Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo priteisti iš buvusio savivaldybės tarybos nario savivaldybės naudai lėšų sumą, kuria kompensuotos šio nurodytos išlaidos kurui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį formuojamos teismų praktikos kontekste, aplinkybę, kad šiais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, papildomai pateikiant savo teisinį vertinimą dėl ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą (ne)pagrįstumo, nutaria nepriimti atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. Š. ėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Be to, nuo (duomenys neskelbtini) m. atsakovas dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), vadovu. Todėl atsakovas būdamas Tarybos nariu dažnai keliaudavo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) bei iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, kur buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta bei kur gyveno jo šeima, iš (duomenys neskelbtini) (kur, atsakovo teigimu, jis turėjo butą, kuriame kartais nakvodavo po darbo nurodytu laikotarpiu) į Vilnių.

23. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 6 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį. Išmoka gali būti naudojama ir Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.

24. Atsakovas, būdamas Tarybos nariu bei jo kadencijos laikotarpiu turėdamas išlaidų kurui, pateikdavo trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai avansines apyskaitas, į kurias įtraukdavo ir minėtas išlaidas kurui. Šios atsakovo išlaidos buvo atlygintos jam trečiojo asmens pagal pateiktas avansines apyskaitas.

25. Atsakovui vykdžius savo kaip Tarybos nario funkcijas kitoje, nei Vilniaus savivaldybės teritorijoje (t. y. atsakovui važiuojant į Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimą Mosėdyje), buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkis dėl jo komandiravimo ir to komandiravimo metu turėtų išlaidų atlyginimo.

26. Ieškovas, paduodamas šioje byloje patikslintą ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo iš atsakovo, grindė patikslinto ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. lapkričio 15 d. Vertinimo ataskaitos duomenimis, kurioje nurodyta, kad atsakovui Ž. Š. buvo išmokėta iš viso 13 370,22 Eur, iš jų – 5415,73 Eur išlaidos, kompensuotos ne pagal Tarybos veiklos reglamento nuostatas. Be to, ieškovas pateikė į bylą atsakovo perduotų trečiajam asmeniui kuro čekių suvestinę, kuria buvo grindžiamas skundžiamas teismo sprendimas. Šioje suvestinėje pateikti duomenys apie atsakovo perduotus savivaldybei čekius (jų atspausdinimo datą, vietą – Šiauliuose, Telšiuose, Šilalėje, Kaune, Plungėje, Raseiniuose, Birštone, Ukmergėje, Panevėžio raj., Trakų raj., Ukmergės raj., Kelmės raj., Molėtų raj., Klaipėdoje) bei tuose čekiuose nurodytas sumas (tarp jų – išlaidas degalams):

- (duomenys neskelbtini) m.: 04-20 - 77,07 Eur, 06-05 - 71,52 Eur, 06-14 - 54,10 Eur, 06-27 - 57,90 Eur, 06-27 - 30,01 Eur, 07-18 - 63,04 Eur, 07-24 - 63,23 Eur, 09-01 - 61,20 Eur, 09-08 - 29,43 Eur, 10-04 - 58,00 Eur, 10-20 - 63,49 Eur, 11-15 - 60,01 Eur, 12-19 - 69,81 Eur, 12-25 - 58,33 Eur;

- (duomenys neskelbtini) m.: 02-08 – 58,48 Eur, 05-21 - 46,66 Eur, 06-01 - 51,77 Eur, 06-06 - 37,81 Eur, 06-09 - 52,06 Eur, 06-30 - 42,75 Eur, 07-14 - 52,39 Eur, 07-17 - 31,96 Eur, 07-22 - 53,35 Eur, 08-04 - 60,89 Eur, 08-11 – 59,30 Eur, 08-15 - 55,94 Eur, 08-18 - 51,92 Eur, 08-25 - 54,35 Eur, 08-27 - 64,59 Eur, 09-01 - 54,44 Eur, 09-10 - 60,48 Eur, 09-22 - 48,66 Eur, 10-01 - 60,84 Eur, 10-08 – 58,26, 10-14 - 38,10 Eur; 12-01 – 60,73 Eur, 12-17 – 47,03 Eur;

- (duomenys neskelbtini) m.: 01-05 – 64,09 Eur, 01-25 - 58,35 Eur, 02-01 - 61,08 Eur, 02-04 - 54,20 Eur, 02-18 -63,15 Eur, 02-25 - 63,68 Eur, 03-24 -58,40 Eur, 04-02 – 61,29 Eur, 04-09 – 69,97 Eur, 04-15 - 78,05 Eur, 04-20 - 68,26 Eur, 04-28 - 59,48 Eur, 05-13 - 69,99 Eur, 05-17 - 55,8 Eur, 05-28 - 58,55 Eur, 06-09 – 69,16 Eur, 06-13 - 70,02 Eur, 07-19 - 54,15 Eur, 07-25 - 45,51 Eur, 08-05 - 49,73 Eur, 08-16 - 21,64 Eur, 08-28 - 70,16 Eur, 09-30 - 54,55 Eur, 10-10 - 75,55 Eur; 10-22 - 77,53 Eur, 10-29 - 37,64 Eur, 10-31 - 73,22 Eur, 11-26 - 69,34 Eur, 12-21 - 43,21 Eur.

