Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1178-460/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-08-30Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
e2A-1178-460/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09029-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Projkelva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1178-460/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09029-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.18.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projkelva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Išskirtinio būsto statyba“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 929 Eur skolą, 3 180 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė žemiau nurodytais motyvais:

1.1. 2018 m. birželio 19 d. atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išskirtinio būsto statyba“ (Užsakovas) ir ieškovė UAB „Projkelva“ (Projektuotojas) sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 18/06/19 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė (Projektuotojas) įsipareigojo pagal atsakovės (Užsakovo) pateiktą techninį projektą ir kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos“ darbo projektą ir laiku perduoti juos atsakovei (Užsakovui), o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktą darbų rezultatą ir Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti už atliktus darbus.

1.2. Šalys susitarė, jog bendra Sutarties kaina yra 5 929 Eur, įskaitant PVM (Sutarties 5.1 punktas). Ieškovė 2018 m. spalio 15 d. išsiuntė atsakovei pirmuosius sprendinius elektroniniu paštu, tačiau atsakovė daug kartų atmetinėjo ir nepriėmė parengto darbo projekto, reikalavo daryti darbo projekto pakeitimus. Darbo projekto pataisymai/brėžiniai buvo siunčiami atsakovei pakartotinai. Galutinis darbo projektas buvo pateikti atsakovei 2019 m. sausio 18 d. kartu su lydraščiu ir perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovė atsisakė iš karto pasirašyti, reikalavo atskirų darbo brėžinių, pagal kuriuos norėjo keisti projektą.

1.3. Pažymėjo, kad nors atsakovė priėmimo-perdavimo akto nepasirašė ir atlikto darbo nepriėmė, tačiau gavusi ieškovės parengtą darbo projektą, 2019 m. sausio mėn. darbų priėmimo-perdavimo aktu jį perdavė trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijai, kuriame nurodė ir darbo projekto parengimo išlaidas. Šilalės rajono savivaldybės administracija su atsakove atsiskaitė. Statybos darbai objekte buvo vykdomi pagal ieškovės parengtą darbo projektą. Pažymėjo, kad atsakovės prašymu visi projekto trūkumai buvo pašalinti, darbo projektu atsakovė pasinaudojo rekonstruojant minėtą objektą ir visą sulygtą atlyginimą gavo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos, todėl atsakovei atsirado pareiga sumokėti sulygtą darbų kainą bei sumokėti Sutartyje numatytus delspinigius.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyti pagrindiniai argumentai:

2.1. Pagal 2018 m. birželio 19 d. Projektavimo darbų sutartį darbo projektas turėjo būti parengtas iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (Sutarties 6.1 punktas). Ieškovė nepagrįstai tvirtina, jog projektavimo darbų priėmimo pradžia užsitęsė dėl atsakovės (Užsakovo) kaltės. Taip pat nepagrįsti ir neįrodyti ieškinio teiginiai apie tai, jog atsakovė (Užsakovas), vykdydama darbus, nukrypo nuo techninio ir darbo projekto sprendinių, siekdama darbų palengvinimo bei sau materialinės naudos, todėl ėmė reikalauti iš projektuotojo, kad šis pakeistų techninio projekto sprendinius ir atitinkamai darbo projektą pagal atsakovės (Užsakovo) jau atliktus statybos darbus.

2.2. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020 m. gegužės 29 d. raštas patvirtina, jog ieškovės parengtas darbo projektas buvo su trūkumais. Už netinkamai atliktą darbą atsakovei neatsirado pareigos atsiskaityti.

2.3. Darbo projektas galutinai parengtas tik 2019 m. sausio 18 d., t. y. pavėlavus 170 dienų, todėl Sutarties kaina turėtų būti atitinkamai mažinama 5 100 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog ieškovės siekis gauti visą Sutarties kainą (5 929 Eur) ir, tuo labiau, delspinigius yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ priteisė 5 929 Eur skolą, 125,69 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6 054,69 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 585,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Projkelva“ naudai. Priteisė iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 255,55 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Šilalės rajono savivaldybės administracijos naudai.

4.1. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 19 d. tarp atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (Užsakovas) ir ieškovės UAB „Projkelva“ (Projektuotojas) sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 18/06/19, pagal kurią ieškovė (Projektuotojas) įsipareigojo pagal atsakovės (Užsakovo) pateiktą techninį projektą ir kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos“ darbo projektą (toliau – ir Darbo projektas, Darbai) ir laiku perduoti juos (atsakovei) Užsakovui, o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktą Darbų rezultatą ir Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti už atliktus Darbus (Sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad Sutarties 2.1 punkte nurodyto objekto kaina yra sutartinė. Už Darbo projektą atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo sumokėti ieškovei (Vykdytojui) 4 900 Eur be PVM ir 21 procento PVM mokesčio – 1 029 Eur. Bendra sutarties kaina sudaro 5 929 Eur įskaitant PVM (Sutarties 5.1 punktas). Ieškovė (Vykdytojas) įsipareigojo sutartyje nurodytų darbų techninę dokumentaciją parengti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. (Sutarties 6.1 punktas).

