Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-277/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
1-29-277/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Kaltinamasis
J. P., S. V.
Nukentėjusysis
E. J., A. S., G. S., D. S.
Advokatai
Romanas Bareika
Baudžiamoji byla Nr.1-29-277/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-05559-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.5
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis,sekretoriaujant Linai Michailovienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Blaškauskienei,kaltinamojo J. P. gynėjui advokatui Kazimierui Gerojimui,kaltinamojo S. V. gynėjui advokatui Romanui Bareikai,nukentėjusiajam E. J.,nukentėjusiajam A. S.,nukentėjusiųjų G. S., A. S. ir D. S. įgaliotajam atstovui advokatui Egidijui Labuckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje,

S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

S. V. 2019 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 112-ame kilometre, vairuodamas automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui; 119 punktą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 128 punktą, nustatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, jam iš dešinės pusės į važiuojamą kelio dalį įbėgus briedžiui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stabdydamas transporto priemonę, o mėgino apvažiuoti kliūtį nusukdamas į kairę ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, taip sukeldamas pavojų ta eismo juosta priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojui ir keleiviams, o grįždamas į savo važiavimo eismo juostą susidūrė su automobiliu OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas J. P., mėgindamas apvažiuoti į jo važiavimo eismo juostą išvažiavusį automobilį AUDI 80, nusuko į kairę ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Eismo įvykio metu automobilio OPEL MERIVA keleiviui E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivis A. S. dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos 2019 m. balandžio 25 d. mirė.

J. P. 2019 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 112-ame kilometre, vairuodamas automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui; 119 punktą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 128 punktą, nustatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį ne-sukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, į jo važiavimo eismo juostą įvažiavus priešais atvažiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas taip mėgino išvengti susidūrimo su į važiuojamąją kelio dalį įbėgusiu briedžiu, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stabdydamas transporto priemonę, o mėgino apvažiuoti kliūtį nusukdamas į kairę ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su grįžtančiu į savo važiavimo eismo juostą S. V. vairuojamu automobilius AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio AUDI 80 vairuotojui S. V. dėl krūtinkaulio kardinės ataugos ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžių, automobilio OPEL MERIVA keleiviui E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio OPEL MERIVA keleivis A. S. dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos 2019 m. balandžio 25 d. mirė.

Kaltinamasis J. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2019 m. vasario 9 d. kartu su E. J. ir A. S. važiavo iš žvejybos keliu Zarasai–Ignalina. Buvo šviesu, važiavo apie 80 km/h greičiu. Staiga pamatė jo judėjimo juosta priešpriešiais vos už 25-30 metrų atvažiuojantį automobilį AUDI. Briedis tik šmėkštelėjo prieš akis, o pagrindinė kliūtis buvo priešpriešiais atvažiuojantis automobilis. Siekdamas išvengti susidūrimo ir mėgindamas apvažiuoti kliūtį, pasuko į kairę, į laisvą priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo stabdyti, bet tuo metu automobilis AUDI atsitrenkė į jo automobilio priekinį dešinį ratą. Matė, kad po susidūrimo ant galinės sėdinės sėdėjęs A. S. sužalotas, nes valėsi nuo veido kraują. Mano, kad dėl įvykio kaltas automobilio AUDI vairuotojas, kuris išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sukėlė avarinę situaciją. Išvengti susidūrimo kaktomuša su automobiliu AUDI galėjo tik sukdamas į kairę, todėl taip ir pasielgė.

