- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2-78-1248/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00898-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristupas Vasiliauskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Atsakovas
- T. B.
dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotam atstovui Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui Ernestui Vainui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovui T. B. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir ieškovė), gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. B. (toliau – ir atsakovas) 5 233,20 Eur Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) naudai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė teismui pranešimą dėl pareikšto ieškinio reikalavimo įvykdymo kartu su 5 233,20 Eur sumos pervedimą Savivaldybei patvirtinančiais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 5 802,23 Eur Savivaldybės naudai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas pateikė teismui pranešimą dėl pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo įvykdymo kartu su 5 802,23 Eur sumos pervedimą Savivaldybei patvirtinančiais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė dar kartą patikslintą ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 6 146,85 Eur Savivaldybės naudai, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai patikslinto ieškinio argumentai:
5.1. Atsakovo atžvilgiu buvo atliktas tyrimas dėl kompensacinių išmokų Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo (2019 – 2023 m.) tarybos (toliau – Taryba) nariams pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl didelės tyrimo apimties jis atliktas etapais, analizuojant ir vertinant atskiras Tarybos nario ataskaitų dėl kompensacinių išmokų mokėjimo grupes (toliau – Išmokų grupės, Grupės) galbūt nepagrįsto praturtėjimo aspektu:
5.1.1. A grupė - gautų kompensacinių išmokų už kurą pagrįstumas;
5.1.2. B grupė - išlaidų už tariamai Tarybos nario funkcijų vykdymui naudotų transporto priemonių eksploataciją, nesant duomenų (oficialiai patvirtinančių dokumentų) apie tai kokioms transporto priemonėms teiktos eksploatavimo (detalių pirkimo, serviso aptarnavimo), pagrįstumas;
5.1.3. C grupė - Tarybos nario funkcijų vykdymui realiai naudotų transporto priemonių remonto, eksploatavimo išlaidų pagrįstumas.
5.2. Pirminiu ir patikslintu ieškiniu analizuotas ir įrodinėtas dalies A ir B Išmokų grupių kompensavimo nepagrįstumas. Ieškinių pareiškimu tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo šiose išlaidų dalyse užbaigtas, o atsakovas, pripažindamas ieškinių reikalavimų pagrįstumą, operatyviai geranoriškai tenkino jų reikalavimus, reikalaujamas sumas grąžino Savivaldybei.
5.3. Atliekamo tyrimo metu išanalizavus duomenis, susijusius su C grupės kompensavimu įvertintos aplinkybės, nurodančios į atsakovo nepagrįstą praturtėjimą gaunant kompensaciją už su 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu Tarybos nario funkcijų atlikimu patirtas išlaidas, susijusias ir su naudotų transporto priemonių remontu bei eksploatavimu kurios sudaro pagrindą teikti teismui patikslintą ieškinį, tikslinant ieškinio reikalavimo apimtį.
5.4. Šilutės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko Šilutės rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir pateikė Generalinei prokuratūrai 2024 m. sausio 5 d. audito ataskaitą Nr. K14- (4.2)-9 (toliau – Ataskaita). Ataskaitoje Tarybos nariui T. B. suteiktas kodas 01. Ataskaitos duomenimis 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu jam pagal pateiktus kasos aparatų kvitus buvo kompensuota 12 988,93 Eur už 9 750,79 1 įsigytą kurą automobiliams Audi Q3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m., benzinas), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m., benzinas), bei 8 195,80 Eur už patirtas transporto priemonių remonto ir eksploatavimo išlaidas (C grupė).
5.5. Pirmasis 9-ojo šaukimo Šilutės r. savivaldybės Tarybos posėdis vyko 2019 m. balandžio 25 d. Atsakovas T. B. buvo Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariu, pirmininku, Statinių projektų preliminaraus vertinimo komisijos nariu, Jaunimo reikalų tarybos nariu, Sporto tarybos nariu, Savivaldybės vicemeru.
5.6. Šilutės r. savivaldybės interneto puslapio duomenimis 2019 m. vyko 9 Tarybos posėdžiai, 10 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžių vyko kontaktiniu būdu. 2020 m. 6 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 6 – nuotoliniu būdu; 5 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 4 – nuotoliniu būdu. 2021 m. 5 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 7 – nuotoliniu būdu; 6 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 5 – nuotoliniu būdu, 2 – mišriu būdu. 2022 m. 11 tarybos posėdžių vyko kontaktiniu būdu ir 4 – nuotoliniu būdu; 2 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 3 – nuotoliniu būdu, 6 – mišriu būdu; 2 Etikos komisijos posėdžiai vyko mišriu būdu. 2023 m. 5 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu; 2 Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžiai vyko mišriu būdu.
5.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 n. birželio 16 d., vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Karantinų metu valstybės ir savivaldybių institucijose darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d. Iš viso karantino laikotarpis tęsėsi apie 9 mėnesius, jo metu tarybos nario važinėjimai ir kuro pylimasis negali būti pateisinami dėl griežtų judėjimo ir bendravimo apribojimų, policijos vykdytos tokių veiksmų kontrolės keliuose.
5.8. Pagal Google žemėlapių duomenis atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki Šilutės rajono savivaldybės yra apie 2 km. Atokiausios Šilutės rajono savivaldybės gyvenvietės (pvz. Vilkyčiai, Bikavėnai) nuo Šilutės miesto nutolusios 30-35 km.
5.9. Pagal UAB „Transkona“ pateiktus duomenis techninių apžiūrų metu transporto priemonės Audi Q3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotos tokios ridos: 131 640 km (2022 m.), 117 388 km (2020 m.), 103 916 km (2018 m.), iš viso 2018-2022 m. nuvažiuota apie 27 000 km. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ridos: 117 432 km (2022 m.), 147 709 km (2020 m.), 106 410 km (2018 m.), iš viso 2018-2022 nuvažiuota 73 000 km.