4.2. Pirmos instancijos teismo konstatuota, kad iš 2019 m. sausio 18 d. lydraščio Nr. 10 matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei galutinį objekto „Dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini),, rekonstrukcijos“ darbo projektą (2 egz.) ir projekto skaitmeninę laikmeną (1 vnt.). Šilalės rajono savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. ESS-203 (8.17.1.) informavo ieškovę, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų atlikimui yra sudaryta 2018 m. birželio 20 d. sutartis Nr. B6-90(b) su UAB „Išskirtinio būsto statyba“ už 327 336,08 Eur. Sutartyje yra numatytas Darbo projekto parengimas. Rangovas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 2019 m. sausio mėn. pateikė Darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodytos Darbo projekto parengimo išlaidos. Už nurodytas išlaidas Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiskaitė. 2020 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu paštu ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos, kuria prašė iki 2020 m. spalio 7 d. sumokėti susidariusią 5 929 Eur skolą.

4.3. Teismas konstatavo, kad 2018 m. birželio 19 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 18/06/19 pagrindu tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnis). Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo darbus ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnis). Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus, ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita (CK 6.703 straipsnis). Užsakovas pagal projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutartį privalo sumokėti rangovui sutartyje numatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje nustatytus atliktus darbų etapus (CK 6.704 straipsnio 1 punktas).

4.4. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal ginčo Sutartį šalys susitarė, kad ieškovė (Projektuotojas) Darbus vykdo pagal Statytojo Užsakovui perduotą techninį projektą ir pirkimo-pardavimo dokumentaciją (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė (Užsakovas) atsako už tai, kad būtų operatyviai gauti visi duomenys bei dokumentai, būtini galutinėms statinio projektavimo užduotims parengti ir patvirtinti (Sutarties 4.2 punktas). Sutarties 5.2 punktu šalys susitarė, kad už atliktus darbus atsakovė (Užsakovas) įsipareigoja apmokėti ieškovei (Vykdytojui) pagal pateiktus darbų perdavimo priėmimo aktus, jų pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą ir kartu pateikiant šios sutarties darbo rezultatą - darbo projektą, per 30 kalendorinių dienų po šių dokumentų pateikimo atsakovei (Užsakovui) dienos. Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad galutinis atliktų Darbų priėmimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo atsakovė (Užsakovas) be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o ieškovė (Projektuotojas) - perdavusi atliktus Darbus. Atskirų Darbų etapų atlikimas, jeigu toks yra numatomas šioje Sutartyje, įforminamas tarpiniu atliktų darbų aktu. Per 5 darbo dienas, kai ieškovė (Projektuotojas) tinkamai pateikia priėmimo-perdavimo aktą (arba tarpinį atliktų darbų aktą), atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo priimti Darbus pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą (arba tarpinį atliktų darbų aktą); raštu nurodyti atliktų Darbų trūkumus ir juos pagrįsti bei nustatyti protingą terminą tiems trūkumams pašalinti (Sutarties 9.2, 9.2.1-9.2.2 punktai). Jeigu per šios Sutarties 9.2 punkte nurodytus terminus atsakovė (Užsakovas) nėra pasirašiusi ieškovės (Projektuotojo) tinkamai pateikto priėmimo-perdavimo akto (arba tarpinio atliktų darbų akto) ir nėra nurodžiusi pagal tą aktą priimamų Darbų trūkumų, ar to akto turinio trūkumų, Darbai laikomi priimtais ir priėmimo- perdavimo aktas (arba tarpinis atliktų darbų aktas) laikomas atsakovės (Užsakovo) pasirašytu paskutinę tam aktui pasirašyti skirto termino dieną (Sutarties 9.3 punktas).

4.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kaip vykdytojas 2019 m. sausio 18 d. lydraščiu perdavė atsakovei pagal Sutartį numatytus darbus. Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. ESS-203 (8.17.1.) matyti, kad atsakovė 2019 m. sausio mėn. ieškovės parengtą Darbo projektą pateikė Šilalės rajono savivaldybės administracijai, kuri atsiskaitė su atsakove už tokio projekto parengimo išlaidas. Tarp šalių nėra ginčo, kad po nurodytos datos ieškovė ne kartą taisė Darbo projektą (šalys tik nesutaria, ar tai buvo klaidos, ar neesminės korekcijos). Byloje yra pateiktas UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 20-0529/1 „Dėl UAB „Projkelva“ parengto „Objekto (duomenys neskelbtini),, rekonstravimas“ darbo projektų dalių“, kuriame papunkčiui išdėstytos esamos, nepataisytos klaidos atitinkamose Darbo projekto dalyse. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas statybos techninis prižiūrėtojas K. M. patvirtino, kad ieškovė paminėtame rašte nurodytas klaidas taisė (ranka), toks klaidų ištaisymas užsakovui tiko, todėl buvo priimtas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė Sutartį įvykdė - parengė Darbo projektą, kuris buvo panaudotas pagal paskirtį objekte (duomenys neskelbtini).

4.6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. parengė atliktų projektavimo paslaugų aktą Nr. 1 bei apmokėjimui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą PRO Nr. 0000619 5 929 Eur sumai už „Dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos“ darbo projekto parengimą. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, taip pat nepateikė ieškovei jokių pastabų, prieštaravimų, nesutikimų ar pretenzijų dėl ieškovės pateikto pagal Sutartį Darbo projekto, minėta, gautus Darbus iš ieškovės priėmė ir panaudojo pagal paskirtį, atsakovės vadovas 2021 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Darbai pagal Sutartį buvo padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 187 straipsnis). Taigi, nors šalys nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė Darbus pagal Projektavimo darbų rangos sutartį ir perdavė juos atsakovei.