Kaltinamasis S. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną po darbo važiavo iš Ignalinos į Vidiškes. Važiavo apie 80 km/h greičiu, kai staiga pamatė iš dešinės pusės, maždaug už 20 metrų atbėgantį briedį. Mėgino apvažiuoti kliūtį sukdamas į kairę, į priešpriešinio eismo juostą. Matė ta juosta atvažiuojantį automobilį, bet iki jo dar buvo toli, apie 150-200 metrų, todėl tikėjosi baigti kliūties apvažiavimo manevrą ir grįžti į savo juostą, bet jau sukant atgal į dešinę briedis šoko ant automobilio, atsitrenkė į jį, sudaužė priekinį ir dešinės pusės durelių stiklą. Pamatė į jo eismo juostą įvažiavusį sidabrinės spalvos automobilį ir su juo susidūrė. Mano, kad dėl susidūrimo kaltas automobilio OPEL vairuotojas, kuris be reikalo pasuko į priešpriešinio eismo juostą. Jei šio automobilio vairuotojas važiuotų nekeisdamas važiavimo krypties, jie saugiai prasilenktų, nes po briedžio apvažiavimo manevro jis spėtų grįžti į savo eismo juostą.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad kaltinamuosius J. P. ir S. V. pažįsta. Gimęs ir augęs Švenčionėliuose. Su J. P. gyveno viename mieste. 1980 m. persikėlė į Ignaliną. Dirbo statybininku. S. V. dirbo statybinių medžiagų parduotuvėje vairuotoju, veždavo medžiagas, todėl ir jį pažįsta. Vasario 9 d. su J. P. ir A. S. važiavo iš žvejybos nuo Zarasų į Ignaliną. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o A. S. – už jo ant galinės sėdynės. Nuolat kelio nestebėjo. Pakėlęs akis, pamatė priešais skersai mašiną ir briedį šuolyje. Tik spėjo sušukti: „briedis“ ir mašinos susidūrė. Po susidūrimo bandė išlipti pro savo pusę, bet durelės neatsidarė. J. P. padėjo išlipti. A. S. buvo sąmoningas, pasakė savo vardą ir pavardę. Negali tvirtinti, kad A. S. buvo prisisegęs diržą. Jį iš mašinos iškėlė medikai. Įvykio metu sužalota ranka, bet jis jokių pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad yra žuvusio A. S. sūnus. Dėl tėvo mirties patyrė neturtinę žalą – dvasinį sukrėtimą dėl žinios, kad tėvas eismo įvykio metu labai sunkiai sužalotas ir dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimo pasekmių, kol tėvas buvo gydomas, o po tėvo mirties – dvasinius išgyvenimus dėl jo netekties. Iš tėvų namų išvyko maždaug prieš 20 metų, sukūrė savo šeimą, turi pilnamečius vaikus, bet su tėvu nuolat palaikė artimus ryšius. Kartu švęsdavo šventes, atostogaudavo pas tėvus, kartu su tėvu žvejodavo. Brolis D. S. taip pat turi savo šeimą, anūkus, bet su tėvu palaikė artimus ryšius, bendraudavo, vasarą atostogaudavo pas tėvus. Patirtą neturtinę žalą įvertina 7000 Eur ir prašo priteisti tokį žalos atlyginimą.

Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamąjį S. V. pažįsta, nes dirba vienoje įmonėje, o J. P. nepažįsta. Įvykio dieną su A. G. iš Vidiškių važiavo į Ignaliną. Privažiavus sankryžą, matė pagrindiniu keliu link Ignalinos važiuojantį automobilį OPEL. Važiavo tam automobiliui iš paskos. Pravažiavus saugumo salelę, kelio kairėje pusėje už pėsčiųjų tako pamatė pamiškėje stovintį briedį. Pasakė apie tai automobilį vairavusiam A. G., kuris atsakė, kad briedis dar toli ir važiavo toliau. Kai pasirodė nuo Ignalinos važiuojanti mašina, briedis šoko ant kelio ir su ta mašina susidūrė, pamatė užsivertusias į viršų briedžio kojas. Jis apsivertė aukštielninkas ir grįžo į mišką. Automobilių susidūrimo neįsidėmėjo, nes visą laiką stebėjo briedį. A. G. sustabdė automobilį maždaug 200 m iki įvykio vietos. Ji nubėgo prie automobilio OPEL, o A. G. prie automobilio AUDI. Prie automobilio OPEL vaikščiojo vairuotojas ir keleivis. Atidariusi galines dešinės pusės dureles, pamatė ant galinės sėdynės, labiau viduryje sėdintį, veidu link dešinės pusės durelių pasisukusį vyrą nunarinta galva. Jis pakėlė galvą. Per veidą bėgo kraujas. Pridėjo jam prie galvos servetėlę ir liepė laikyti, o pati skambino pagalbos telefonu. Sužalotas vyras nebuvo prisisegęs saugos diržu. Mano, kad būdamas tokios būsenos pats diržo atsisegti negalėtų. Įvykio vietoje buvo iki atvykstant medikams ir policijos pareigūnams.

Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio dieną su R. J. važiavo iš Vidiškių į Ignaliną. Jis vairavo automobilį. Sankryžoje su pagrindiniu keliu sustojo. Matė pagrindiniu keliu link Ignalinos važiuojantį automobilį OPEL. Važiavo paskui jį. Netrukus už sankryžos R. J. pasakė, kad mato briedį. Jis briedį pamatė, kai tas pradėjo bėgti. Išbėgęs į kelią briedis susidūrė su nuo Ignalinos atvažiuojančiu automobiliu AUDI, apsivertė aukštielninkas ir nubėgo į tą pačią pusę, iš kurios atbėgo. Nuo Ignalinos važiuojantis automobilis AUDI ir link Ignalinos važiuojantis automobilis OPEL susidūrė maždaug kelio viduryje. Sustojo apie 150 m iki įvykio vietos. Iš automobilio AUDI išlipęs vairuotojas buvo sužalotas. Padėjo jam sutvarstyti žaizdą. Iš automobilio OPEL buvo išlipę du žmonės. Ant šio automobilio galinės sėdynės, labiau vairuotojo pusėje sėdėjo lyg apdujęs, gal nuo smūgio, vyras. Jis nebuvo prisisegęs diržu, nes buvo palinkęs į vairuotojo sėdynę ir prisegtas diržas matytųsi, bet jo nebuvo.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 23-47) patvirtina, kad 2019 m. vasario 9 d. 17 val. 5 min. – 18 val. 20 min. apžiūrint įvykio vietą, esančią Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Nr. 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai 112-ame kilometre, tiesiame kelio ruože, rastos susidūrusios apgadintos transporto priemonės – AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir OPEL MERIVA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės yra į pietus nuo kelio kilometrų ženklo 51/112. Nuo šio ženklo iki automobilio AUDI kairės pusės priekinio rato ašies yra 60,7 m, o iki automobilio OPEL kairės pusės užpakalinio rato ašies – 57,70 m. Į pietus nuo automobilių, dešiniame kelkraštyje (žiūrint Zarasų kryptimi) sniege matomi gyvūno pėdsakai. Nuo šių pėdsakų iki automobilio AUDI dešinės pusės priekinio rato ašies yra 23,40 m, o iki automobilio OPEL kairės pusės priekinio rato ašies – 25,50 m.

Teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b. l. 99-103) patvirtina, kad eismo įvykio metu 2019 m. vasario 9 d. A. S. patyrė šiuos sužalojimus: muštines žaizdas viršugalvyje ir dešiniame skruoste, masyvią kraujosruvą minkštuose audiniuose galvos dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą (intracerebrines kraujosruvas) kairėje smilkininėje skiltyje ir dešinėje kaktinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir smegenų skilveliuose, I, IV, V kaklo slankstelių lūžius. A. S. mirtis įvyko nuo sunkios galvos smegenų traumos. Tarp eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir A. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b. l. 133) patvirtina, kad eismo įvykio metu 2019 m. vasario 9 d. E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos specialisto išvada (1 t., b. l. 182-183) patvirtina, kad eismo įvykio metu 2019 m. vasario 9 d. S. V. dėl krūtinkaulio kardinės ataugos lūžio ir dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto L. A. pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilis AUDI 80 važiavo keliu Ignalina–Zarasai, Zarasų link. Važiuodamas tiesiu keliu automobilio AUDI 80 vairuotojas S. V., jam iš dešinės pusės į važiuojamą kelio dalį įbėgus briedžiui, nusuko savo vairuojamą transporto priemonę į kairę, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į briedį. Po to automobilio AUDI 80 vairuotojas nusuko į dešinę, į savo važiavimo eismo juostą ir ten, automobilio kairės pusės užpakalinei daliai būnant apie 3,2 m atstumu nuo kairiojo (žiūrint link Zarasų) važiuojamosios dalies krašto, priekine dalimi, apie 21 km/h greičiu, susidūrė su į jo eismo juostą apie 53 km/h greičiu įvažiavusio automobilio OPEL MERIVA, vairuojamo J. P., priekinės dalies dešine puse. Automobilio AUDI 80 vairuotojo S. V. veiksmai – jo eismo juostoje atsiradus kliūčiai, nusuko į kairę ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kai tuo metu priešinga kryptimi važiavo automobilis OPEL MERIVA ir, tikėtina, sudarė jam kliūtį, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Automobilio OPEL MERIVA vairuotojo J. P. veiksmai – įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu AUDI 80 – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Iš kaltinamųjų J. P. ir S. V. kaltinimų pašalinamas teiginys dėl Kelių eismo taisyklių 127 straipsnio, numatančio, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pažeidimo, nes nėra duomenų, kad kaltinamieji pažeidė šio straipsnio reikalavimus. Važiavimo sąlygos prieš įvykį, vietovės reljefas, kelio ir transporto priemonių būklė, meteorologinės sąlygos ir eismo intensyvumas nereikalavo važiuoti mažesniu greičiu nei tame kelio ruože leistinas, todėl kaltinti vairuotojus Kelių eismo taisyklių 127 straipsnio pažeidimu nėra pagrindo. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl viršyto greičio, o dėl abiejų vairuotojų sprendimo atsiradus kliūčiai ne važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir stabdyti, o apvažiuoti kliūtį nusukant į kairę ir išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Toks sprendimas, esant priešpriešiniam eismui, aiškiai prieštaravo Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

J. P. ir S. V. kaltę įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialistų išvados, techninių ekspertizių specialisto išvada, nukentėjusiojo E. J., liudytojų R. J., A. G. ir pačių kaltinamųjų parodymai. J. P. ir S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, nes pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kaltinamųjų J. P. ir S. V. atsakomybę lengvinančių ar jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Tiriant kaltinamųjų asmenybes nustatyta, kad abu jie nusikalto pirmą kartą, dėl administracinių nusižengimų nebausti, kitų neigiamai juos charakterizuojančių duomenų nėra.

Teismas, įvertinęs tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas ir tai, kad eismo įvykis įvyko ne dėl sąmoningo kelių eismo taisyklių nepaisymo, o dėl sudėtingos kelių eismo situacijos į važiuojamąją kelio dalį įbėgus briedžiui, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems bausmes, artimas Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytai minimaliai, ir atidėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Teismas, pasiremdamas jau paminėta aplinkybe, jog eismo įvykis įvyko ne dėl sąmoningo kelių eismo taisyklių nepaisymo, o dėl sudėtingos kelių eismo situacijos į važiuojamąją kelio dalį įbėgus briedžiui, šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamiesiems neskiria.

J. P. ir S. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės nepaskirtos. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems reikėtų skirti kardomąsias priemones, todėl kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskiriamos.

