- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-1867-794/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00787-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- R. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-210-1142/2025 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti iš atsakovo 11 619,29 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. buvo Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narys. Šiuo laikotarpiu atsakovui buvo išmokėta 15 044,69 Eur kompensacija transporto išlaidoms už degalus atlyginti. Nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. kovo 30 d. iš viso vyko 55 Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdžiai, iš kurių 25 organizuoti nuotoliniu būdu. Atsakovas 2019-2022 metais buvo Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto narys. Ieškinyje vertinamu laikotarpiu atsakovui priklausė automobilis Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinės V. J. vardu aptariamu laikotarpiu buvo registruota transporto priemonė Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, automobilio Mitsubishi Pajero rida nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. sausio 14 d. buvo atitinkamai 337 945 km ir 338 040 km, atsakovo vardu automobilis įregistruotas 2021 m. sausio 14 d., išregistruotas 2022 m. birželio 23 d. perdavus jį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, todėl, ieškovo teigimu, šiuo automobiliu dėl jo techninės būklės nebuvo naudojamasi. Automobilio Seat Ibiza rida 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo 118 517 km, 2022 m. rugsėjo 23 d. – 155 518 km. Per du metus šiuo automobiliu nuvažiuota 37 001 km, per metus tai sudaro 18 500,5 km, o per mėnesį – 1 541,7 km. Nuo šio automobilio įregistravimo atsakovo vardu laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. nuvažiuota 44 709,3 km (29 mėn. x 1 541,7 km). Automobilio Honda rida 2021 m. spalio 13 d. buvo 193 770 km, 2023 m. spalio 4 d. – 206 253 km, per du metus šiuo automobiliu nuvažiuota 12 483 km, t. y. 6 241,5 km per metus ir vidutiniškai 520 km per mėnesį. Atsakovo vardu ši transporto priemonė įregistruota nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., kvitai už benziną teikti nuo 2022 spalio mėnesio, todėl skaičiuotina, jog šiuo automobiliu galėjo būti nuvažiuota 3 120 km (520 km x 6 mėn.). Automobilio Renault Clio rida 2018 m. lapkričio 27 d. buvo 167 632 km, 2021 m. birželio 1 d. – 215 468 km, t. y. per šį laikotarpį nuvažiuota 47 836 km, per metus vidutiniškai 23 918 km, o per mėnesį vidutiniškai 1 993,1 km. Kitų automobilių atsakovo vardu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. (Seat Ibiza įsigijimo) nebuvo, todėl laikytina, jog šiuo laikotarpiu (20 mėn.) atsakovas galėjo naudotis sutuoktinės vardu įregistruotu automobiliu ir galėjo juo nuvažiuoti 39 862 km (1993,1 km x 20 mėn.). Iš viso visais šiais automobiliais nuvažiuota 87 691,3 km. Atsakovui iš viso transporto išlaidoms atlyginti kompensuota 15 044,69 Eur už 11 994 litrus kuro, t. y. 10 717 litrų dyzelino ir 1 277 litrus benzino. Ieškinyje nurodoma, kad su pateiktu kompensuoti degalų (dyzelino) kiekiu (atsakovo automobiliams vidutiniškai suvartojant 6 l/100 km), t. y. 10 717 litrų, turėjo būti nuvažiuota apie 178 616 km per 48 mėn. (tarybos nario kadencijos laikotarpis), tai sudaro 3 721 km per mėnesį ir 124 km per dieną. Pagal ridos duomenis automobiliu Seat Ibiza nuvažiuodamas 44 709,3 km atsakovas galėjo sunaudoti 2 682,55 l dyzelino už vidutiniškai 3 514,14 Eur (1,31 Eur/l) sumą. Pagal ridos duomenis automobiliu Renault Clio nuvažiuodamas 39 862 km atsakovas galėjo sunaudoti 2 391,72 litrų dyzelino už vidutiniškai 2 726,56 Eur (1,14 Eur/l) sumą. Su pateiktu kompensuoti degalų (benzinu) kiekiu (atsakovo automobiliui vidutiniškai suvartojant 12 l/100 km), t. y. 1 277 litrais, turėjo būti nuvažiuota apie 10 641,6 km per 6 mėnesius (2022 m. spalis-gruodis bei 2023 m. sausis-kovas, už kuriuos buvo teikti kvitai už benziną), tai sudaro 1 773,6 km per mėnesį ir 59,12 km per dieną. Pagal ridos duomenis automobiliu Honda nuvažiuodamas 3 120 km atsakovas galėjo sunaudoti 374,4 litrus benzino už vidutiniškai 610,27 Eur (1,63 Eur/l) sumą. Iš viso pagal visų trijų automobilių duomenis atsakovas galėjo įsigyti rida pagrįstus 5 448,67 litrus degalų už 6 850,97 Eur. Ieškovo teigimu, nuvažiuotas 101 566,3 km (189 257,6 km-87 691,3 km) atstumas už 8 193,72 Eur sumą šiuo atveju neatitinka automobilių ridos duomenų, todėl tai negali būti laikoma atsakovo patirtomis išlaidomis už kurą. Kadangi automobiliai taip pat buvo naudojami ir asmeniniais tikslais, kvitais ir ridos duomenimis pagrįsta už degalus sumokėta 6 850,97 Eur suma turėtų būti mažinama perpus, t. y. iki 3 425,4 Eur ir laikoma, kad tokia suma atsakovui galėjo būti kompensuota. Ieškovo nuomone, atsakovas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas tik vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau pateikti prašymai kompensuoti išlaidas ir jų priedai nepatvirtina fakto, kad tiek išlaidų atsakovas patyrė vykdydamas Tarybos nario funkcijas. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad atsakovas realiai gavo kompensacijos daugiau, negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Ieškovo skaičiavimu, atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sumą sudaro 11 619,29 Eur. Ši suma apskaičiuota iš visos savivaldybės kompensuotos už degalus sumos (15 044,69 Eur) atėmus 3 425,4 Eur sumą, kuri realiai galėjo būti siejama su savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymui panaudotomis lėšomis kurui pirkti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl atsakovo tariamai ne Tarybos nario veiklai panaudotų 11 619,29 Eur. Ieškovas išimtinai vadovaujasi Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. sausio 10 d. ataskaita Nr. K11-1, ją nepagrįstai suabsoliutindamas, bei subjektyviais savo skaičiavimais apie atsakovo ir jo šeimos narių automobiliais nuvažiuotus kilometrus, skaičiuojamus pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ pateiktus duomenis apie automobilių ridas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad jam vykdant Tarybos nario veiklą ir tam naudojant transporto priemones, nebuvo teisės aktais imperatyviai nustatyta pareiga raštu fiksuoti naudotos transporto priemonės markės, nuvažiuotus kilometrus, sunaudotą degalų kiekį. 2019-2023 metais jis naudojosi ne tik jo vardu registruotais ir jo šeimai priklausančiais automobiliais, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitų transporto priemonių, nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo registruotas automobilis VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sumontuotas 100 l dyzelinio kuro bakas, o šio automobilio degalų sąnaudos 100 km mažiausiai sudarė 10 litrų. Esant poreikiui, atsakovas pasinaudodavo ir kitais bendrovės automobiliais, pildamas degalus iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų. Atsakovas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. būdamas Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariu jis dirbo ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu užima bendrovės direktoriaus pareigas, o nuo 2020 m. laikinai ėjo bendrovės vadovo pareigas. Bendrovės buveinė iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini), o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), todėl į Tarybos, komitetų, komisijų posėdžius, kurie vyko tiek fiziškai savivaldybėje, tiek nuotoliniu būdu, atsakovas vykdavo iš Klaipėdos į Kretingą, o po Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių iš Kretingos vykdavo atgal į darbą Klaipėdoje. Organizuojant Tarybos, komitetų, komisijų posėdžius nuotoliniu būdu, atsakovas turėdavo vykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes dalyvauti Tarybos, komitetų, komisijų posėdžiuose iš darbo vietos neturėjo tinkamų sąlygų. Teisės aktuose, kuriuose nustatytos Tarybos nario pareigos ir teisės, imperatyviai nėra nurodyta, kad atsakovas į Tarybos, komitetų, komisijų ir darbo grupių posėdžius privalėjo vykti jam ir šeimos nariams priklausančiomis transporto priemonėmis tik iš savo gyvenamosios vietos. Atsakovas taip pat paaiškino, kad būdamas Tarybos narys, be dalyvavimo Taryboje, kaip Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto narys prieš kiekvieną Tarybos posėdį, kuris vykdavo kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, pirmadieniais papildomai dalyvaudavo komiteto posėdžiuose, svarstant būsimame Tarybos posėdyje teikiamus nagrinėti klausimus. Tam taip pat buvo būtina iš Klaipėdos vykti į Kretingą, o po to atgal į Klaipėdą. Per metus vyko ir keletas neeilinių Tarybos posėdžių. Be to, kaip komiteto pirmininkas atsakovas vedė posėdžius, planuodavo komiteto darbą bei rengdavo veiklos planus ir kt., todėl tokiai veiklai vykdyti irgi buvo reikalinga transporto priemonė. Atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. taip pat buvo eilės komisijų ir darbo grupių narys, pirmininkas. Komisijų ir darbo grupių posėdžiai vykdavo ir vyksta Kretingos rajono savivaldybėje, karantino metu buvo organizuojami nuotoliniu būdu. Be to, vykdant komisijos ar darbo grupės nariui paskirtas pareigas, taip pat buvo būtina naudotis transporto priemonėmis. Atsakovas iš Klaipėdos vykdavo ne tik į Tarybos posėdžius, bet ir į komisijų ar darbo grupių posėdžius, kuriems pasirengti, be kita ko, daug kartų teko vykti bendrauti ir su Kretingos rajono gyventojais, prireikus susitikti ir su rinkėjais, taip pat vykti ir į įvairius rinkėjų organizuojamus renginius, šventes, o tai sudarė papildomai nuvažiuotus kilometrus bei degalų sąnaudas. Atsakovas be posėdžių darbo grupėse, komisijose, komitetuose bei Taryboje, vykdavo į susitikimus su rinkėjais Kartenoje, kurios gyventojų dauguma balsavo už atsakovą, kai jis kandidatavo į Kretingos rajono savivaldybės tarybą. Atsakovas taip pat vykdavo ir į gretimas Kretingos rajono gyvenvietes spręsti įvairių klausimų, susijusių su Tarybos nario įgaliojimais. Atsakovas kaip Tarybos ir komiteto narys vykdavo į Vilnių susitikti su Vyriausybės bei Seimo nariais dėl Kretingos rajono savivaldybei aktualių klausimų. Kretingos rajono savivaldybėje nebuvo nustatyta tvarkos dėl komandiruočių įforminimo Tarybos nariui atstovaujant savivaldybei už savivaldybės ribų. Nusistovėjusi tvarka buvo tokia, kad išlaidos už vykimą už savivaldybės ribų buvo apmokamos iš transporto priemonėms skirtų išlaidų Tarybos nario veiklai. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas atsakovo vardu, taip pat buvo intensyviai naudojamas Tarybos nario veiklai ir jo degalų sąnaudos siekė net 12 l/100 km. Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonė išregistruota ir perduota kaip eksploatuoti netinkama niekaip nepatvirtina ir objektyviai neįrodo, kad automobilis nebuvo eksploatuojamas. Be to, atsakovo sutuoktinės vardu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo registruota transporto priemonė Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurią ieškovas nieko nenurodė bei neįtraukė į savo skaičiavimus, nors jos sunaudotų degalų sąnaudos sudarė ne mažiau kaip 7 l/100 km.
4. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismui nustačius, jog atsakovui išmokėtos piniginės lėšos yra netinkamai pagrįstos, prašo ieškinį tenkinti. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Kretingos rajono savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos pozicijos sutampa.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Rodama“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 4 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) ieškovo ieškinį tenkino ir nusprendė priteisti Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo R. J. 11 619,29 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 11 619,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei iš atsakovo priteisti 262 Eur žyminio mokesčio.
7. Esminiai skundžiamo sprendimo motyvai:
7.1. Teismas nurodė, jog, vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-27 (2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-319 redakcija) patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 269 punkto ir 270 punkto nuostatomis bei formuojama kasacinio teismo praktika, šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovas praturtėjo trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaita, tuo tarpu atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti, kad ieškinyje nurodyta iš savivaldybės administracijos kaip kompensacija už transporto išlaidas gauta 11 619,29 Eur suma kompensavo atsakovo išlaidas, patirtas tiesiogiai vykdant Tarybos nario funkcijas.
7.2. Teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad turto gavimo teisinis pagrindas šiuo atveju buvo Reglamentas. Tačiau teismas darė išvadą, jog vien pats piniginės kompensacijos išmokėjimo faktas pagal atsakovo pateiktus kuro įsigijimo dokumentus savaime nepatvirtina, jog kuro įsigijimo kvituose nurodyti degalai buvo panaudoti vykdant Tarybos nario funkcijas.
7.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esančioje Audito ataskaitoje nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Reglamente nebuvo reikalavimo tarybos nariui nurodyti valdomą transporto priemonę, jos valstybinį numerį ir technines charakteristikas, taip pat savivaldybės teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kaip turi būti pagrindžiama, kad konkrečios išlaidos buvo panaudotos tarybos nario veiklai. Dėl to Audito ataskaitoje prieita išvados, kad neišsamiu tarybos narių veiklos išlaidų reglamentavimu sudarytos galimybės lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant (Audito ataskaitos 11 psl.).
7.4. Teismas pažymėjo, kad aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.
7.5. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog prieš išmokėdama išmokas savivaldybės administracija pagal pačios savivaldybės tarybos nustatytą tvarką nereikalaudavo išsamesnio ir detalesnio atsakovo deklaruotų transporto išlaidų pagrindimo, visų pirma, nepaneigia bendrojo civilinės teisės principo, jog niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, o taip pat neatleidžia atsakovo nuo įrodinėjimo pareigos, nes procesinę įrodinėjimo pareigą bei įrodymų pakankamumą apibrėžia ne vietos savivaldos institucijų teisės aktai, o civilinio proceso teisės normos.
7.6. Teismas darė išvadą, kad atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su Tarybos nario veikla, t. y. kad visa savivaldybės kompensuota kuro išlaidų įsigijimo suma buvo susijusi su Tarybos nario funkcijų vykdymu.
7.7. Teismas vertino, kad ieškovo atlikti skaičiavimai iš esmės yra pagrįsti ir logiški, nes yra grindžiami objektyviais duomenimis, t. y. atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į atsakovo šeimos turimas transporto priemones, objektyvius duomenis apie šių transporto priemonių ridą bei kuro suvartojimo normas, kurios, kaip teismo posėdžio metu nurodė prokurorė, atsakovo naudai buvo nurodytas didesnės įvertinus vairavimo sąlygas ir sezoniškumą.