5.10. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnyje, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. Tl-118 patvirtinto Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 124 punkte numatyta išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias Tarybos nariai patyrė vykdydami Tarybos nario veiklą. Akivaizdu, kad atsakovas transporto priemones naudojo ne tik Tarybos nario veiklai, tačiau ir asmeninėms, nedarbo reikmėms, dėl kurių transportas taip dėvisi (su turto amortizacija susijusios priežiūros išlaidos), be to, nepagrįstai kompensuotos išlaidos už du automobilius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turėtų būti kompensuotos visos atsakovo patirtos transporto priemonių remonto ir eksploatavimo išlaidos (8 195,80 Eur).
5.11. Analizuojant atsakovo transporto remonto ir eksploatacijos išlaidas, vertinant jų sumų realumą ir pagrįstumą, atsižvelgtina į svarbias, į nepagrįstą praturtėjimą nurodančias ir tai patvirtinančias aplinkybes:
5.11.1. buvo kompensuotos dviejų transporto priemonių remonto ir eksploatavimo išlaidos;
5.11.2. automobilių dvejopa naudojimo paskirtis - ne tik tarybos nario funkcijų vykdymui, bet ir asmeninėms reikmėms;
5.11.3. neproporcingos, protingumo kriterijumi vertinant neadekvačios eksploatavimo išlaidos įsigyjant eksploatacines medžiagas ar detales (pvz., per kadenciją įsigyta 5 komplektai, t. y. 20 vnt. padangų, nesant įrodymų, kad jos naudotos deklaruotiems automobiliams);
5.11.4. automobilių nusidėvėjimo, jų remonto poreikio realumą, atsižvelgiant į Tarybos nario veiklos teritoriją;
5.11.5. realius galimus nuvažiuoti vykdant Tarybos nario funkcijas atstumus, atsižvelgiant į Savivaldybės plotą, atstumą tarp paties atsakovo gyvenamosios ir darbo vietų;
5.11.6. karantininių judėjimų apribojimų laikotarpį;
5.11.7. nuotolinių Tarybos ar komitetų posėdžių organizavimo faktus.
5.12. Kompensuotos dviejų automobilių remonto ir eksploatavimo išlaidos yra nepagrįstos, nes akivaizdu, kad Tarybos nario funkcijų vykdymui dviejų transporto priemonių naudojimo poreikio nėra, o ir naudojant tik vieną automobilį nėra jokių įrodymų, kad jis buvo naudojamas išimtinai tik tokių funkcijų vykdymui - vadovaujantis elementaria logika aišku, kad jis turėjo būti ir buvo naudojamas ir asmeninių poreikių tenkinimui.
5.13. Be to, jei vadovautis neriboto kiekio automobilių naudojimo Tarybos nario funkcijoms vykdyti realumo pripažinimo logika, remonto ir eksploatavimo išlaidų kompensavimas galėtų būti pripažintas net dešimtims ar šimtams automobilių. Tokia logika akivaizdžiai prieštarauja protingumo kriterijui. Atsižvelgtina ir į tai, kad šeimai turint ne vieną, o du ar daugiau automobilių, jais naudojasi ir šeimos nariais savo reikmėms.
5.14. Vadovaujantis minėtais argumentais faktiškai kompensuota remonto ir eksploatavimo suma mažintina per pusę: 8 195,80 Eur : 2 = 4 097,90 Eur. Gautoji suma – 4 097,90 Eur, kaip pirma bendros šio ieškinio sumos dedamoji, vertintina kaip nepagrįstas praturtėjimas, kurio atsakovas negali pagrįsti ir privalo grąžinti Savivaldybei.
Motyvuojamoji dalis
5.17. Atsakovas, prašydamas kompensuoti nepatirtas išlaidas, pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 1.137 straipsnių reikalavimus.
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentai:
6.1. Ieškovės pirminiame ieškinyje aptariamos transporto remonto ir eksploatacijos išlaidos, kurios taip pat buvo ir reikalaujamos priteisti sumos – 5 233,20 Eur, sudedamoji dalis, nurodytos patikslintame ieškinyje. Tiek pirminiame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje kalbama apie tas pačias transporto remonto ir eksploatacijos patirtas išlaidas, tik pirminiame ieškinyje jos įvardinamos „už nenustatytų transporto priemonių detalių bei remonto paslaugų pirkimą, o 2025 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto ieškinio 23 punkte nurodoma „eksploatavimo išlaidos įsigyjant eksploatacines medžiagas ar detales (pvz., per kadenciją įsigyta 5 komplektai, t. y. 20 vnt. padangų, nesant įrodymų, kad jos naudotos deklaruotiems automobiliams). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareikšto pirminio ieškinio reikalavimą priteisti 5 233,20 Eur Šilutės rajono savivaldybės administracijai atsakovas įvykdė.
6.2. Taigi pirmajame ieškinyje jau buvo įtraukta dalis išlaidų, susijusių su transporto priemonės remontu, detalėmis ir eksploatacija – 3 389,59 Eur. Ši suma buvo įtraukta, nes dokumentuose nebuvo nurodyta, kuriam automobiliui buvo naudojamos detalės ar suteiktos paslaugos. Savaime suprantama, jog ši suma – 3 389,59 Eur, nepagrįstai įtraukta į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą, todėl šia suma ieškovės reiškiamas reikalavimas turi būti mažinamas (8 195,80 Eur – 3 389,59 Eur = 4 806,21 Eur).
6.3. Ieškovė remonto ir eksploatacijos išlaidas dalina du kartus, t. y. pripažįsta kaip realias ir pagrįstas vieno automobilio remonto ir eksploatavimo išlaidas dėl atsakovo naudojimo Tarybos nario funkcijų vykdymui, tik 25 % visų patirtų remonto ir eksploatacijos išlaidų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė kuro išlaidų skaičiavimui taikė visiškai kitą skaičiavimo metodiką, nors tiek pirminiame, tiek ir patikslintuose ieškiniuose deklaruoja, jog vadovaujasi tais pačiais principais - protingumo, teisingumo ir pan. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad skaičiuojant kuro išlaidas nuo bendros sumos buvo atimtas: kuras, piltas ne savivaldybės teritorijoje, kuras, netinkamas atsakovo naudojamiems automobiliams (dujos, dyzelinas), kuras, piltas su atsakovo tėvui priklausančia kortele. Likusi suma buvo padalinta per pusę ir pripažinta kaip pagrįsta, t. y. 50 % (atmetus aukščiau minėtus epizodus).