Nukentėjusioji G. S. pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovais nurodydama draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir kaltinamąjį J. P., draudiką akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamąjį S. V.. Teigia, kad dėl sutuoktinio A. S. sužalojimo eismo įvykio metu ir mirties patyrė 2368,28 Eur turtinę žalą, kurią sudaro:

Žemesnės instancijos teismas

– 900 Eur už laidojimo paslaugas ir reikmenis;

– 672,90 Eur už gedulingus pietus;

– 159 Eur už gėles ir vaikiną;

– 72,80 Eur už sutuoktinio atvežimą iš Vilniaus į Ignaliną;

– 150,71 Eur slaugymui ir medikamentams;

– 30 Eur čiužinio nuo pragulų nuomai;

– 150 Eur kunigui;

– 100 Eur giesmininkams;

– 63,88 Eur už maistą laidotuvių giesmininkams ir svečiams;

– 41,99 Eur išlaidos giesmininkų ir svečių maitinimui;

– 27 Eur ieškovės kelionės išlaidos į Vilnių ir Vilniuje.

Atsakovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta iš dalies. Mano, kad neprivalu atlyginti ieškovės auką kunigui ir išlaidas vaistams, kuriuos vartojo pati ieškovė. Neatlygintinos ir ieškovės nurodytos išlaidos giesmininkams, nes nepateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, o išlaidas laidotuvių giesmininkų ir svečių maitinimui turėtų apimti išlaidos už gedulingus pietus. Be to, iš atlygintinos sumos, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalimi, turi būti minusuota 304 Eur laidojimo pašalpa ir Valstybinio socialinio draudimo mokamos išmokos mirus pensininkui.

Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nepasisakė.

Ieškovės atstovas sutiko su teiginiu, kad gauta laidojimo pašalpa turi būti įskaityta į laidojimo išlaidas, bet nesutinka, kad į laidojimo išlaidas turi būti įskaitytos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, nes šios išmokos nėra laidojimo pašalpa, apie kurią kalbama Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalyje. Ieškovės atstovas pripažino, kad dalis pirktų ieškinyje nurodytų vaistų (validolis, širdies lašai, raminamieji „Bromazepam“) buvo skirti pačiai ieškovei, bet šių vaistų vartojimas susijęs su ieškovės patirtu dvasiniu sukrėtimu dėl sutuoktinio sužalojimų, gautų eismo įvykio metu, todėl išlaidos šiems vaistams pirkti turėtų būti atlygintos.

Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Išlaidos ieškovei skirtiems vaistams įsigyti – validoliui, širdies lašams, „Bromazepamui“– iš viso 16,62 Eur, susijusios su ieškovės dėl eismo įvykio patirtu dvasiniu sukrėtimu, todėl priteisiamos. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidas kunigui (150 Eur) ir giesmininkams (100 Eur), o išlaidas maistui giesmininkams ir svečiams (63,88 Eur + 41,99 Eur) kasos čekiai patvirtina iš dalies – 60,28 Eur sumai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Išlaidos kunigui, giesmininkams ir iš dalies maistui (45,98 Eur) nepagrįstos rašytiniais įrodymais, bet, atsižvelgiant į laidojimo tradicijas Lietuvoje, sumokėtų pinigų sumų dydžius už atskiras paslaugas ar atitinkamiems veiksmams atlikti, patirtos išlaidos yra protingos ir realios, todėl mažinti turtinę žalą šioje dalyje nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog protingos ir realios išlaidos už šeimos nario laidotuves gali būti priteisiamos net ir nepateikus jas patvirtinančių rašytinių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).

Pagal Civilinio kodekso 6.291 straipsnio 2 dalį ieškovės gauta laidojimo pašalpa (304 Eur) turi būti įskaityta į laidojimo išlaidas, todėl pagal pateiktą ieškinį priteistinas 2064,28 Eur (2368,28 Eur – 304 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusieji G. S., A. S. ir D. S. prašo priteisti neturtinės žalos, kurią patyrė dėl sutuoktinio ir tėvo mirties, atlyginimą. G. S. neturtinę žalą įvertina 10000 Eur, o A. S. ir D. S. – po 7000 Eur.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antra dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų.

