Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiųjų asmenų Kretingos rajono savivaldybės ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Onai Palionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui R. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybė, Kretingos rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių reikalavimų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. J. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. buvo Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys. Byloje nėra ginčo dėl to, kad per šį laikotarpį atsakovui, kaip Tarybos nariui, iš viso buvo išmokėta 15 044,69 Eur kompensacija transporto išlaidoms už degalus atlyginti.

6. Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2024 m. sausio 10 d. parengė Savivaldybės biudžeto piniginių išteklių, skirtų apmokėti su tarybos nario veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, naudojimo 2019-2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu atitikties audito ataskaitą Nr. K11-1 (toliau – ir Audito ataskaita). Audito metu buvo vertinama, ar 2019-2023 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams skiriamos išmokos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį, ar savivaldybės biudžeto tikslinės lėšos yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai. Atlikus auditą, nustatytos ir Audito ataskaitoje nurodytos šios nagrinėjamai bylai aktualios aplinkybės:

6.1. Tarybos nario R. J. 2019 m. gruodžio mėn. išmokų apyskaita gauta 2020 m. sausio 27 d., 2020 m. sausio 30 d. užrašyta savivaldybės mero rezoliucija „Tvirtinu“. Pagal 2020 m. sausio mėn. išmokų žiniaraštį Nr. B10-122 tarybos nariui R. J. buvo skirtos dvi išmokos: 303,50 Eur už 2020 m. sausio mėn. ir 277,50 Eur už 2019 m. gruodžio mėn. Nesilaikant Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-77 patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 270 p. reikalavimų išmokėta 277,50 Eur.

6.2. Prie tarybos nario R. J. 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. išmokų apyskaitų nepridėti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (degalų pirkimo kasos kvitai), kuriems išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pagal šių mėnesių išmokų žiniaraščius Nr. B10-888, B10-999 ir B10-98 tarybos nariui nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepagrįstai skirta išmokų iš viso už 910,50 Eur. Prie 2022 m. gegužės mėn. išmokų apyskaitos Nr. B7-1524 nepridėti mokėjimą patvirtinantys dokumentai (degalų pirkimo kasos kvitai), kuriems išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pagal šio mėnesio išmokų žiniaraštį Nr. B10-544 tarybos nariui nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų nepagrįstai skirta 350,19 Eur išmoka.

6.3. Pagal R. J. pateiktus kvitus degalai buvo perkami dideliais kiekiais, dvi, tris dienas iš eilės ir tik vienoje degalinėje: 2021 m. kovo 19 d. pilamasi 82,91 l dyzelino, 2021 m. kovo 25 d. – 85,48 l dyzelino, 2021 m. gegužės 26 d. – 86,13 l dyzelino, 2019 m. rugpjūčio 17-18 dienomis įsipilta iš viso 97,42 l dyzelino, 2020 m. balandžio 26-28 dienomis – 151,22 l dyzelino. Degalai buvo įsigyjami I. S. prekybos įmonės degalinėje „Arinta“, esančioje Kartenoje, Kretingos r.

6.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Karantino metu R. J. nurodė patyręs viso 3 278,25 Eur išlaidų ir įsigijęs 3 100,83 litrų degalų. Kretingos rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad šiuo laikotarpiu savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu.

7. Šioje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, reiškia atsakovui reikalavimą dėl 11 619,29 Eur nepagrįstai gautų lėšų priteisimo. Ieškovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaita, nes už įsigytus degalus jam buvo kompensuota didesnė suma, nei jis realiai patyrė išlaidų, vykdydamas Tarybos nario funkcijas, t. y. gavo didesnę sumą nei priklausė pagal teisinį pagrindą. Atsakovas R. J. su ieškovo reikalavimais nesutinka, todėl prašo ieškinį atmesti. Atsakovo nesutikimas su ieškiniu iš esmės grindžiamas tuo, kad visos kaip kompensacija iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos gautos lėšos degalams įsigyti buvo tiesiogiai susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008 ir kt.).

9. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70- 916/2024) ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Kaip nurodė kasacinis teismas, reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).

10. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. T2-27 (2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-319 redakcija) patvirtinto Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 269 punkte numatyta, kad Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama 0,5 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) išmoka, už kurią atsiskaitoma kiekvieną mėnesį. Pagal Reglamento 270 punktą išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys pateikia raštu savivaldybės administracijai savo sąskaitos (mokėjimo kortelės) rekvizitus. Pasibaigus terminui, per 15 kalendorių dienų tarybos nariai savivaldybės Buhalterinės apskaitos skyriui pateikia dokumentus, pagrindžiančius patirtas ir apmokėtas kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Pažymėtina, kad aptariama išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – ji skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.

11. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad šioje byloje ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovas praturtėjo trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaita, tuo tarpu atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti, kad ieškinyje nurodyta iš savivaldybės administracijos kaip kompensacija už transporto išlaidas gauta 11 619,29 Eur suma kompensavo atsakovo išlaidas, patirtas tiesiogiai vykdant Tarybos nario funkcijas. Pažymėtina, kad tokios įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarkos yra laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje nagrinėjant analogiškus ginčus dėl savivaldybių tarybų narių nepagrįsto praturtėjimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-372/2024).

12. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad kadencijos laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. balandžio 13 d. atsakovui iš viso buvo išmokėta 15 044,69 Eur kompensacija, kuri buvo skirta atlyginti transporto išlaidas, susijusias su degalų pirkimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėta kompensacija buvo išmokėta dalimis pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijai atsakovo pateiktus kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus (išmokų apyskaitos, PVM sąskaitos faktūros ir kvitai). Pagal bylos duomenis matyti, kad iš viso atsakovui kompensuota už 11 994 litrus kuro, t. y. už 10 717 litrų dyzelino ir 1 277 litrus benzino.

14. Kaip minėta anksčiau, šioje byloje atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti turto gavimo pagrindą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nurodė, kad turto gavimo teisinis pagrindas šiuo atveju buvo Reglamentas. Vis dėlto, įvertinus tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento 269 punkte numatyta išmoka buvo tikslinė, t. y. buvo skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, o nepagrįstu praturtėjimu laikomi ir tie atvejai, kai gauta pinigų suma yra didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, darytina išvada, jog vien pats piniginės kompensacijos išmokėjimo faktas pagal atsakovo pateiktus kuro įsigijimo dokumentus savaime nepatvirtina, jog kuro įsigijimo kvituose nurodyti degalai buvo panaudoti vykdant Tarybos nario funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančioje Audito ataskaitoje nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Reglamente nebuvo reikalavimo tarybos nariui nurodyti valdomą transporto priemonę, jos valstybinį numerį ir technines charakteristikas, taip pat savivaldybės teisės aktuose nebuvo reglamentuota, kaip turi būti pagrindžiama, kad konkrečios išlaidos buvo panaudotos tarybos nario veiklai. Dėl to Audito ataskaitoje prieita išvados, kad neišsamiu tarybos narių veiklos išlaidų reglamentavimu sudarytos galimybės lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant (Audito ataskaitos 11 psl.). Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog prieš išmokėdama išmokas savivaldybės administracija pagal pačios savivaldybės tarybos nustatytą tvarką nereikalaudavo išsamesnio ir detalesnio atsakovo deklaruotų transporto išlaidų pagrindimo, visų pirma, nepaneigia bendrojo civilinės teisės principo, jog niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, o taip pat neatleidžia atsakovo nuo įrodinėjimo pareigos, nes procesinę įrodinėjimo pareigą bei įrodymų pakankamumą apibrėžia ne vietos savivaldos institucijų teisės aktai, o civilinio proceso teisės normos. Tai reiškia, kad atsakovas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik faktiškai patirtų kuro išlaidų dydį, bet ir šių išlaidų ryšį su Tarybos nario veikla, t. y. kad visa savivaldybės kompensuota kuro išlaidų įsigijimo suma buvo susijusi su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

15. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovo patikslintame ieškinyje pateiktų skaičiavimų ir įvertino juos kaip subjektyvius ir neišsamius. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir vertina, kad ieškovo atlikti skaičiavimai iš esmės yra pagrįsti ir logiški, nes yra grindžiami objektyviais duomenimis, t. y. atliekant skaičiavimus buvo atsižvelgta į atsakovo šeimos turimas transporto priemones, objektyvius duomenis apie šių transporto priemonių ridą bei kuro suvartojimo normas, kurios, kaip teismo posėdžio metu nurodė prokurorė, atsakovo naudai buvo nurodytas didesnės įvertinus vairavimo sąlygas ir sezoniškumą. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie automobilių Seat Ibiza, Honda ir Renault Clio ridos duomenis, taip pat neginčijo patikslintame ieškinyje nurodytų šių automobilių kuro suvartojimo normų. Atsakovas patvirtino naudojęs šiuos automobilius, tačiau teigė, kad vykdydamas Tarybos nario veiklą jis naudojo daug įvairių transporto priemonių ir neapsiribojo vien tik ieškinyje nurodytais šeimos automobiliais.

