- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-5270-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00702-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini), "Idea In"
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės taryba
- Advokatai
- Gražina Versockienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. T-52 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“, įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) skunde ir pareiškėjos atstovė advokatė Gražina Versockienė teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2019-01-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įgijo pastatą – sporto salę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – laisvalaikio centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stadioną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2019-05-09 prašymu pareiškėja kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Šiaulių skyrių, prašydama leisti išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019-06-26 raštu NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyrius informavo pareiškėją, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėja sudaryta nebus, nes dėl žemės sklypo nuomos yra kilęs teisminis ginčas. Pranešė, kad administracinė procedūra dėl valstybinės žemės nuomos yra nutraukiama. Rašte nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise neturinti pastatų ir kitų statinių, kuriems eksploatuoti pagal šių statinių Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą pagrindinę paskirtį būtų galima išnuomoti valstybinę žemę, yra pareiškusi ieškinį atsakovui NŽT prie ŽŪM, kuriuo siekė panaikinti skundžiamus raštus ir tapti šio žemės sklypo nuomininke. Siekdama sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, pareiškėja 2020-03-06 pateikė NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyriui prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyrius atsakymu į 2020-03-06 prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo pareiškėjai siūlė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, prie atsakymo pridėtas taip pat siūlomos pasirašyti nuomos sutarties projektas, informuojant pareiškėją, kad ji turi teisę per 20 darbo dienų pateikti pastabas dėl siūlomos pasirašyti nuomos sutarties teksto arba sutartį pasirašyti. Nepraleisdama 20 darbo dienų termino nuo nuomos sutarties projekto gavimo, 2020-12-22 pareiškėja pateikė savo pastabas dėl nuomos sutarties projekto. 2021-01-25 raštu pareiškėja buvo informuota, kad į jokias jos pastabas nuomos sutarties pasiūlymui atsižvelgta nebus. Įvertinus tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis su pareiškėja 2019-2020 m. nebuvo sudaryta dėl aukščiau nurodytų nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių, Pareiškėja 2020-12-31 atsakovei pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žemės mokesčio mokėjimo, kuriuo prašė pareiškėją nuo žemės mokesčio mokėjimo atleisti visa apimtimi arba, kraštutiniu atveju, jei nėra kitos galimybės ir negalima (duomenys neskelbtini) atleisti nuo žemės mokesčio, prašė taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik sklypo plotui, kurį užima statiniai (t. y. ne visam žemės sklypui). 2021-03-04 atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą. Teikdama prašymą atleisti ją nuo žemės nuomos mokesčio arba sumažinti jo tarifą pareiškėja nurodė jame motyvus ir pateikė įrodymus, dėl kurių valstybinės žemės nuomos sutarties sudaryti negalėjo ir pagrindė, kodėl šios aplinkybės laikytinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo jos valios. Pareiškėja atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. 2016-08-25 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-329 ,,Dėl Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 10 p. numato, kad savivaldybės taryba sprendimais gali mažinti einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę arba visai nuo jo atleisti, jei fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo objektyvias valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarymo priežastis (10.2. papunktis). Nors šį punktą pareiškėja atitinka visa apimtimi ir atsakovė skundžiamame sprendime nurodo, kad šiuo punktu remiasi, tačiau, kodėl prieita išvados, kad pareiškėja šio punkto neatitinka, neaišku. Atsisakydama taikyti mokesčio lengvatą atsakovė nevertino objektyvių priežasčių, dėl kurių nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau rėmėsi Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 4.1 p. Pareiškėjos veikla apima architektūros paslaugas, baldų gamybą, grafiką/dizainą ir projektavimą, todėl veiklos vykdymas neribojamas teritoriniu lygmeniu, o paslaugas ji teikia taip pat ir nuotoliniu būdu. Taip pat pareiškėja nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (statinius) Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Todėl pareiškėja visa apimtimi atitinka šio punkto reikalavimus. Skundžiamas sprendimas grindžiamas Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių 15.3. papunkčiu, kuriame nustatyta, jog mokesčių lengvatos asmenims