4.7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 5 929 Eur skolą iš atsakovės už faktiškai atliktus darbus pagrįstas.

4.8. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad atsakovė nurodė, kad ieškovė Darbus pagal Sutartį atliko pavėluotai (pavėlavus 170 dienų), dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, kuriems padengti paskaičiavo 5 100 Eur delspinigių, ir šia suma prašo sumažinti ieškovei už Darbus mokėtiną sumą.

4.9. Pirmos instancijos teisme sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad Sutartyje nustatytas Darbų atlikimo terminas buvo praleistas. Tačiau atsakovė ieškovės pavėluotai atliktus Darbus priėmė ir juos panaudojo pagal paskirtį objekte (duomenys neskelbtini),, t. y. pavėluotai atlikti Darbai atsakovei neprarado prasmės, atsakovė dėl Sutarties terminų nesilaikymo nenutraukė Sutarties su ieškove, remdamasi ieškovės parengtu Darbo projektu vykdė statybas, už šį projektą trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija su atsakove atsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra sąlygų CK 6.652 straipsnio 4 dalies taikymui.

Šalies argumentai

4.10. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, o atsakovas atsiliepime suformuluoja savo atsikirtimus, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba priešieškiniu ginčija tam tikras byloje nustatinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus, t. y. pareiškė reikalavimą dėl sutartinės prievolės įvykdymo. Tuo tarpu atsakovė, kaip nurodo paskaičiavusi 5 100 Eur delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą, tai padarė tik atsiliepime į ieškinį, tačiau priešieškinio dėl civilinės atsakomybės taikymo nepareiškė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovei priteistinos skolos sumos už atliktus darbus įskaitymo į atsakovės paskaičiuotą delspinigių sumą, t. y. atsakovei nagrinėjamoje byloje nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl sutartinių netesybų taikymo už darbų atlikimo termino praleidimą, nėra pagrindo išeiti už ginčo ribų. Abi šalys yra verslininkės ir veikia dispozityviai, taigi, atsakovei nepareiškus priešieškinio dėl sutartinių netesybų taikymo, nėra ir pagrindo teismo iniciatyva pasisakyti dėl šių aplinkybių ar jas tirti.

4.11. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys, susitarė dėl 30 Eur dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti už atliktus darbus kalendorinę dieną (Sutarties 5.4 punktas), kas procentine išraiška sudarytų apie 0,51 proc. už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus neįvykdymas būtų lėmęs 3 180 Eur dydžio nuostolių ieškovei atsiradimą. Ieškovės paskaičiuota delspinigių suma sudaro apie 54 proc. skolos už Darbus sumos, o tai, nesant byloje duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio ieškovės patirtus nuostolius, leidžia netesybas vertinti kaip nepagrįstai dideles, todėl yra pagrindas sumažinti delspinigių sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal pirminį, ieškovės pasiūlytą Projektavimo darbų sutarties projektą, delspinigių dydis buvo nurodytas 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (Sutarties projekto 5.4 punktas). Pirmos instancijos teismo vertinimu nurodyto dydžio delspinigių priteisimas atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus, bei kompensuotų minimalius ieškovės patirtus nuostolius.

4.12. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės, ieškovei prašant, iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

4.13. Pirmos instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad trečiasis asmuo byloje Šilalės rajono savivaldybės administracija palaikė ieškovės poziciją byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

5. Atsakovas UAB „Išskirtinio būsto statyba“ nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir mano, kad sprendimo dalis dėl visos darbų kainos, delspinigių priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui yra neteisėta, nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Teisminiam teisės taikymui visada būtina jį pateisinanti argumentacija - teismas privalo argumentuoti, kodėl jis tenkina vienos šalies reikalavimus ir netenkina kitos. Kadangi įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos (CPK 270 straipsnio 4 dalis), teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismo procesiniame sprendime, kaip teisės taikymo akte, privalo būti ne tik teismo išvada dėl konkrečios teisės normos taikymo, teisinio bylos faktų kvalifikavimo ir šalių teisių bei pareigų, bet ir šios išvados pateisinimas, t. y. tam tikri argumentai. Kiekviename sprendime privalomos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių įrodymo laipsnio, dėl nustatytų faktų teisinių padarinių ir šalių teisių bei pareigų. Šias išvadas būtina pagrįsti tam tikrais argumentais, kurie pašalintų abejones dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra neteisėtos ir nepagrįstos.

5.2. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. Z. Belzus, bylos Nr. 3K-3-137/2011). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