7.8. Teismas nustatė, jog atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie automobilių Seat Ibiza, Honda ir Renault Clio ridos duomenis, taip pat neginčijo patikslintame ieškinyje nurodytų šių automobilių kuro suvartojimo normų. Atsakovas patvirtino naudojęs šiuos automobilius, tačiau teigė, kad vykdydamas Tarybos nario veiklą jis naudojo daug įvairių transporto priemonių ir neapsiribojo vien tik ieškinyje nurodytais šeimos automobiliais.
7.9. Dėl automobilio Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog šis automobilis atsakovo vardu registruotas nuo 2021 m. sausio 14 d., o 2022 m. birželio 23 d. šis automobilis buvo perduotas kaip eksploatuoti netinkama transporto priemonė, be to, net 8 mėnesius transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tai reiškia, kad ji negalėjo būti naudojama viešajame eisme. Todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovui nepateikus duomenų apie šio automobilio ridos duomenis eksploatacijos pabaigos metu, teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus apie aktyvų šio automobilio naudojimą Tarybos nario veikloje.
7.10. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas įrodinėjo Tarybos nario veiklai vykdyti faktiškai naudojęs juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, tačiau jokių objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas į bylą nėra pateikęs ir šią aplinkybę grindė išimtinai tik savo paaiškinimais.
7.11. Teismas nustatė, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie bent apytiksliai pagrįstų, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės galėjo būti panaudotos Tarybos nario funkcijoms atlikti ir ar jos apskritai tokiu tikslu buvo naudojamos.
7.12. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta praktika, jog savivaldybės lėšomis kompensuotas kuro kiekis būdavo nuperkamas paties atsakovo nuožiūra apytiksliai įvertinus nuvažiuotą atstumą ir sunaudotą degalų kiekį šiuo atveju nėra suderinama su atsakingumo, skaidrumo, apdairumo ir sąžiningumo principais, nes šiuo atveju buvo naudojamos ne atsakovo asmeninės, o viešosios lėšos.
7.13. Teismo vertinimu, negalėdamas tiksliai ir konkrečiai pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių panaudojimo Tarybos nario veiklai vykdyti ir dėl to patirtų išlaidų dydžio, atsakovas kartu prisiima neigiamų padarinių atsiradimo riziką, t. y. kad dėl to jo patirtos išlaidos negalės būti kompensuotos.
7.14. Teismas laikėsi pozicijos, jog atsakovo akcentuojamas nuolatinis jo važinėjimas iš/į darbo vietą Klaipėdoje savaime nepagrindžia jo teisės į dėl to patirtų kuro išlaidų kompensavimą, t. y. šiuo klausimu analogiškose bylose formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai savivaldybė neturi pagrindo kompensuoti kelionės išlaidų, patirtų į savivaldybės tarybos posėdžius vykstant ne iš deklaruotos gyvenamosios vietos, o iš kitos savivaldybės (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-372/2024).
7.15. Be to, teismas sprendė, jog dėl vykimo už savivaldybės ribų Tarybos nario patirtos išlaidos, įskaitant ir jo kelionės išlaidas, galėjo (turėjo) būti kompensuotos ne Reglamento 269 punkte, o 272 punkte nustatyta tvarka, nes 269 punkte nustatyta tvarka galėjo būti kompensuotos tik tokios išlaidos, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija.
7.16. Taigi teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad kadencijos laikotarpiu atsakovas būtų vykęs į komandiruotes už savivaldybės ribų atstovauti Kretingos rajono savivaldybei. Priešingai, pats atsakovas pripažino, kad prašymų dėl komandiruotės savivaldybės administracijai niekada nėra teikęs ir jo vykimas už savivaldybės ribų kaip komandiruotė niekada nebuvo forminamas.
7.17. Teismas darė išvadą, kad vien tai, kad atsakovas dėl kelionių už savivaldybės ribų patirtas išlaidas savo nuožiūra kompensuodavo iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų pagal Reglamento 269 punktą šiuo atveju nepagrindžia dėl to atsakovui išmokėtų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.
7.18. Taip pat teismas nustatė, kad iš esmės penktadalis iš visos per 2019-2023 m. kadencijos laikotarpį atsakovui kompensuotos kuro išlaidų sumos buvo patirta karantino laikotarpiu, kai valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, asmenų judėjimas ir pan. Todėl teismas sprendė, jog tuo atveju, jeigu karantino režimo laikotarpiu atsakovas nesilaikė nustatytų apribojimų ir vis tik tiesiogiai susitikinėjo su gyventojais, partijos nariais ir kt., nors tiesioginiai asmenų kontaktai ir susibūrimai tuo metu buvo draudžiami, dėl to jo patirtos transporto išlaidos neturėjo būti atlyginamos, nes asmens lūkesčiai negali būti ginami, jeigu jie nėra kilę iš teisėto pagrindo, o pagal bendrąjį teisės principą iš ne teisės negali atsirasti teisė.
7.19. Teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad į kompensuotinų transporto išlaidų sumą atsakovas buvo nepagrįstai įtraukęs savo kelionės išlaidas už savivaldybės ribų (daugkartinės kelionės į Vilnių ir atgal), išlaidas dėl vykimo iš Kretingos į darbą Klaipėdoje ir atgal, taip pat transporto išlaidas vykstant į susitikimus karantino metu, kai žmonių susibūrimai buvo draudžiami, taip pat kompensuodavo jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms pirkto kuro išlaidas.