- (duomenys neskelbtini) m.: 01-18 - 80,30 Eur, 01-22 - 69,24 Eur, 01-26 - 77,61 Eur, 01-30 – 76,80 Eur, 02-11 - 76,13 Eur, 03-06 - 86,63 Eur, 03-19 - 82,77 Eur, 05-21 - 65,81 Eur, 05-31 - 102,22 Eur, 06-05 - 49,39 Eur, 06-07 - 67,67 Eur, 06-09 - 95,82 Eur, 06-13 - 96,74 Eur, 07-06 - 106,55 Eur, 07-16 - 102,31 Eur, 07-18 - 17,33 Eur, 07-23 - 105 Eur, 08-05 - 94,14 Eur, 08-10 - 73,33 Eur, 08-28 - 85,92 Eur, 09-03 - 88,34 Eur, 11-21 - 89,41 Eur, 12-22 - 92,09 Eur.

- (duomenys neskelbtini): 02-10 - 80,47 Eur, 02-13 - 78,68 Eur, 03-10 - 78,72 Eur, 04-18 - 84,36 Eur, 04-25 - 85,81 Eur.

27. Iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktų duomenų apie Tarybos, frakcijos, komiteto, komisijų posėdžius, kuriuose dalyvavo atsakovas, nustatyta, kad pirmiau nurodytomis dienomis (šios nutarties 26 punktas), kai atsakovas apsipirkdavo degalinėse, minėti posėdžiai nevyko, išskyrus frakcijos posėdžius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) Tarybos posėdį. Teisėjų kolegijos paskaičiavimais, minėtų posėdžių dienomis atsakovas išleido degalinėse (Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžio raj., Vilniaus raj. ir Trakų raj.) bendrą 646,84 Eur sumą (63,23+46,66+52,39+60,89+38,10+47,03+54,20+63,15+69,16+67,67+84,36) degalams.

28. Pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamame sprendime, kad vadovaujasi ieškovės perengtoje lentelėje esančiais suvestiniais duomenimis apie įsigytą kurą, pagrįstais į bylą pateiktų atsakovo čekių (kurių dalis įskaitoma, o dalis – iš dalies įskaitoma) duomenimis. Nei viena iš šalių nekvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo vadovautis minėtos ieškovo parengtos lentelės duomenimis, o teisėjų kolegija nenustatė, kad šioje lentelėje pateikta informacija neatitinka byloje esančių įskaitomų čekių duomenų. Todėl teisėjų kolegija vertina ieškovo parengtos lentelės duomenis kaip patikimus ir parengtus byloje esančių duomenų pagrindu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad trečiojo asmens kompensuotos išlaidos kurui, sunaudotam atsakovui važiuojant į įvairius objektus, turint tikslą vykdyti Tarybos nario pareigas, tokiais dokumentais, kaip: Internete esančių žemėlapių duomenimis apie atstumus nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto savivaldybės ((duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto savivaldybės ((duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto savivaldybės (maksimalus atstumas – (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto savivaldybės (maksimalus atstumas – (duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto savivaldybės ((duomenys neskelbtini)), atsakovo parengtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Be to, atsakovo iniciatyva buvo apklausti du liudytojai E. M. ir L. K..

30. Liudytojas L. K. ((duomenys neskelbtini)) parodė teismui, kad pagal savo pareigas (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojo, atsakovas buvo aktyviausias Tarybos narys, išsprendęs daug gyventojų klausimų. Pagal susiklosčiusią vidinę tvarką komiteto padėjėjas užpildydavo avansinę apyskaitą ir teikė komiteto nariui pasirašyti. Jis pildė Tarybos nario laiko apskaitos žiniaraščius, klausdamas prieš posėdį ar elektroniniu paštu atsakovo, kiek laiko jis skyrė veikloms. Žiniaraštį derindavo su tarybos nariu, juos pasirašydavo tarybos narys. Tada tarybos sekretoriate buvo darbuotoja, kuri suvesdavo bendrą lentelę ir teikdavo mokesčių skyriui. Buvo žymima, kada Tarybos narys ateidavo į tarybos salę. Susitikimai su rinkėjais vyko po 10 val. savivaldybėje, vykdavo į bendruomenes. Liudytojas dažnai pats dalyvaudavo tuose susirinkimuose. Vidutiniškai išvykti per mėnesį susitikti su rinkėjais tekdavo 10 kartų. Savivaldybėje įvykdavo apie 20-25 susitikimus su bendruomenėmis. Vasarą susitikimai vykdavo mažiau. Susitikimai su rinkėjais vykdavo įvairiomis dienomis. Atsakovas Ž. Š. turėjo virš 20 susitikimų ir savivaldybės pastate, ir kitur, apie 10, kur reikėjo specifiškai vykti.