5.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys sudarė Projektavimo darbų sutartį, pagal kurią projektuotojas (ieškovas) įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą techninį projektą ir kitus būtinus pradinius duomenis parengti dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbo projektą ir laiku perduoti juos užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai atliktą darbo rezultatą ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti už atliktus darbus (sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad už darbo projektą bus sumokėta 5 929 Eur suma. Už atliktus darbus turėjo būti apmokėta pagal pateiktus darbų perdavimo priėmimo aktus, jų pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą ir kartu pateikiant sutarties darbo rezultatą - darbo projektą per 30 kalendorinių dienų po minėtų dokumentų pateikimo užsakovui dienos (sutarties 5.1, 5.2 punktai). Darbo projektas turėjo būti parengtas iki 2018-08-01 (sutarties 6.1 punktas). Visiškai nepagrįstai ieškovė proceso metu teigė, kad „dėl užsakovo kaltės nusitęsė projektavimo darbų priėmimo pradžia“. Taip pat nepagrįsti ir neįrodyti ieškinio teiginiai apie tai, jog „užsakovas vykdydamas darbus nukrypo nuo techninio ir darbo projekto sprendinių, siekdamas darbų palengvinimo bei sau materialinės naudos, todėl netrukus ėmė reikalauti iš projektuotojo, kad šis pakeistų techninio projekto sprendinius ir atitinkamai darbo projektą pagal užsakovo jau atliktus statybos darbus“. Priešingai, teismui teikiamas UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2020-05-29 raštas patvirtina, jog UAB „Projkelva“ darbo projektas buvo su trūkumais. Todėl už netinkamai atliktą darbą atsakovui neatsirado pareigos atsiskaityti. Sutarties 11.3 punktas numato netesybas projektuotojui, praleidusiam nustatytus darbų atlikimo terminus. Darbo projektas galutinai parengtas buvo tik 2019-01-18, t. y. pavėlavus 170 dienų, todėl sutarties kaina turėjo būti mažinama 5 100 Eur suma. Dėl šių priežasčių mano, jog ieškovo siekis gauti visą sutarties kainą (5 929 Eur) ir tuo labiau delspinigius yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas ir pats pripažino, jog ieškovė pavėluotai atliko sutartyje numatytus darbus.

5.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant atsakovės priešieškinio dėl delspinigių priteisimo, teismas negali spręsti atsakovės byloje keltų klausimų dėl darbų kainos mažinimo. Ginčo dalykas byloje yra skolos už atliktus darbus dydis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovo vėlavimo atlikti darbus faktą, turėjo pareigą pasisakyti ir dėl galimo skolos dydžio mažinimo šalių sutartyje nurodyta netesybų suma. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nesant priešieškinio negalima pasisakyti dėl skolos dydžio (kas ir yra ginčo dalykas) ir iš esmės verčiant atsakovę inicijuoti naują civilinę bylą, neatitinka nei protingumo kriterijaus, nei proceso ekonomiškumo principo.

5.5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos (CPK 47 straipsnio 1, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija šioje byloje jokio teisinio intereso neturėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės be motyvų atmetė atsakovės procesinius prašymus tiek dėl šio asmens pašalinimo iš proceso, tiek ir pagrįsto nustatymo, kuriuos šalies pusėje minėtas trečiasis asmuo turi dalyvauti. Bylos įrodymams prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvada, kad „trečiasis asmuo iš esmės palaikė ieškovės poziciją“ . Prašymas teismui ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, jokiu būdu negali būti laikomas ieškovės pozicijos palaikymu. Todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiam trečiajam asmeniui (CPK 93, 96 straipsniai). Gavosi tokia procesinė situacija, kad ieškovė nepagrįstai ieškinyje įvardijo Šilalės rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu (net nenurodant kokios šalies pusėje ji turi dalyvauti), tačiau didžiąją dalį šio asmens patirtų išlaidų pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą turi atlyginti atsakovė, kas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.

5.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nesumažino darbų kainos (nors ir pripažino, kad UAB „Projkelva“ vėlavo atlikti darbus), padarė nepagrįstas išvadas ir priteisdamas sprendime nurodytas sumas iš atsakovės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

5.7. Atsakovas prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, sumažinti priteistą darbų kainą 5100 Eur suma, atmetant ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas ir panaikinant sprendimo dalį dėl 255,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba".

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Projkelva“ nurodo, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad už netinkamai ieškovės atliktą darbą atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti su ieškove.

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė pažymi, kad atsakovė apeliaciniu skundu nepagrįstai nurodo, kad ieškovė Darbus pagal Sutartį atliko pavėluotai (pavėlavus 170 dienų), dėl ko atsakovė patyrė nuostolių, kuriems padengti priskaičiavo 5 100 Eur delspinigių. Atkreipia dėmesį, kad teismas atsakovės skundžiamame teismo sprendime konstatavo, jog ieškovė praleido sutartyje nustatytą Darbų atlikimo terminą, tačiau teismas nenustatė, kad Darbų atlikimo terminai būtų praleisti dėl ieškovės kaltės. Priešingai, byloje neginčijamai teismo konstatuota, kad ieškovė, vykdydama atsakovės valią, projektą koregavo, ir ieškovės atlikti darbai atsakovei buvo perduoti ieškovei tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.123 str. ). Ieškovei tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus - perduoti atliktus projektavimo darbus, atsakovei kilo pareiga su ieškove atsiskaityti. Atsakovė su ieškove neatsiskaitė, dėl ko ieškovė buvo priversta savo pažeistas teises ginti teismine tvarka.

6.2. Akcentuoja, kad kaip pagrįstai sprendė teismas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad užsakovas rangos sutartiniuose santykiuose rangovui praleidus viso darbo galutinį terminą turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl terminio praleidimo padarytus nuostolius tik tuo atveju, jei darbų įvykdymas tokiomis sąlygomis užsakovui prarado prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192- 219/2018).

6.3. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ???-3-281-823/2019). Taigi, ieškovė tinkamai atlikusi darbus ir juos faktiškai perdavusi atsakovei, įgijo teisę į atlyginimą.