16. Atsakovas savo atsikirtimus, be kita ko, grindė tuo, jog į ieškovo skaičiavimus nebuvo įtrauktas automobilis Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas atsakovo vardu ir kuris buvo intensyviai naudojamas Tarybos nario veiklai vykdyti, o jo degalų sąnaudos siekė net 12 l/100 km. Iš byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad šis automobilis atsakovo vardu registruotas nuo 2021 m. sausio 14 d. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, automobiliu Mitsubishi Pajero laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2021 m. sausio 14 d. buvo nuvažiuota tik 95 km (338 040 km – 337 945 km), o 2022 m. birželio 23 d. atsakovas šį automobilį perdavė UAB „JL transportas“ kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę. Nors atsakovas nurodė intensyviai naudojęs šį automobilį Tarybos nario veiklai, tačiau nepateikė duomenų, kokia buvo šio automobilio rida 2022 m. birželio 23 d., kai jis buvo perduotas kaip nebetinkamas eksploatuoti. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2024 m. lapkričio 15 d. rašto matyti, kad transporto priemonės Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2021 m. balandžio 11 d., o vėliau apdrausta tik nuo 2021 m. gruodžio 5 d. Taigi net 8 mėnesius minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tai reiškia, kad ji negalėjo būti naudojama viešajame eisme. Šią aplinkybę įvertinus kartu su aplinkybe, jog 2022 m. birželio 23 d. šis automobilis buvo perduotas kaip eksploatuoti netinkama transporto priemonė, atsakovui nepateikus duomenų apie šio automobilio ridos duomenis eksploatacijos pabaigos metu, teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus apie aktyvų šio automobilio naudojimą Tarybos nario veikloje.

17. Atsakovas savo atsikirtimus taip pat grindė tuo, kad Tarybos nario funkcijoms vykdyti jis naudojosi jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu VW Touareg, taip pat kitais šios bendrovės automobiliais, į kuriuos pildavo degalus iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog įmonės automobilį VW Touareg jis naudodavo reprezentaciniais tikslais, ypač tais atvejais, kai vykdavo į įvairius susitikimus, taip pat ir kitais atvejais. Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad įmonės automobilio perdavimas jam atskirai niekaip nebuvo įformintas ir jokia speciali apskaita dėl atsakovo reikmėms ir Tarybos nario veiklai įmonės automobiliu sunaudoto kuro nebuvo vedama. Atsakovas teisme paaiškino, kad kurą į įmonės automobilį jis pildavo savo nuožiūra, apytiksliai įvertinęs, kiek jo galėjo būti sunaudota vykdant Tarybos nario funkcijas, nes įmonėje šiuo klausimu buvo pasitikima darbuotojais. Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktame rašte taip pat nurodoma, kad darbuotojų poreikiams naudotos transporto priemonės, į kurias darbuotojų sąskaita papildomai buvo pilami degalai, bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitomi, nes bendrovė nepatyrė nuostolių/faktinių išlaidų.

18. Vertindamas šiuos argumentus teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad atsakovas įrodinėja Tarybos nario veiklai vykdyti faktiškai naudojęs juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius, tačiau jokių objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas į bylą nėra pateikęs ir šią aplinkybę grindžia išimtinai tik savo paaiškinimais. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie bent apytiksliai pagrįstų, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės galėjo būti panaudotos Tarybos nario funkcijoms atlikti ir ar jos apskritai tokiu tikslu buvo naudojamos. Pažymėtina, kad teismo posėdyje pats atsakovas tiksliai negalėjo paaiškinti šių aplinkybių ir iš esmės apsiribojo tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, jog įmonės automobilis Tarybos nario veikloje būdavo naudojamas dažnai, tačiau kartu pripažino, kad jokių oficialių dokumentų dėl automobilio naudojimo asmeninėms reikmėms nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias transporto priemones naudojo ne tik savo tiesioginėms darbinėms funkcijoms atlikti, bet ir Tarybos nario veiklai vykdyti ir dėl to savivaldybės lėšomis kompensuodavo įmonės automobiliu sunaudotą kurą, atsakovui teko pareiga aiškiai atriboti ir pagrįsti, kokia konkrečiai patirtų išlaidų dalis buvo susijusi su Tarybos nario veikla, juolab, kad teisme atsakovas aiškino itin daug važinėjantis darbo reikalais (nurodė praktiškai dirbantis automobilyje). Vien atsakovo akcentuota aplinkybė, kad įmonėje buvo pasitikima darbuotojais ir dėl to nebuvo vedama jokia su tuo susijusi apskaita šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepagrįsto savivaldybės lėšų išmokėjimo, o ne dėl žalos (ne)padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta praktika, jog savivaldybės lėšomis kompensuotas kuro kiekis būdavo nuperkamas paties atsakovo nuožiūra apytiksliai įvertinus nuvažiuotą atstumą ir sunaudotą degalų kiekį šiuo atveju nėra suderinama su atsakingumo, skaidrumo, apdairumo ir sąžiningumo principais, nes šiuo atveju buvo naudojamos ne atsakovo asmeninės, o viešosios lėšos. Teismo vertinimu, negalėdamas tiksliai ir konkrečiai pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių panaudojimo Tarybos nario veiklai vykdyti ir dėl to patirtų išlaidų dydžio, atsakovas kartu prisiima neigiamų padarinių atsiradimo riziką, t. y. kad dėl to jo patirtos išlaidos negalės būti kompensuotos.

