Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

L. S. perduota sutuoktinio T. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, L. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant sumokėti per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. Z. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. Z. priteista likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 20 000 Eur.

Nukentėjusios Z. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai Z. D. priteista likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 10 000 Eur.

Nukentėjusios Z. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai Z. D. priteista likusi neatlyginta turtinės žalos dalis – 2 807,47 Eur.

Iš L. S. nukentėjusiajai Z. D. priteista 198 Eur už maitinimo paslaugas, organizuojant metines po mirties.

Iš L. S. valstybės naudai priteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidos – 1 188,33 Eur.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: plastikines detales, pagal nutarimą grąžintas saugojimui L. S., – palikti L. S.; transporto priemonę „Volvo C30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros nutarimu grąžinta saugoti L. S. – palikti teisėtam savininkui; 3 vnt. CD diskus, esančius voke, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 21 d. apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios A. Z., dėl to, važiuodama toliau per pėsčiųjų perėją, kliudė pėsčiąją A. Z., kurią sužalojo, tai yra, įvyko eismo įvykis, dėl kurio nuo daugybinių kairės ir dešinės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę, trauminį šoką, ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą 2022 m. spalio 21 d. 13.45 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusioji A. Z. mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų byloje pareikštų civilinių ieškinių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių ir nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiosios Z. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti visa apimtimi. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

7. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

8. Šioje byloje nustatyta, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, tai yra, vairuodama transporto priemonę ,,Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo A. Z.. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinti žuvusiosios sutuoktinis V. Z. ir žuvusiosios sesuo Z. D..

9. Byloje taip pat nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdrausta transporto priemonės ,,Volvo C30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, „(duomenys neskelbtini)“ yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką už žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Šiuo atveju civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems – žuvusiosios sutuoktiniui V. Z. ir žuvusiosios seseriai Z. D. – dėl jų patirtos neturtinės žalos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. vasario 23 d. sprendimais (2 t., b. l. 183, 194) išmokėjo kiekvienam po draudimo išmoką: žuvusiosios sutuoktiniui V. Z. išmokėjo 12 000 Eur draudimo išmoką, o žuvusiosios seseriai Z. D. – 6 000 Eur draudimo išmoką. Tačiau abu nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo ir žuvusiosios sutuoktinis V. Z. prašė papildomai jam priteisti 38 000 Eur, o žuvusiosios sesuo Z. D. – 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 1-3, 60-62).

11. Kaip matyti, esminiai civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo argumentai yra siejami su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nustatydamas neturtinės žalos dėl A. Z. žūties dydį nukentėjusiesiems V. Z. ir Z. D., neatskleidė CK 6.250 straipsnio turinio, neatsižvelgė į visus šiame straipsnyje išdėstytus kriterijus, kurie yra reikšmingi išsprendžiant šį klausimą. Skunde taip pat teigiama, kad nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžius pirmosios instancijos teismas nesilaikė tokio pat ar panašaus pobūdžio bylose teismų suformuotos praktikos. Apeliaciniame skunde pateikta eilė konkrečių bylų, kuriose eismo įvykiuose žuvusių asmenų artimiesiems priteistos mažesnės nei šioje byloje pinigų sumos neturtinei žalai atlyginti, pavyzdžių.

12. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžius ir civilinių ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė gana formaliai. Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

13. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo V. Z. civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyta, jog dėl L. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė didžiulį šoką, dvasinį skausmą. Nukentėjusysis teigė, kad jo santykiai su žuvusia sutuoktine A. Z. buvo labai artimi, santuokoje jie kartu išgyveno 47 metus, visą laiką gerai sutardami, todėl dėl jos netikėtos mirties nukentėjusysis patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą. Šie neigiami išgyvenimai tęsiasi ilgą laiką ir bei lydės jį visą likusį gyvenimą (3 t., b. l. 1-3). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. parodė, kad įvykio dieną sutuoktinė išėjo į parduotuvę, kadangi ruošėsi gaminti mišrainę ir jai kažko pritrūko. Ilgai nesulaukęs grįžtančios sutuoktinės išėjo jos ieškoti ir prie pėsčiųjų perėjos buvę pareigūnai jam pranešė, jog sutuoktinė buvo partrenkta automobilio. Tą pačią dieną sutuoktinė ligoninėje mirė. Tvirtino, kad jo santykiai su sutuoktine buvo labai geri, artimi. Sutuoktinės mirtis jam buvo labai netikėta, staigi, todėl patyrė didelį stresą. Sutuoktinė nesirgo sunkiomis ligomis, vartojo vaistus tik nuo aukšto kraujo spaudimo (1 t., b. l. 139-140). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Z. D. taip pat parodė, kad sesuo su vyru buvo labai graži šeima, jie visur eidavo kartu, susikibę už rankų (1 t., b. l. 56-57). Apeliacinės instancijos teisme ji taip pat nurodė, kad sesers vyras labai išgyveno sutuoktinės netektį, sesuo su vyru iki tol labai gražiai gyveno, nelikus sesers V. Z. būna su jos šeima, kadangi yra kaip šeimos narys. Pažymėjo, kad nukentėjusysis V. Z. pats nemoka skalbti ir gaminti valgyti, kadangi iki tol tuo rūpinosi sutuoktinė, tik dabar pradeda šiek tiek pats pasigaminti maisto. Jo sveikata nėra gera, serga prostatos vėžiu, stuburas „surakintas“. Po sutuoktinės mirties jis vos pavaikšto (3 t., b. l. 148-149).

14. Tuo tarpu nukentėjusiosios Z. D. civiliniame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad jos neturtinę žalą sudaro patirti didžiuliai išgyvenimai ir pergyvenimai, stresas, įtampa. Nukentėjusioji teigia, kad dėl sesers netekties labai dvasiškai išgyveno, tokia netikėta jos mirtis nukentėjusiajai yra sunkiai suvokiama. Visam laikui neteko galimybės bendrauti su seserimi, prarado ryšį, kurio nebeįmanoma atkurti. Blogiau miega naktimis, nuo streso dažniau skauda galvą, pajautrėjo nervinė sveikata, tapo jautresnė, dažnai prisiminusi seserį verkia, dėl patirto sukrėtimo lankėsi pas gydytoją (3 t., b. l. 60-62). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. D. parodė, kad ji žuvusiai seseriai buvo vienintelė sesuo, dar turėjo brolį, bet jis miręs anksčiau, tėvai taip pat mirę. Santykiai su seserimi buvo labai šilti, labai geri. Sesuo su vyru vaikų neturėjo, todėl jos šeima jiems buvo labai artima. Sesers netektis jai yra didelis šokas, emocinis išgyvenimas, stresas (1 t., b. l. 56-57). Apklausiama pirmosios instancijos teisme Z. D. taip pat parodė, kad su mirusiąja seserimi buvo labai artimos. Kadangi A. Z. ir V. Z. neturėjo vaikų, todėl A. Z. jos vaikams buvo kaip antra močiutė ir anūkai užaugo prie jos, gyveno netoliese. Ji negali susitaikyti, kad A. Z. nėra. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji akcentavo, jog gyvendami netoliese jie daug bendravo, visos šventės būdavo kartu. Iki šiol rūpinasi sesers sutuoktiniu (3 t., b. l. 148-149). Apklaustas nukentėjusysis V. Z. taip pat patvirtino, jog mirusi sutuoktinė ir jos sesuo labai gerai sutarė, buvo labai artimos, kaip draugės. Žuvusiosios sesuo netoliese gyvena, jos pastoviai bendravo, sesuo labai pergyvena (1 t., b. l. 139-140).

15. Visuma nukentėjusiųjų V. Z. ir Z. D. nurodytų aplinkybių neginčijamai patvirtina, jog abu žuvusiosios artimieji – sutuoktinis ir sesuo – toliau kenčia ir išgyvena jos netektį, nes juos visus siejo artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, jie nuolat tarpusavyje bendravo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad žuvusioji iki žūties buvo sveika (duomenys neskelbtini) metų amžiaus moteris, o kartu ir žmona (47 metus išgyveno santuokoje, vaikų neturi) bei vienintelė likusi sesuo. Dėl nusikalstamai neatsargaus L. S. elgesio valdant padidinto pavojingumo šaltinį – automobilį, buvo neatkuriamai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugoma vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusieji – sutuoktinis ir sesuo – patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, nes, kaip jau minėta, juos su žuvusiąja siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žmogaus skausmo dydis netekus artimojo yra neišmatuojamas ir nepriklauso nuo jo amžiaus.

16. Visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. Z. (žuvusiosios sutuoktiniui) neturtinei žalai atlyginti priteisęs iš viso 32 000 Eur, o nukentėjusiajai Z. D. (žuvusiosios seseriai) – iš viso priteisęs 12 000 Eur, akivaizdžiai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujausioje teismų praktikoje, KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai ir nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019 ir kt.). Kaip matyti iš teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos dydžių, paprastai žuvusiojo broliams ir seserims priteistinos mažesnės pinigų sumos, nei tėvams, sutuoktiniams ar vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541-511/2015, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertintas nukentėjusiųjų skaičius ir bendra jiems atlygintina pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-119-303/2021). Bylos duomenimis, šiuo metu civilinis atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ jau yra išmokėjęs abiem nukentėjusiesiems bendrą 18 000 Eur sumą neturtinei ir 3 099,63 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

18. Todėl kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir laikydamasi teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, atsižvelgdama į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus bei kartu į nukentėjusiųjų patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus ir vis dar patiriamus išgyvenimus, taip pat itin glaudų žuvusiosios ir nukentėjusiųjų tarpusavio ryšį, į nuteistosios nusikalstamo elgesio miesto gatvėje pobūdį, sukeltų negrįžtamų padarinių sunkumą, neatsargią nuteistosios kaltę padarius šiurkštų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir žmogaus gyvybei, jos asmenybę (ištekėjusi, dirbanti, neteista, administracine tvarka nebausta, nusikaltimą padarė būdama jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini)), taip pat į tai, kad dėl eismo įvykio kilimo žuvusiosios kaltės nenustatyta, jos amžių ir sveikatos būklę, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems ir žuvusiosios sutuoktiniui V. Z. iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu priteisto papildomo neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 16 000 Eur, o žuvusiosios seseriai Z. D. priteisto papildomo neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 3 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie likusios neturtinės žalos atlyginimo dydžiai nukentėjusiesiems yra proporcingi atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, kadangi neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

19. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukentėjusios Z. D. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai Z. D. priteisti likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 2 807,47 Eur. Civilinis atsakovas tvirtina, jog visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai Z. D. jau yra atlyginęs, todėl prašo nukentėjusiosios Z. D. civilinį ieškinį dėl likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimo atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra pagrįstas.

20. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-175-489/2023 ir kt.). Pažymima ir tai, kad padarytos žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai.

21. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusioji Z. D. ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. sausio 3 d.) pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 88-101), kuriame nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ji iš viso patyrė 2 525,10 Eur turtinę žalą, kurią sudaro šios žuvusiosios laidojimo paslaugų išlaidos: 1 358 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ šarvojimo paslaugoms, reikmenims, dokumentų tvarkymui (PVM sąskaita faktūra KP Nr. 1079, kvitas 1 358 Eur sumai); 240 Eur K. G. įmonei už gėlių kompozicijas (kvitas AA Nr. 485, sąskaita faktūra AA Nr. 485); 250 Eur už duobės kasimą (kvitas Nr. 23); 120 Eur giedojimo paslaugos (sąskaita faktūra SG Nr. 001); 474,60 Eur ir 82,50 Eur gedulingi pietūs (PVM sąskaita faktūra Nr. KAR000007189, kasos pajamų orderis Nr. VIT000005726, PVM sąskaita faktūra BLV Nr. 21332, kvitas). Prie civilinio ieškinio nukentėjusioji Z. D. pateikė dokumentus, patvirtinančius nurodytas patirtas išlaidas.

22. Taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario 23 d. sprendimu nukentėjusiajai Z. D. atlygino jos patirtą žalą 1 824,63 Eur sumai dėl laidojimo paslaugų (2521,10 Eur – 700,47 Eur). Kaip matyti, minėtą sumą civilinis atsakovas apskaičiavo iš civiliniu ieškiniu prašomos sumos turtinei žalai atlyginti tik atėmęs nukentėjusiosios Z. D. gautas socialines išmokas (nukentėjusioji Z. D. gavo 332,47 Eur socialinę išmoką mirus pensijos gavėjui (SODRA) ir 368 Eur valstybės skiriamą laidojimo pašalpą, t. y. iš viso 700,47 Eur) (2 t., b. l. 183).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinis atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuoja, jog tiek 332,47 Eur socialinė išmoka mirus pensijos gavėjui (SODRA), tiek 368 Eur valstybės skiriama laidojimo pašalpa turi būti atimama iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti, kadangi CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai sprendė, jog tik 368 Eur valstybės skiriama laidojimo pašalpa turi būti atimama iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai, laikydamasis CK 6.290 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nukentėjusiosios Z. D. patirtas išlaidas laidojimo paslaugoms apmokėti apskaičiavo atėmęs visas nukentėjusiosios Z. D. gautas socialines išmokas, mokamas gyvybės atėmimo atveju, ir jai už laidojimo paslaugas pagrįstai atlygino galutinę 1 824,63 Eur sumą.

24. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji Z. D. teisminio nagrinėjimo metu (2023 m. spalio 26 d.) pareiškė patikslintą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 60-62), kuriame nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ji iš viso patyrė 6473,10 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 1 358 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ šarvojimo paslaugoms, reikmenims, dokumentų tvarkymui (PVM sąskaita faktūra KP Nr. 1079, kvitas 1 358 Eur sumai); 240 Eur K. G. įmonei už gėlių kompozicijas (kvitas AA Nr. 485, sąskaita faktūra AA Nr. 485); 250 Eur už duobės kasimą (kvitas Nr. 23); 120 Eur giedojimo paslaugos (sąskaita faktūra SG Nr. 001); 474,60 Eur ir 82,50 Eur gedulingi pietūs (PVM sąskaita faktūra Nr. KAR000007189, kasos pajamų orderis Nr. VIT000005726, PVM sąskaita faktūra BLV Nr. 21332, kvitas); 3 000 Eur antkapio plokščių dengimui (sąskaita faktūra Nr. 14501); 150 Eur raidžių kalimui (sąskaita faktūra Nr. 14501); 600 Eur montavimo darbams (sąskaita faktūra Nr. 14501); 198 Eur maitinimo paslaugoms organizuojant metines po mirties (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. KAR000007568 ir kvitas). Prie civilinio ieškinio nukentėjusioji Z. D. pateikė dokumentus, patvirtinančius nurodytas patirtas išlaidas. Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog (duomenys neskelbtini) socialinės rūpybos skyrius išmokėjo 368 Eur dydžio vienkartinę pašalpą mirusiosios laidojimui, šią sumą nukentėjusioji Z. D. atėmė iš civilinio ieškinio sumos (6 473,10 – 368 = 6 105,10). Kadangi ,,(duomenys neskelbtini)“ atlygino turtinės žalos dalį, t. y. 1 824,63 Eur sumą, nukentėjusioji Z. D. minėtą sumą taip pat atėmė iš civilinio ieškinio sumos ir prašė atlyginti likusią neatlygintą turtinės žalos dalį – 4 280,47 Eur (6 105,10 – 1 824,63 = 4 280,47).

25. Kaip matyti iš pareikšto patikslinto civilinio ieškinio, nukentėjusiosios Z. D. vertinimu, likusią neatlygintą turtinės žalos dalį 4 280,47 Eur sumai sudaro išlaidos, susijusios su kapavietės sutvarkymu ir metinių organizavimu (3 000 Eur antkapio plokščių dengimas (sąskaita faktūra Nr. 14501), 150 Eur raidžių kalimas (sąskaita faktūra Nr. 14501), 600 Eur montavimo darbai (sąskaita faktūra Nr. 14501) ir 198 Eur maitinimo paslaugos organizuojant metines po mirties (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. KAR000007568 ir kvitas)) bei nepagrįstai civilinio atsakovo išminusuota 332,47 Eur socialinė išmoka mirus pensijos gavėjui (SODRA) (3 000 + 150 + 600 + 198 + 332,47 = 4 280,47).

26. Šiuo atveju nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu 198 Eur suma už maitinimo paslaugas, organizuojant metines po mirties, nukentėjusiajai Z. D. buvo priteista ne iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“, o iš L. S.. Kadangi dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nėra paduotas, teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas taip pat jau pasisakė apie tai, kad civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai iš civiliniu ieškiniu prašomos sumos turtinei žalai atlyginti atėmė nukentėjusiosios Z. D. gautą 332,47 Eur socialinę išmoką mirus pensijos gavėjui ir už laidojimo paslaugas nukentėjusiajai atlygino galutinę 1 824,63 Eur sumą. Todėl toliau sprendžiamas tik žuvusiosios kapavietės sutvarkymo – 3 000 Eur antkapio plokščių dengimo (sąskaita faktūra Nr. 14501), 150 Eur raidžių kalimo (sąskaita faktūra Nr. 14501), 600 Eur montavimo darbų (sąskaita faktūra Nr. 14501) (iš viso 3 750 Eur) – išlaidų atlyginimo klausimas.

27. Nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu nukentėjusiajai Z. D. papildomai atlygino jos patirtą turtinę žalą 1 275 Eur sumai, susijusią su kapavietės sutvarkymu. Civilinis atsakovas įvertino tai, kad nukentėjusiosios Z. D. nurodytos papildomos išlaidos 3 000 Eur antkapio plokščių dengimui (sąskaita faktūra Nr. 14501), 150 Eur raidžių kalimui (sąskaita faktūra Nr. 14501) ir 600 Eur montavimo darbams (sąskaita faktūra Nr. 14501) (iš viso 3 7500 Eur sumai) buvo skirtos 3 asmenų kapavietės sutvarkymui, todėl proporcingai atlygino sumą, reikalingą vieno asmens kapavietei sutvarkymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu civilinio atsakovo sprendimu visiškai sutinka.

28. Kaip matyti, nukentėjusioji Z. D. papildomas išlaidas dėl žuvusiosios kapavietės sutvarkymo 3 750 Eur sumai grindė pateikta sąskaita faktūra Nr. 14501, kurioje nurodoma: plokščių dengimas – 12 kv. m. x 250 = 3 000 Eur; montavimo darbai – 12 kv. m. x 50 = 600 Eur; raidžių kalimas – 150 Eur. Byloje pateikti įrodymai (kapavietės fotonuotraukos (3 t., b. l. 67-68)) patvirtina, jog kapavietė įrengta 3 asmenims. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusiosios išlaidos kapavietės įrengimui nėra ir negali būti visa apimtimi priskirtos žalai dėl 2022 m. spalio 21 d. eismo įvykio, kurias turėtų atlyginti civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinis atsakovas, priimdamas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą dėl draudimo išmokos, pagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-381 ((duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-223 redakcija) Žmonių palaikų laidojimo (duomenys neskelbtini) kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo 10 punktu, kuriame numatyta, jog „<...> Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. metro (1,5 x 2,5), neįskaitant priėjimų prie kapo <...>“ ir proporcingai apskaičiavo kapavietės sutvarkymo išlaidas vieno asmens kapavietei sutvarkyti bei jas atlygino (plokščių dengimas 937,50 + montavimo darbai 187,50 + raidžių kalimas 150 = 1 275 Eur). Pagrindo iš civilinio atsakovo priteisti likusią nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu prašomą turtinės žalos atlyginimo sumą už visos kapavietės sutvarkymą apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teiginiai, jog visos nukentėjusiosios Z. D. išlaidos dėl kapavietės sutvarkymo buvo priverstinės, yra nepagrįsti. Kaip matyti, civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ visus būtinus kapavietės tvarkymo, praplėtimo, uždengimo, montavimo darbus ir medžiagas, kurios būtinos vieno asmens palaidojimui atlygino, sumokėdamas 1 275 Eur draudimo išmoką. Tuo tarpu vieno asmens laidojimui būtinomis išlaidomis negali būti pripažįstamos 12 kv. metrų plokščių medžiagos ir jų uždengimo, montavimo darbai, kai vieno asmens laidojimui kapavietė skiriama 3,75 kv. metro. Be to, kaip patvirtino pati nukentėjusioji Z. D., kapavietės uždengimas buvo atliktas tik po žuvusiosios A. Z. palaidojimo.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog visą nukentėjusiosios Z. D. realiai patirtą turtinę žalą, kurią sudaro 3 099,63 Eur suma laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms padengti (atėmus gautas socialines išmokas), civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ jau yra atlyginęs (1 824,63 + 1 275). Todėl skundžiamu nuosprendžiu visiškai nepagrįstai nukentėjusiajai Z. D. iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ papildomai priteista 2 807,47 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas ir nukentėjusiosios Z. D. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ atmetama.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendį.

Nustatyti, kad nukentėjusiajam V. Z. padarytos neturtinės žalos dydis yra 28 000 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai eurų) ir iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam V. Z. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų).

Nustatyti, kad nukentėjusiajai Z. D. padarytos neturtinės žalos dydis yra 9 000 Eur (devyni tūkstančiai eurų) ir iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai Z. D. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų).

Nukentėjusiosios Z. D. civilinio ieškinio dalį dėl likusios neatlygintos turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.