neteikiamos, jei prašymo Savivaldybės administracijos direktoriui pateikimo dieną jie turi valstybinės žemės nuomos ar naudojimo, žemės, nekilnojamojo turto ar kitų mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetams ir fondams. Šiems mokesčių mokėtojams mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo mokesčių taikomas tik sumokėjus mokesčio nepriemoką ir priskaičiuotus delspinigius. Pažymi, kad žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas yra susidaręs tik už 2019 m. ir 2020 m., tačiau tik todėl, kad pareiškėja nesutinka su jai apskaičiuoto nuomos mokesčio tarifu, motyvuodama tuo, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Šiuo metu ginčas dėl nuomos mokesčio skolos už 2019 m. ir 2020 m. yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civ. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – abejose bylose pareiškėja ginčija iš jos prašomo priteisti įsiskolinimo dydį. Jeigu nuomos mokesčio sumos už 2019 m. ir 2020 m. pareiškėjai būtų priskaičiuotos bent jau mažesniu tarifu, pareiškėja nedelsiant sumokėtų nuomos mokestį. Be to, nurodė, kad atsakovė remiasi sprendimo projekto aiškinamuoju raštu, tačiau, kaip galima suprasti iš atsakovės argumentų, aiškinamasis raštas nėra skundžiamo sprendimo priedas. Skundžiamame sprendime nėra aptartų faktinių aplinkybių, motyvų, kodėl pareiškėjos prašymas netenkintas. Skundžiamame sprendime nurodyti tik teisinio reguliavimo punktai, nepagrįsti faktiniais argumentais, motyvais. Apie aiškinamąjį raštą, komitetų ir tarybos posėdžius pareiškėja ir jos atstovė nebuvo informuota. Taip pat, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės taryba atsiliepime ir jos atstovas Edvardas Poderskis teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarinėja. Ši teisė/pareiga yra deleguota valstybinės žemės patikėtiniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), todėl tikslius ir konkrečius duomenis, kodėl su pareiškėja nebuvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – ir VŽN sutartis), galėtų pateikti tik NŽT, tačiau net ir nebūdamas VŽN sutarties sudarymo proceso dalyvis, atsakovė gali paneigti pareiškėjos pateikiamus teiginius, esą VŽN sutartis 2019-2020 m. nebuvo sudaryta dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Atsakovės turimais duomenimis, 2019 m. VŽN sutartis iš tiesų nebuvo sudaryta su pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, tačiau to negali pasakyti apie 2020 metus, kuriais, turimais duomenimis, NŽT ne kartą siekė su pareiškėja sudaryti VŽN sutartį, tačiau pareiškėja sutarties nesudarė dėl atsakovei šiai dienai vis dar neaiškių priežasčių, todėl teigti, kad VŽN sutartis su pareiškėja 2020 m. nebuvo sudaryta dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negali, nes tai yra netiesa. Pažymi, kad pareiškėja pagrindė tik aplinkybę, kad VŽN sutarties sudaryti negalėjo tik 2019 metais, o dėl 2020 metų pateikė tik deklaratyvius bei melagingus teiginius, nes, kaip jau buvo minėta, NŽT 2020 m. kelis kartus ragino pareiškėją sudaryti VŽN sutartį, tačiau pareiškėja atsisakė sudaryti VŽN sutartį, dėl ko negali teigti, kad 2020 m. VŽN sutartis su pareiškėja nebuvo sudaryta dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 „Dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 10 punkte yra nurodyta, kad savivaldybės taryba gali mažinti einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinė žemę arba visai nuo jo atleisti, jei: fiziniai ir juridiniai asmenys nurodo objektyvias valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarymo priežastis (10.2. papunktis). Pareiškėja nurodo, kad ji atitinka šį punktą visa apimtimi ir neaišku, kodėl atsakovė priėjo prie išvados, kad pareiškėja šio punkto neatitinka. Taisyklių 10 punktas aiškiai nurodo, jog savivaldybės taryba sprendimais gali mažinti einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę arba visai nuo jo atleisti. Pareiškėja su prašymu atleisti ją nuo VŽN mokesčio kreipėsi į atsakovę 2020 m. gruodžio 31 d. Terminas sumokėti VŽN mokestį baigiasi kiekvienų metų lapkričio 15 dieną. Akivaizdu, kad teikdama prašymą atleisti ją nuo VŽN mokesčio prievolės, pareiškėja buvo praleidusi terminą sumokėti vietinę rinkliavą tiek už 2019, tiek ir už 2020 metus, todėl yra aišku, kad pareiškėja neatitinka Taisyklių 10 punkto nei visa apimtimi, nei iš dalies. Be to, pareiškėja, (duomenys neskelbtini), yra registruota Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad įmonė veiklą vykdo Vilniaus miesto savivaldybėje (Taisyklių 4.1 papunktis). Pareiškėja Šiaulių miesto savivaldybei nemoka jokių mokesčių (dėl ko ir yra kilęs pagrindinis ginčas tarp šios bylos šalių), niekaip neprisideda prie Šiaulių miesto vystymo, kaip kitos Šiaulių mieste veiklą vykdančios įmonės, o priešingai pareiškėja net ir neįrodinėja, tiesiog deklaratyviai teigia, kad vykdo veiklą Šiaulių mieste, kai taip tikrai nėra. Taip pat, pareiškėja pati teigia, kad jo skola savivaldybė biudžetui egzistuoja, tik ji nesutinka su jos dydžiu. Taigi, jeigu prašymo atleisti nuo mokestinės prievolės pateikimo dieną pareiškėja turėjo įsiskolinimą savivaldybės biudžetui (kaip iš esmės yra nurodoma skunde), nepriklausomai nuo jos dydžio (dydžio, kurį pareiškėja ginčija kituose teisminiuose procesuose), vadovaujantis Taisyklių 15.3. papunkčiu, pareiškėjai mokesčio lengvata negali būti teikiama, todėl atsakovė nesupranta, ką skunde bando įrodinėti pareiškėja. Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis, pareiškėja turi ir įsiskolinimą Sodros biudžetui, tačiau tai skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte nėra nurodyta. Net jeigu pareiškėja nesutinka su paskaičiuoto mokesčio dydžiu, jai niekas netrukdo sumokėti tokią valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio sumą, kokią ji mano esą teisinga. Aiškinamajame rašte yra aptartos visos faktinės aplinkybės, kodėl prašymas netenkintas. Pačiame skundžiamame sprendime yra nurodytos aktualios teisės normos. Sprendimo projekto aiškinamasis raštas nesiunčiamas, nes jis yra projekto aiškinamasis raštas, su kuriuo buvo galima susipažinti jo nagrinėjimo stadijoje, t. y. tarybos komitetuose, tarybos posėdžio metu, kuriuose pareiškėjo atstovai nedalyvavo. Asmenims yra siunčiami priimti sprendimai, o ne projektai. Pareiškėja prašymą pateikė savivaldybės tarybai, o komitetų ir tarybų dienotvarkės klausimai yra skelbiami, posėdžiai yra vieši, kuriuose gali dalyvauti prašymus teikę asmenys ir teikti paaiškinimus. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. T-52 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atleisti ją nuo žemės nuomos mokesčio už 2019-2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą (0,81 proc.) ir skaičiuoti tik žemės sklypo plotui, kurį užima statiniai, įvertinus tai, kad žemės sklypo nuomos sutartis 2019-2020 metais buvo nesudaryta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjos.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2021 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. T-52 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“ neatleisti Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita (duomenys neskelbtini) nuo 19 358,09 Eur dydžio 2019 metų ir 22 056,52 Eur dydžio 2020 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių už (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, įgyvendinama Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 ,,Dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 1 punktą, 4.1 ir 15.3 papunkčius, 10 ir 16 punktus, atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 31 d. prašymą.
Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 d. posėdžio protokolo Nr. TP-2 matyti, kad 29 tarybos nariai balsavo už tai, kad neatleisti (duomenys neskelbtini) nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, jog savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų teisinių formų įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetą tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.8. punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T-329 ,,Dėl mokesčių lengvatų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 3.2 punkte numatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba gali teikti nuomos mokesčio lengvatas už valstybinę žemę (sumažinti mokesčio dydį arba visai nuo jo atleisti). Kaip matyti, atsakovė priėmė sprendimą neatleisti pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto sąskaita (duomenys neskelbtini) nuo 19 358,09 Eur dydžio 2019 metų ir 22 056,52 Eur dydžio 2020 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio ir priskaičiuotų delspinigių už 1,8553 ha ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad individualiu administraciniu aktu laikytini ne tik ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiškinamasis raštas bei tarybos posėdžio protokolo išrašas, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2012-11-20 sprendimas Nr. A556-2540/2012).
Iš skundžiamo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 4 sprendimo Nr. T-52 matyti, jog jį priimant vadovautasi atitinkamais Taisyklių punktais. Nors šiuo atveju 2021 m. vasario 17 d. aiškinamasis raštas ir nenurodytas kaip sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis, tačiau, teismo vertinimu, skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas iš principo atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. 2021 m. vasario 17 d. sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodomos ne tik teisės normos, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl pareiškėjos prašymo, bet ginčijame sprendime (vertinant kartu su aiškinamuoju raštu) iš esmės aptartos faktinės aplinkybės (motyvai), kurie susieti su teisiniu reguliavimu. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto, jame išspręsti abu pareiškėjo 2020 m. gruodžio 31 d. prašymo reikalavimai (nes pareiškėjas prašė arba atleisti nuo žemės nuomos mokesčio už 2019-2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą), t. y. aiškinamuoju raštu pasisakyta ir dėl netaikomo lengvatinio žemės nuomos mokesčio tarifo, ir nurodyti teisiškai pagrįsti motyvai dėl neatleidimo nuo minėto mokesčio.