7.20. Teismas sprendė, kad atsakovas šioje byloje daugiausia abstrakčiais teiginiais tvirtino aktyviai vykdęs veiklą, tačiau tinkamai nepagrindė, jog Tarybos nario funkcijoms atlikti faktiškai buvo reikalinga didesnė nei 3 425,4 Eur kuro išlaidų suma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
8. Atsakovas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-03-04 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-210-1142/2025 ir priimti naują sprendimą – atmesti 2024-04-16 Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovo R. J. atžvilgiu bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Dėl įrodinėjimo pareigos nepagrįsto praturtėjimo kontekste
8.1. Reglamento 270 punktas bei apskritai visas Reglamentas nenumato pareigos tarybos nariui, įskaitant ir Apeliantą, pateikti savo kelionių maršrutus, į kokį (asmeninį ar kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui) priklausančią transporto priemonę pylė kurą ar kitus dokumentus, kurie būtų pateikiami kartu su apmokėjimą už kurą patvirtinančiais dokumentais.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Ieškovo pateiktais skaičiavimais, t. y. Ieškovui įrodinėjimo pareigos lygis buvo nustatytas labai žemas, t. y. jam tereikėjo pateikti Apelianto ir jo šeimai priklausančių automobilių kuro sunaudojimo analizę bei padaryti kryžminį patikrinimą su Apelianto pateiktais apmokėjimą už kurą patvirtinančiais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas nereikalavo Ieškovo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad, pavyzdžiui, kol Apeliantas pylėsi kuro (pagal pateiktus čekius), jis neva buvo kitoje vietoje; arba, kad Apeliantas pylėsi kurą savo asmeniniams poreikiams tenkinti – visas įsipiltas kuras buvo „išvažinėtas“ nevykdant tarybos nario pareigas. Kitaip tariant, Ieškovui nereikėjo aiškintis, pateikinėti jokių įrodymų, kurie atskleistų realias faktines bylos aplinkybes.
8.4. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesivadovaudamas šalių lygiateisiškumo principu – Ieškovas pateikė paprastus paskaičiavimus, kai Apeliantą įpareigojo pateikti dokumentus, kurių Reglamentas nereikalavo rinkti.
Dėl automobilių kiekio
8.5. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto paaiškinimo vertino tik, kad Apeliantas tarybos nario pareigas galėjo vykdyti tik su sau ar sutuoktinei priklausančia transporto priemone. Su tokiu Pirmosios instancijos teismo aiškinimu nėra pagrindo sutikti.
8.6. Šioje byloje Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja lex retro non agit principui. Kaip galima reikalauti asmens pateikti įrodymus, kurių jis neprivalėjo kaupti ir turėti?
8.7. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas Apeliantui įrodyti turto gavimo pagrindą yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis sveikai logikai. Kuris asmuo tiksliai prisimena kur važiavo prieš 2-3 metus konkrečią dieną? Kokį atstumą važiavo, su kokiu automobiliu važiavo? Pirmosios instancijos teismas iš Apelianto reikalavo neįmanomo. Todėl daugiau nei akivaizdu, kad Pirmosios instancijos teismo teisės aktų vertinimas yra ydingas ir griaunantis teisinį stabilumą, nes ateityje tarybos nariai svarstys ar apskritai kandidatuoti į šias pozicijas, nes neaišku kokius nepagrįstus reikalavimus gali teikti Ieškovas.
Dėl apskaičiuotos sumos asmeniniams poreikiams
8.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino kritiškai Ieškovo pateiktų skaičiavimų, šiuo atveju konkrečiau – dėl automobilių naudojimo asmeniniams reikmėms.
8.9. Pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų įvertino, kad pusė 6 850,97 Eur sumos buvo skirta Apelianto ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra jokių įrodymų kodėl būtent pusė sumos. Tai gal 10 proc., 30 proc., 70 proc.? Ar Ieškovas į bylą buvo pateikęs Apelianto kelionių išklotinę, kad kur važiavo asmeninius poreikius tenkinti? Fiksavo šeimos išvykas? Kaip Pirmosios instancijos teismas taip paprastai, be jokių įrodymų priimti Ieškovo teiginį kaip faktą?
8.10. Akivaizdu, kad Ieškovo teiginiai, kuriuos Pirmosios instancijos teismas priėmė dėl Apelianto išnaudoto kuro asmeniniams poreikiams patenkinti, stokoja pagrįstumo.
8.11. Pirmosios instancijos teismas net nepatikrino, kad Ieškovo teiginys dėl apskaičiuotos pusės sumos nuo 6 850,97 Eur yra netikslus. 6 850,97 Eur padalinus į dvi dalis gaunasi 3 425,48 Eur, o ne 3 425,40 Eur kaip teigiama Sprendime. Tai tik papildomai parodo, kad Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad neįvertino kritiškai šių aplinkybių, bet net ir nepatikrino sumų prieš priimdamas Sprendimą.