6.4. Ieškovė patikslinto ieškinio 4 punkte nurodo, kad pirminiu ir patikslintu ieškiniu analizuotas ir įrodinėtas dalies A ir B grupių kompensavimo nepagrįstumas. Ieškinių pareiškimu tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo šiose išlaidų dalyse užbaigtas, o atsakovas, pripažindamas ieškinių reikalavimų pagrįstumą, operatyviai ir geranoriškai tenkino jų reikalavimus, reikalaujamas sumas grąžino Savivaldybei. Iš šių ieškovės nurodytų argumentų akivaizdu, kad klausimai dėl nepagrįsto praturtėjimo sumų apskaičiavimo metodikos, vadovaujantis anksčiau minėtais principais – protingumo, teisingumo ir pan., 2025 m. rugpjūčio 7 d. patikslintame ieškinyje nėra keliami. Tačiau ieškovė, pati sau prieštaraudama, skaičiavimo metodiką dėl automobilio remonto ir eksploatavimo išlaidų pakeičia – kompensacinę išmoką, gauta už transporto priemonės remontą ir eksploataciją dalina ne per pusę, kaip taikė skaičiavimo metodiką dėl kuro panaudojimo, bet jas dar kartą dalina per pusę, palikdamas tik 25 %, kurios, pagal ieškove, pripažintinos kaip realios ir pagrįstos automobilio remonto ir eksploatavimo išlaidos atsakovo naudojimo Tarybos nario funkcijų vykdymui.?
8. Teismo posėdyje ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotam atstovui Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimą 2 757,26 Eur sumoje. Patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas tik dėl Tarybos nario funkcijų vykdymui atsakovo naudotų transporto remonto ir eksploatavimo išlaidų kompensavimo pagrįstumo. Atlikto audito duomenimis šios išlaidos sudarė 8 195,80 Eur. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas naudojo transporto priemones Tarybos nario funkcijų vykdymui, tačiau ginčas kyla dėl to, kiek šios išlaidos atitiko realią situaciją, atsižvelgiant į aplinkybes, jog buvo kompensuotos 2 transporto priemonių išlaidos, patys automobiliai buvo naudojami ne tik Tarybos nario funkcijų vykdymui, bet ir asmeninių poreikių tenkinimui, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, be kita ko, susijusias su Tarybos nario veiklos teritoriją, atstumą tarp atsakovo gyvenamosios vietos ir darbo vietų, karantino laikotarpį ir kt. Susipažinus su atsakovo atsiliepimu į patikslintą ieškinį, ieškinio suma tikslintina, iš dalies pripažįstant atsakovo argumentus toje dalyje, kad atsakovas yra sumokėjęs pagal pradinių ieškinių reikalavimus 3 389,59 Eur sumą, ir minėta suma mažintinas patikslinto ieškinio reikalavimas iki 2 757,26 Eur. Teismo posėdžio metu paprašius prokuroro paaiškinti, iš ko susideda likusi 2 757,26 Eur suma, prokuroras pakartojo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes (šio sprendimo 5.14 ir 5.15 punktai) ir paaiškino, jog iš prašytos priteisti 6 146,85 Eur sumos atėmė 3 389,59 Eur sumą pagal atsakovo atsiliepimo argumentus. Vis dėlto negalėjo paaiškinti, iš kokių konkrečiai, ieškovės vertinimu, nepagrįstų transporto priemonių išlaidų susideda likusi 2 757,26 Eur suma. Prokuroras pažymėjo, jog Tarybos narys nurodė naudojęs du automobilius, todėl mano, kad nėra galima pripažinti pagrįstomis išlaidomis abiejų automobilių eksploatacines išlaidas. Tačiau ieškovė negali atskirti kuriam automobiliui konkrečiai buvo skirtos automobilio eksploatacinės išlaidos. Neįmanoma atskirti, kuris automobilis ir kuriomis dienomis buvo naudojamas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o kuris ir kada – Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Sutiko, kad karantino metu kai kurie Tarybos posėdžiai galėjo vykti ir kontaktiniu būdu, tačiau įvertinus atsakovo gyvenamąją vietą ir Savivaldybės veiklos teritorijos dydį abejojo, ar važinėjant tokius nedidelius atstumus atsakovas galėjo patirti tiek eksploatacinių išlaidų. Metodikų ir formulių pats savaime buvimas nepateisina Tarybos nario pateiktų kompensavimui išlaidų dydžių. Sumos kurios buvo pateiktos kompensavimui yra akivaizdžiai per didelės nepaisant apskaičiavimo metodikos. Atsakovui dviem pavedimais apmokėjus pirminius ieškinio reikalavimus kuro apmokėjimo sumų klausimas buvo išspręstas ir patiksliname ieškinyje nebėra keliamas.