6.4. Vertinant atsakovės pateiktą apeliacinį skundą akcentuoja tai, kad atsakovės nurodomi teiginiai dėl tariamų atsakovės nuostolių yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi kaip nustatyta byloje, Šilalės rajono savivaldybės administracija ieškovės parengtą darbo projektą priėmė bei su atsakove pilnai atsiskaitė už ieškovės parengtą projektą. Taigi, atsakovė neįrodė patyrusi nuostolius (CPK 178 str ).

6.5. Pažymi, kad apeliaciniu skundu nepagrįstai nurodoma, kad teismas ex officio, atsakovei nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, turėjo pareigą spręsti dėl civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymo ir sumažinti ieškovės naudai priteistiną sumą 5100 Eur delspinigių suma. Akcentuoja , kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones - priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021). Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad civilinės atsakomybės taikymo klausimas ieškovės atžvilgiu galėjo būti svarstytas tik atsakovei byloje pareiškus priešieškinį.

6.6. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovės pareikšto reikalavimo dėl civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymo. Atsakovės prašomas taikyti netesybų dydis 5100 Eur sumoje yra akivaizdžiai neprotingas. Ieškovė taipogi mano, kad jos atžvilgiu taikyti netesybas nėra pagrindo turint omenyje, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad projekto perdavimo atsakovei terminai buvo pažeisti dėl ieškovės kaltės, t.y. nenustatyti esminiai civilinės atsakomybės taikymo pagrindai. Be to, ieškovė sutartimi numatytus projektavimo darbus atliko ir juos perdavė atsakovei, su kuria Šilalės rajono savivaldybės administracija visiškai atsiskaitė.

6.7. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo.

6.8. Sutartimi už atliktus projektavimo darbus buvo numatytas 5929 Eur atlyginimas. Taigi netesybų taikymas 5100 Eur sumoje, kuri siekia 86 procentus sutarties kainos, yra siekiama akivaizdžiai neproporcingų netesybų taikymo. Juo labiau, kaip jau minėta, kad atsakovė jokių nuostolių dėl pavėluotų darbų atlikimo nepatyrė. Taigi 5100 Eur netesybų priteisimas atsakovės naudai pažeistų bendruosius CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei sudarytų sąlygas atsakovei piktnaudžiauti.

6.9. CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo keliami klausimai susiję su tinkamu projektavimo darbų atlikimu bei jų perdavimu atsakovei bei užsakovui Šilalės rajono savivaldybės administracijai, vertintina, kad teismo sprendimas šioje byloje galėjo sukurti Šilalės rajono savivaldybės administracijos reikalavimo teises į atsakovę bei ieškovę, todėl Šilalės rajono savivaldybės administracija trečiuoju asmeniu byloje dalyvauti įtraukta pagrįstai.

6.10. Atitinkamai, pagrįstai trečiojo asmens naudai, iš dalies tenkinus ieškovės ieškinį, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pastebėtina ir tai, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p., absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais laikomi atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Remiantis minėta nuostata akivaizdu, kad byloje Šilalės rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu įtraukti buvo būtina, užtikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 263 str. 1 d.).

6.11. Konstatuotina, kad atsakovės apeliacinis skundas yra formalus, jame nurodytais pagrindais teisėto Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo pakeisti/panaikinti negalima.

Atsiliepimas

7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Šilalės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, kad 2018-03-21 Trečiajam asmeniui buvo išduotas leidimas rekonstruoti pastatą, unikalus Nr. 8797-7002-4019-0002, esantį (duomenys neskelbtini), 2018-06-20 Trečiasis asmuo ir Atsakovė sudarė dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Pastatas), rekonstrukcijos darbų ir informavimo apie projektą sutartį Nr. B6-90(b) (toliau - Sutartis). Sutartimi Atsakovė įsipareigojo per Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir Sutartyje numatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti šiuos darbus: Šilalės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato dalies (unikalus Nr. 8797-7002-4019- 0002), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, pakeičiant paskirtį iš administracinės į kitos (bendruomenės namų) ir informavimo apie projektą - laikinojo stendo įrengimas prie rekonstruojamo pastato dalies, projekto įgyvendinimo pradžioje (toliau - Darbai). Sutarties kaina - 327.336,08 EUR 2019-01-15 Trečiasis asmuo ir Atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. l/B6-5(b) prie Sutarties (toliau - Susitarimas Nr. 1). Susitarimu Nr. 1 šalys susitarė dėl naujos Sutarties kainos - 367.448,23 EUR 2019-03-28 Trečiasis asmuo ir Atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 2/B6-37(b) prie Sutarties (toliau - Susitarimas Nr. 2). Susitarimu Nr. 2 šalys susitarė dėl naujos Sutarties kainos - 379.666,53 EUR 2019-09-26 Trečiasis asmuo ir Atsakovė sudarė dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos papildomų darbų sutartį Nr. B6-103(b) (toliau - Papildoma sutartis, toliau Sutartis ir Papildoma sutartis kartu vadinamos Sutartimis), kuria susitarė dėl papildomų Pastato rekonstrukcijos darbų. Sutarties kaina - 16.911,03 EUR Viso Trečiasis asmuo sumokėjo Atsakovui 396.577,56 EUR (nurodyta suma Atsakovei buvo sumokėta pilna apimtimi). Sutartyje nurodyti Darbai buvo atlikti ir Trečiajam asmeniui, pasirašant galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą (toliau - Darbų PPA). perduoti 2020-07-10.