32. Apeliantas, nesutikdamas su šioje byloje priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigia, kad: 1) ieškinys turėjo būti atmestas kaip paduotas netinkamo ieškovo, nes byloje nėra viešo intereso; 2) pirmosios instancijos teismas išplėtė ieškinio ribas ir dėl to neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą; 3) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, išplėsdamas atsakovo įrodinėjimo pareigą iki neįmanomų ribų; 4) pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens veiksmų / neveikimo įtaką teisėtam atsakovo išlaidų kompensavimui. Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo minėtų apeliacinio skundo motyvų kontekste.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie prokuroro teisę pareikšti ieškinį dėl be pagrindo gautų savivaldybės lėšų priteisimo

33. Vadovaujantis CPK 49 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), CPK, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.

34. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu.

35. Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente.

36. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas apmokėjimas už faktiškai dirbtą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-560/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012).

37. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Sandoriai dėl savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

38. Konstitucinis Teismas pateikia universalų metodologinį viešojo intereso sampratos standartą, kartu siaurina neapibrėžtumą, leidžiantį bet kurį interesą aiškinti kaip bendrą, t. y. įtvirtina saugiklius: atitinkamas teismo žingsnis turi būti motyvuotas ir pagrįstas, o viešasis interesas turi būti siejamas, pirma, su santykinai didele visuomenės dalimi, ir, antra, su tam tikromis pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 84 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024, 31 punktas).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą dėl viešojo intereso gynimo bei jį aiškinančią teismų praktiką, atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju prokuroras galėtų reikšti ieškinį tik jeigu nustatytų nemažareikšmį teisės pažeidimą, ir savivaldybė pati per ilgesnį laikotarpį nesiimtų priemonių ginti savo pažeistas teises.

41. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas, paduodamas ieškinį, veikė jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, nustatęs, jog savivaldybės lėšos galėjo būti naudojamos priešingai savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principams, įtvirtintiems įstatyme (žr. šios nutarties 37 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš paduodamas ieškinį prokuroras neprivalėjo kreiptis į savivaldybę su paklausimais ar įpareigojimais dėl šios teisių gynimo. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme numatyta prokuroro teisė, bet ne pareiga kreiptis į savivaldybę dėl šios įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Prokurorui sprendžiant klausimą dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl viešo intereso gynimo pakanka tam tikro pagrindo manyti, jog pažeisti teisės aktai, bet ne pačio teisės aktų pažeidimo fakto konstatavimo, nes tokį pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Todėl nelogiškas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo subjektinės teisės reikšti ieškinį dėl viešo intereso gynimo, teismui nekonstatavus teisės aktų pažeidimų. Juolab kad teismas šioje byloje visgi padarė išvadą, kad atsakovas nepagrindė jam kompensuotų kuro sąnaudų savo kaip Tarybos nario veiklai. Vadinasi, byloje galima buvo daryti prielaidą, kad atsakovas pateikė savivaldybei čekius už kurą, piltą ne Tarybos nario veiklai vykdyti. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, kad galėjo būti pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtinti principai.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog nebuvo pagrindo tenkinti prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo ir dėl to, kad šiuo ieškiniu ginamas mažareikšmis interesas, palyginus su teisinių santykių stabilumo užtikrinimu, gautos naudos proporcingumu bylinėjimosi išlaidoms ir tokio ieškinio reikšmingumu visuomenei. Kaip minėta pirmiau, paduotu ieškiniu iš esmės buvo siekiama užtikrinti savivaldybės turto naudojimą įstatyme numatytais tikslais (Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai viršija 6000 Eur ir susiję su Lietuvos mastu pakankamai didelės teritorijos (Vilniaus miesto savivaldybės) visuomenės narių interesais. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad šios visuomenės dalies interesai dėl minėtos sumos racionalaus ir tikslingo panaudojimo yra mažareikšmiai ir neproporcingi gautinai naudai, atsižvelgiant į galimas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai priteisti iš viešas pareigas ėjusio asmens lėšas, į kurias jis galbūt neturėjo teisės savo pareigų vykdymo metu, negali būti vertinami kaip nereikšmingi visuomenei, suinteresuotai tuo, kad savivaldybės biudžeto lėšos, formuojamos ir iš visuomenės narių gautinų mokesčių, rinkliavų, būtų naudojamos įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, racionalus, efektyvus ir skaidrus savivaldybės lėšų naudojimas yra viena iš pamatinių konstitucinių vertybių. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo iš esmės prokuroro, ginančio viešą interesą, ieškinį, o apeliacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso nebuvimo šioje byloje atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentą dėl viešo intereso nebuvimo šioje byloje, nurodo, kad skunde nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai apie prokuroro prerogatyvą ginti viešą interesą nepaneigia to, jog šioje byloje pateiktas ieškinys turėjo būti priimtas ir išnagrinėtas teismo iš esmės. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje Nr. e3K-3-273-701/2023 pateikti išaiškinimai dėl prokuroro pareigos įvertinti tam tikras aplinkybes prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl viešo intereso gynimo, kurie nepaneigia teismo pareigos įvertinti tai, ar paduotu ieškiniu ginamas viešasis interesas ir priimti nagrinėti ieškinį, kuriuo ginamas viešasis interesas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio nagrinėjimo ribų