Teismas pažymi, kad mokesčių lengvatos gali būti teikiamos asmenims, kurie dėl lengvatos kreipėsi tik einamaisiais metais apskaičiuotiems mokesčiams. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl mokesčių lengvatų teikimo turi būti priimti per 3 mėnesius nuo mokesčių mokėjimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymuose (Taisyklių 6 punktas).
Asmenys prašymus dėl mokesčių lengvatų teikimo Savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti iki mokesčių mokėjimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos žemės, Nekilnojamojo turto, Paveldimo turto mokesčių įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (Taisyklių 16 punktas). LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 7 punkte yra numatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis turi būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos.
Kaip minėta, pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą atleisti ją nuo žemės nuomos mokesčio už 2019-2020 metus visa apimtimi arba, jei nėra galimybės, taikyti lengvatinį žemės mokesčio tarifą, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė ir jos atstovas, pareiškėjos 2020 m. gruodžio 31 d. prašymas dėl mokesčių lengvatų už 2019-2020 m. buvo pateiktas praleidus nustatytus terminus. Pareiškėja prašymą dėl mokesčių lengvatos už 2019 m. turėjo pateikti iki 2019 m. lapkričio 15 d., o prašymą dėl mokesčių lengvatos už 2020 m. – iki 2020 m. lapkričio 15 d., tačiau to nepadarė.
Be to, Taisyklėse numatytos mokesčių lengvatos teikiamos fiziniams ir juridiniams asmenims, Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (toliau – savivaldybės teritorija) nuosavybės teise turintiems žemės ir kito nekilnojamojo turto arba nuomojantiems ar naudojantiems valstybinę žemę. Juridiniai asmenys, prašantys mokesčių lengvatų, turi būti registruoti ir vykdyti veiklą savivaldybės teritorijoje (Taisyklių 4 ir 14 punktai).
Nors (duomenys neskelbtini) 2019-01-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise įgijo pastatą – sporto salę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – laisvalaikio centrą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stadioną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra registruota Vilniaus miesto savivaldybėje (tiksliau – (duomenys neskelbtini) ir veiklą vykdo Vilniaus miesto savivaldybėje. Pareiškėja byloje neįrodė, kad aktualiu laikotarpiu veiklą vykdė Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje (tokių įrodymų byloje nėra), o tik deklaratyviai skunde nurodė, kad jos veiklos vykdymas neribojamas teritoriniu lygmeniu, o paslaugas teikia ir nuotoliniu būdu. Pati pareiškėja 2020 m. gruodžio 22 d. rašte dėl valstybinės žemės sklypo (dalies) nuomos sutarties projekto derinimo (adresuotame Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM Šiaulių skyriui) ir 2021 m gruodžio 31 d. prašyme nurodė, kad buvo planuojama nebaigtų statyti statinių rekonstrukcija, o, kaip matyti iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, sporto salės baigtumo procentas – 25 %, laisvalaikio centro baigtumo procentas – 28 %, kas iš esmės leidžia teigti, kad galimai pareiškėja negalėjo vykdyti veiklos Šiaulių savivaldybės teritorijoje įsigytuose statiniuose bylai aktualiu laikotarpiu, kai buvo prašoma atleisti ją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Taip pat pažymėtina, kad mokesčių lengvatos fiziniams ir juridiniams asmenims neteikiamos, jei jie turi valstybinės žemės nuomos ar naudojimo, žemės, nekilnojamojo turto ar kitų mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybės biudžetams ir fondams. Šiems mokesčių mokėtojams mokesčių sumažinimas ar atleidimas nuo mokesčių taikomas tik sumokėjus mokesčio nepriemoką ir priskaičiuotus delspinigius (Taisyklių 13.3 punktas). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (2020 m. gruodžio 16 d. priminimo Nr. (duomenys neskelbtini), aiškinamojo rašto) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“, pareiškėja turi žemės nuomos mokesčio skolas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetui už 2019 metus ir 2020 metus (to neneigia ir pareiškėja su atstove), dėl kurių dydžio teisminiai ginčai vyksta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, pagal viešai skelbiamus duomenis, pareiškėja 2020 m. gruodžio 31 d. (kai buvo teikiamas prašymas) turėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (internetinio tinklalapio duomenys 2020 m. gruodžio 31 d. dienai: (duomenys neskelbtini), tačiau tai aiškinamame rašte nebuvo nurodyta. Nors pastaroji aplinkybė aiškinamajame rašte nenurodyta, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, nes pati pareiškėja skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių punktu, kuriame nustatyta, jog mokesčių lengvatos asmenims neteikiamos, jei prašymo Savivaldybės administracijos direktoriui pateikimo dieną jie turi valstybinės žemės nuomos ar naudojimo, žemės, nekilnojamojo turto ar kitų mokestinių įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetams ir fondams, t. y. pareiškėja galėjo suprasti ir suprato, kodėl jos prašymas netenkintas (viena iš aplinkybių – susidariusios skolos).