Pažymėtina, kad teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad žmogaus gyvybė yra itin svarbi vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinį stresą dėl sutuoktinio ir tėvo mirties, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems dėl to atsirado ilgalaikių sunkių sveikatos sutrikimų. Žala padaryta ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vertina ir tai, jog eismo įvykis įvyko ne dėl kaltinamųjų sąmoningo kelių eismo taisyklių nepaisymo, o dėl sudėtingos kelių eismo situacijos į važiuojamąją kelio dalį įbėgus briedžiui. Įvertinęs liudytojų R. J. ir A. G. parodymus ir žuvusiojo A. S. patirtus sužalojimus, teismas sprendžia, kad A. S. eismo įvykio metu buvo neužsisegęs saugos diržo, o tai galėjo turėti įtakos sunkių pasekmių atsiradimui. Tai reikšminga aplinkybė nustatant atlygintiną neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016), bet šiuo atveju, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. P. yra senatvės pensininkas, gaunantis tik 347 Eur dydžio senatvės pensiją. Pagal teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, gyvybė, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Nustatant tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos dydį, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, o būtina nustatyti asmenų santykių pobūdį, tai yra nustatyti kiek artimi, pasižymintys nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu ir artumu, santykiai siejo ieškovą ir žuvusįjį. Ieškovė G. S. santuokoje kartu su žuvusiuoju A. S. gyveno 52 metus, todėl nėra abejonių, kad juos siejo nuolatinio pobūdžio, emociniu tvirtumu, nuoširdumu ir artumu pasižymintys santykiai. Žuvusiojo sūnūs daug metų gyvena atskirai nuo tėvų, yra sukūrę savo šeimas, turi vaikus, todėl jų dvasiniai, emociniai ryšiai su tėvu jau nebuvo tiek glaudūs ir tvirti, kaip G. S. su sutuoktiniu. Tai įvertinęs teismas ieškovei G. S. atlygintiną neturtinės žalos dydį nustato didesnį nei ieškovams A. S. ir D. S.. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai G. S. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 6000 Eur, o nukentėjusiesiems A. S. ir D. S. – po 2000 Eur.

Automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo S. V., valdytojų civilinė atsakomybė 2018 m. rugpjūčio 15 d. apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 188). Automobilio OPEL MERIVA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo J. P., valdytojų civilinė atsakomybė 2018 m. lapkričio 24 d. apdrausta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (2 t., b. l. 36-37). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnį, 19 straipsnio 6 dalį, neviršydamas šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala neviršija įstatymu nustatytos draudimo sumos, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas iš atsakingų draudikų lygiomis dalimis.

Nukentėjusiųjų G. S., A. S. ir D. S. atstovas advokatas E. Labuckas pareiškė prašymą išieškoti iš kaltinamųjų nukentėjusiajam D. S. jo patirtas išlaidas teisme nukentėjusiuosius atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti – 500 Eur. Pagrindžiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad D. S. šioje byloje advokatui E. Labuckui sumokėjo 500 Eur. Spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Advokatas E. Labuckas nukentėjusiesiems parengė tris civilinius ieškinius ir atstovavo nukentėjusiuosius trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė šešios valandos. Nukentėjusiojo D. S. turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus šioms advokato paslaugoms apmokėti užmokesčio dydžio, kuris vien tik už atstovavimą teisme galėtų siekti 790 Eur, todėl priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105-106, 297, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomosios priemonės J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomosios priemonės S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Civilinius ieškinius patenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ G. S. 1032,14 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus 14 ct) turtinės ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 4032,14 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt du eurus 14 ct).

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo G. S. 1032,14 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt du eurus 14 ct) turtinės ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 4032,14 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt du eurus 14 ct).

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ A. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo A. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ D. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo D. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš J. P. D. S. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš S. V. D. S. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėjas Algirdas Baliulis