Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-439/2025 pagal ieškovės, ginančios viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės V. Š. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, ginanti viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. Š. prašė priteisti iš atsakovo A. M. 23 395,79 Eur, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai.

2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje viešojo intereso gynimo aspektu pradėtas tyrimas dėl išmokų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo (2019-2023 m.) tarybos (toliau – ir Taryba) nariams pagrįstumo ir teisėtumo. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo Tarybos narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir Generalinei prokuratūrai pateikė 2024 m. sausio 5 d. audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita), kurioje Tarybos nariui atsakovui A. M. suteiktas kodas (duomenys neskelbtini).

3. Pirmasis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo Tarybos posėdis įvyko 2019 m. balandžio 25 d. Atsakovas, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kadencijos laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini) komiteto nariu. Tarybos bei (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžiai 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu vyko tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu.

4. Pažymėjo, kad Ataskaitoje nurodyta, jog atsakovui 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal pateiktus dokumentus buvo kompensuota 26 702,98 Eur išlaidų. 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu atsakovas pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2 322,09 Eur transporto priemonės eksploatavimui, techniniam aptarnavimui ir remontui (760 Eur remontui ir 1 561,90 Eur detalėms); 23 543,13 Eur – degalams įsigyti (19 283,87 1); 819,29 Eur – biuro patalpų nuomai.

5. Tvirtino, jog audito metu nustatyta, kad atsakovo nurodytas panaudotas dyzelinio kuro kiekis vienas iš didžiausių panaudotų degalų kiekių per 2019-2023 m. Tarybos kadenciją. Už degalus (dyzelinį kurą) atsakovas atsiskaitydavo tik grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelėmis nesinaudojo, degalus pildavosi V. M. įmonei priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Degalai buvo pilami vidutiniškai 10-25 kartus per mėnesį; buvo atvejų, kai atsakovas degalus pylėsi kelis kartus per dieną. Kuro kiekis vieno pylimo metu buvo 5-67 litrai. Audito metu taip pat nustatyta, kad už 2020 m. vasario mėn. išlaidas atsakovas pateikė 2020 m. sausio 31 d. kasos aparato kvitą 19,99 Eur sumai už 18,21 1 dyzelinio kuro. Tokiu būdu, nesivadovaujant (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 124.1 punkto reikalavimais, už 2020 m. vasario mėnesį atsakovui buvo išmokėta 19,99 Eur didesnė išmoka.

6. Nurodė, jog atsakovo Tarybos nario funkcijoms vykdyti naudotos transporto priemonės Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos kroviniams, keleiviams ir kroviniams kartu gabenti, pagal savo techninius duomenis galėjo būti naudojamos komercinėje ar ūkinėje veikloje, tačiau ne Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Pažymėjo, jog atsakovas 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu gavo atlyginimą už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė yra atsakovo sutuoktinė A. M.; įmonės veikla – pagaminto valgio tiekimas renginiams ir kitų maitinimo paslaugų veikla. Atsižvelgiant į tai, ieškovė šių transporto priemonių ridos ir vidutinių kuro sąnaudų, kaip turėjusių įtakos kompensacijai už atsakovo 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu patirtas išlaidas degalams, vykdant Tarybos nario funkcijas, nevertino.

7. Pažymėjo, kad pagal techninių apžiūrų metu užfiksuotas automobilio 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ridas nustatyta, jog per 4 metus (2018-2022 m.) nuvažiuoti 45 183 km, t. y. kasmet nuvažiuojama apie 11 295 km. Todėl per vienus metus atsakovo nuvažiuotam kilometražui (11 295 km) realus sunaudotas degalų kiekis yra 723 litrai, per 4 metus – 2892 litrai, t. y. beveik 6,7 karto mažesnis nei degalų kiekis, už kurį atsakovui kompensuota (19 283,87 1) pagal jo pateiktus kasos aparatų kvitus. Atsižvelgiant į tai, kad vidutiniška vieno litro degalų kaina yra 1,22 Eur, per metus (723 litrai) atsakovas degalams galėjo išleisti 882,06 Eur arba 3 528,24 Eur per 4 tarybos nario kadencijos metus.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Per 9 karantino mėnesius atsakovui buvo kompensuotos 4 256,74 Eur išlaidos už 4399,47 1 dyzelinio kuro. Su tokiu degalų kiekiu turėjo būti nuvažiuota apie 68 741 kilometrų. Pagal techninių apžiūrų metu užfiksuotas atsakovo naudoto automobilio – 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ridas karantino laikotarpiu jis galėjo nuvažiuoti apie 8 469 km. Atitinkamai tam galėjo būti sunaudoti 542 litrai degalų, kurie vidutiniškai kainavo 661,24 Eur.

9. Nurodė, jog iš 3 528,24 Eur sumos (išlaidų, kurias atsakovas degalams galėjo išleisti per 4 Tarybos nario kadencijos metus) atėmus išlaidas degalams 9 mėnesių laikotarpiu, kuomet Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir savivaldybės Tarybos nario funkcijoms vykdyti negalėjo būti naudojamas dėl judėjimo ribojimų (661,24 Eur), lieka 2 867 Eur. Atsakovas automobilį – 5 serijos BMW, naudojo ne tik Tarybos nario veiklai, tačiau ir asmeninėms reikmėms, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turėtų būti kompensuotos visos patirtos išlaidos dyzeliniam kurui. Ieškovė teigė, jog pagrįsta atsakovo patirtų išlaidų už dyzelinį kurą suma laikytina 1 433,5 Eur suma.

10. Teigė, jog, atsižvelgiant į tai, kad 69,31 Eur, 23,46 Eur ir 158 Eur sumos atsakovui buvo kompensuotos už krovininio automobilio Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal savo paskirtį negalėjo būti naudojamas tarybos nario funkcijoms vykdyti, remontą, detales, tepalus bei techninę apžiūrą, tai ši suma (viso 250,77 Eur) negali būti vertinama kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

11. Likusi 2 071,32 Eur suma pagal PVM sąskaitas faktūras kompensuota už automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą ir šiam automobiliui pirktas detales. Kadangi šis automobilis, kaip nurodė pats atsakovas, buvo naudojamas ne tik Tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir asmeninėms reikmėms, darytina išvada, kad tik pusė (1 035,66 Eur) šio automobilio remontui ir detalėms kompensuotos sumos gali būti vertinama kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2025 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš A. M. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai 23 121,03 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 23 121,03 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas iš A. M. valstybės naudai priteisė 521 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

13. Teismas, nustatęs, jog transporto priemonės Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos kroviniams, keleiviams ir kroviniams kartu gabenti, darė išvadą, jog pagal savo techninius duomenis galėjo būti naudojamos komercinėje ar ūkinėje veikloje, tačiau ne Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Atsižvelgęs į tai, teismas šių transporto priemonių ridos ir vidutinių kuro sąnaudų nevertino.

14. Teismas, vadovaudamasis informacija, nurodyta https://autogidas.lt/en/auto-katalogas/bmw/530/fl1-d-touring-2010-2011-k85965, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo nurodyto Tarybos nario funkcijoms vykdyti naudoto automobilio BMW 530 F11 d Touring 2010 metų kuro rūšis dyzelinas, o vidutinės kuro sąnaudos – 6,4 l/100 km, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad minėtas automobilis realiai sunaudoja daugiau kuro, nuo 9 iki 13 litrų vienam šimtui kilometrų. Atsižvelgęs į tai, darė išvadą, jog atsakovo pateiktu apmokėjimui degalų kiekiu – 19 283,87 litrais dyzelino minėtu automobiliu buvo galima nuvažiuoti apie 301 310 km Tarybos nario kadencijos laikotarpiu (nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. (per 48 mėnesius)), po 6 277 km per mėnesį (301 310 km : 48 mėn.) ir po 209,2 km per dieną (6 277 km : 30 d.).

15. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transkona“ techninių apžiūrų metu užfiksuotas automobilio 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ridas nustatęs, jog per 4 metus (2018-2022 m.) buvo nuvažiuoti 45 183 km, t. y. per metus nuvažiuota apie 11 295 km, teismas sprendė, jog per vienus metus atsakovo nuvažiuotam kilometrų kiekiui realus sunaudotinas degalų kiekis yra 723 litrai (11295 km : 100 km x 6,4 l), o per keturis metus (per 48 mėnesius) – 2892 litrai, t. y. beveik 6,7 karto mažesnis nei degalų kiekis, už kurį atsakovui kompensuota (19 283,87 l) pagal pateiktus kasos aparatų kvitus.

16. Atsižvelgęs į atsakovo kadencijos laikotarpiu (2019-2023 metais) kiekvieną mėnesį buvusius dyzelinio kuro kainų pokyčius ir minėto automobilio ridos kiekvieno mėnesio vidurkį degalams, teismas darė išvadą, kad atsakovas galimai išleido: 2019 metais – 650,70 Eur (542,25 l už 9 mėnesius x iš 2019 m. vidutinės kuro kainos – 1,20 Eur už litrą); 2020 m. – 795 Eur (723 l x 2020 m. vidutinės kuro kainos – 1,10 Eur už litrą); 2021 m. – 896,52 Eur (723 l x iš 2021 m. vidutinės kuro kainos – 1,24 Eur už litrą); 2022 m. – 1 409,13 Eur (723 l x iš 2022 m. vidutinės kuro kainos (1,949 Eur už litrą); 2023 m. – 262,09 Eur (180,75 l už 3 mėnesius x iš 2023 m. gegužės mėn. vidutinės kuro kainos – 1,45 Eur už litrą). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog iš viso per keturis kadencijos metus atsakovas automobilio dyzeliniam kurui galėjo išleisti 4 013,44 Eur.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo paskelbtas karantinas, pagal techninių apžiūrų metu užfiksuotas atsakovo naudoto automobilio – 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ridas nustatęs, jog karantino laikotarpiu jis galėjo nuvažiuoti apie 8471,25 km (11295 km : 12 = 941,25 km x 9 mėn.), taigi atitinkamai tam galėjo būti sunaudoti 542,16 litrai degalų (8471,25 km : 100 km x 6,4 l), kurie vidutiniškai kainavo 596,38 Eur (542,16 l x 1,10 Eur), darė išvadą, kad iš 4 013,44 Eur išlaidų, kurias atsakovas degalams galėjo išleisti per keturis Tarybos nario kadencijos metus, atėmus išlaidas degalams per 2020 metų 9 mėnesių laikotarpį (596,38 Eur), kuomet Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas ir savivaldybės Tarybos nario funkcijų vykdyti negalėjo būti vykdomas dėl judėjimo ribojimų, lieka 3 417,06 Eur suma.

18. Teismas sprendė, jog atsakovo argumentas, kad jis karantino metu daug važiavo atlikdamas Tarybos nario pareigas, yra abstraktus, niekuo nepagrįstas, todėl jį vertino kritiškai. Teismas vertino, jog, 2020 metais Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną, savivaldybės Tarybos nario funkcijos negalėjo būti vykdomas dėl judėjimo ribojimų. Teismas sprendė, jog atsakovo teigimu jo patirtos ir įrodinėjamos išlaidos negali būti pripažintinos savivaldybės Tarybos nario veiklos išlaidomis, kadangi atsakovo veikla visuomeniniais pagrindais ir suteikiant pagalbą (duomenys neskelbtini) rajono gyventojams nėra Tarybos nario veikla, todėl tokios veiklos išlaidos negali būti kompensuojamos.

19. Teismas pripažino, kad atsakovas dėl dalyvavimo Tarybos bei (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžiuose galėjo nuvažiuoti apie 4256 km (2019 m. – 952 km, 2020 m. – 672 km, 2021 m. – 728 km, 2022 m. – 1456 km, 2023 m. – 448 km). Taigi, galėjo sunaudoti 2019 m. 60,93 l kuro (952 : 100 x 6,4) už 73,12 Eur (60,93 x 1,20); 2020 m. – 43,01 l (672 : 100 x 6,4) už 47,31 Eur (43,01 x 1,10); 2021 m. – 46,59 l (728 : 100 x 6,4) už 57,77 Eur (46,59 x 1,24); 2022 m. – 93,18 l (1456 :100 x 6,4) už 181,61 Eur (93,18 x 1,949); 2023 m. – 28,67 l (448 : 100 x 6,4) už 41,57 Eur (28,67 x 1,45). Iš viso galėjo sunaudoti 272,38 l kuro už 401,38 Eur.

20. Teismas, nustatęs, jog automobilį – 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojo ne tik Tarybos nario veiklai, tačiau ir visuomeninei veiklai vykdyti, asmeninėms reikmėms, šeimos reikmėms, darbinėje veikloje UAB „(duomenys neskelbtini)“, darė išvadą, kad negalėjo būti kompensuotos visos atsakovo išlaidos šio automobilio dyzeliniam kurui pagal trečiajam asmeniui jo pateiktus kasos aparatų kvitus. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, įvertinęs karantino laikotarpį, teismas sprendė, jog suma, kurią per keturis kadencijos metus atsakovas galėjo išleisti automobilio dyzeliniam kurui įsigyti, dalintina per pusę ir pagrįsta atsakovo patirtų išlaidų už automobilio dyzelinį kurą suma laikytina 50 procentų 3 417,06 Eur sumos, t. y. 1 708,53 Eur suma.

21. Atsižvelgęs į tai, jog 69,31 Eur, 23,46 Eur ir 158 Eur sumos atsakovui buvo kompensuotos už krovininio automobilio Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal savo paskirtį negalėjo būti naudojamas Tarybos nario funkcijoms vykdyti, remontą, detales, tepalus bei techninę apžiūrą, teismas sprendė, kad šios sumos (iš viso 250,77 Eur suma) nevertintinos kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

22. Atsižvelgęs į tai, jog 5 serijos automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas ne tik Tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir asmeninėms reikmėms, kitoms reikmėms, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, jog tik pusė šio automobilio remontui ir detalėms kompensuotos sumos (1 035,66 Eur) vertintina kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai gavo 1 286,43 Eur (250,77 Eur + 1 035,66 Eur) sumą transporto priemonių eksploatavimui, techniniam aptarnavimui ir remontui, taigi, nepagrįsto praturtėjimo suma už transporto priemonių eksploatavimą, techninį aptarnavimą ir remontą pripažintina 1 286,43 Eur suma.

23. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad atsakovo išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, ataskaitose deklaruojamų automobilio kuro panaudojimo kiekiai akivaizdžiai neatitinka jo BMW automobilio ridos, be to automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams poreikiams, kitiems poreikiams (visuomeninėje veikloje, (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, teikiant labdarą, pagalbą gyventojams ir pan.). Teismas sprendė, jog atsakovo teiginys, kad jis neteikė kompensacijai tų degalų kvitų, kai naudojo automobilį savo reikmėms, niekuo nepagrįstas.

