Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eurelus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 208-07-20 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės UAB „Eurelus“ apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Eurelus“ 2015-02-13 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nebaigtą statyti (25 % baigtumo) pastatą - sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti (28 % baigtumo) pastatą - laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - stadioną (lHlb tribūna 189,60 kv. m, 2Hlb tribūną 192,00 kv. m, krepšinio aikštelė 495,20 kv. m, futbolo aikštelė 8487,15 kv. m, bėgimo takai 3539,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinerinius statinius - tvorą (849,10 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (adresu: duomenys neskelbtini) ( b. l. 38-40) UAB Eurelus“ įsigyti pastatai yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris 2012-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini0 buvo išnuomotas ankstesnių pastatų savininkams „BALTIC REALTY ADVISER (b. l. 78-79).

15. 2016 m. birželio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 80-87) 2017 m. gegužės 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 96-20) buvo nustatyta, kad pastatai yra apleisti, netvarkomi, nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių pagrindinę paskirtį, Žemės sklypo dalis (apie 2,2553 ha) aplink minėtus pastatus netvarkoma, šienaujamas tik stadionas (futbolo aikštelė, kuri užima apie 1,54 ha plotą). (b. l 102). 2017-03-21 NŽT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė UAB „Eurelus“ dėl žemės mokesčio sumokėjimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir nurodė, kad buvo skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio iš viso 131 020,66 Eur, iš šios sumos 9102,18 Eur už 2015 metus, 60959,24 Eur už 2016 metus ir 60959,24 Eur už 2017 metus, taip pat buvo priskaičiuoti delspinigiai 658,368 Eur, Taip pat informavo kad nesumokėjus nuomos mokesčio per vieną mėnesį įgis teisę nutraukti 2012-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l 91-92). Ieškovei ir toliau nemokant žemės mokesčio, 2018-05-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT informavo UAB „Eurelus“, kad nuo 2018-07-20 , 2012-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l 91-92) bus nutraukta vienašališkai (b. l. 105-106). 2018-07-20 NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta 2012-02-09 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Atsakydama į šį apeliantės argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindamas ar atsakovė pagrįstai šiuo pagrįstai nutraukė Valstybinės žemės nuomos sutartį, nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad po sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai, valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė neatliko veiksmų, kuriais būtų siekiama užbaigti pastatų statybą ir naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, ji siekė žemės sklypą padalinti į tris žemės sklypus, vieną iš tų žemės sklypų padalijant į gyvenamajai statybai reikalingus žemės sklypus, formuoti naujus žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai, bet ne naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypas buvo išnuomotas nuo 2012-02-09 ir jį valdžiusios įmonės nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pabaigti statyti jame esantys pastatai. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis atsakovės atliktų patikrinimų metu surašytais 2016-06-09 ir 2017-05-26 aktais (1 t., 80-87 b. l. 96-102). Juose nurodyta, kad valstybės nuomojamam žemės sklype ieškovei priklausantys nebaigti statyti statiniai yra apleisti, neprižiūrimi, statybos darbai nevykdomi. Prie patikrinimo aktų pridėtos fotonuotraukos patvirtina akte nurodomas aplinkybes, kaip antai įvažiavimas į sklypą nuo (gatvės) užtvertas užtvaru ir pritvirtinti ženklai įspėjantys apie pavojingą teritoriją (1 t., 84 b. l.), prie (gatvės), šalia pietvakarinės sklypo ribos, ant valstybinės žemės suverstos statybinės atliekos, blokai (1 t., b. l. 86) ir pan., kurie, teismo vertinimu, nebuvo paneigti.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Iš atsakovės NŽT Šiaulių skyriaus surašytų Žemės naudojimo patikrinimo 2016-06-09 ir 2017-05-26 aktų (1 t., 80-87 b. l. 96-102) galima spręsti, jog ieškovė nenaudojo valstybinės žemės pagal paskirtį. Ieškovės veiksmus, jog ji siekdama užtikrinti šio žemės sklypo naudojimą pagal sutartyje nustatytą paskirtį, t. y. kreipėsi į projektuotojus dėl projekto rengimo, sumokėjo avansą už šio projekto parengimą, iniciavo detalaus plano sprendinių koregavimą, kuom ieškovė grindžia savo poziciją, teisėjų kolegija laiko nepakankamais ir nesuteikiančiais pagrindo pripažinti, jog atsakovė nutraukė Sutartį nepagrįstai.

19. Apeliantė nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pakankamas pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, kai nuomininkas nevykdo išsinuomotame sklype jokios komercinės ūkinės veiklos šešerius metus, tačiau apeliantė naudojo žemės sklypą tik 3,5 metų, todėl laiko, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ieškovė nenaudojo Žemės sklypo pagal paskirtį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2008) ir 2010 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2010).

20. Akcentuotina, jog kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minimose kasacinio teismo nutartyse ir nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių visuma skiriasi, situacijos nėra tapačios, todėl apeliantė jomis remiasi nepagrįstai. Civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2008 ir Nr. 3K-3-378/2010 ginčai buvo kilę tik dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl žemės sklypų nenaudojimo ilgą laiką pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju, apeliantė ne tik nenaudojo žemės sklypo pagal paskirtį, bet tuo pačiu ir ilgą laiką nemokėjo žemės nuomos mokesčio, įsiskolinimo suma 2018-07-20 dienai siekė net 131 020,66 Eur, taip pat buvo priskaičiuoti delspinigiai 7 139,08 Eur, kas reiškia, jog atsakovei atsirado dar vienas pagrindas (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį.

22. Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą tuo atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar nemoka žemės nuomos mokesčio, galimybės įtvirtinimas įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, kurie kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu) reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-706/2015).

23. Kasacinio teismo suformuotoje vienašališko sutarčių nutraukimo teisminės patikros praktikoje pažymima, kad tokiam nutraukimui pažeidimas turi būti kvalifikuojamas kaip esminis, priešingu atveju būtų pažeistas sutartinių santykių stabilumo principas. Esminis sutarties pažeidimas nustatomas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Valstybinės žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinėje sesijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 ir kt.). Taigi, nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo 3,7953 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Eurelus“ racionaliai nenaudojo ilgą laiką ir nemokėjo žemės nuomos mokesčio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl esminio sutarties pažeidimo buvimo, kas sudarė pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį, yra pagrįstos. Ir vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

24. Apeliantė teigia, jog jos veikla dėl neteisėto akcijų užvaldymo nuo 2016 m. iki 2018 m. buvo iš esmės sustabdyta – Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko bylinėjimasis (civilinė byla Nr. e2-245-734/2018), apeliantė negalėjo vykdyti nei mokėjimų, nei normaliai veikti ir funkcionuoti. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsakovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad dėl sudėtingos, kaip pati apeliantė teigia finansinės situacijos, ji nepateikė jokių įrodymų, jog nuomos sutarties galiojimo metu, būtų kreipusis raštu į Šiaulių miesto savivaldybę dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo, atidėjimo, išdėstymo dalimis ar atleidimo nuo jo, ar būtų atlikusi kitus aktyvius veiksmus. Todėl ir šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

25. Byloje taip pat nustatyta, jog UAB „Eurelus“ ieškinio surašymo dieną (2018-08-28) nebuvo pastatų, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), savininkė, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nebeturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, bei neturėjo reikalavimo teisės. Nebeturint teisinio pagrindo toliau naudoti valstybinę žemę, ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio išsinuomoti be aukciono žemės sklypą ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės ieškinį.

Dėl bylos procesinės baigties.

26. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė tiek materialines teisės normas, tiek procesines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.