44. Ieškovas padavė ieškinį, nurodydamas kaip savo reikalavimų faktinį pagrindą tai, kad atsakovui būnant Tarybos nariu buvo kompensuotos degalų įsigijimo už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų išlaidos ne pagal Reglamentą. Prokuroras nurodė kaip teisinį ieškinio pagrindą – CK 6.237 straipsnio 1 dalį, kuria nustatoma pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą.

45. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.

46. CK 6.242 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika.

47. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

48. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 41 punktas).

49. Lėšų pervedimas ar turto perdavimas atitinka sandorių požymius, jei jais išreiškiama asmens valia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Kai šalis sieja teisiniai santykiai ir, vykdydama iš šių teisinių santykių kylančią prievolę, šalis ją įvykdo didesne apimtimi, nei reikalauja prievolės pobūdis, tai viršijantis prievolės apimtį įvykdymas neturi teisinio pagrindo, nepaisant to, kad jį atlikdamas asmuo išreiškė savo valią dėl būtent tokios įvykdymo apimties. Šiuo atveju kaip teisinis turto gavimo pagrindas vertintinas ne pats prievolės įvykdymo sandoris (lėšų pervedimas, turto perdavimas ar pan.), bet tas teisinis pagrindas, kuris lėmė atitinkamą prievolės įvykdymo apimtį. Priešingu atveju, jei prievolės įvykdymas pats savaime būtų vertinamas kaip turto gavimo pagrindas, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas prarastų praktinį veiksmingumą, o kiekvienas, net ir atsitiktinis turto gavimas turėtų būti vertinamas ginčijant to turto perdavimo sandorį. Tai neatitiktų CK įtvirtintos teisių gynimo sistemos, kurioje nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo užima savarankišką vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 21 punktas).

50. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33 punktas).

51. Bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 20 punktą). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 26 punktas).

52. Teisėjų kolegija, vertindama tai, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą, neišplėtė ginčo nagrinėjimo ribų, atsižvelgia į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus apie tai, kad nagrinėjant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo / be teisėto pagrindo gauto turto grąžinimo, turi būti nustatyta, ar atsakovas praturtėjo kito asmens (šiuo atveju trečiojo asmens) sąskaita, jeigu taip – ar tas praturtėjimas buvo teisėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovui įrodžius, kad atsakovas praturtėjo trečiojo asmens sąskaita, atsakovas turi įrodyti, kad šis praturtėjimas buvo teisėtas. Atsakovui įrodinėjant teisėtą praturtėjimą trečiojo asmens sąskaita nepakanka įrodyti to, kad šalis siejo prievoliniai santykiai pagal Reglamento ar įstatymo reikalavimus, buvę pagrindu atlikti mokėjimus jam. Atsakovas turi įrodyti, kad tie mokėjimai atitiko jo ir trečiojo asmens suderintą pagal Reglamento reikalavimus mokėjimų dydį. Jeigu atsakovui nepavyksta įrodyti, jog jam buvo kompensuota lėšų suma, panaudota pagal Reglamento reikalavimus, sprendimas dėl trečiojo asmens sumokėtų atsakovui lėšų grąžinimo turi būti priimamas ne atsakovo naudai (žr. šios nutarties 48-51 punktus).