24. Teismas konstatavo, kad atsakovas, 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu vykdydamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos nario funkcijas, patyrė 1 708,53 Eur išlaidų automobilio BMW degalams ir 1 035,66 Eur automobilio BMW remontui, detalėms, iš viso patyrė 2 744,19 Eur. Nepagrįsto praturtėjimo sumą sudaro nepagrįstai kompensuota 21 834,60 Eur suma už automobilio degalus ir 1 286,43 Eur suma už automobilio remontą, detales, iš viso 23 121,03 Eur suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-70-439/2025 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodo, kad pateikti degalų kvitų originalai yra visi pasirašyti atsakovo vardu. Ataskaitoje Kontrolės ir audito tarnyba nenustatė nė vieno kvito ne atsakovo vardu. Visi apskaitos dokumentai buvo pateikti laiku (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės buhalterijai ir jie buvo priimti bei apmokėti. Vadovaudamasis Reglamento 124 straipsnyje nurodytų išmokų dydžiais, atsakovas naudojosi išmoka tik už savo naudojamų transporto priemonių eksploatavimą, techninį aptarnavimą, remontą ir biuro patalpų nuomą. Akcentuoja, kad Reglamento 1 lentelėje nurodytų bazinių socialinių išmokų dydžių atsakovas nesiekė ir neviršijo. Pabrėžia, kad atsakovas nesinaudojo išmokomis už kitas su Tarybos nario veikla susijusias kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio paslaugas.

27. Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas yra formalus, bet neteisingas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, priėmė klaidingas ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai.

28. Pažymi, jog pirma sąlyga, kad pripažinti atsakovą nepagrįstai praturtėjusiu kito asmens sąskaita, yra ta, jog atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovės veiksmų, tačiau šiuo atveju ieškovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, kurios nei veiksmai įtakojo atsakovo praturtėjimą, nei nustatytas tarp ieškovės ir atsakovo priežastinis ryšys dėl turto sumažėjimo, nei ieškovė patyrė žalą.

29. Apeliantas nepripažįsta, kad žalą padarė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, kadangi ji atsiliepime nenurodo, jog patyrė kokią nors žalą, išmokėjusi kompensacijas atsakovui. Trečiasis asmuo neturi jokių turtinių pretenzijų atsakovui ir nereikalauja iš jo atlyginti žalą, todėl akivaizdžiai nepalaiko ieškovės ieškinio. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepagrįsto praturtėjimo sąlygų viseto nėra.

30. Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė, apie tai, jog atsakovas teikė išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus Savivaldybės administracijos buhalterijai, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus ir laikydamasis Reglamente nurodytų terminų. Pažymi, jog visas galimas išmokas pagal Reglamentą atsakovas derino su Buhalterinės apskaitos skyriumi, kuris patikrindavo ir pasirašydavo jo pateiktas apyskaitas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Išmokos, kurios nebūdavo pagrįstos tinkamais dokumentais, atsakovui nebuvo apmokamos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už Tarybos nariams išmokų skyrimo organizavimą, apskaitą ir kontrolę.

31. Pažymi, kad Kontrolės audito tarnyba, atlikusi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skirtų išmokų vertinimą, Ataskaitoje nustatė, kad savivaldybės administracijoje buvo nepakankama kontrolė, jog priimti sprendimai būtų pagrįsti tinkamais apskaitos dokumentais, įrodančiais esamą būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025 pažymėjo, kad už Tarybos nariui mokėtinų išmokų pagal paskirtį kontrolę, taip pat atsako ir Centralizuota savivaldybės administracijos buhalterija bei savivaldybės kontrolierius. Apeliantas pažymi, jog per 2019-2023 m., atliekant audito tyrimus, nebuvo nustatyti jokie Tarybos narių neteisėtai gautų išmokų nustatymo faktai. Tai buvo prokuratūros užsakytas auditas, dėl ko dirbtinai sukurta neteisėto praturtėjimo situacija. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija irgi nieko nekeitė teisės aktuose ar nepriėmė jokių sprendimų, pakeičiančių situaciją. Taigi pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos formuojamą praktiką, Tarybos nariai privalėjo laiku teikti tik kurą pagrindžiančius kvitus savo vardu ir neviršyti Reglamente nustatyto 1 MMA dydžio. Todėl atsakovas ir laikėsi tokios suformuotos praktikos.

32. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad Tarybos nario veikla apsiriboja tik dalyvavimu posėdžiuose, kadangi toks požiūris neatitinka Reglamente nustatytų Tarybos nariui pareigų ir funkcijų. Nors teismas sprendime visuomeninės veiklos nepriskiria savivaldybės Tarybos nario funkcijoms, tačiau Tarybos narys yra atskaitingas visuomenei ir savo rinkėjams. Tarybos narys yra viešas asmuo ir turi būti matomas savo bendruomenei. Reglamento 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš Tarybos nario pareigų – nuolat bendrauti su rinkėjais Tarybos nario pasirinktomis formomis. Atsakovas pasirinko su rinkėjais ir bendruomene kontaktuoti tiesiogiai ir jiems suteikti pagalbą, kada jos reikia. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus bendruomenės narių liudijimus (paaiškinimus), pridėtus prie bylos.

33. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai Tarybos nario veiklą vertino tik tuo aspektu, kad šis dalyvauja posėdžiuose ir skaičiavo tik nuvažiuotus kilometrus į posėdžius. Teismas visiškai nevertino to, kad atsakovas važiavo pas rinkėjus, bendruomenės narius visame (duomenys neskelbtini) rajone. Teismo sprendime nurodytas pravažiuotų kilometrų ir jų apmokėjimo apskaičiavimas visiškai neatitinka atsakovo, kaip Tarybos nario, vykdytos veiklos, taigi negali būti pagrindu skaičiuojant neteisėto praturtėjimo sumą.

34. Teigia, jog atsakovo apklausos liudytoju protokolas negali būti naudojamas kaip įrodymas, kadangi pagal užduotų klausimų turinį, galima suprasti, kad atsakovas buvo apklaustas ne kaip liudytojas, o kaip veiką padaręs asmuo (kaip įtariamasis) ir tokiu būdu buvo verčiamas prieš save duoti parodymus, kurie buvo panaudoti prieš atsakovą šioje civilinėje byloje. Pažymi, kad teismas būtent iš liudytojo apklausos protokolo nustatė, jog atsakovas naudojosi automobiliais savo asmeninėms reikmėms, tačiau visiškai neįvertino, kad atsakovas automobiliais beveik visą laiką naudojosi Tarybos nario veiklai atlikti. Akcentuoja, kad atsakovas neteikė kompensacijai tų degalų kvitų, kai naudojo automobilį savo reikmėms.

35. Akcentuoja, kad nėra teisės akto, kuris reglamentuotų, jog Tarybos narys negali naudoti Savivaldybės Tarybos nario veiklai vykdyti savo asmeninio transporto. Todėl automobilius 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) visureigį Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir keleivinį autobusiuką Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas naudojo Tarybos nario veiklos vykdymui. Pažymi, jog būtent transporto priemonių Mitsubishi L200 ir Opel Movano, kurių ridos ir vidutinių kuro sąnaudų nevertino teismas, kuro sąnaudos buvo didelės. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šie automobiliai buvo naudojami būtent atsakovo žmonos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kadangi šiai ūkinei ir komercinei veiklai vykdyti atsakovo žmona naudojo savo automobilį Peugeot Partner Tepee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

36. Apelianto manymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnyje pateiktais lengvojo ir krovininio automobilio apibrėžimais, teismas nepagrįstai abu automobilius Mitsubishi L200 ir Opel Movano priskyrė krovininiam transportui.

