Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 8 p., R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo.

G. S. pripažintas kaltu pagal BK 144 str. ir jam paskirta 50 MGL (1 883 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. ir 66 str. į bausmę įskaitytas laikas, G. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 17 d., 6.55 val. iki 2016 m. lapkričio 18 d., 14.14 val., ir laikyta, kad jis yra sumokėjęs 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudos dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 46 MGL (1 732,36 Eur) bauda.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. G. priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. G. priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Iš R. K. nukentėjusiojo A. G. atstovui V. A. priteista 700 Eur suma išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti, o nukentėjusiajam A. G. – 150 Eur suma išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 105 str. 1 d., iš R. K. ir G. S. priteista po 17,45 Eur proceso išlaidų valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 6.42 val. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas miesto maršrutinį autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 p. reikalavimus – sankryžoje iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir privalėdamas praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, to nepadarė, nepraleido per (duomenys neskelbtini) gatvę jam iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios V. G. ir ją parbloškė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji V. G., t. y. ji mirė nuo galvos sumušimo: muštinės žaizdos kairėje galvos plaukuotoje dalyje, kairės pusės kaukolės skliauto linijinių lūžių, nusitęsiančių į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimo po galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų sumušimo.

2. G. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkričio 17 d., apie 6.46 val. (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavęs eismo įvykyje: privažiavęs prie ant gatvės važiuojamosios dalies gulinčios V. G., kuri buvo ką tik partrenkta miesto maršrutinio autobuso (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. K., ir ją automobiliu pastūmęs, išlipęs iš automobilio, pažiūrėjęs į nukentėjusiąją, pavažiavęs atbuline eiga automobiliu atgal, turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių 219.4 ir 219.5 p. reikalavimus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiajai V. G., kuriai kontakto su autobusu metu buvo padaryta muštinė žaizda kairėje galvos plaukuotoje dalyje, kairės pusės kaukolės skliauto linijiniai lūžiai, nusitęsiantys į kaukolės pamatą, kraujo patekėjimai po galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų sumušimas, plaučių sumušimas, odos nubrozdinimai veide, kraujosruva minkštuose audiniuose dešinėje galvos plaukuotoje dalyje ir poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, nuo ko nukentėjusioji ir mirė, nukentėjusiajai V. G. buvo reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba, be medicinos darbuotojų pagalbos galimybės pavojų pašalinti pati V. G. neturėjo, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti pagalbą, ir iš įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu A. G. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. iš (duomenys neskelbtini) jam buvo priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 5 proc. metinės palūkanos už šią priteistą neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju sprendė, kad A. G. patirtos neturtinės žalos dydis yra 10 000 Eur, tačiau įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) A. G. išmokėjo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, minėtą sumą sumažino. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepriteisė A. G. kompensuojamųjų palūkanų nuo žalos atsiradimo dienos iki ieškinio byloje pateikimo, kadangi nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų trijų sąlygų šioms palūkanoms priteisti, bei turtinės žalos atlyginimo, nes apeliantas pateikdamas tokį turtinio pobūdžio reikalavimą nei ieškinyje, nei teismo posėdyje teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių tokias aplinkybes arba bent jau duomenis apie pragyvenimui reikalingas lėšas.

Dėl neturtinės žalos

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad A. G. iš (duomenys neskelbtini) priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per maža kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas būdamas blaivus, bet šiurkščiai nepažeisdamas Kelių eismo taisyklų reikalavimus padarė neatsargų nusikaltimą dėl kurio žuvo A. G. močiutė ir globėja – V. G.. Pažymėtina, kad apelianto motina yra mirusi, todėl V. G. juo rūpinosi kaip sūnumi, kartu gyveno, vykdė visas motinos pareigas, palaikė jį emociškai bei išlaikė, jie buvo labai artimi, didžiąją laiko dalį praleisdavo kartu, todėl akivaizdu, jog A. G. po jos netikėtos mirties patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, kurių liekamuosius reiškinius jaus dar ilgą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad visą tai jis patyrė būdamas nepilnametis. Po V. G. mirties iš esmės pasikeitė jo gyvenimas, t. y. jis turėjo persikelti pas kitą globėją V. A., kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, nurodė, kad po įvykusios nelaimės A. G. pasikeitė, tapo uždaras, su juo sunku bendrauti.

15. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, A. G. patirtus išgyvenimus, dabartinę jo emocinę būklę, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma būtų 10 000 Eur, todėl A. G. iš (duomenys neskelbtini) priteisiamas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl turtinės žalos

16. Nagrinėjamu atveju A. G. apeliaciniu skundu prašo jo naudai iš (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., o jei jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje, tai iki atitinkamo mokymosi pabaigos, bet ne vėliau nei iki 2024 m. balandžio 19 d., po 146,60 Eur/mėn. turtinei žalai / negautoms pajamoms atlyginti. Pažymi, kad 146,60 Eur/mėn. išlaikymą jis gaudavo iš mirusiosios močiutės ir jeigu ji būtų gyva, tai jis jį gautų ir toliau.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis A. G. mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, todėl, atsižvelgiant į tai, šiuo atveju spręstinas klausimas tik dėl galimo turtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d., t. y. nuo įvykusio įvykio iki A. G. pilnametystės.

18. CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.284 str. 1 d. fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam. Pažymėtina, jog negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad teismas atmesdamas A. G. reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad pateikdamas tokio pobūdžio turtinį reikalavimą nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes ar bent jau duomenis apie pragyvenimui reikalingas lėšas. Netgi priešingai, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad pats nukentėjusysis gaudavo atitinkamas pajamas tiek iš valstybės (gaunama našlaičio pensija, rūpintojui yra mokama rūpybos išmoka), tiek ir 200 Lt išlaikymą, priteistą iš tėvo. Be to, A. G. šiuo metu yra pilnametis ir turi platesnes galimybes pradėti dirbti, jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, todėl jis nelieka be pajamų.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, pateiktą teisinį reglamentavimą, visą nagrinėjamą situaciją bei apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė A. G. priteisti turtinės žalos atlyginimą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.).

21. Iš byloje esančios 2017 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiojo A. G. močiutė V. G. gaudavo 293,19 Eur dydžio senatvės pensiją. Nukentėjusiojo teigimu, pusė šios sumos, t. y. 146,60 Eur V. G. skirdavo būtent jo išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, kadangi kaip jau minėta, V. G. buvo A. G. kaip motina, jis su ja gyveno, todėl akivaizdu, kad ji jam teikė finansinį išlaikymą. V. G. savo noru buvo apsiėmusi tėvų vaikams turimą pareigą juos išlaikyti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jei V. G. nebūtų žuvusi iš jos A. G., bent jau iki pilnametystės, būtų gavęs 146,60 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, todėl nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas ir jo naudai iš (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d. priteisiama po 146,60 Eur/mėn.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Nukentėjusiojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. G. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) A. G. po 146,60 Eur (šimtą keturiasdešimt šešis eurus šešiasdešimt centrų) per mėnesį turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. balandžio 19 d.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.