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir sprendė dėl to, ar atsakovas praturtėjo savivaldybės sąskaita. Teismui nustačius, kad atsakovui buvo išmokėtos savivaldybei priklausančios lėšos, galima buvo daryti išvadą apie šio praturtėjimą savivaldybės sumokėta suma, nes pati savivaldybė neteko šių lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismas toliau pagrįstai vertino tai, ar tas praturtėjimas buvo teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pateiktų įrodymų, kuriais jis įrodinėjo savo teigiamą aplinkybę dėl teisėto pagrindo gauti jam sumokėtas lėšas, įvertino atsakovo praturtėjimo savivaldybės lėšomis teisėtumą, pasisakydamas ir dėl to, ar byloje pateikti atsakovo įrodymai patvirtina, kad savivaldybės išmokėtomis lėšomis buvo dengiamos vėlesnės atsakovo kaip Tarybos nario išlaidos, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pirmosios instancijos teismas ne išplėtė ieškinio nagrinėjimo ribas, bet siekė nustatyti reikšmingas aplinkybes dėl nepagrįsto praturtėjimo egzistavimo ieškinio pareiškimo metu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti savivaldybės atsakovui atlygintų lėšų tikslingumą, kadangi savivaldybė privalėjo atlyginti šiam tik Reglamento 6 straipsnio 15 dalyje nurodytas tikslines išlaidas (žr. šios nutarties 23 punktą).

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškinio pagrindą, vertindamas ir tai, ar jam sumokėta kompensacija buvo panaudota Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Hipotetiškai gali susiklostyti situacija, kai Tarybos nariui atlyginamos jo išlaidos, kurios neturėjo būti atlygintos, tačiau ta be pagrindo sumokėta kompensacija gali būti sunaudota Tarybos nario kitoms vėlesnėms išlaidoms, susijusiems su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Todėl atsakovas galėjo įrodinėti teisėtą pagrindą kompensacijai gauti ir vėlesnėmis savivaldybės neatlygintomis išlaidomis. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo perskirstyti įrodinėjimo naštą, įpareigodamas ieškovą įrodyti tai, kad atsakovui pervesta kompensacija buvo sumokėta už tą kurą, kuris nebuvo naudojamas atsakovo kaip Tarybos nario funkcijoms vykdyti. Kaip minėta, neigiamų aplinkybių (šiuo atveju savivaldybės kompensuoto kuro nesunaudojimo Tarybos nario veiklai) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei atsakovo teisę sukuriančių aplinkybių (kad kompensuotas kuras buvo panaudotas jo kaip Tarybos nario veiklai), nes tik ieškovas turi visus duomenis apie jo įsigyto kuro sunaudojimą. Reikalavimas ieškovui įrodyti, kad atsakovas gavo lėšas kurui, nesunaudotam jo kaip Tarybos nario veiklai, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra. Atsakovo skirtingomis dienomis užpiltas kuras galėjo būti sunaudotas įvairiais tikslais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas bei ieškovas, atsakovo užpiltas kuras galėjo būti panaudotas šio vykimui iš darbo namo ar iš namų į darbą, laisvalaikio metu. Todėl teismo įpareigojimas ieškovui nurodyti ir įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas sunaudojo kurą ne Tarybos nario veiklai, reikštų reikalavimą šaliai įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

55. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

56. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

57. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-943/2025, 37, 38 punktai).

59. Teisėjų kolegija, vertindama tai, ar atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo teigiamas aplinkybes apie turėtų išlaidų, kompensuotų trečiojo asmens, teisėtą atlyginimą, konstatuoja, kad atsakovo pateikti įrodymai (čekių duomenų suvestinė, žemėlapiuose fiksuoti duomenys apie tarpmiestinius atstumus, liudytojų paaiškinimai apie atsakovo kaip Tarybos nario dalyvavimą skirtingose veiklose įvairiose vietose) nepakankami jo teigiamoms aplinkybėms įrodyti. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, nustačiusi, kad nei atsakovas, nei vienas iš liudytojų nenurodė datų konkrečių įvykių, į kuriuos atsakovas vyko iš kitų nei Vilnius miestų, rajonų. Nei vienas iš liudytojų nebuvo nurodęs, kad atsakovas būtų pasiėmęs jį į susitikimus su gyventojais už Vilniaus miesto ribų. Byloje esanti informacija apie tai, kad atsakovas dalyvavo tam tikrame skaičiuje Tarybos, frakcijos, komitetų, komisijų posėdžių, fiksavo savo darbo laiką, kad jis vyko į susitikimus su gyventojais, nesant konkrečių duomenų ir įrodymų apie tų susitikimų datas, savaime nepatvirtina to, jog atsakovo išlaidos degalinėse už Vilniaus ribų buvo susijusios būtent su jo kaip Tarybos nario funkcijų vykdymu.

60. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad reikalavimas pateikti išsamius ir konkrečius įrodymus dėl kiekvienu atveju užpilto kuro panaudojimo jo kaip Tarybos nario veiklai yra neįgyvendinamas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo, galiojusio atsakovo kaip Tarybos nario kadencijos pradžioje, 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Privalomi apskaitos dokumento rekvizitai – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Atsakovas, turėdamas žinoti šias nuostatas, pildamas kurą už Vilniaus miesto teritorijos ribų, turėjo suprasti, kad dėl tokių išlaidų pagrįstumo jam kaip Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiančiam Tarybos nariui gali kilti klausimų ateityje, ir po tokio kuro užpylimo fiksuoti konkrečius duomenis dėl degalų pylimo tikslingumo. Atsakovui ėjus viešas pareigas ir išsamiai nefiksavus tokių duomenų, rizika dėl kuro, užpilto neaiškiomis aplinkybėmis už Vilniaus ribų, išlaidų neatlyginimo turi atitekti pačiam atsakovui.