37. Pažymi, kad UAB „Transkona“ 2024 m. vasario 7 d. rašte Nr. 11 nėra nurodyta Opel Movano kitų metų ridų, tik 2019 m., priešingai nei kitų dviejų automobilių, kas įrodo, kad atsakovas Opel Movano važiavo 2 metus (toliau nepratęsta technikinė apžiūra) iki 2021 m. atliekant Tarybos nario pareigas. Be to, tai, kad su minėtomis transporto priemonėmis atsakovas važiavo Tarybos nario funkcijoms vykdyti patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniūnas A. Š. 2024 m. birželio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 11 d. paaiškinime. Taip pat atsakovas prieš kiekvieną moliūgų šventę „(duomenys neskelbtini)“ surenka moliūgus ne tik iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, bet ir iš kitų savivaldybių ((duomenys neskelbtini) ir kt.), pakrauna juos į savo Mitsubishi L200 ir atveža juos į (duomenys neskelbtini) mokiniams skaptavimui; po šventės juos išveža. Kiekvienais metais rudenį ir pavasarį vykstančios akcijos „Darom“ metu atsakovas surenka išmestas automobilių padangas ir pristato jas (duomenys neskelbtini) seniūnijai. Atsakovas taip pat bendradarbiavo su aktyvistais, rinkusiais ir teikusiais paramą Ukrainai; savo transportu vyko į Kauną, vežė jiems paramą. Apelianto vertinimu, šios visos jo veiklos yra kaip Tarybos nario pareigos ir funkcijos.

38. Nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino tik vieno BMW automobilio ridą ir kuro sąnaudas, kadangi BMW kilometražas paskaičiuotas pagal nepatvirtintus ridos duomenis, nes nebuvo fiksuotos 2019 m. ir 2021 m. ridos. Apelianto tvirtinimu, jei teismas skaičiuotų realiai sunaudotą kuro normą nuo 9,4 1/100 km iki 16,5 1/100 km, būtų ženkliai didesnė suma, išleista dyzeliniam kurui per 4 metus. Apelianto skaičiavimu, per vienus metus atsakovo nuvažiuotam kilometrų kiekiui sunaudotas degalų kiekis yra 1062 1 (11295 km : 100 km x 9,4 1), o per 4 metus – 4248 1. Iš viso per 4 metus važiuodamas su BMW atsakovas galėjo išleisti 5 895,70 Eur.

39. Apelianto teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nevertino automobilio Mitsubishi L200. Tvirtina, jog, preliminariai apskaičiavus šio automobilio kuro sąnaudas pagal UAB „Transkona“ nustatytas ridas, per vienus metus atsakovo nuvažiuotam kilometrų kiekiui sunaudotas degalų kiekis yra 918 l (8656 km : 100 km x 10,6 1), o per 4 metus – 3672 1. Iš viso per 4 metus važiuodamas su Mitsubishi L200 atsakovas galėjo išleisti 5 095,50 Eur.

40. Pažymi, jog nors teismas vadovavosi ieškovės pateikta vidutine kuro sąnaudų norma, paimta iš internetinės svetainės autogidas.lt, tačiau realiai BMW kuro sunaudojimas yra daug didesnis ir siekia net nuo 9 iki 16 1/100 km priklausomai nuo sezoniškumo.

41. Tvirtina, kad pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog atsakovui kompensuota už transporto priemonių eksploatavimą, remontą ir detales pagal pateiktus dokumentus. Dokumentai teisingi, išrašyti atsakovo vardu, sumos atitinka, todėl jie teisėti ir pagrįsti.

42. Nurodo, jog, atsižvelgus į tai, kad automobiliai Mitsubishi L200 ir Opel Movano nepriskiriami krovininiam transportui ir atsakovas jais naudojosi Tarybos nario veiklai atlikti, taip pat į tai, jog teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo apklausos protokole nurodytais atsakovo parodymais, teismas nepagrįstai išlaidas už automobilio Mitsubishi L200 naudojimą neįskaičiavo į atsakovo patirtas išlaidas. Pažymi, jog kompensuotos išlaidos, kartu sudėjus už degalus, už transporto priemonių eksploatavimą, remontą ir detales, neviršijo 1 MMA per mėnesį ir bazinių socialinių išmokų dydžių per metus.

43. Apelianto vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai sumažino išlaidas už BMW remontą ir pirktas detales per pusę, motyvuojant, jog automobilis naudotas ir asmeniniams tikslams, ne tik Tarybos nario funkcijoms atlikti, kadangi įrodymų, aplinkybių, pagrindžiančių šiuos faktus, teismas nenurodo. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojo apklausos protokolu. Atkreipia dėmesį, kad automobiliai yra seni, todėl per 4 metus už BMW automobilio remontą, detales ir tepalus, 2 071,32 Eur suma ir teismo neįskaičiuota 250,77 Eur suma už Mitsubishi L200 yra protingos sumos, išleistos už senų automobilių priežiūrą per tokį ilgą laikotarpį.

44. Teigia, kad teismas suklydo skaičiuodamas karantino laikotarpį, kadangi karantino laikotarpis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. truko 3 mėn., o nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. – 7 mėn. Teismas taip pat klaidingai apskaičiavo kilometrus ir kuro sąnaudas. Skaičiuojant pagal BMW ridas, atsakovas karantino laikotarpiu galėjo nuvažiuoti 9412,50 km (11295 km : 12 x 10 mėn.). Atitinkamai atsakovas galėjo sunaudoti 602,4 1 (9412,5 km : 100 km x 6,4 1), kurie vidutiniškai kainavo 662,64 Eur. Teismas neteisingai skaičiavo už 2020 m. vidutinę kuro kainą 1,10 Eur/l, kadangi nuo 2021 m. sausio iki birželio 30 d. teismas turėjo skaičiuoti vidutinę 1 1 kuro kainą 1,24 Eur. Pažymi, kad karantino metu atsakovas važiavo ne tik su BMW, bet ir su Mitsubishi L200 bei Opel Movano. Su automobiliu Mitsubishi L200 atsakovas galėjo nuvažiuoti 7213,33 km (8656 km :12 x 10 mėn.). Atsakovas galėjo sunaudoti 764,61 litrus degalų (7213,33 km : 100 x 10,6 1), kurie vidutiniškai kainavo 841,07 Eur.

45. Pažymi, jog teismas nevertino atsakovo pateiktų gyventojų paaiškinimų, pažymų iš institucijų, kurie patvirtino, kad atsakovas, kaip Tarybos narys, daug važiavo karantino laikotarpiu. Šias aplinkybes patvirtina Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminio priežiūros sveikatos centro 2024 m. birželio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) seniūno pažymos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. gegužės 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko V. V. 2024 m. birželio 27 d. pažyma, M. A., I. B., S. G., R. B., V. Š. paaiškinimai, V. A. 2024 m. birželio 16 d. pareiškimas. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovo veikla visuomeniniais pagrindais ir suteikiant pagalbą (duomenys neskelbtini) rajono gyventojams nėra Tarybos nario veikla, ir tokios išlaidos nekompensuojamos.

46. Pabrėžė, jog atsakovas, kaip Tarybos narys, vadovavosi Reglamento nuostatomis ir jų nepažeidė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija dėl atsakovo veiksmų nepatyrė žalos. Atsakovo veiksmuose kaltės taip pat nenustatyta. Nenustačius nors vienos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė netaikoma. Šiuo atveju, atsakovo veiksmai teisėti, vadovaujantis teisės aktais, nepažeidžiant dokumentams taikomų reikalavimų, dydžių, atsakovui teisėtai buvo išmokėta kompensacija už degalus ir išlaidas už automobilių eksploatavimą, techninį aptarnavimą, remontą ir detales. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras pateiktoje 2025 m. balandžio 22 d. charakteristikoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovą, kaip Tarybos narį, charakterizuoja teigiamai.

47. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė V. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-70-439/2025 palikti nepakeistą.

48. Nurodo, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y., nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas. Atsižvelgiant į tai, prokuroro pareigos taikyti viešojo intereso gynimo priemones, t. y. kreiptis į teismą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, o teismo pareigos nagrinėti tokį prokuroro reikalavimą niekaip neribojo ir negalėjo riboti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pozicija (žalos fakto procesiniuose dokumentuose nepripažinimas ir pan.).

49. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pagal Reglamento nuostatas kontroliavo, kad Tarybos narys pateiktų išlaidas, numatytas Reglamento 124.1 punkte, patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Atkreipia dėmesį, kad Tarybos, kurios nariu buvo atsakovas, kompetencijai priskirta Reglamente nustatyti kompensuojamų išlaidų konkrečią/detalią/ dokumentų pateikimo ir atsiskaitymo tvarką. Atsižvelgiant į audito ataskaitos išvadas, konstatuotina, kad būtent Taryba, kurios nariu buvo ir atsakovas, Reglamente netinkamai nustatė išmokų Tarybos nariams kompensavimo tvarką.

50. Ieškovės tvirtinimu, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kai atsakovas pateikė degalų pirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad buvo pilami itin dideli degalų kiekiai, degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų trumpas laiko tarpas, degalai buvo pilami karantino laikotarpiu neva Tarybos nario funkcijų vykdymui, atsakovo pateiktų automobilių sunaudoto kuro skaičiavimai neginčijamai įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį gaunat išlaidų kompensaciją.

51. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai atsakovui priklausiusias transporto priemones Opel Movano ir Mitsubishi L200, vadovaudamasis teisės aktais, priskyrė krovininių automobilių kategorijai ir sprendė, jog pagal techninius duomenis šios transporto priemonės galėjo būti naudojamos komercinėje ar ūkinėje veikloje ir išlaidų šių transporto priemonių eksploatavimui bei remontui nepriskyrė kompensuojamoms.

52. Pažymi, kad byloje pateikti fizinių ir juridinių asmenų paaiškinimai bei pažymos, surašyti po bylos iškėlimo teisme momento, nepatvirtina, kad minėtas transporto priemones atsakovas naudojo vykdydamas Tarybos nario funkcijas. Dalyvavimas pilietinėse akcijose, tokiose kaip „Darom“, ar parama Ukrainai, taip pat pagalba žmonėms Covid-19 pandemijos metu, yra kiekvieno visuomenės nario pasirinkimo dalykas ir yra neatlygintinis, nepriklausomai nuo žmogaus statuso, jo užimamų pareigų ir pan. Todėl atsakovas nepagrįstai dalyvavimą visuomeninėje veikloje priskiria Tarybos nario funkcijų vykdymui. Be to, nors atsakovas pažymėjo, kad Tarybos nario funkcijas vykdė ir už (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ribų, tačiau už savivaldybės ribų Tarybos narys galėjo vykdyti funkcijas tik Tarybos sprendimu arba pagal mero potvarkį, o išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik Vyriausybės nustatyta tvarka.

53. Ieškovės teigimu, argumentai dėl liudytojo apklausos protokolo ir jame pateiktų duomenų, kaip netinkamo įrodymo civilinėje byloje, yra tik subjektyvi atsakovo nuomonė. Pažymi, kad 2023 m. lapkričio 17 d. nebuvo jokio pagrindo atsakovą ikiteisminiame tyrime apklausti specialiuoju liudytoju. Atsakovas perskaitė apklausos protokolą, su juo sutiko ir savo parašu patvirtino, kad protokolas surašytas teisingai. Objektyvių duomenų, kad liudytojų apklausos protokole nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nėra. Pažymi, jog atsakovas nei specialaus liudytojo, nei įtariamojo statuso ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo. Atkreipia dėmesį, kad šis įrodymas, t. y. 2023 m. lapkričio 17 d. liudytojo apklausos protokolas, į civilinę bylą buvo pateiktas esant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimui.

54. Nurodo, kad tiek automobilio BMW kuro sąnaudų, tiek atsakovui priklausančių automobilių ridų duomenys gauti iš oficialių šaltinių, todėl pagrindo jais abejoti nėra. Interneto svetainėje „Autogidas“ nurodyti duomenys apie automobilio vidutines kuro sąnaudas paremti gamintojo skaičiavimais, o duomenys apie automobilių ridas aktualiu laikotarpiu gauti iš įmonės, periodiškai atliekančios automobilių techninę apžiūrą.

55. Pažymi, kad atsakovo, kaip fizinio asmens, judėjimas karantino laikotarpiu nebuvo visiškai draudžiamas, tačiau buvo ribojamas. Atsakovas, kaip tarybos narys, karantino metu privalėjo savo veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, kas ir buvo daroma, buvo draudžiami bet kokie susibūrimai. Ta aplinkybė, kad atsakovas galėjo karantino metu naudotis transporto priemonėmis, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, negalėjo būti siejama su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

56. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, jog Savivaldybė galėjo kontroliuoti ir prašyti Tarybos narių paaiškinti išlaidų pagrįstumą. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakomybė už išmokų Tarybos nariams teisėtumą tenka ir Savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams.

57. Pažymi, kad nei Vietos savivaldos įstatymas, nei Reglamentas nenumatė Savivaldybės administracijos darbuotojams pareigos tikrinti duomenų, pagrindžiančių Tarybos nario patirtas išlaidas, teisingumą. Kita vertus, Administracijos darbuotojams nebuvo pagrindo abejoti Tarybos nario pateiktais duomenimis, už kurių teisingumą atsako pats Tarybos narys, be to, įvertinus tai, kad Tarybos nario veikla kur kas platesnė, nei dalyvavimas Tarybos, komitetų, ar komisijų posėdžiuose, Savivaldybės administracija neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie Tarybos nario patirtas išlaidas jam vykdant visas Tarybos nario funkcijas.

58. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto nuomone, kad Tarybos nario veikla neapsiriboja vien tik dalyvavimu Tarybos ir komitetų posėdžiuose. Trečiojo asmens tvirtinimu, Tarybos narys, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susitikimuose ar kitose įvairaus pobūdžio veiklose, taip pat galėjo patirti išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisako, todėl, trečiojo asmens vertinimu, apeliacinis skundas toje dalyje, kurioje pasisakoma dėl platesnės Tarybos nario veiklos, nei dalyvavimas Tarybos ar komitetų posėdžiuose, ir dėl tos veiklos patiriamų išlaidų, yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

59. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

60. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

61. Atsakovas (apeliantas) su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero 2025 m. balandžio 22 d. A. M. charakteristiką Nr. (duomenys neskelbtini); fotonuotraukas.

62. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

63. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

64. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

65. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019-2023 m. laikotarpiu buvo 9-ojo šaukimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys. Remiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kadencijos laikotarpiu atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) komiteto nariu.

66. Remiantis 2024 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos atitikties audito ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog atsakovui 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu pagal pateiktus dokumentus buvo kompensuota 26 702,98 Eur išlaidų. 2019-2023 m. kadencijos laikotarpiu atsakovas pateikė nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2 322,09 Eur transporto priemonės eksploatavimui, techniniam aptarnavimui ir remontui (760 Eur remontui ir 1 561,90 Eur detalėms); 23 543,13 Eur – degalams įsigyti (19 283,87 1); 819,29 Eur – biuro patalpų nuomai.