9. Teismo posėdyje atsakovas T. B. prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, jog pradinių ieškinių reikalavimus apmokėjo, siekdamas greičiau užbaigti prasidėjusį teisminį procesą. Patikslintame ieškinyje buvo dubliuojama su ankstesnių ieškinių reikalavimais 3 389,59 Eur suma. Dėl šios dalies klausimų nebėra. Iš ieškovės apskaičiuotos kuro išlaidų sumos matyti, kad ieškovė pateisinamą sunaudoto kuro kiekį laiko 4 011,06 l. Remiantis šiais duomenimis galima apskaičiuoti, kokia transporto priemonių amortizacijos išlaidų kompensacijos suma priklausė atsakovui. Ginčo laikotarpiu Savivaldybės administracijos darbuotojams galiojo tvarkos, reglamentuojančios asmeninių automobilių naudojimą tarnybinėms funkcijoms atlikti. Jose buvo numatytos aiškios dedamosios, pagal kurias galima apskaičiuoti realiai priklausantį amortizacijos lėšų kompensacijos dydį. Todėl ieškovės taikytas tik 25 proc. dydžio nuo bendros sumos pripažinimas kaip tinkamos automobilio išlaidos yra nepagrįstas ir subjektyvus. Atsakovas prašo perskaičiuoti jam tenkantį pagrįstą kompensacijos dydį remiantis tuo metu galiojančia tvarka. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog kuro skaičiavimui ieškovė pripažino 50 proc. dydį, tačiau amortizacijai – jau tik 25 proc. Pažymi, kad amortizacijos apskaičiavimui turi įtakos, su kokiu automobiliu (kokio naujumo, kiek kuro sunaudoja ir kt.) buvo važiuota. Atsakovas paaiškino, kad karantino laikotarpiu jis buvo ir komisijos pirmininku, o komisijų pirmininkai Tarybos posėdžiuose dalyvavo kontaktiniu būdu. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pateikė mero raštą. Todėl atsakovas norėtų, kad ir 50 proc. karantino laikotarpiu sunaudoto kuro arba 229,57 Eur sumos būtų laikoma pateisinta. Nors prokuroras teigia, jog vadovaujasi logika ir mato, kiek Tarybos nariai bendrauja su rinkėjais. Tačiau tai yra subjektyvus vertinimas, nes tuomet prokuroras turėtų atsižvelgti į rinkimų rezultatus, kurie po 2019 m. – 2023 m. kadencijos rodo, kad atsakovo rinkimų rezultatas buvo antras po mero. Tai rodo atsakovo intensyvų bendravimą su rinkėjais ir Tarybos nario funkcijų vykdymą. Vadovaujantis galiojusiais tiesės aktais, ginčo laikotarpiu buvo nustatyta aiški ir galiojanti metodika, pagal kurią galima apskaičiuoti su automobilio naudojimu susijusias išlaidas įskaitant automobilio amortizaciją. Prokuroro prašoma priteisti 2 757,26 Eur suma yra tik už automobilio amortizaciją. Prokuroras kalbėdamas apie kuro išlaidas įvertino du automobilius. Kuomet kalbama apie amortizacines išlaidas nurodoma, kad galėjo būti naudojamas tik vienas automobilis. Atsakovas pateikė skaičiavimus, taikomus pagal tvarkoje nustatytą formulę ir automobilio specifikacijoje nurodytas kuro sąnaudas. Jeigu neįmanoma nustatyti kuro sąnaudų pagal specifikaciją reikia vadovautis skaičiuokle, kuri pateikta įstatyme. Atsakovas atliko du skaičiavimus, kad būtų galima padaryti palyginamąją analizę. Amortizacijai būtų tinkamos pripažinti 5 629,18 Eur. išlaidos, atėmus sumokėtą sumą, todėl liktų minusinis likutis – -822,97 Eur. Įvertinus amortizaciją ir naudotą kurą karantino metu ši suma sumažėtų dar 241,86 Eur. Iš viso būtų -1 064,84 Eur. Jei būtų skaičiuojamas antras automobilis suma dar labiau išaugtų. Nevertinant karantino metu patirtų išlaidų būtų -845,69 Eur. Įvertinus karantino laikotarpį būtų – -1 088,53 Eur. Šis apskaičiavimas yra skirtas amortizacijai. Jeigu skaičiuotume pagal kuro normą ir pagal formulę, šie skaičiai skirtųsi, kadangi kuro sąnaudos pagal technines specifikacijas yra mažesnės. Pagal formulę skaičiuojant pagal ieškinį už amortizaciją atsakovui dar reiktų sumokėti 665,91 Eur. Jei būtų įskaičiuojamas kuras karantino metu, tuomet suma mažėtų iki 488 Eur. jei būtų dar išskaičiuojama suma skirta įsigyti kurui karantino metu suma sumažėtų dar iki 258,44 Eur. Kadangi ginčo nepavyko išspręsti taikiai, atsakovas siekia, kad visa trečią kartą patikslinto ieškinio reikalavimo suma būtų atmesta, nes vienu atveju atsakovo permoka yra didesnė kaip 1 300 Eur, kitu – atsakovas turėtų grąžinti 258,44 Eur. Supranta, jog būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad kompensuotos lėšos buvo tinkamai panaudotos, tačiau ginčo laikotarpiu buvo labai aiškus reglamentavimas, kokie dokumentai turi būti pateikti, norint gauti Tarybos nario išmoką ir nebuvo prašoma pateikti tokių dokumentų, kaip kelionės lapų. Dėl to šių dokumentų pateikti atsakovas negali, o atsiminti, kas buvo prieš 7 metus būtų neracionalu. Todėl matydamas tuo metu Savivaldybėje galiojusią tvarką pagal nuvažiuotus kilometrus, kuro sunaudojimą bei amortizaciją, gali tik tokiu būdu įvertinti kaip galėtų apsiginti šioje situacijoje.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas T. B. laikotarpiu nuo 2019 iki 2023 m. buvo Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys. Tarybos nario pareigas atsakovas ėjo iki kadencijos pabaigos. Pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis atsakovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai: Audi Q3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. gamybos), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2012 m. gamybos). Remiantis uždarosios akcinės bendrovės „Transkona“ 2024 m. vasario 7 d. pranešimu, Audi Q3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rida 2018 m. sudarė 103 916 km, 2020 m. – 117 388 km, 2022 m. – 131 640 km; (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rida 2018 m. sudarė 106 410 km, 2020 m. – 147 709 km, 2022 m. – 177 432 km.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Patvirtinus karantino režimą buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje; draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai ir pan.; ribojamas judėjimas dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 1 d.