61. Byloje pateikti trečiojo asmens duomenys apie Tarybos, frakcijos, komitetų, komisijų posėdžius, kuriuose dalyvavo atsakovas, bei tam tikrų čekių duomenys, patvirtina tai, kad kai kuriomis dienomis, kai atsakovas dalyvavo tuose posėdžiuose fiziškai, jis turėjo išlaidų kurui ir degalinėse (žr. šios nutarties 27 punktą). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad minėtų dienų čekiuose fiksuotos išlaidos (duomenys neskelbtini), o tai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas turėjo šias išlaidas vykdamas iš darbo (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) į Vilniaus miesto savivaldybėje rengiamus Tarybos, frakcijos posėdžius, arba vyko iš tų posėdžių į butą (duomenys neskelbtini) ar darbą (duomenys neskelbtini). Išlaidos, susijusios su Tarybos nario vykimu į Tarybos / frakcijos posėdį arba iš Tarybos / frakcijos posėdžio, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti priskirtos transporto priemonės eksploatacinėms išlaidoms, susijusioms su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Šią išvadą suponuoja tai, kad, jei atsakovas nebūtų Tarybos nariu, jis galbūt apskritai retai lankytųsi Vilniuje darbo dienomis, kai turėjo vykdyti savo kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 36 punktas).

62. Susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustatyta, kad teismas neatsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes ir priteisė iš atsakovo visą ieškovo lentelėje nurodytą trečiojo asmens kompensuotą sumą, neįvertinęs to, jog atsakovo išlaidos kurui, skirtam vykti į / iš Tarybos, frakcijos posėdžio iš / į darbą (duomenys neskelbtini) / butą (duomenys neskelbtini) gali būti laikomos išlaidomis, susijusiomis su Tarybos nario funkcijų vykdymu. Juolab kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui galėjo būti atlyginamos ir išlaidos, turėtos už Vilniaus savivaldybės ribų. Teisėjų kolegija nustatė iš byloje pateiktų čekių ir ieškovo parengtos čekių suvestinės, kad (duomenys neskelbtini) (kai Vilniuje vyko Tarybos ir frakcijos posėdžiai) atsakovas užpylė kuro už bendrą 646,84 Eur sumą. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie tai, kad Vilnių ir (duomenys neskelbtini) skiria (duomenys neskelbtini) km, Vilnių ir (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) km (žr. šios nutarties 29 punktą). Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui siekiant nuvykti iki Vilniaus miesto savivaldybės iš (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus miesto savivaldybės ar į (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto savivaldybės reikėjo nuvažiuoti vidutiniškai (duomenys neskelbtini) km (((duomenys neskelbtini)). Viešai prieinamais Interneto svetainėje http://www.degalukainos.lt esančiais duomenimis apie benzino kainas (duomenys neskelbtini) m., vidutinė benzino kaina (duomenys neskelbtini) m. buvo 1,18 Eur/l, (duomenys neskelbtini) m. – 1,03 Eur/l, (duomenys neskelbtini) m. – 1,21 Eur/l, (duomenys neskelbtini) m. – 1,88 Eur/l, (duomenys neskelbtini) m. – 1,48 Eur/l. Pasak atsakovo, jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ 100 km atstumui sunaudoja 10 l degalų. Todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) m. atsakovui keliaujant iš (duomenys neskelbtini) į Tarybos posėdį reikėjo užpilti kuro už 32 Eur ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. – 28 Eur ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. – 33 Eur ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. – 51 Eur ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m. – 40 Eur ((duomenys neskelbtini)). Įvertinus šiuos duomenis bei pirmiau nustatytas aplinkybes dėl kuro užpylimo tam tikrų savivaldybės posėdžių dienomis (šios nutarties 27 punktą), akivaizdu, kad už minėtomis dienomis užpiltą kurą atsakovui buvo atlyginta daugiau nei už degalus, būtinus kelionei į vieną pusę ((duomenys neskelbtini) -Vilnius; (duomenys neskelbtini) -Vilnius; Vilnius-(duomenys neskelbtini), Vilnius-(duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo, liudytojų paaiškinimus apie didelį skaičių Vilniuje vykusių renginių ir susitikimų, kuriuose atsakovas dalyvavo, atsižvelgdama į tai, kad Vilniuje atsakovas užpylė kuro tik už 2151,90 Eur savivaldybės kompensuotų lėšų (taip kompensuojant iš esmės vidutiniškai po 44,83 Eur per mėn., t. y. 38 l benzino (duomenys neskelbtini) m. (44,83 Eur/1,18 Eur), 43 l benzino (duomenys neskelbtini) m. (44,83 Eur/1,03 Eur), 36 l benzino (duomenys neskelbtini) m. (44,83 Eur / 1,21 Eur), 23 l benzino (duomenys neskelbtini) m. (44,83 Eur / 1,88 Eur), 30 l benzino (duomenys neskelbtini) m. (44,83 Eur/1,48 Eur), konstatuoja, jog byloje galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog kuro, užpilto minėtomis posėdžių dienomis (duomenys neskelbtini) m., likutis galėjo būti sunaudotas atsakovo Vilniuje, šiam vykdant savo kaip Tarybos nario funkcijas, vykstant į susitikimus su gyventojais, renginius, kuriose atsakovas dalyvavo būtent kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, ir taip sunaudojant savo kaip Tarybos nario veiklai Vilniuje papildomai (duomenys neskelbtini) m. – 26 l degalų ((63,23 Eur – 32 Eur)/1,18 Eur), (duomenys neskelbtini) m. – 102 l degalų ((46,66+52,39+60,89+38,10+47,03) – 28 Eur×5 kelionės)/1,03, (duomenys neskelbtini) m. – 72 l degalų ((54,20 Eur+63,15 Eur+69,16 Eur – (33 Eur×3 kelionės))/1,21 Eur; (duomenys neskelbtini) m. – 8 l degalų ((67,67-51)/1,88 Eur); (duomenys neskelbtini) m. – 30 l degalų ((84,36 – 40 Eur)/1,48 Eur) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

63. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir atsakovo išlaidas kurui Vilniaus teritorijoje. Visgi šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė konkrečių duomenų apie susitikimus, posėdžius, renginius, į kuriuos jis vyko savo automobiliu (t. y. visų tų susitikimų datų, skaičiaus, temų). Todėl išvados apie jo galimas išlaidas kurui Vilniuje gali būti apytikslės ir nėra pagrindo konstatuoti, kad visos atsakovo turėtos išlaidos kurui už Vilniaus miesto ribų buvo skirtos jo kaip Tarybos nario pareigoms vykdyti ir Vilniaus miesto teritorijoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

64. Teisėjų kolegija, konstatavusi pirmiau nurodytas, aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nevisapusiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų šios nutarties 57, 58 punktuose, skundžiamas teismo sprendimas turi būti pakeistas. Teisėjų kolegija tenkina iš dalies apeliacinį skundą, sumažindama iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteistiną sumą iki 5524 Eur (suapvalinus 5524,06 Eur=6170,90 – 646,84; CPK 329 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

65. Teisėjų kolegija, tenkindama iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, nesutinka su jo motyvu, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalį ir apskirtai nepriteisti iš jo ieškovo prašomos sumos, nes pati savivaldybė atsakinga už tai, jog netinkamai vykdė kompensuojamų išlaidų kontrolę. Šiuo atveju svarbu tai, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalis taikoma tuomet, kai nuostolių patyrusi šalis atliko veiksmus, dėl kurių kitas asmuo praturtėjo, išimtinai savo interesais ir rizika. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo, sumokėjęs atsakovui ieškinyje nurodytas lėšas, veikė išimtinai savo interesais. Savivaldybės administracija nebuvo prisiėmusi rizikos dėl galimų nuostolių netinkamai apskaičiuojant kompensuotiną Tarybos nariui išlaidų sumą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad Reglamente numatyta ir tai, jog paaiškėjus, kad Tarybos narys sunaudojo jam sumokėtą kompensaciją ne pagal nurodytą paskirtį, šią sumą pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, jis turi grąžinti iš savo asmeninių lėšų, (Reglamento 6 straipsnio 15 dalies 8 pastraipa). Be to, avansinėse apyskaitose, kurias atsakovas teikė trečiajam asmeniui, nebuvo nurodyti miestai / rajonai, kuriuose buvo užpilamas kuras. Todėl negalima ir išvada apie akivaizdų trečiojo asmens nerūpestingumą ar aplaidumą kompensuojant atsakovo išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

66. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal prokuroro, ginančio viešą interesą, ieškinį, neišeidamas už ieškinio ribų ir nepakeisdamas ieškinio pagrindo, pasisakydamas iš esmės dėl visų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų (žr. šios nutarties 47 punktą). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šioje byloje CK 6.242 straipsnio 3 dalies, kadangi byloje nenustatytas trečiojo asmens veikimas išskirtinai savo interesais ir rizika pervedant lėšas atsakovui už kurą, piltą už Vilniaus miesto ribų, trečiasis asmuo neprisiėmė nuostolių rizikos dėl to. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad atsakovui negali būti kompensuojamos bet kokios išlaidos kurui už Viliaus miesto ribų, šiam nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad tas kuras buvo sunaudotas vykdant jo kaip Tarybos nario funkcijas arba kad sumokėta kompensacija buvo panaudota kitais su Tarybos nario veikla susijusiais tikslais. Visgi pirmosios instancijos teismui tinkamai neįvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos (t. y. to, kad tam tikromis dienomis, kai atsakovas pylė kurą už Vilniaus miesto ribų, vyko ir Tarybos bei frakcijos posėdžiai, kuriuose jis dalyvavo gyvai, ir tuo pačiu laikotarpiu ėjo (duomenys neskelbtini) reziduojančios viešosios įstaigos direktoriaus pareigas, todėl galėjo vykti į posėdžius Vilniuje iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) ir piltis kurą savo kaip Tarybos nario kelionei į veiklos vietą), apeliacinis skundas turi būti patenkintas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sumažinant iš atsakovo priteistinų trečiojo asmens naudai be pagrindo gautų lėšų sumą iki 5524 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, byloje turi būti perskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

68. Nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl 6350,16 Eur priteisimo, kuris patenkintas iš dalies, priteisiant trečiajam asmeniui 5524 Eur, t. y. 87 proc. (5524×100/6350,16). Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi teisę į 13 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

69. Ieškovas ir trečiasis asmuo neturėjo pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas turėjo 6488,63 Eur išlaidas, susijusias su advokatės ir advokato padėjėjo pagalba, šiems pirmosios instancijos teisme susipažįstant su bylos medžiaga (900 Eur), rengiant rašytinius paaiškinimus 2024 m. gruodžio 9 d. (1500 Eur), prašymą apklausti liudytojus (150 Eur), rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais 2025 m. sausio 23 d. (1342,13 Eur), advokato padėjėjui rengiantis teismo posėdžiui ir atstovaujant atsakovą 2024 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje (600 Eur), 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdyje (1296,50 Eur), 2025 m. kovo 27 d. teismo posėdyje (700 Eur).

70. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. IV ketv. vidutinis darbo užmokestis buvo 2335,9 Eur, darytina išvada, kad Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 5, 7, 8.16, 8.19 punktų pagrindu maksimali atlygintina advokato paslaugų rengiant rašytinius paaiškinimus ir prašymą apklausti liudytoją atlyginimo suma galėtų būti 934,36 Eur, vienos valandos advokato padėjėjo pasirengimo teismo posėdžiui ir šalies atstovavimo teismo posėdyje atlyginimo kaina – 186,87 Eur. Išlaidos, susidariusios dėl atstovų susipažinimo su byla, Rekomendacijose neįtrauktos į atlygintinų teismo procese išlaidų sąrašą, todėl neturi būti skirstomos šioje byloje.

71. Įvertinus prašomas atlyginti atsakovo išlaidas rašytiniams paaiškinimams parengti, darytina išvada, kad jie viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl jų atlyginimas turi būti mažinamas iki 934,36 Eur už vienerius rašytinius paaiškinimus. Byloje vyko keturi posėdžiai, kurie trūko apie 9 val., kiekvienam posėdžiui pasirengti buvo reikalinga apie 1 val. Todėl darytina išvada, kad atlygintinos atsakovo išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą rengiantis teismo posėdžiams ir atstovaujant juose atsakovą yra 1868,70 Eur (186,87 Eur×10 val.). Apibendrinant darytina išvada, kad byloje turi būti skirstomos 3887,42 Eur atsakovo išlaidos dėl advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos (934,36+934,36+150+1868,70).

72. Atmetus ieškovo ieškinį 13 proc., iš prokuratūros atsakovo naudai turi būti priteista 505,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (3887,42 Eur×0,13). Patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 124 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 straipsnio 1 dalis) ir 7,51 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo (8,64×0,87), iš viso – 131,51 Eur.

73. Atsakovas turėjo apeliacinės instancijos teisme 139 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, siekė 6170,90 Eur naudos. Patenkinus jo skundą iš dalies, jo naudą sudaro 646,90 Eur (6170,90-5524). Todėl darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 10,48 proc. (646,90×100/6170,90). Dėl to iš ieškovo atsakovo naudai turi būti priteista 14,57 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio (139×0,1048).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 98 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti iš dalies atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą, sumažinant iš atsakovo Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, naudai priteistą sumą iki 5524 (penkių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt keturių) Eur nepagrįstai gautų lėšų, ir priteisiant 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo 5524 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo Ž. Š., (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 131,51 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 191884691, atsakovui Ž. Š., (duomenys neskelbtini), 505,36 Eur (penkis šimtus penkis Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros, juridinio asmens kodas 191884691, atsakovui Ž. Š., (duomenys neskelbtini), 14,57 Eur (keturiolika Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.