67. Ieškovė, ginanti viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 23 395,79 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, argumentuodama tuo, jog ne visos atsakovui pervestos lėšos buvo panaudotos atsakovo, kaip Tarybos nario, veiklai ir turi būti gražintos į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės biudžetą, kadangi gautos neteisėtai, taigi įrodinėjo, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo trečiojo asmens sąskaita.

68. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog transporto priemonės Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtinos krovininėms transporto priemonėms, sprendė, jog jos negalėjo būti naudojamos Tarybos nario funkcijoms vykdyti, todėl šių transporto priemonių ridos ir vidutinių kuro sąnaudų nevertino. Įvertinęs automobilio 5 serijos BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutines kuro sąnaudas ir užfiksuotą ridą, atsižvelgęs į tai, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo paskelbtas karantinas, dėl kurio savivaldybės Tarybos narys savo funkcijų vykdyti negalėjo dėl judėjimo ribojimų, taip pat įvertinęs tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeninėms reikmėms, teismas sprendė, jog pagrįsta atsakovo patirtų išlaidų už automobilio BMW dyzelinį kurą suma laikytina 1 708,53 Eur suma, o už automobilio eksploatavimą, techninį aptarnavimą ir remontą – 1 035,66 Eur suma. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nepagrįsto praturtėjimo sumą sudaro nepagrįstai kompensuota 21 834,60 Eur suma už automobilio degalus ir 1 286,43 Eur suma už automobilio remontą, detales, iš viso 23 121,03 Eur.

69. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų viseto, nes prokuratūra žalos nepatyrė ir nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės ir atsakovo, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė pretenzijų atsakovui neturi; (2) atsakovas teikė Buhalterinės apskaitos įstatyme bei Reglamente nustatytus reikalavimus atitinkančius išlaidas patvirtinančius dokumentus, kuriuos derino su Buhalterijos skyriumi; (3) teismo vertinimas, jog Tarybos nario veikla apsiriboja tik dalyvavimu posėdžiuose, nepagrįstas; teismas neatsižvelgė į pateiktus bendruomenės narių paaiškinimus; (4) atsakovo liudytoju apklausos protokolas negali būti naudojamas kaip įrodymas; (5) teismas nepagrįstai Mitsubishi L200 ir Opel Movano priskyrė krovininiam transportui; (6) kad automobiliai Mitsubishi L200 ir Opel Movano buvo naudojami Tarybos nario veikloje pagrindžia atsakovo pateikti įrodymai; (7) teismas nepagrįstai nustatė 5 serijos BMW vidutines kuro sąnaudas, vadovaudamasis autogidas.lt duomenimis; realiai BMW kuro sunaudojimas yra nuo 9 iki 16 l/100 km; (8) teismas nepagrįstai išlaidų už Mitsubishi L200 eksploatavimą neįskaičiavo į atsakovo patirtas išlaidas; (9) teismas nepagrįstai išlaidas už BMW remontą sumažino per pusę; (10) teismas neteisingai apskaičiavo BMW kilometrus ir kuro sąnaudas karantino laikotarpiu ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad jis, kaip Tarybos narys, daug važiuodavo karantino laikotarpiu.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

70. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237-6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad minėtuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

71. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą.

72. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo sąlygų viseto, nes prokuratūra žalos nepatyrė ir nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės ir atsakovo, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė pretenzijų atsakovui neturi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

73. Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – ir Prokuratūros įstatymas). CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gina viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, gina viešąjį interesą. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko.

74. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, kas leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 363/2010).

75. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog prokurorės pareigos taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustačius teisės aktų pažeidimą, ir kreiptis į teismą dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, o teismo pareigos nagrinėti tokį prokurorės reikalavimą, niekaip negalėjo riboti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pozicija, kaip pagrįstai atsiliepime nurodo ieškovė.

76. Apelianto tvirtinimu, jis Savivaldybės administracijos buhalterijai teikė išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus ir laikydamasis Reglamente nurodytų terminų, o atsakovo patirtos išlaidos neviršijo 1 MMA per mėnesį ir bazinių socialinių išmokų dydžių per metus. Pabrėžia, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos formuojamą praktiką, Tarybos nariai privalėjo laiku teikti tik kurą pagrindžiančius kvitus savo vardu ir neviršyti Reglamente nustatyto 1 MMA dydžio. Tokios praktikos laikėsi ir atsakovas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

77. Ginčo laikotarpiui aktualaus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. Pagal Reglamento 124 punkto nuostatas, Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti mokama iki 1,00 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) dydžio išmoka. Norėdamas gauti šią išmoką, Tarybos narys iki einamojo mėnesio 5 d. pateikia Savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai praėjusį mėnesį patirtų išlaidų sąrašą, pateikdamas išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Apskaičiuota išmoka iki einamojo mėnesio 25 d. pervedama į Tarybos nario nurodytą sąskaitą.

78. Taigi, paminėto teisinio reglamentavimo kontekste svarbu pažymėti, kad aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima taikyti šią teisės normą ir spręsti, ar išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, tarybos nariams buvo išmokėtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti reikšmingus faktus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nagrinėjama išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos įstatyme nustatytoms paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1728/2010).

79. Nors apelianto teigimu, jis laiku, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Reglamento nuostatomis, buhalterijai teikė jo išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, neviršydamas Reglamente nustatyto 1 MMA dydžio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, išmoka savivaldybės tarybos nariams buvo tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami būtent tarybos nario veiklą, be to, Reglamento 124 punkte įtvirtinta aiški ir konkreti pareiga kartu su patirtų išlaidų sąrašu Savivaldybės administracijos Centralizuotai buhalterijai pateikti išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus. Taigi, nepaisant atsakovo nurodomo reguliavimo nepakankamumo ar neaiškumo, matyti, kad būtent atsakovui teko pareiga turėti ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius išlaidas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kilus ginčui, įrodymus, pagrindžiančius, jog išlaidos buvo patirtos būtent tarybos nario veiklai vykdyti, tenka atsakovui. Savo ruožtu vien tik formalus kuro įsigijimo dokumentų (degalų įsigijimo sąskaitų ar kvitų) turėjimas ir jų pateikimas neįrodo, kad visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atsakovui, kuris buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti, kad pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama. Juolab kad atsakovas visada turėjo pasirinkimą neteikti apmokėjimui išlaidų, kurių ryšio su tarybos nario veikla neturėjo galimybių pagrįsti.

80. Nors apeliantas akcentuoja, jog nebuvo viršytos Reglamente nustatytos per mėnesį skirtinos maksimalios sumos, be to, pateiktus finansinius dokumentus derino su buhalterija, kuri šiuos dokumentus priėmė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui. Neneigtina, kad atsakovas, kaip Tarybos narys, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Reglamento nustatyta tvarka turėjo neginčytiną teisę gauti kompensaciją tiek už sunaudotus degalus, tiek už Tarybos nario veiklai vykdyti naudotų automobilių eksploatavimą, tačiau šia teise jis galėjo pasinaudoti tik ta apimtimi, kiek tai buvo susiję ir reikalinga Tarybos nario veiklai tinkamai vykdyti. Tai, kad atsakovas tinkamai pateikė finansinius dokumentus, ar kad neviršijo pagal teisės aktus per mėnesį nustatytos galimos kompensuoti sumos, dėl ko ginčo byloje ir nėra, dar nereiškia, kad galėjo būti kompensuotos visos išlaidos pagal pateiktus prekių/paslaugų įsigijimo čekius, kvitus, kadangi, kaip minėta, aptariama savivaldybės tarybos nariui priklausanti išmoka yra tikslinė.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, jog atsakovo pateikti kvitai neįrodo, jog visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent Tarybos nario veiklai vykdyti, iš esmės patvirtina ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. sausio 5 d. Atitikties audito ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išvados. Iš Ataskaitos nustatyta, kad degalai buvo pilami vidutiniškai 10-25 kartus per mėnesį; kuro kiekis vieno pylimo metu buvo 5-67 litrai. Nustatyta ir tokių atvejų, kai atsakovas kurą pylė ne vieną kartą per dieną: aštuoniasdešimt aštuonis kartus pylėsi du kartus per dieną, devynis kartus – tris kartus per dieną, vieną kartą – keturis kartus per dieną. Audito metu taip pat nustatyta, kad atsakovo nurodytas panaudotas dyzelinio kuro kiekis vienas iš didžiausių panaudotų degalų kiekių per 2019-2023 m. Tarybos kadenciją. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kai atsakovas pateikė degalų pirkimo kvitus, kai degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų egzistavo trumpas laiko tarpas, degalų pylimas neva Tarybos nario funkcijų vykdymui karantino laikotarpiu, įrodo atsakovo nesąžiningą elgesį, gaunat tokių išlaidų kompensaciją.

82. Pažymėtina ir tai, jog byloje pateiktas atsakovo liudytojo apklausos protokolas patvirtina, jog atsakovui priklausantys automobiliai BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojami ne tik darbo, bet ir asmeniniams poreikiams tenkinti, iš ko taip pat galima spręsti, jog ne visas atsakovo įsigytas degalų kiekis buvo panaudotas būtent Tarybos nario veiklai vykdyti.

83. Nors apeliantas teigia, kad jo liudytoju apklausos protokolas negali būti naudojamas kaip įrodymas, kadangi apklausos protokole užfiksuoti parodymai negali būti vertinami kaip gauti teisėtai, tačiau teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo apklaustas tik kaip liudytojas. Įtariamojo statuso šiame ikiteisminiame tyrime atsakovas niekada neturėjo. Apklausa atlikta 2023 m. lapkričio 17 d., t. y. dar iki nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo. Prieš atliekant apklausą atsakovui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje. Jokių pastabų dėl apklausos protokolo atsakovas neteikė, su apklausos protokolu susipažino ir patvirtino savo parašu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu atsakovas sakė tiesą, nes tuo metu nesitikėjo teisinių pasekmių ir jam nebuvo pareikšti jokie turtiniai reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo. Objektyvių duomenų, kad liudytojo apklausos protokole nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtu įrodymu (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

84. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog Tarybos nario veikla apsiriboja tik dalyvavimu posėdžiuose. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į pateiktus bendruomenės narių paaiškinimus, taip pat nepagrįstai nustatė BMW vidutines kuro sąnaudas, vadovaudamasis autogidas.lt duomenimis, kadangi realiai BMW kuro sunaudojimas yra nuo 9 iki 16 l/100 km; be to, neteisingai apskaičiavo BMW kilometrus ir kuro sąnaudas karantino laikotarpiu ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad jis, kaip Tarybos narys, daug važiuodavo karantino laikotarpiu. Apelianto vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai išlaidas už BMW remontą sumažino per pusę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

85. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs automobilio BMW vidutines kuro sąnaudas ir užfiksuotą ridą, atsižvelgęs į laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. ir nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. paskelbtą karantiną, taip pat įvertinęs tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeninėms reikmėms, sprendė, kad pagrįsta atsakovo patirtų išlaidų už automobilio dyzelinį kurą suma laikytina 1 708,53 Eur suma.

86. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota 1 708,53 Eur išlaidų suma, atsakovo patirta už automobilio BMW kurą per visus Tarybos nario kadencijos metus, kadangi teismas įvertino byloje pateiktus UAB „Transkona“ duomenis apie automobilio BMW ridą, taip pat, remdamasis vieša autogidas.lt tinklapyje skelbiama informacija apie automobilio BMW vidutines kuro sąnaudas, be to, įvertinęs aplinkybes dėl karantino metu taikytus apribojimus, kai savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliu, buvo apribotas asmenų bendravimas, ir pan., be kita ko nustatęs, kad automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams atsakovo poreikiams.

87. Nors, ginčydamas pirmosios instancijos teismo skaičiavimus, apeliantas teigia, kad realiai BMW kuro sunaudojimas yra nuo 9 iki 16 l/100 km, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo atliktų skaičiavimų.

88. Nors sutiktina su apeliantu, jog Tarybos nario veikla neapsiriboja tik dalyvavimu Tarybos posėdžiuose, tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo patirtas automobilio BMW kuro išlaidas per visus Tarybos nario kadencijos metus, iš esmės vertino ne tik faktiškai į Tarybos posėdžius nuvažiuotą atstumą, tačiau atsižvelgė į UAB „Transkona“ duomenis apie automobilio BMW vidutinę ridą per metus bei vidutinį kuro sunaudojimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus bendruomenės narių paaiškinimus.

89. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

90. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas savo nurodytas aplinkybes apie savo, kaip Tarybos nario, veiklos vykdymą, be kita ko, grindžia Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma ir labdaros organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinimu, tačiau pažymėtina, jog atsakovas Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijos veikloje dalyvauja jau nuo 2013 m., o į labdaros organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą įsitraukė nuo 2016 m., todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo veikla tiek Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijoje, tiek labdaros organizacijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusi išimtinai tik su Tarybos nario veiklos vykdymu. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos, taip pat nėra aišku, kokiu laikotarpiu atsakovas atliko pažymoje nurodytus veiksmus, o pati pažyma išduota jau po Tarybos nario kadencijos pabaigos, todėl nepagrindžia, jog pažymoje nurodyta atsakovo veikla susijusi su jo, kaip Tarybos nario, veiklos vykdymu.

91. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis bendradarbiavo su aktyvistais, rinkusiais ir teikusiais paramą Ukrainai; savo transportu vyko į Kauną, vežė jiems paramą; be to, prieš kiekvieną moliūgų šventę „(duomenys neskelbtini)“ surenka moliūgus ne tik iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, bet ir iš kitų savivaldybių ((duomenys neskelbtini)ir kt.).

92. Reglamento 125 punkte buvo nustatyta, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal Mero potvarkį atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Taigi už savivaldybės ribų Tarybos narys galėjo vykdyti funkcijas tik Tarybos sprendimu arba pagal Mero potvarkį, o išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovas, atstovaudamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę už savivaldybės ribų, laikėsi aptarto 125 punkto nuostatų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog nutarties 91 punkte nurodyta atsakovo veikla yra susijusi su jo, kaip Tarybos nario, veiklos vykdymu.

93. Apelianto teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo BMW kilometrus ir kuro sąnaudas karantino laikotarpiu ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad jis, kaip Tarybos narys, daug važiuodavo karantino laikotarpiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, su šiuo apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti.

94. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Patvirtinus karantino režimą buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje; buvo draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai ir pan.; ribojamas judėjimas dėl nebūtinų priežasčių – palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų.

95. Pažymėtina, jog nors karantino laikotarpiu atsakovo judėjimo laisvė iš esmės nebuvo draudžiama, tačiau karantino metu nustatytos darbo organizavimo sąlygos galiojo ir atsakovui, kaip Tarybos nariui, o Tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Taigi, atsakovas, kaip Tarybos narys, karantino metu privalėjo savo veiklą organizuoti nuotoliniu būdu, buvo draudžiami bet kokie susibūrimai. Ta aplinkybė, kad atsakovas karantino metu naudojosi savo transporto priemonėmis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, negalėjo būti siejama su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo patirtų išlaidų automobilio BMW kurui sumą mažino karantino laikotarpiu patirta išlaidų degalams suma.

96. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo už automobilio BMW kurą apskaičiuota 1 708,53 Eur suma, kuri pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip pagrįstai panaudota Tarybos nario funkcijų vykdymui per visą Tarybos nario kadencijos laikotarpį, vertintina kaip visiškai pakankama Tarybos nario funkcijų vykdymui, įvertinus minėto automobilio vidutinę ridą per metus ir vidutines kuro sąnaudas, taip pat atsižvelgus į karantino laikotarpiu buvusius ribojimus ir į tai, jog automobilis buvo naudojamas ir asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti.

97. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas transporto priemonę BMW naudojo ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, ir su Tarybos nario veikla susijusiai veiklai vykdyti, pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai sprendė, kad jog tik pusė šio automobilio remontui ir detalėms kompensuotos sumos vertintina kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie suponuotų spręsti priešingai.

98. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai Mitsubishi L200 ir Opel Movano priskyrė krovininiam transportui. Apelianto teigimu, kad automobiliai Mitsubishi L200 ir Opel Movano buvo naudojami Tarybos nario veikloje, pagrindžia jo pateikti įrodymai; teismas nepagrįstai išlaidų už Mitsubishi L200 eksploatavimą neįskaičiavo į atsakovo patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiais apelianto argumentais.

99. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas N1 klasei, o Opel Movano, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – M1 klasei. Pagal Lietuvos Transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1 papunktį M₁ klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis), o pagal 9.1 papunktį N₁ klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis).

100. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Opel Movano pagal savo klasę (M1) iš esmės skirtas vežti didesnį keleivių kiekį, t. y. iki 8 keleivių, be to, kaip nurodė pats apeliantas ir šią aplinkybę pagrindžia akcinės bendrovės „Regitra“ pateikti duomenys, automobilio Opel Movano techninė apžiūra galiojo tik iki 2021 m. sausio 9 d., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ši transporto priemonė buvo reikalinga ir naudojama atsakovo, kaip Tarybos nario, veiklai vykdyti. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilis Opel Movano yra apklijuotas Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijos reklaminiais lipdukais, iš ko galima pagrįstai spręsti, jog automobilis buvo naudojamas Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, kurioje, kaip minėta, atsakovas dalyvauja nuo 2013 m., tačiau ne Tarybos nario veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad transporto priemonė Opel Movano pagal savo techninius duomenis galėjo būti naudojama komercinėje ar ūkinėje veikloje, tačiau ne Tarybos nario funkcijoms vykdyti, todėl nevertino šios transporto priemonės ridos ir vidutinių kuro sąnaudų.

101. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl transporto priemonės Mitsubishi L200. Nors pagal savo klasę (N1) ši transporto priemonė ir priskiriama prie lengvų krovininių automobilių, tačiau, įvertinus tai, jog atsakovas, vykdydamas savo, kaip Tarybos nario, funkcijas, lankė gyventojus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, t. y. ir važinėjo keliais su neasfaltuota kelio danga, be to, teisės aktuose nėra įtvirtinto apribojimo Tarybos nario veiklai naudoti krovininiam transportui priskiriamo automobilio, todėl nėra pagrindo vertinti, jog tokių techninių duomenų (visureigis) automobilis negalėjo būti naudojamas Tarybos nario veiklai vykdyti.

102. Iš pateiktų UAB „Transkona“ duomenų nustatyta, kad su automobiliu Mitsubishi L200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) per 4 metus (2020-2024 m.) buvo nuvažiuoti 32 395 km, t. y. per metus vidutiniškai nuvažiuota apie 8 099 km. Taigi per vienus metus atsakovo nuvažiuotam kilometrų kiekiui sunaudotas degalų kiekis, vadovaujantis atsakovo nurodytomis automobilio Mitsubishi L200 vidutinėmis kuro sąnaudomis (10,6 l/100 km), yra apie 859 l (8 099 km / 100 km x 10,6 l). Atsižvelgus į Tarybos nario kadencijos laikotarpiu (2019-2023 m.) kiekvieną mėnesį buvusius dyzelinio kuro kainų pokyčius ir automobilio Mitsubishi L200 ridos kiekvieno mėnesio vidurkį degalams, atsakovas išleido: 2019 m. – apie 773 Eur (644 l už 9 mėnesius x 1,20 Eur/l); 2020 m. – 945 Eur (859 l x 1,10 Eur/l); 2021 m. – 1 065 Eur (859 l x 1,24 Eur/l); 2022 m. – 1 674 Eur (859 l x 1,949 Eur/l); 2023 m. – 312 Eur (215 l už 3 mėnesius x 1,45 Eur/l). Atsižvelgus į tai, spręstina, jog iš viso per keturis kadencijos metus atsakovas automobilio Mitsubishi L200 dyzeliniam kurui galėjo išleisti apie 4 769 Eur.

103. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovas automobilį Mitsubishi L200 naudojo ne vien tik Tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir savo asmeninėms reikmėms, įvertinęs aplinkybes apie karantino metu įvestus ribojimus, dėl kurių savivaldybės veikla vyko nuotoliniu būdu ir buvo apribotas tiesioginis bendravimas, judėjimas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog suma, kurią per keturis kadencijos metus atsakovas galėjo išleisti automobilio Mitsubishi L200 dyzeliniam kurui įsigyti laikytina 30 procentų 4 769 Eur sumos, t. y. 1 431 Eur suma.

104. Nurodytais motyvais, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog tik 30 procentų automobilio Mitsubishi L200 remontui ir detalėms kompensuotos sumos, t. y. 75 Eur (250,77 Eur x 30 proc.), vertintina kaip išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

Dėl bylos procesinės baigties

105. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, kuria ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkintas iš dalies, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo priteistą nepagrįstai įgytų lėšų sumą iki 21 615,03 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita atsakovo apeliacinio skundo dalis atmestina.

106. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

107. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

108. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl 486 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteistos 21 615,03 Eur sumos, valstybei priteistinas iš atsakovo. Duomenų apie šalių pirmosios instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas ar kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

109. Taikant CPK 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

110. Atsižvelgusi į tai, kad atmesta tik labai nedidelė ieškovės, ginančios viešąjį interesą, reikalavimų dalis, kad civilinį procesą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė atsakovo veiksmai, nes jis savivaldybei pateikė gautas išmokas negalinčius pagrįsti dokumentus, kad atsakovas ir teisme nepagrindė didžiosios dalies jam išmokėtų išmokų, kad teismo priteista suma apskaičiuota, be kita ko, remiantis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įrodymus įvertinant pagal logikos dėsnius, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (apeliacinės instancijos teisme) neatlyginti. Toks teisėjų kolegijos procesinis sprendimas, be kita ko, atitinka ir formuojamą apygardų teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025 ir kt.).

111. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (sumokėtas žyminis mokestis), proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams, neatlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo rezoliucinės dalies 2-3 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš A. M., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 21 615,03 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų 03 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 615,03 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš A. M., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 486 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų (bylinėjimosi išlaidas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas – ,,bylinėjimosi išlaidos“).“

Kitą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. kovo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.