12. Remiantis atsakovo pateiktu Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio 2025 m. spalio 27 d. raštu, atsakovas, ėjęs Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pareigas, dalyvavo Savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžiuose COVID-19 pandemijos karantino laikotarpiu (2020-2022 m.). Rašte pažymėta, jog karantino laikotarpiu Tarybos ir komitetų posėdžiai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, laikantis tuo metu galiojusių Vyriausybės nustatytų saugumo reikalavimų. Tačiau komitetų pirmininkai, tarp jų ir atsakovas, vykdydami savo pareigas, komitetų ir Tarybos posėdžiuose dalyvavo kontaktiniu būdu Šilutės rajono savivaldybės administracijos patalpose. Prie rašto pateikiamas 31 posėdžio, kuriuose dalyvavo atsakovas kontaktiniu būdu, sąrašas, patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės mero parašu. Prokuroras neginčijo šio rašytinio įrodymo ir aplinkybės, kad atsakovas vis tik dalyvavo Savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžiuose COVID-19 pandemijos karantino laikotarpiu (2020-2022 m.) kontaktiniu būdu.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad T. B. minėtos kadencijos laikotarpiu buvo kompensuota 23 109,01 Eur išlaidų (2024 m. sausio 5 d. audito ataskaitos Nr. K14- (4.2)-9 2 lentelė, atsakovo kodas – 01).
14. Remiantis Ataskaitos 2 priedu, atsakovui už telefono nuomos, telefoninių pokalbių, interneto paslaugas, kanceliarines prekes ir biuro patalpų nuomą buvo kompensuota 2 043,10 Eur suma. Pagal Ataskaitos 4 priedą atsakovui buvo kompensuota už degalus – 12 988,93 Eur, už automobilių remontą – 8 195,80 Eur. Nors nagrinėjamu atveju pagal antrą kartą prokuroro patikslintą ieškinį (trečiąjį ieškinį) ginčas yra likęs tik dėl dalies sumos už automobilių remontą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į Ataskaitos aritmetinius neatitikimus: Ataskaitos 2 lentelėje nurodyta, jog atsakovui iš viso buvo kompensuota 23 109,01 Eur suma, tačiau sudėjus atskiras Ataskaitos 2 ir 4 priede nurodytas dedamąsias susidaro 23 227,83 Eur suma (2 043,10 Eur + 12 988,93 Eur + 8 195,80 Eur). Kitaip tariant, pagal Ataskaitą atsakovui faktiškai buvo kompensuota mažesnė suma nei būtų priklausiusi tuo atveju, jei atskiros kompensuotinos išlaidos, nurodytos Ataskaitos 2 ir 4 prieduose iš tiesų būtų pagrįstos.
15. Prokuroras pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 233,20 Eur sumą Savivaldybės naudai. Remiantis pirminiu ieškiniu, šią sumą sudarė gautos kompensacijos: 1 609,55 Eur už netinkamą atsakovo automobiliams ir Vilniuje bei Kaune piltą kurą, 3 389,59 Eur už nenustatytų transporto priemonių detalių bei remonto paslaugų pirkimą ir 234,06 Eur už nenustatyto asmens patirtas kuro pirkimo išlaidas (apmokėtas ne atsakovo naudojamomis banko kortelėmis). Šių pradinio ieškinio reikalavimų atsakovas neginčijo ir 2025 m. liepos 3 d. bankiniu pavedimu pervedė Savivaldybei 5 233,20 Eur sumą.
16. Prokuroras patikslintu ieškiniu (antruoju ieškiniu) prašė priteisti iš atsakovo 5 802,23 Eur sumą Savivaldybės naudai. Nurodė, jog atsakovas pagal deklaruotus kuro pirkimo čekius karantino metu iš viso pylėsi kuro už 459,13 Eur ir ši suma dėl karantino metu taikytų ribojimų negalėjo būti pateisinama ir ši suma sudarė vieną iš patikslinto ieškinio reikalavimo dedamųjų. Taip pat prokuroras nepateisinamomis kuro išlaidomis laikė pradiniu ieškiniu apmokėtas sumas – 1 609,55 Eur už netinkamą atsakovo automobiliams ir Vilniuje bei Kaune piltą kurą ir 234,06 Eur už nenustatyto asmens patirtas kuro pirkimo išlaidas (apmokėtas ne atsakovo naudojamomis banko kortelėmis). Todėl prokuroras iš Ataskaitos 4 priede nurodytos 12 988,93 Eur kompensuotos sumos už degalus atėmė šioje pastraipoje nurodytas sumas: 12 988,93 Eur – 459,13 Eur – 1 609,55 Eur – 234,06 Eur, ir gavo 10 686,19 Eur. Prokuroro vertinimu, dėl dvejopos atsakovo turimų automobilių naudojimo paskirties atsakovo realus Tarybos nario funkcijų vykdymui pirktas kuras gali sudaryti pusę šios sumos – 5 343,10 Eur. Pasak prokuroro, tokią loginę išvadą pagrindžia ir detalesni skaičiavimai – šią sumą padalinus iš 5 kadencijos metų, Tarybos nariui galėjo būti kompensuota 1 068,62 Eur per metus arba 89,10 Eur per mėnesį. Prokuroras laikė, jog likusi 5 343,10 Eur suma ir 459,13 Eur karantino metu atsakovo išleista suma kurui buvo kompensuota nepagrįstai. Iš viso 5 802,23 Eur. Šių patikslinto (antrojo) ieškinio reikalavimų atsakovas neginčijo ir 2025 m. liepos 23 d. bankiniu pavedimu pervedė Savivaldybei 5 802,30 Eur sumą.
17. Prokuroras antrą kartą patikslintu ieškiniu (trečiuoju ieškiniu), be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 6 146,85 Eur sumą Savivaldybės naudai. Nurodė, jog atsakovui kompensuotos atsakovo automobilių remonto ir eksploatavimo išlaidos visoje 8 195,80 Eur sumoje (Ataskaitos 2 priede nurodyta suma) yra nepagrįstos. Prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad Tarybos nario funkcijų vykdymui 2 transporto priemonių nereikia. Be to, šeimai turint ne vieną automobilį, jais naudojasi ir šeimos nariai savo reikmėms, Todėl kompensuota 8 195,80 Eur suma mažintina per pusę (8 195,80 Eur / 2 = 4 097,90 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad likusi pusė sumos gauta už remontą ir eksploataciją transporto, kuris, pasak prokuroro, naudotas ne tik Tarybos nario funkcijų vykdymui, bet ir asmeninėms reikmėms, šią sumą taip pat padalino per pusę (4 097,90 Eur / 2 = 2 048,95 Eur). Prokuroro vertinimu, 2 048,95 Eur suma gali būti vertinama kaip realios, adekvačiai galėtos patirti vieno automobilio remonto ir eksploatavimo išlaidos, kilusios dėl jo naudojimo Tarybos nario funkcijoms atlikti. Tuo tarpu likusi 6 146,85 Eur (8 195,80 Eur – 2 048,95 Eur) suma vertintina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas, kurio atsakovas negali pagrįsti.
18. Atsakovui atsiliepime į antrą kartą patikslintą ieškinį nurodžius, jog atsakovas jau yra padengęs 3 389,59 Eur dalį 8 195,80 Eur automobilių remonto ir eksploatavimo išlaidų, kurios buvo pripažintos nepagrįstomis pradiniu ieškiniu, prokuroras su šiais atsakovo argumentais sutiko ir sumažino antrą kartą patikslinto ieškinio reikalavimą iki 2 757,26 Eur sumos, nurodydamas, jog iš 6 146,85 Eur atėmė atsakovo nurodytą 3 389,59 Eur sumą.
Dėl nepagrįsto praturtėjimo
19. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotas prokuroras, ginantis viešąjį interesą, antrą kartą patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 2 757,26 Eur sumą kaip nepagrįstą praturtėjimą. Atsakovas su tokiu prokuroro antrą kartą patikslintu reikalavimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas, kad galbūt nepagrįstai jam išmokėtas sumas atsakovas jau yra grąžinęs 2025 m. liepos 3 d. bankiniu pavedimu 5 233,20 Eur sumai ir.2025 m. liepos 23 d. bankiniu pavedimu 5 802,30 Eur sumai.
20. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).
22. Tais atvejais, kai teisinis pagrindas gauti turtą yra tikslinis, t. y. turtas gali būti gautas tik konkrečiam tikslui – nagrinėjamu atveju išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, atlyginti, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita (gavo turtą), o atsakovas turi įrodyti, kad turtas gautas esant visoms sąlygoms, kurias nustato teisinis pagrindas. Kadangi nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas gauti išmoką buvo siejamas su jos panaudojimo paskirtimi, tai ieškovei pakanka įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, o atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmoka panaudota pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas, be kita ko, grindžiamas ir tuo, kad būtent atsakovas panaudojo gautą išmoką, todėl jis turi palankesnes galimybes įrodyti tai, kad buvo laikytasi įstatyme nustatytų jos panaudojimo (gavimo) sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą; tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-695/2019; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).
24. Šiam civiliniam ginčui aktualiu laikotarpiu Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta tarybos nario teisė į išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, kompensavimą, kurių dydis numatytas ir Reglamente, yra tikslinė, t. y. skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Tai ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio civilines bylas (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-447-940/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2490-1070/2025, 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1867-794/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-730/2025, 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1571-1142/2025 ir kt.).
25. Taigi nepagrįstu praturtėjimu pripažintini ir tie atvejai, kai gauta pinigų suma yra kompensuojamos išlaidos, kurios neturi būti kompensuotos, išmoka naudojama ne tiems tikslams, kuriems yra skirta.
26. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Pažymėtina, kad aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.
27. Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovas praturtėjo trečiojo asmens Šilutės savivaldybės administracijos sąskaita, tuo tarpu atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti, kad ieškinyje nurodyta iš savivaldybės administracijos kaip kompensacija už automobilių remonto išlaidas gauta 2 757,26 Eur suma kompensavo atsakovo išlaidas, patirtas tiesiogiai vykdant Tarybos nario funkcijas.
28. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog 2026 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu teismas kelis kartus prašė prokuroro patikslinti, iš kokių konkrečiai, prokuroro vertinimu, nepagrįstai atsakovui kompensuotų išlaidų susideda prašoma priteisti 2 757,26 Eur suma, tačiau prokuroras tik pakartojo šio sprendimo 17 punkte nurodytus aritmetinius skaičiavimus ir negalėjo įvardinti kurias konkrečiai atsakovo automobilių remonto išlaidas laiko nepagrįstomis.
29. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo dėl tarnybinių automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Šilutės rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo Nr. T1-505 1 punktu, Taryba patvirtino Tarnybinių automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo Šilutės rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurių VII skyriuje nustatytos netarnybinių automobilių naudojimo tarnybinėms reikmėms taisyklės. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ nuostatas, patvirtintuose pareigybių aprašymuose nurodytas darbuotojų funkcijas, asmeninius darbo planus (grafikus), darbų kiekį, transporto priemonės technines charakteristikas, eismo intensyvumą, kelių būklę ir įstaigos vadovo įsakymu patvirtinta tvarka. Pagal Taisyklių 36 punktą darbuotojai kas mėnesį gali gauti iki 0,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, išreikštą Statistikos departamento paskutinį kartą paskelbtu šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu, degalų įsigijimo išlaidoms ir automobilio amortizacijai padengti. Teismas atkreipia dėmesį, kad 0,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (be individualių įmonių) dydis proporcingai augo nuo 378,81 Eur 2019 m. I ketvirtį iki 587,97 Eur 2023 m. I ketvirtį. Taisyklių 39 punkte nustatyta, jog darbuotojai, kuriems už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms mokamos kompensacijos, netarnybiniais automobiliais darbo metu turi naudotis tik tarnybos reikmėms.
30. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Š. 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų netarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos patvirtinimo Nr. A1-1768 patvirtino Savivaldybės biudžetinių įstaigų netarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms kompensacijos dydžio nustatymo tvarką (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad ši tvarka taikoma visoms iš savivaldybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms, kai netarnybinis automobilis naudojamas tarnybos reikmėms. Pagal Tvarkos 3 punktą netarnybinio automobilio kompensacijos dydis degalų ir amortizacijos išlaidoms padengti apskaičiuojamas pagal formulę: Nn = (Q x Kk + Q x 0,4 % x Kt) x S + (1 : Rv x L x 15 % x S), kur Nn – netarnybinio automobilio kompensacijos dydis Eur, Q – vasaros, žiemos kuro norma, l/km; Kk – kuro kaina Eur/l; Kt – tepalo kaina Eur/l; S – rida, km; Rv – vidutinė metinė automobilio rida, km; L – automobilio vertė, Eur.
31. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 9 d. įsakymu dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų tarnybinių automobilių kuro normos nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. A1-1626 buvo patvirtintas Savivaldybės biudžetinių įstaigų tarnybinių automobilių kuro normos nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 2 punkte nustatyti kuro normų nustatymo pataisos koeficientai: 2.1. kuro norma mažinama važiuojant užmiestyje geros kokybės keliais – iki 15 %; 2.2. kuro norma didinama važiuojant žiemą – 10 %; važiuojant mieste – iki 10 %. Pagal Aprašo 3 punktą tarnybinių automobilių normatyvinės kuro sąnaudos nustatomos vasaros ir žiemos sezonams pagal formulę: Q-n = 0.01 x NK x S x (1 + 0.01 x K), kur K – pataisos koeficientas; S – rida km; NK – nustatyta gamyklinė vidutinė degalų sunaudojimo norma. Remiantis Aprašo 4 punktu, neturint duomenų apie nustatytą gamyklinę vidutinę degalų sunaudojimo normą, ji nustatoma vienu iš pasirinktų būdų: 4.1. Lengviesiems automobiliams pagal formulę: Nk = 6,6 x ?Vh, kur Vh – variklio darbinis tūris (x 0,7 dyzeliui, 1,2 dujoms); 4.3. atlikus kontrolinį važiavimą.
32. Teismas, įvertinęs 2019 - 2023 m. Šilutės rajono savivaldybės tarybos kadencijos metu Šilutės rajono savivaldybėje galiojusią netarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms kompensacijos dydžio nustatymo tvarką, atmeta prokuroro argumentą, jog Tarybos narys tarnybinių pareigų vykdymui per visą kadenciją galėjo panaudoti tik vieną netarnybinį automobilį, bet ne du. Tokią išvadą teismas daro pirmiausiai dėl to, jog tokio apribojimo tuo metu galiojusioje tvarkoje nebuvo numatyta. Antra, toks apribojimas, teismo vertinimu, būtų neproporcinga priemonė tinkamo kompensavimo užtikrinimui, kadangi toks kompensavimas užtikrinamas pagal prieš tai aptartas formules, atsižvelgiant į faktiškai nuvažiuotą automobilio ridą, kuro kainą ir kt. parametrus. Trečia, pirmasis turimas asmeninis automobilis gali sugesti arba dėl kitų priežasčių tapti techniškai netvarkingu, dėl ko Tarybos nariui tarnybinėms funkcijoms vykdyti gali reikėti pasinaudoti kitu automobiliu, už ką jis turi teisę gauti atitinkamą kompensaciją. Galiausiai, antrajame ieškinyje prokuroras laikė pagrįstomis atsakovo patirtas išlaidas kurui abiem atsakovo automobiliams 5 343,10 Eur sumoje, todėl teismas nemato pagrindo šiuo atveju vadovautis prokuroro trečiajame ieškinyje taikytu „dvigubu standartu“ ir laikyti pagrįstomis jau tik vieno automobilio amortizacijos išlaidas. Todėl šiuo atveju kyla klausimas tik dėl 708,31 Eur (8 195,80 Eur (kompensuotos atsakovo automobilių remonto ir eksploatavimo išlaidos pagal Ataskaitos 2 priedą) / 2 (pagal prokuroro patikslintame ir antrą kartą patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus pagrįsta laikytina ½ sumos) - 3 389,59 Eur (atsakovo jau grąžinta Savivaldybei kompensuota automobilių remonto suma pagal pradinį ieškinį)) atsakovui kompensuotų automobilių remonto išlaidų pagrįstumo.
33. Kaip aptarta šio sprendimo 22 punkte, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nepagrįsto praturtėjimo bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita (gavo turtą), o atsakovas turi įrodyti, kad turtas gautas esant visoms sąlygoms, kurias nustato teisinis pagrindas. Kadangi nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas gauti išmoką buvo siejamas su jos panaudojimo paskirtimi, tai ieškovei pakanka įrodyti, kad atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, o atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmoka panaudota pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti. Vis dėlto ieškovas nagrinėjamu atveju negalėjo konkretizuoti, kurie būtent atlikto automobilių aptarnavimai, taisymai ar detalių įsigijimai 2 757,26 Eur sumai pagal trečiąjį ieškinį turėtų būti laikomi nepagrįstais, ir trečiąjį ieškinį grindė tik teoriniais skaičiavimais.
34. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas pagrįsti, kad gautos išmokos buvo panaudotos pagal paskirtį, pirmiausia pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu buvo labai aiškus reglamentavimas, kokie dokumentai turi būti pateikti, norint gauti Tarybos nario išmoką ir nebuvo prašoma pateikti tokių dokumentų, kaip kelionės lapų. Dėl to šių dokumentų pateikti atsakovas negali, o atsiminti, kas buvo prieš 7 metus, atsakovo vertinimu, būtų neracionalu. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Šilutės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 116,7 punktą Tarybos narys turėjo pareigą iki einamųjų metų vasario 1 d. pateikti praėjusių metų veiklos ataskaitą, o kartą per metus – pateikti informaciją komitetui, kurio narys jis yra, apie savo veiklą Savivaldybės kontroliuojamų įmonių, viešųjų įstaigų renkamuose valdymo organuose ar kitose institucijose bei tarybose, jei ten buvo deleguotas Tarybos sprendimu. Atsakovas nei ginčo laikotarpio veiklos ataskaitų, nei su jomis susijusių duomenų teismui neteikė.