Atsiliepimas
9. Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-03-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
9.1. Atsakovas neįrodė, kad visos ginčo išlaidos buvo patirtos kaip Kretingos rajono savivaldybės Tarybos nario veiklai vykdyti patirtos išlaidos.
9.2. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog Atsakovas praturtėjo, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai).
9.3. Nustatyti nepagrįstai dideli ir neprotingi prašomi kompensuoti degalų kiekiai ir kitos tiek ieškinyje tiek teismo sprendime nurodomos aplinkybės akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti skaičiavimai ne tik patvirtina netinkamą atsakovo elgesį konkrečioje situacijoje, bet ir neginčijamai patvirtina atsakovo nesąžiningą elgesį gaunat išlaidų kompensaciją.
10. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu. Taip pat nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos pozicija sutampa su Kretingos rajono savivaldybės išreikšta pozicija, atskiras atsiliepimas nebus teikiamas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-03-26 sprendimu Nr. T2-77 (2016-12-22 sprendimo T2-319 redakcija) patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas), 269 punkte yra aiškiai ir konkrečiai išskirtos išlaidų rūšys, kurios numatyta tvarka kompensuojamos. Manytina, kad konkretaus kiekio, masto ar detalizuojančių aplinkybių neįvardijimas Reglamente, nesuteikė Tarybos nariui teisės piktnaudžiauti esama tvarka dėl išlaidų apmokėjimo.
10.2. Akivaizdu, kad Apeliantas turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją degalams už patirtas išlaidas, vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau pateikti prašymai kompensuoti išlaidas ir jų priedai nepatvirtina to fakto, kad Tarybos narys turėjo būtent tiek išlaidų, vykdant tarybos nario funkcijas.
10.3. Jeigu gauta išmoka didesnė nei turėtų būti pagal teisinį pagrindą, tai yra laikoma, jog išmoka gauta be teisinio pagrindo, manytina, kad ir šiuo atveju, Apelianto pareiga įrodyti, kad visos išmokos yra gautos išimtinai tik už patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. J. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. buvo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys. Byloje nėra ginčo dėl to, kad per šį laikotarpį atsakovui, kaip Tarybos nariui, iš viso buvo išmokėta 15 044,69 Eur kompensacija transporto išlaidoms už degalus atlyginti.
15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėta kompensacija buvo išmokėta dalimis pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijai atsakovo pateiktus kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus (išmokų apyskaitos, PVM sąskaitos faktūros ir kvitai). Pagal bylos duomenis matyti, kad iš viso atsakovui kompensuota už 11 994 litrus kuro, t. y. už 10 717 litrų dyzelino ir 1 277 litrus benzino.
16. Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2024 m. sausio 10 d. parengė Savivaldybės biudžeto piniginių išteklių, skirtų apmokėti su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, naudojimo 2019-2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu atitikties audito ataskaitą Nr. K11-1 (toliau – ir Audito ataskaita). Audito metu buvo vertinama, ar 2019-2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams skiriamos išmokos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį, ar savivaldybės biudžeto tikslinės lėšos yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai. Atlikus auditą, nustatytos ir Audito ataskaitoje nurodytos šios nagrinėjamai bylai aktualios aplinkybės:
16.1. Tarybos nario R. J. 2019 m. gruodžio mėn. išmokų apyskaita gauta 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 30 d. užrašyta savivaldybės mero rezoliucija „Tvirtinu“. Pagal 2020 m. sausio mėn. išmokų žiniaraštį Nr. B10-122 tarybos nariui R. J. buvo skirtos dvi išmokos: 303,50 Eur už 2020 m. sausio mėn. ir 277,50 Eur už 2019 m. gruodžio mėn. Nesilaikant Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-77 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 270 p. reikalavimų išmokėta 277,50 Eur.
16.2. Prie tarybos nario R. J. 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. išmokų apyskaitų nepridėti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (degalų pirkimo kasos kvitai), kuriems išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pagal šių mėnesių išmokų žiniaraščius Nr. B10-888, B10-999 ir B10-98 tarybos nariui nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepagrįstai skirta išmokų iš viso už 910,50 Eur. Prie 2022 m. gegužės mėn. išmokų apyskaitos Nr. B7-1524 nepridėti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (degalų pirkimo kasos kvitai), kuriems išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pagal šio mėnesio išmokų žiniaraštį Nr. B10-544 tarybos nariui nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepagrįstai skirta 350,19 Eur išmoka.
16.3. Pagal R. J. pateiktus kvitus degalai buvo perkami dideliais kiekiais, dvi, tris dienas iš eilės ir tik vienoje degalinėje: 2021 m. kovo 19 d. pilamasi 82,91 l dyzelino, 2021 m. kovo 25 d. – 85,48 l dyzelino, 2021 m. gegužės 26 d. – 86,13 l dyzelino, 2019 m. rugpjūčio 17-18 dienomis įsipilta iš viso 97,42 l dyzelino, 2020 m. balandžio 26-28 dienomis – 151,22 l dyzelino. Degalai buvo įsigyjami I. S. prekybos įmonės degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kartenoje, Kretingos r.