7.1. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis imperatyviomis SĮ normomis ir tarp šalių pasirašyta Sutartimi, 2020-07-08 paprašė Atsakovės pateikti garantinio laikotarpio rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimą (toliau - Užtikrinimas). Atsakovė Užtikrinimą pateikti atsisakė. Atsakovė nurodė, jog vadovaujantis SĮ 42 str. 8 d., tuo atveju, kai statytojas (užsakovas) statinio statybą vykdo ūkio arba mišriu būdu arba nesudaro su rangovu rangos sutarties visiems statinio statybos darbams vykdyti, bet sudaro sutartis su skirtingais rangovais atskiriems statybos darbams vykdyti, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaro statytojas (užsakovas). Trečiasis asmuo su tokiu neteisėtu bei nepagrįstu Atsakovo įsipareigojimų interpretavimu nesutiko, nurodė, iog Atsakovo įsipareigojimams yra taikoma ne SĮ 42 str. 8 d., o SĮ 41 str. 2 d. (skirtingos garantijos ir skirtingi Įsipareigojimai). Trečiasis asmuo atkreipė Atsakovo dėmesį, jog Atsakovas Užtikrinimą pateikti buvo įsipareigojęs ir pagal Sutartį. Trečiasis asmuo tarp šalių kilusį nesutarimą taip pat stengėsi išspręsti taikiai, tačiau Atsakovas atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu dėl baudos priteisimo ir įpareigojimo pateikti dokumentą, užtikrinantį rangovo prievolių įvykdymą garantiniu laikotarpiu. 2021-01-13 Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių (civilinės bylos Nr. e2-659-1067/2021), kuriame nurodė, kad ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1 - 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnis). Atsakovė Sutartimi įsipareigojo Trečiajam asmeniui pateikti pirmo pareikalavimo garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Laikytina, kad Atsakovė pažeidė savo prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Duomenų, kad Sutartis visiškai įvykdyta ir Trečiojo asmens prašomi dokumentai jai pateikti Atsakovė į bylą nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms. Trečiojo asmens reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, atsakovė UAB „Išskirtinio būsto statyba" įpareigotina per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti (pateikti) Šilalės rajono savivaldybės administracijai pirmo pareikalavimo garantinio laikotarpio įsipareigojimų pagal 2018-06-20 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbų ir informavimo apie projektą sutartį Nr. B6-90(b) bei pagal 2019-09-26 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos papildomų darbų sutartį Nr. B6-103(b) įvykdymo užtikrinimą (banko, kredito unijos arba draudimo bendrovės), draudimo (užtikrinimo) suma - 5 proc. nuo sutarčių (statinio statybos) kainos, t y. nuo 396.577,56 EUR, draudimo (užtikrinimo) laikotarpis - 3 metai nuo Statybos užbaigimo akto išdavimo dienos, draudimo (užtikrinimo) dalykas - rangovo įsipareigojimų nevykdymas objekto (statinio) garantinio laikotarpio metu. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsakovas sprendimo nevykdo, antstolis skaičiuoja baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

7.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai, atsižvelgdamas į tenkintų reikalavimų apimtį, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.3. Trečiasis asmuo byloje procesinius dokumentus teikė nepriklausomai nuo Ieškovo ir Atsakovo pozicijos, gindamas būtent savo teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. tarp atsakovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (Užsakovas) ir ieškovės UAB „Projkelva“ (Projektuotojas) sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 18/06/19, pagal kurią ieškovė (Projektuotojas) įsipareigojo pagal atsakovės (Užsakovo) pateiktą techninį projektą ir kitus būtinus pradinius duomenis parengti „Dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos“ darbo projektą (toliau – ir Darbo projektas, Darbai) ir laiku perduoti juos (atsakovei) Užsakovui, o atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktą Darbų rezultatą ir Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais sumokėti už atliktus Darbus (Sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad Sutarties 2.1 punkte nurodyto objekto kaina yra sutartinė. Už Darbo projektą atsakovė (Užsakovas) įsipareigojo sumokėti ieškovei (Vykdytojui) 4 900 Eur be PVM ir 21 procento PVM mokesčio – 1 029 Eur. Bendra sutarties kaina sudaro 5 929 Eur įskaitant PVM (Sutarties 5.1 punktas). Ieškovė (Vykdytojas) įsipareigojo sutartyje nurodytų darbų techninę dokumentaciją parengti iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

12. Nagrinėjamu atveju 2018 m. birželio 19 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 18/06/19 pagrindu tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnis).

13. Nustatyta, kad ieškovė kaip vykdytojas 2019 m. sausio 18 d. lydraščiu perdavė atsakovei pagal Sutartį numatytus darbus. Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. ESS-203 (8.17.1.) matyti, kad atsakovė 2019 m. sausio mėn. ieškovės parengtą Darbo projektą pateikė Šilalės rajono savivaldybės administracijai, kuri atsiskaitė su atsakove už tokio projekto parengimo išlaidas. Nors šalys nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė įvykdė Darbus pagal Projektavimo darbų rangos sutartį ir perdavė juos atsakovei.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

14. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad Sutarties 11.3 punktas numato netesybas projektuotojui, praleidusiam nustatytus darbų atlikimo terminus. Darbo projektas galutinai parengtas buvo tik 2019-01-18, t. y. pavėlavus 170 dienų, todėl sutarties kaina turėjo būti mažinama 5 100 Eur suma. Dėl šių priežasčių mano, jog ieškovo siekis gauti visą sutarties kainą (5 929 Eur) ir tuo labiau delspinigius yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ginčo dalykas byloje yra skolos už atliktus darbus dydis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovo vėlavimo atlikti darbus faktą, turėjo pareigą pasisakyti ir dėl galimo skolos dydžio mažinimo šalių sutartyje nurodyta netesybų suma.

15. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nesant priešieškinio negalima pasisakyti dėl skolos dydžio (kas ir yra ginčo dalykas) ir iš esmės verčia atsakovę inicijuoti naują civilinę bylą, o tai neatitinka nei protingumo kriterijaus, nei proceso ekonomiškumo principo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant atsakovės priešieškinio dėl delspinigių priteisimo, teismas negali spręsti atsakovės byloje keltų klausimų dėl darbų kainos mažinimo.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, nurodė, kad gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame be kita ko reiškė savarankišką prašymą teismui. Pirmosios instancijos teismas atsakovės reiškiamus prašymus turėjo priimti ir nagrinėti iš esmės, arba nustačius konkrečius tokio prašymo trūkumus (susijusius ne tik su dokumento pavadinimu) pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu pasiaiškinti kilusius neaiškumus bei esant būtinybei nustatyti terminą trūkumams šalinti bet kokioje proceso stadijoje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų.

17. CPK 142 ir 143 straipsniuose atsiliepimas ir priešieškinys įtvirtinti kaip atskiri procesiniai dokumentai, tačiau privatinių santykių teisinio reglamentavimo sferoje yra taikomas visuotinai pripažintas principas, kad „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“. Dispozityvus privatinių teisinių santykių reglamentavimo pobūdis sąlygoja atsakovo laisvę, nepažeidžiant įstatymų imperatyvų, ginantis nuo ieškinio teikti priešieškinį arba atsiliepiant į ieškinį. Kitoks teisės aiškinimas neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis).

18. Taigi tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2020). Tačiau visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).

19. Šioje byloje pirmos instancijos teismas turėjo išsiaiškinti šalių iškelto ginčo esmę ir apimtis, nurodytas atsakovų atsiliepime į ieškinį, nes jame atsakovai suformulavo savarankišką reikalavimą dėl sutartinių netesybų priteisimo.

20. Teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas posėdyje teismo posėdžio metu, kuris vyko 2021 m. birželio 29 d., aiškinosi dėl tokio reikalavimo savarankiškumo, klausė atsakovo dėl pozicijos byloje ir priešieškinio reiškimo. Atsakovo išsakyta pozicija buvo, kad priešieškinys nebus reiškiamas šioje byloje.

21. Atsiliepime į ieškinį atsakovas, nesutinęs su ieškiniu, kartu pareiškė reikalavimus ieškovui dėl netesybų projektuotojui, praleidusiam nustatytus darbų atlikimo terminus ir kt. CPK normos nedraudžia atsiliepime į ieškinį pareikšti prašymus dėl ginčo dalyko, tačiau tokie prašymai turėtų būti procesinio pobūdžio, o apeliantas atsiliepime pareiškė materialinius reikalavimus (išskyrus prašymą atmesti ieškinį). Tokiems reikalavimams pareikšti įstatymas nustato atskirą procesinį dokumentą – priešieškinį, ir atskirus šio dokumento formos ir turinio reikalavimus (CPK 143 str., 135 str.). Visos CPK normos tarpusavyje aiškinamos ir taikomos ne atsietai, o kaip bendra sistema, todėl tai, kad reikalavimus atsiliepimo į ieškinį formai ir turiniui nustatanti proceso teisės norma (CPK 142 str. 2 d.) nenumato, jog šiame dokumente atsakovas gali reikšti atskirus materialinius reikalavimus ieškovui, nesuteikia pagrindo atsakovui, norinčiam pareikšti priešinius reikalavimus ieškovui, paminėtų reikalavimų (CPK 143, 135 str.) nesilaikyti.

22. Pažymėtina, jog įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, asmenys privalo laikytis imperatyvių šalies procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135, 142, 143 str.). Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo nuomonę dėl pareikšto ieškinio. Tokio dokumento turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 str. (bendrieji procesiniams dokumentams keliami turinio reikalavimai) ir 142 str. 2 d. (papildomi šiam konkrečiam procesiniam dokumentui nustatyti reikalavimai). Šių reikalavimų, taip pat reikalavimo atsiliepime į ieškinį nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, privaloma laikytis (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovės atsiliepime į ieškinį keliami materialiniai reikalavimai, neatitinka atsiliepimui į ieškinį nustatytų sąlygų.

23. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų, o teismas pagal bylos duomenis neturi faktinio pagrindo ex officio konstatuoti atsakovės nurodomų netesybų.

24. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, procese turi būti paisoma CPK įtvirtintų proceso taisyklių bei civilinio proceso principų. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnio 2 dalis) numato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsakovas, siekdamas, kad prašoma priteisti suma būtų sumažinama netesybų paskaičiuota suma, turėjo pirmos instancijos teismui pareikšti priešieškinį. Tokiu atveju toje pačioje byloje būtų išspręstas klausimas ir dėl sutartinių netesybų neinicijuojant naujos bylos.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimas, tiek priešieškinio pareiškimas yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, ir kurį iš jų pasirinkti, sprendžia atsakovas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, gindamasis nuo ieškovo pareikštų reikalavimų, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutikimo su jam reiškiamais reikalavimais paaiškinimus ir argumentus, tarp jų ir tai, kad ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami, nes ieškovas praleido projekto pateikimo terminą, dėl to turi būti skaičiuojamos netesybos. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ekonomiškumo principas būtų buvęs įgyvendintas, jei apeliantas būtų teikęs priešieškinį pirmos instancijos teismui. Kiekviena šalis gynimosi būdą pasirenka priklausomai nuo siekiamo rezultato. Jeigu apeliantas buvo pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus išdėstė atsiliepime į ieškinį, tačiau, jeigu apeliantas norėjo reikšti savarankiškus reikalavimus ieškovui, tuomet jis byloje privalėjo pateikti priešieškinį.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo skunde, kuris iš esmės analogiškas su atsiliepimu į ieškinį, nepagrįstai bando akcentuoti, kad pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nesant priešieškinio negalima pasisakyti dėl skolos dydžio (kas ir yra ginčo dalykas) ir iš esmės verčiant atsakovę inicijuoti naują civilinę bylą, neatitinka nei protingumo kriterijaus, nei proceso ekonomiškumo principo.

27. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu, taip pat nurodyta, kad vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Taigi nurodytos nuostatos imperatyviai nedraudžia pareikšti priešieškinį ir po nutarties priėmimo skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, tačiau atsakovas priešieškinio teismui nepateikė, šia įstatymo jam suteikta galimybe nesiekė pasinaudoti.

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesant pareikšto reikalavimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl sutartinių netesybų priteisimo nagrinėjamu atveju neturi pagrindo pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl jų priteisimo CPK nuostatų nepažeidė.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija šioje byloje jokio teisinio intereso neturėjo, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šiam trečiajam asmeniui (CPK 93, 96 straipsniai). Nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai ieškinyje įvardijo Šilalės rajono savivaldybės administraciją trečiuoju asmeniu, tačiau didžiąją dalį šio asmens patirtų išlaidų pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą turi atlyginti atsakovė, kas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo.

30. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimą teismas išsprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgęs į priimamo sprendimo rezultatą, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo, turėjo būti atsižvelgta ne į priimamo teismo sprendimo rezultatą, o į tai kurios iš šalių pusėje dalyvavo šis trečiasis asmuo bei dėl kieno kaltės susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, taip pat į tai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais bei sprendžia, kad jie neturi reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Šilalės rajono savivaldybės administracija ieškinyje nurodytas kaip trečiasis asmuo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes bei nustatęs, kad byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos Šilalės rajono savivaldybės administracijos teisėms ir pareigoms, esant atsakovo prašymui, nepašalino jos iš bylos trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo teikė atsiliepimą į ieškinį, be kita ko, teikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, trečiojo asmens atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko pirmos instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvaujantis byloje asmuo, neturintis teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, neteiktų procesinių dokumentų byloje.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kuri taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis), nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tretieji asmenys laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

34. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Tačiau tuo pačiu atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ne tik jos ir trečiųjų asmenų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu turi lemiamą reikšmę bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimo išsprendimui. Pirmiausia turi būti įvertintas asmens, kuris kreipėsi į teismą su ieškiniu, elgesys bei jo veiksmai bylos nagrinėjimo metu.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pasirinkdama savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą bei pareikšdama reikalavimus atsakovui, buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, ėmėsi pakankamų priemonių tinkamai išsiaiškinti ir įvertinti susidariusią situaciją taikiu būdu, todėl nagrinėjamoje individualioje situacijoje atsakovui, o ne ieškovui ir trečiajam asmeniui, tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Susidariusioje situacijoje, priešingai nei teigia atsakovė, byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl galimai netinkamų atsakovės, o ne kitų byloje dalyvaujančių asmenų, veiksmų.

36. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad skundžiamas teismo sprendimas nesukėlė trečiajam asmeniui jokių teisių ir pareigų, nepaneigia šio asmens teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurias jis gindamasis patyrė teikdamas procesinius dokumentus dėl ginčo esmės, atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ieškovo ir jo pusėje byloje dalyvaujančio trečiojo asmens, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų naudai, todėl trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

38. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

39. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu trečiasis asmuo patyrė advokato teisinės pagalbos išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas, už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 koeficientas (8.19. punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus ir suteiktas kitas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pagrįstai priteistos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo, tinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo klausimus, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

41. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias sprendimų motyvaciją (CPK 270 straipsnio 4 dalis), teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismo pareiga yra tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais.

42. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

44. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; kt.).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovei – pateikti tai paneigiančius įrodymus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisti skolą ir delspinigius, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, vien kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

46. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad įstatymas reikalauja teismo sprendimų motyvacijos, teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas teisės taikymo aktas, grindžiamas įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu.

47. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais visiškai nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė, iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų paaiškinimų nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino rašytinius įrodymus, argumentavo ir pateikė išvadas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

48. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertinimas ir teismo argumentai dėl jų, taip pat teisės aktai, kuriais vadovavosi teismas, kiti teisiniai įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo kontekste, įvertinant, ar toks proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, nors bylos medžiagos duomenys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008, ir kt.).

49. Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina atsakovas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 375 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo pateikė duomenis apie 387,20 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Projkelva“ 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracija 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė