams pagrindams, reglamentuojantiems pareigą motyvuoti skundžiamą administracinį aktą. Sprendime yra nurodyti teisinio reguliavimo (Taisyklių) punktai, tačiau tai negali būti kvalifikuojama akto motyvavimu, nes jame nėra paaiškinta, kaip šis teisinis reguliavimas yra taikomas nagrinėjant būtent pareiškėjo prašymą. Teismo vertinimu, aiškinamasis raštas, kuris net nebuvo nurodytas kaip sudedamoji skundžiamo administracinio akto dalis ir su kuriuo pareiškėjas niekaip nebuvo supažindintas, šiuo atveju turėtų būti vertinamas kaip dokumentas, kuriame tokie motyvai yra nurodyti. Tačiau jeigu teismas šiuo atveju pripažino, kad skundžiamo administracinio akto motyvai buvo nurodyti ne pačiame dokumente, tokiu atveju teismas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad teisinio reguliavimo punktų pacitavimas skundžiamame akte turėtų būti vertinamas Sprendimo motyvais. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nėra aišku, kokiais nustatytais faktais jis grindžiamas, jame nepateikta šias išvadas patvirtinančių aiškių ir objektyvių motyvų. Iš skundžiamo dokumento nėra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, negalima lengvai identifikuoti suinteresuoto asmens (pareiškėjų) teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties.
21.2. Sprendimas yra visiškai formalus. Jame tik nurodyta, kokiais teisės aktais, vertinant prašymą, buvo remtasi, įvardijant šių norminių teisės aktų pavadinimus ir jų punktus (straipsnius). Sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas. Taip pat sprendime visiškai nėra nurodytos ir faktinės aplinkybės, kurios buvo pagrindas atmesti pareiškėjo paraišką.
21.3. Teismas netinkamai taikė teisinį reguliavimą ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka jo priėmimą galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies nuostatos. Kitaip tariant, Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, o motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių.
21.4. Atsakovo skundžiamo Sprendimo trūkumus ištaisyti pačiam teismui nėra galimybės ir pagrindo, o būtent tokią funkciją priskyrė sau pirmosios instancijos teismas, kai teismo sprendime išsamiai išdėstė visus motyvus, kuriais neva aiškinamajame rašte rėmėsi atsakovas. Be to, kaip matyti iš bylos, atsakovas Sprendimo motyvus gana plačiai išdėstė atsiliepime į skundą, taip pat rėmėsi jais teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl kyla klausimas, kaip tokia situacija turėtų būti vertinama. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą, įvardijant konkretų teisinį reguliavimą bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame Sprendime (bendrąja prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas. Taigi, atsakovo atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai pirmosios instancijos teismo neturėjo būti vertinami ir jie neturėjo daryti įtakos nemotyvuotam skundžiamam sprendimui.
21.5. Teismas taip pat nevertino, kad valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri yra vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso priskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio tarifas, pareiškėjas nesudarė dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, o tai šios bylos kontekste yra itin svarbi aplinkybė.
21.6. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjo veikla apima architektūros paslaugas, baldų gamybą, grafiką / dizainą ir projektavimą, todėl veiklos vykdymas neribojamas teritoriniu lygmeniu, o paslaugas jis teikia taip pat ir nuotoliniu būdu. Teismas be jokio pagrindo motyvuodamas fizinių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdomų statinių nusidėvėjimo procentu nurodė, kad turimas turtas yra toks nusidėvėjęs, kad pareiškėjas turimo turto pagrindu Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje veiklos vykdyti negali. Tokie teismo teiginiai yra hipotetiniai.
21.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vykstančius teisminius ginčus civilinėse bylose vertino kaip neturinčius įtakos skolos faktui. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo neišnagrinėjo, nesigilino į argumentus, pagrindžiančius skundžiamo administracinio akto nemotyvuotumo esmę, o pats teismo sprendimas yra akivaizdžiai prieštaraujantis tiek teisės aktams, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, pareiškėjo vertinimu, sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti visa apimtimi.
23. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Pareiškėjas apeliaciniu skundu tarsi bando apeliacinėje instancijoje pakeisti savo 2021 m. balandžio 6 d. skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, pagrindą, teikdamas naujus argumentus dėl tariamo skundžiamo savivaldybės tarybos sprendimo nemotyvuotumo, kurių nenaudojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Sprendimo priėmimo motyvai pareiškėjui buvo aiškūs, tačiau jis su jais nesutiko, o pradėjus ginčą nagrinėti apeliacinėje instancijoje, pareiškėjui skundžiamo tarybos sprendimo priėmimo motyvai tapo nebeaiškūs ir nežinomi, dėl ko jis jų apeliaciniame skunde visiškai neginčija, o Sprendimą ginčija dėl to, kad šis esą nepakankamai motyvuotas. Tokia pareiškėjo visiškai priešinga pozicija tos pačios bylos dviejose skirtingose instancijose atsakovui yra nesuprantama.
23.2. Skundžiamo administracinio akto preambulėje teikiamos nuorodos į norminių teisės aktų konkrečius punktus yra pakankamas motyvavimas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies prasme.
Šalies argumentai
23.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2021 m. vasario 17 d. aiškinamasis raštas yra skundžiamo administracinio akto sudedamoji dalis. Šioje vietoje pareiškėjas cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame yra teikiama nuoroda į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką – 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012. Atsakovo nuomone, pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad skundžiamo administracinio akto lydimieji dokumentai negali būti vertinami, kaip jo sudedamoji dalis.
23.4. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai bando atsakovui primesti papildomą administracinę naštą, t. y. reikalavimą individualiai supažindinti pareiškėją su rengiamu savivaldybės tarybos sprendimo projektu, kai visi asmenys tai gali padaryti individualiai, viešai prieinamomis priemonėmis.
23.5. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad skundžiamo savivaldybės tarybos sprendimo motyvai jam buvo aiškūs ir suprantami, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka VAĮ nuostatų. Sprendimas tiek formos, tiek ir turinio prasme atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas ir argumentuotas.
23.6. Minimos civilinės bylos yra sustabdytos pareiškėjo prašymu iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šiame administraciniame procese, taigi formalus pirmosios instancijos teismo sprendimo skundimas įgauną dar ir kitą prasmę, t. y. siekį kuo ilgiau uždelsti šį administracinį procesą, taip atidedant teisingumo vykdymą kituose civiliniuose procesuose.
23.7. Pareiškėjas pateikia su šia byla nesusijusius argumentus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių. Atsakovas valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarinėja, tai atlieka valstybinės žemės patikėtinis NŽT, kuris šiame administraciniame procese nedalyvauja, o ir aplinkybės dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ar nesudarymo skundžiamam Sprendimui įtakos neturėjo. Šios aplinkybės įtaką turėjo apskaičiuojant pareiškėjui vietinės rinkliavos dydį už valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl kurio ginčai vyksta civiliniuose procesuose.
Šalies argumentai
23.8. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grindžia iš esmės vienu argumentu, t. y. tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė tariamai klaidingą išvadą, kad 2021 m. vasario 17 d. skundžiamo savivaldybės tarybos Sprendimo aiškinamasis raštas yra šio sprendimo sudedamoji dalis, kai pasak pareiškėjo, nebuvo pagrindo tokiai išvadai padaryti. Atsakovas nuomone, tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti atsiliepimo argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra laikytinas teisėtu ir pakankamai motyvuotu, pagrįstu, dėl ko pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. T-52 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
26. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik žemės sklypo plotui, kurį užima statiniai, įvertinus tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis 2019–2020 metais buvo nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjos.
27. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. T-52 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ nusprendė neatleisti Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita UAB ,,Idea In“ nuo 19 358,09 Eur dydžio 2019 metų ir 22 056,52 Eur dydžio 2020 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini).
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nes yra visiškai nemotyvuotas.
29. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
30. Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822- 800/2013; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012). Atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-779/2014).
31. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai.
32. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aiškinamasis raštas yra privalomas procedūrinis dokumentas, pateikiamas savivaldybės tarybai kartu su sprendimo projektu, kuriame privalo būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, t. y. aiškinamasis raštas, nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste, pripažintinas ginčijamo administracinio sprendimo motyvuojamąja dalimi.
33. Kaip matyti iš byloje esančio aiškinamojo rašto, kuris Šiaulių miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas kartu su sprendimo „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ projektu, turinio, šiame rašte išdėstyti visi duomenys, nustatyti Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje. Aiškinamajame rašte nurodyti išsamūs motyvai, išdėstytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas dėl ko, atsakovo nuomone, negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio už 2019–2020 metus visa apimtimi arba taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ginčijamas administracinis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų.
34. Be to, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui iš ginčijamo sprendimo turinio buvo aišku kokiu teisiniu pagrindu yra priimtas ginčijamas sprendimas ir tokio turinio sprendimas neužkirto kelio pareiškėjui teisme ginčyti minėtą sprendimą. Nagrinėjant administracinę bylą, pareiškėjas turėjo galimybę pristatyti savo poziciją ir dėl aiškinamojo rašto.
35. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir priėjo pagrįstą išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jų nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių dėl ginčijamo administracinio sprendimo faktinio bei teisinio pagrindo, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas, dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, susijusių su ginčijamo administracinio sprendimo faktiniu bei teisiniu pagrindu.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea In“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.