16.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Karantino metu R. J. nurodė patyręs viso 3 278,25 Eur išlaidų ir įsigijęs 3 100,83 litrų degalų. Kretingos rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šiuo laikotarpiu savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu.
17. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-27 (2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-319 redakcija) patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 269 punkte numatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,5 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) išmoka, už kurią atsiskaitoma kiekvieną mėnesį.
18. Pagal Reglamento 270 punktą išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys pateikia raštu savivaldybės administracijai savo sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Pasibaigus terminui, per 15 kalendorių dienų tarybos nariai savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriui pateikia dokumentus, pagrindžiančius patirtas ir apmokėtas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Apskaičiuota išmoka už praėjusį laikotarpį iki einamojo mėnesio 25 dienos pervedama į tarybos nario nurodytą sąskaitą. Jeigu tarybos narys nustatytu laiku nepateikė dokumentų, pagrindžiančių turėtas išlaidas už praėjusį laikotarpį, nustatyta išmoka jam nemokama.
19. Reglamento 272 punkte buvo nustatyta, kad jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.
Dėl įrodinėjimo pareigos nepagrįsto praturtėjimo kontekste
20. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaita, tuo tarpu atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti, kad ieškinyje nurodyta iš savivaldybės administracijos kaip kompensacija už transporto išlaidas gauta 11 619,29 Eur suma kompensavo atsakovo išlaidas, patirtas tiesiogiai vykdant tarybos nario funkcijas. Be to, teismas vertino, kad ieškovo atlikti skaičiavimai iš esmės yra pagrįsti ir logiški, nes yra grindžiami objektyviais duomenimis (t. y. atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į atsakovo šeimos turimas transporto priemones, objektyvius duomenis apie šių transporto priemonių ridą bei kuro suvartojimo normas), o atsakovas šioje byloje daugiausia abstrakčiais teiginiais tvirtino aktyviai vykdęs veiklą, tačiau tinkamai nepagrindė, jog tarybos nario funkcijoms atlikti faktiškai buvo reikalinga didesnė nei 3 425,40 Eur kuro išlaidų suma.
21. Bylos duomenimis, atsakovo atstovas nurodė, kad turto gavimo teisinis pagrindas šiuo atveju buvo Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog Reglamentas nenumatė tarybos nariui pareigos pateikti savo kelionių maršrutus, į kokią priklausančią transporto priemonę pylė kurą ar kitus dokumentus, kurie būtų pateikiami kartu su apmokėjimą už kurą patvirtinančiais dokumentais, todėl neva nėra suprantamas teismo sprendimas remtis ieškovo pateiktais įrodymais ir skaičiavimais, t. y. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais vadovavosi ir, apelianto teigimu, teismas išnagrinėjo bylą nesivadovaudamas šalių lygiateisiškumo principu, t. y. ieškovas pateikė paprastus paskaičiavimus, o atsakovą įpareigojo pateikti dokumentus, kurių Reglamentas nereikalavo rinkti.
22. Nagrinėjamo ginčo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo proceso reikšmę nepagrįsto praturtėjimo bylose. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
23. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
24. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, kad bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą; ir kt.).
25. Bylos duomenimis, siekdamas pagrįsti ir įrodyti atsakovo nepagrįstą praturtėjimą, ieškovas patikslintame ieškinyje pateikė išsamius paskaičiavimus, kiek kuro išlaidų, turimais duomenimis, galėjo būti patirta atsakovui vykdant tarybos nario funkcijas.
26. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su tarybos nario veikla, t. y. kad visa savivaldybės kompensuota kuro išlaidų įsigijimo suma buvo susijusi su tarybos nario funkcijų vykdymu, kadangi aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis, Reglamento 269 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog prieš išmokėdama išmokas savivaldybės administracija pagal pačios savivaldybės tarybos nustatytą tvarką nereikalaudavo išsamesnio ir detalesnio atsakovo deklaruotų transporto išlaidų pagrindimo, visų pirma, nepaneigia bendrojo civilinės teisės principo, jog niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, o taip pat neatleidžia atsakovo nuo įrodinėjimo pareigos, nes procesinę įrodinėjimo pareigą bei įrodymų pakankamumą apibrėžia ne vietos savivaldos institucijų teisės aktai, o civilinio proceso teisės normos.
28. Pažymėtina, jog nepakankamas ar ydingas teisinis reglamentavimas neatleidžia politiko nuo pareigos elgtis sąžiningai, skaidriai ir viešai, nesavanaudiškai, pavyzdingai, bei atsakingai.
29. Valstybės politikų elgesio kodekso, patvirtinto 2006-09-19 įstatymu Nr. X-8160, 4 straipsnyje įtvirtinti valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.
30. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnį Tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai pirmajame tarybos posėdyje tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pasinaudojant nepakankamu teisiniu reglamentavimu įgyjant tarybos nario veiklai skirtas lėšas, kuomet nebuvo reikalaujama išsamesnio ir detalesnio transporto išlaidų pagrindimo, nesudaro pagrindo laikyti, jog visos šios lėšos įgytos teisėtai. Net jei ir nustatytas teisinio reglamentavimo nepakankamumas, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog atsakovas neturėtų jam skirtų lėšų naudoti išimtinai tarybos nario veiklai vykdyti, ir tokias išlaidas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Kaip minėta, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą, o šiuo atveju esant tikslinei išmokai - ir išlaidų ryšį su Tarybos nario veikla.