Taisyklių 18 punkte numatyta, kad juridiniai asmenys prie motyvuoto prašymo suteikti prašomo mokesčio lengvatą prideda: 18.1. mokesčio deklaracijos kopiją ar pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį kopiją; 18.2. trumpą išrašą iš Juridinių asmenų registro (JAR); 18.3. pažymą apie atsiskaitymą su valstybės ir savivaldybių biudžetais ir fondais; 18.4. metinės finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas (paskutinių finansinių metų metinį balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą); 18.5. kitus dokumentus, patvirtinančius atitiktį Taisyklių 9.2 papunktyje ir 11 punkte nurodytiems kriterijams. Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 31 d. prašyme nurodytų pridedamų priedų, pareiškėjos pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir savivaldybių biudžetais ir fondais pateikta atsakovei nebuvo, o priešingai – atsakovei pateiktas 2020 m. gruodžio 16 d. priminimas dėl skolos savivaldybės biudžetui.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad apie aiškinamąjį raštą, komitetų ir tarybos posėdžius pareiškėja ir jos atstovė nebuvo informuota. Teismas pažymi, kad Taisyklių 20 ir 22 punktuose numatyta, kad Ekonomikos ir investicijų skyrius, vadovaudamasis Paramos teikimo komisijos, Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus ir (ar) Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus rekomendacijomis, Prašymų svarstymo komisijos išvada (rekomendacija), rengia Savivaldybės tarybos sprendimų projektus dėl mokesčio lengvatų suteikimo (nesuteikimo) ir teikia Savivaldybės tarybos komitetams svarstyti. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl mokesčio lengvatų suteikimo ar jų panaikinimo išsiunčiami mokesčio mokėtojui, kuris kreipėsi dėl mokesčio lengvatos, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir perduodami Strateginio planavimo ir finansų skyriui. Taigi, mokesčio mokėtojui, kuris kreipėsi dėl mokesčio lengvatos, siunčiami tik galutiniai savivaldybių tarybų sprendimai dėl mokesčio lengvatų suteikimo (nesuteikimo), o ne jų projektai. Kaip pagrįstai nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, sprendimo projekto aiškinamasis raštas nesiunčiamas, nes jis yra projekto aiškinamasis raštas, su kuriuo buvo galima susipažinti jo nagrinėjimo stadijoje, t. y. tarybos komitetuose, tarybos posėdžio metu, kuriuose pareiškėjo atstovai nedalyvavo. Komitetų ir tarybų dienotvarkės klausimai yra skelbiami, posėdžiai yra vieši, kuriuose gali dalyvauti prašymus teikę asmenys ir teikti paaiškinimus.
Teismo nuomone, atsakovė pagrįstai aiškinamajame rašte nevertino priežasčių, dėl kurių buvo nesudaryta nuomos sutartis, kadangi buvo kiti (jau teismo aptarti) Taisyklių pagrindai neatleisti pareiškėjos nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2019-2020 metus.
Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, atsakovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. T-52 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) neatleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio“. Kadangi pastarasis skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011), todėl dėl kitų ginčo šalių argumentų nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės sprendimo priėmimui ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose bus sprendžiama dėl ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos reikalavimų priteisti iš (duomenys neskelbtini) 22 804,24 Eur skolos už valstybinės žemės nuomą už 2020 m. ir 19 358,09 Eur žemės nuomos mokesčio už 2019 m. pagrįstumo, reikalavimus grindžiant, be kita ko, tuo, kad prašomi priteisti skolos dydžiai (be delspinigių) paskaičiuoti taikant 4 proc. dydžio mokesčio tarifą, nes atsakovas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.