35. Atsakovas, siekdamas apsiginti nuo trečiojo ieškinio reikalavimo, pateikė savo skaičiavimus pagal byloje nustatytus automobilių duomenis ir tuo metu Savivaldybėje galiojusią tvarką (sprendimo 30, 31 punktai).
36. Atsakovas, remdamasis prokuroro pradiniais ieškiniais ir Ataskaita, pateikė duomenis: visas kuras – 12 988,93 Eur/ 9750,79 l; pateisinamas kuras – 5 343,10 Eur/ 4011,07 l; 1/2 karantino išlaidų kurui – 229,57 Eur/172,34 l; 1,33 Eur 1 litro kaina (išvestinis skaičius); 4 metų rida pagal pradinio ieškinio 15 punktą – 27 000 km (Audi Q3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 73 000 km ((duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
37. Atsakovas taip pat pateikė lentelę su atsakovo surinktais ir jo apskaičiuotais duomenimis:
Pagal tech. specifikaciją Pagal Aprašą apskaičiuotą kuro normą (duomenys neskelbtini) Audi Q3 (duomenys neskelbtini) Audi Q3 Nn 10 972,28 Eur 11 056,43 Eur 9 364,20 Eur 9 805,70 Eur Q 6,80 l/100 km 7,50 l/100 km 9,31 l/100 km 9,31 l/100 km Kk 1,33 Eur 1,33 Eur 1,33 Eur 1,33 Eur Kt 7,80 Eur 7,80 Eur 7,80 Eur 7,80 Eur S 58 986,25 km 53 480,87 km 43 101,93 km 43 101,93 km Rv 17 656,00 km 18 805,00 km 17 656,00 km 18 805,00 km L 11 000,00 Eur 13 000,00 Eur 11 000,00 Eur 13 000,00 Eur
38. Atsakovas taip pat pateikė apskaičiuotus vidurkius pagal Tvarkos 3 punkto formulę, taikant automobilių ridas: (duomenys neskelbtini) – 73 000 km; Audi Q3 – 27 000 km, taip pat atimant 3 389,59 Eur atsakovo jau grąžintus Savivaldybei pagal pradinį ieškinį. Pagal tech. Specifikaciją atsakovo rezultatai buvo tokie: likutis su svertiniu vidurkiu -845,69 Eur; amortizacija Įskaitant karantino kurą -1 088,53 Eur; likutis atėmus 1/2 karantino išlaidų kurui -1 318,10 Eur. Pagal Aprašą apskaičiuotą kuro normą atsakovo rezultatai buvo tokie: likutis su svertiniu vidurkiu 665,91 Eur; amortizacija įskaitant karantino kurą 488,01 Eur; likutis atėmus 1/2 karantino išlaidų kurui 258,44 Eur.
39. Teismas su pateiktais atsakovo argumentais ir skaičiavimais sutinka tik iš dalies. Pirma, kaip nurodė prokuroras pradiniame ieškinyje, atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki Šilutės rajono savivaldybės yra apie 2 km (sprendimo 5.8 punktas), atsakovas dalyvavo 31 Savivaldybės tarybos ir komitetų posėdyje COVID-19 pandemijos karantino laikotarpiu (2020-2022 m.) kontaktiniu būdu (sprendimo 12 punktas). Vadinasi, atsakovo pateisinamas nuvažiuotas atstumas nuo gyvenamosios vietos iki Savivaldybės ir atgal galėjo būti 124 km (31 x 4 km). Pagal paties atsakovo sprendimo 37 punkte nurodytą lentelę didžiausia kuro norma žiemos laikotarpiu sudarė 9,3l/100 km, todėl pagal lentelėje pateiktą 1,33 Eur kuro kainą maksimali kompensuotina suma karantino laikotarpiu galėjo sudaryti daugiausiai 15,34 Eur, o ne 229,57 Eur, kaip argumentuoja atsakovas.
40. Kadangi atsakovas neteikė jokių duomenų apie savo, kaip Tarybos nario veiklą, ginčo laikotarpiu, o tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti skaičiavimai, teismo vertinimu, yra daugiau teoriniai ir netikslūs (nurodytos automobilių ridos yra netikslios, kadangi imti duomenys ne nuo atsakovo kadencijos pradžios 2019 m., bet nuo 2018 m., taip pat ne iki kadencijos pabaigos 2023 m., bet iki 2022 m., taip pat atsakovo nurodytos automobilių vertės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo už automobilių remontą priteistina kaip nepagrįstai išmokėta kompensacijos suma sudaro 574,15 Eur (708,31 Eur (sprendimo 32 punktas ir jame pateikti sumos apskaičiavimo motyvai) – 118,82 Eur (sprendimo 14 punkte aptartas skirtumas tarp kompensuotos ir kompensuotinos sumos visų pagrįstų išlaidų atveju) – 15,34 Eur (pateisinama karantino laikotarpiu suma)). Atsakovas leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog ši 574,15 Eur išmoka panaudota pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario veikla, kompensuoti, todėl ji priteistina iš atsakovo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad antrą kartą patikslintas ieškinys, kuriuo buvo pareikštas ginčijamas reikalavimas, teismui buvo pateiktas tik 2025 m. rugpjūčio 7 d., o ankstesnių ieškinių reikalavimus ieškovas nedelsiant padengė, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metines palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
43. Ieškovė ir atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
44. Ieškovė pradiniu, patikslintu ir antrą kartą patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus iš viso 17 182,28 Eur sumoje (5 233,20 Eur + 5 802,23 Eur + 6 146,85 Eur), atsakovui pervedus sumas pagal pradinius ieškinius ir iš atsakovo priteisus 574,15 Eur, laikytina, jog buvo patenkinta 68 proc. reikalavimų.
45. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 262 Eur žyminio mokesčio (386 Eur x 68 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymu nustatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 574,15 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 15 ct) nepagrįstai gautas lėšas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 574,15 Eur sumos nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Šilutės rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188723322, naudai.
Kitos patikslinto ieškinio dalies netenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 262 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Artea“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Urbo bankas“ banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.