19. Atsakovas itin akcentavo aplinkybę, kad Tarybos nario kadencijos laikotarpiu jo darbo vieta buvo Klaipėdoje, todėl į Tarybos, komitetų, komisijų, darbo grupių posėdžius ir kitus susitikimus jis dažnai vykdavo iš Klaipėdos į Kretingą, o jiems pasibaigus iš Kretingos vykdavo atgal į darbą Klaipėdoje ir tai lėmė didesnį jo nuvažiuotų kilometrų skaičių. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Tarybos nario teisė gauti transporto išlaidų kompensavimą kartu suponuoja jo pareigą laikytis ekonomiškumo ir racionalaus savivaldybės lėšų naudojimo principo. Dėl to aiškinimas, kad bet kokios Tarybos nario patirtos išlaidos, įskaitant ir tas, kurios patiriamos vykstant iš/į darbo vietą kitoje savivaldybėje, turėtų būti besąlygiškai kompensuojamos nėra suderinamas su paminėtais principais. Šiuo klausimu analogiškose bylose formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai savivaldybė neturi pagrindo kompensuoti kelionės išlaidų, patirtų į savivaldybės tarybos posėdžius vykstant ne iš deklaruotos gyvenamosios vietos, o iš kitos savivaldybės (Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-372/2024). Atsižvelgiant į tai, atsakovo akcentuojamas nuolatinis jo važinėjimas iš/į darbo vietą Klaipėdoje savaime nepagrindžia jo teisės į dėl to patirtų kuro išlaidų kompensavimą.

21. Šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Reglamento 272 punkte buvo nustatyta, kad jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas. Remiantis minėta Reglamento nuostata, darytina išvada, kad dėl vykimo už savivaldybės ribų Tarybos nario patirtos išlaidos, įskaitant ir jo kelionės išlaidas, galėjo (turėjo) būti kompensuotos ne Reglamento 269 punkte, o 272 punkte nustatyta tvarka, nes 269 punkte nustatyta tvarka galėjo būti kompensuotos tik tokios išlaidos, kiek jų tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad kadencijos laikotarpiu atsakovas būtų vykęs į komandiruotes už savivaldybės ribų atstovauti Kretingos rajono savivaldybei. Priešingai, pats atsakovas pripažino, kad prašymų dėl komandiruotės savivaldybės administracijai niekada nėra teikęs ir jo vykimas už savivaldybės ribų kaip komandiruotė niekada nebuvo forminamas. Nors atsakovas tai aiškino tuo, kad tuo metu savivaldybėje nebuvo nustatytos komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarkos ir dėl to pagal nusistovėjusią praktiką tokios išlaidos buvo atlyginamos iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pagal minėto Reglamento 272 punktą komandiruotės išlaidos turėjo būti atlyginamos ne savivaldybės, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad savivaldybė būtų atsisakiusi jį komandiruoti už savivaldybės ribų ir atlyginti dėl to patirtas kelionės išlaidas. Vien tai, kad atsakovas dėl kelionių už savivaldybės ribų patirtas išlaidas savo nuožiūra kompensuodavo iš Tarybos nario veiklai skirtų lėšų pagal Reglamento 269 punktą šiuo atveju nepagrindžia dėl to atsakovui išmokėtų lėšų teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Audito ataskaitoje nurodyta, kad karantino metu atsakovas nurodė patyręs iš viso 3 278,25 Eur transporto išlaidų ir įsigijęs 3 100,83 litrų degalų. Taigi iš esmės penktadalis iš visos per 2019-2023 m. kadencijos laikotarpį atsakovui kompensuotos kuro išlaidų sumos buvo patirta karantino laikotarpiu, kai valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, buvo draudžiami atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, asmenų judėjimas ir pan. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad karantino laikotarpiu savivaldybės darbas nenutrūko, todėl susitikimai su kitais žmonėmis, įskaitant partijos narius, merą, ministrus realiai vykdavo. Be to, atsakovo teigimu, karantino metu jis kaip savanoris darbo metu yra vežęs žmones į vakcinavimo punktus. Teismas pažymi, kad savanorystės veikla tiesiogiai nėra susijusi su Tarybos nario funkcijų vykdymu, todėl dėl to patirtos transporto išlaidos negali būti vertinamos kaip Tarybos nario veiklai patirtos išlaidos. Be to, tuo atveju, jeigu karantino režimo laikotarpiu atsakovas nesilaikė nustatytų apribojimų ir vis tik tiesiogiai susitikinėjo su gyventojais, partijos nariais ir kt., nors tiesioginiai asmenų kontaktai ir susibūrimai tuo metu buvo draudžiami, dėl to jo patirtos transporto išlaidos neturėjo būti atlyginamos, nes asmens lūkesčiai negali būti ginami, jeigu jie nėra kilę iš teisėto pagrindo, o pagal bendrąjį teisės principą iš ne teisės negali atsirasti teisė.

23. Atsakovas savo atsikirtimus grindė ir tuo, kad kaip Tarybos narys jis dalyvaudavo ne tik Tarybos posėdžiuose, bet ir komitetų, komisijų, darbo grupių veikloje, vykdavo į įvairius pasitarimus ir susitikimus, taip pat vykdavo į susitikimus su rinkėjais Kartenoje, dalyvaudavo šio miestelio bendruomenės renginiuose ir šventėse. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai patikslino, kad kartą per mėnesį vykdavo į Tarybos posėdžius, bent kartą per mėnesį vykdavo į komiteto posėdį, taip pat vykdavo į pasitarimus rengiantis šiems posėdžiams, važinėdavo po rajoną, susitikdavo su gyventojais, spręsdavo jų problemas, dalyvaudavo įvairiose šventėse ir renginiuose. Atsakovo dalyvavimą Kartenos miestelio renginiuose ir šventėse teismo posėdyje patvirtino liudytoja E. M.. Pažymėtina, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčijamas atsakovo dalyvavimas savivaldybės veikloje, bendravimas su rinkėjais, dalyvavimas renginiuose ir šventėse, nes ieškiniu reikalaujama grąžinti tik dalį, o ne visą atsakovui išmokėtą kompensacijos sumą transporto išlaidoms atlyginti. Vis dėlto, atsakovas šioje byloje daugiausia abstrakčiais teiginiais tvirtino aktyviai vykdęs veiklą, tačiau tinkamai nepagrindė, jog Tarybos nario funkcijoms atlikti faktiškai buvo reikalinga didesnė nei 3 425,4 Eur kuro išlaidų suma. Priešingai – bylos duomenys ir anksčiau aptarti argumentai patvirtina, kad į kompensuotinų transporto išlaidų sumą atsakovas buvo nepagrįstai įtraukęs savo kelionės išlaidas už savivaldybės ribų (daugkartinės kelionės į Vilnių ir atgal), išlaidas dėl vykimo iš Kretingos į darbą Klaipėdoje ir atgal, taip pat transporto išlaidas vykstant į susitikimus karantino metu, kai žmonių susibūrimai buvo draudžiami, taip pat kompensuodavo jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėms pirkto kuro išlaidas. Taigi atsakovas patikimais įrodymais nepaneigė ieškovo argumentų ir pateiktų skaičiavimų, kad Tarybos nario funkcijoms atlikti pagal byloje nustatytas aplinkybes galėjo būti kompensuota ne didesnė nei 3 425,4 Eur kuro išlaidų suma.

24. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą bei šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, t. y. atsakovo nepagrįstą praturtėjimą Kretingos rajono savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovas nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškinyje nurodyta suma buvo panaudota pagal tikslinę jos paskirtį. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintina s, trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo priteistina 11 619,29 Eur nepagrįstai gautų lėšų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas taip pat privalo sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Kadangi ieškinys tenkinamas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį buvo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 262 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymu nustatytos sumos, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovo R. J. 11 619,29 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 11 619,29 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J. 262 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.