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai nurodė, kuriuos atsakovo argumentus atmeta, nes jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką, ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, t. y. atsakovo nepagrįstą praturtėjimą Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovas nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinyje nurodyta suma buvo panaudota pagal tikslinę jos paskirtį, todėl ieškinys pagrįstai buvo tenkintas.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo nurodomas argumentas, jog iš esmės teismas nepagrįstai atsakovą įpareigojo pateikti dokumentus, kurių Reglamentas nereikalavo rinkti, nėra objektyviai pagrįstas, nes būtent atsakovui teko pareiga turėti ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius išlaidas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad kilus ginčui, įrodymus, pagrindžiančius, kad išlaidos buvo patirtos būtent tarybos nario veiklai vykdyti, tenka atsakovui. Savo ruožtu vien tik formalus kuro įsigijimo dokumentų (degalų įsigijimo sąskaitų ar kvitų) turėjimas ir jų pateikimas neįrodo, kad visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, atsakovui, kuris buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti, kad pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama. Juolab kad atsakovas visada turėjo pasirinkimą neteikti apmokėjimui išlaidų, kurių ryšio su tarybos nario veikla neturėjo galimybių pagrįsti. Todėl šiuo aspektu atsakovo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesivadovaudamas šalių lygiateisiškumo principu, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl automobilių kiekio
34. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto paaiškinimo vertino tik, kad apeliantas tarybos nario pareigas galėjo vykdyti tik su sau ar sutuoktinei priklausančia transporto priemone, t. y. Seat Ibiza, Honda ir Renault Clio, tačiau Reglamentas savivaldybės tarybos nario neįpareigojo vykdyti savo pareigas tik su sau ar savo šeimos nariams priklausančia transporto priemone.
35. Atsakant į apelianto argumentus pažymėtina, jog apeliantas neteisingai vertina pirmosios instancijos teismo išvadas. Skundžiamame sprendime nebuvo padaryta išvada, jog apeliantas, vykdydamas tarybos nario veiklą, negalėjo naudoti kitų automobilių, tačiau nurodyta, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų kitų automobilių aktyvų panaudojimą tarybos nario funkcijoms atlikti.
36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Mitsubishi Pajero automobilio ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių automobilių naudojimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu, o apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių savo argumentams pagrįsti, tik kelia retorinio pobūdžio klausimus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atsakovas negalėdamas tiksliai ir konkrečiai pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti ir dėl to patirtų išlaidų dydžio, jis kartu prisiima neigiamų padarinių atsiradimo riziką, t. y. kad dėl to jo patirtos išlaidos negali būti kompensuotos.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas susijęs su savivaldybės lėšų panaudojimu. Teisės aktai numato išmokas savivaldybės tarybos nariams jų veiklos išlaidoms kompensuoti, tačiau neabejotinai, jos turi būti naudojamos protingai, teisingai ir skaidriai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai gautos ir naudojamos savivaldybės lėšos pažeidžia viešuosius interesus, nes tokiu būdu daroma žala savivaldybei.
Dėl apskaičiuotos sumos asmeniniams poreikiams
38. Apeliantas nurodo, kad ieškovas pateikė jokiais įrodymais nepagrįstą vertinimą, jog atsakovo šeimos automobiliai buvo naudojami ne tik tarybos nario veiklai vykdyti, bet ir asmeniniams reikmėms, todėl ieškovas vertino, kad pusė minėtos 6 850,97 Eur sumos, t. y. 3 425,40 Eur galėjo būti patirta vykdant tarybos nario funkcijas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų įvertino, kad pusė 6 850,97 Eur sumos buvo skirta atsakovo ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra jokių įrodymų, kodėl būtent pusė sumos. Be to, apeliantas pažymi, jog 6 850,97 Eur padalinus į dvi dalis gaunasi 3 425,48 Eur, o ne 3 425,40 Eur, kaip teigiama sprendime.
39. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo atliktų paskaičiavimų, nepateikė savo paskaičiavimų, paneigiančių paskaičiavimus skundžiamame sprendime. Kadangi apeliantas neginčijo, jog transporto priemones naudojo ir savo asmeninių poreikių tenkinimui, ir su tarybos nario veikla susijusiai veiklai vykdyti, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai laikė, kad tarybos nario veiklai vykdyti degalams atsakovas išleido 50 procentų apskaičiuotos sumos, kuri, ieškovo skaičiavimu, sudaro 3 425,40 Eur.
40. Be to, CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pastebėtina, kad klausimo dėl to, jog 6 850,97 Eur padalinus į dvi dalis gaunasi 3 425,48 Eur, o ne 3 425,40 Eur, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė. Todėl manytina, kad su tokiais ieškovo paskaičiavimais ir pozicija reikia sutikti.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto R. J. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-210-1142/2025 palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.