Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. (duomenys neskelbtini)., apie 11:55 val., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios A. Z., dėl to, važiuodama toliau per pėsčiųjų perėją, kliudė pėsčiąją A. Z., kurią sužalojo, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nuo daugybinių kairės ir dešinės pusės šonkaulių lūžių, sukėlusių kraujo išsiliejimą į kairę krūtinplėvės ertmę, trauminį šoką, ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą nukentėjusioji A. Z. (duomenys neskelbtini) VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 13 val. 45 min. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

L. S. neatsargia (nusikalstamas nerūpestingumas) kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, nusikalto būdama neteista, administracine tvarka nebuvo bausta. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. S. palaikė ikiteisminio tyrimo metu pateiktą prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti, įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip rodo bylos medžiaga, T. S. yra kaltinamosios sutuoktinis, jis yra neteistas, 5 metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 1 kartą (3 t., b. l. 79, 80). Be to, tiek kaltinamoji, tiek T. S. teismui patvirtino, kad gyvena susituokę, jų tarpusavio santykiai grįsti stabiliais šeiminiais ryšiais, pagrįsti tarpusavio pagarba. Tokios aplinkybės rodo, kad T. S. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Todėl teismas, atsižvelgęs į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, daro išvadą, jog T. S. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Pasisakydamas dėl kitų BK 40 str. įtvirtintų sąlygų, teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. yra neteista, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu taip pat nėra pradėta, 5 metų laikotarpiu administracine tvarka nebausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 83). Kaip jau buvo konstatuota, ji pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką. Nustatytos visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas BK 40 straipsnis ir L. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, ją perduodant T. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju užstatas neskirtinas, įvertinus kaltinamosios asmenybę – teisiama pirmą kartą gyvenime, ir laiduotojo T. S. asmenybę bei jų turtinę padėtį.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013). Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Ji pažeidė Kelių eismo taisykles ir jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, kurio metu A. Z. mirė dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir jų komplikacijų. Iš kart po kilusios avarinės situacijos kaltinamoji nesustojo, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytus Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimus, dėl kurių, įvykus eismo įvykiui, atsirado sunkios pasekmės – mirė nukentėjusioji. Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

Uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonės terminas L. S. skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga L. S., kaip darbingo amžiaus asmeniui, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju įvertintina tai, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes, nusikalstama veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui, o parenkant įmokos dydį atsižvelgtina ne tik į bylos aplinkybes, bet ir į kaltinamosios turtinę padėtį, amžių. Esant tokioms aplinkybėms, bei, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., L. S. skirtina 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).

Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas.

Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu L. S. vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jos vardu. Iš byloje esančio 2022-08-03 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo (2 t., b. l. 190) matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomas civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2022-08-10 iki 2023-08-09, draudikas yra ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis, kurio metu L. S. vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. esant galiojančiai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai. Šiuo atveju eismo įvykio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomojo civilinio draudimo sutartis su ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)buvo galiojanti, todėl žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė Z. D. 2023-10-26 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį (3 t., b. l. 60-62), kuriuo prašė iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priteisti:

- 1358 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ šarvojimo paslaugoms, reikmenims, dokumentų tvarkymui (PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kvitas 1358 eurų sumai);

- 240 eurų K. G. įmonei už gėlių kompozicijas (kvitas AA Nr. 485, sąskaita faktūra AA Nr. (duomenys neskelbtini));

- 250 eurų už duobės kasimą (kvitas Nr. 23);

- 120 eurų giedojimo paslaugos (sąskaita faktūra SG Nr. (duomenys neskelbtini));

- 474,60 eurų, 82,50 eurai gedulingi pietus (PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) , PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kvitas);

- 3000 eurų antkapio plokščių dengimui (sąskaita faktūra Nr. 1(duomenys neskelbtini));

- 150 eurų raidžių kalimui (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) );

- 600 eurų montavimo darbams (sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini));

- 198 eurus maitinimo paslaugoms organizuojant metines po mirties (UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitas).

Viso 6473,10 eurų suma. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto socialinės rūpybos skyrius išmokėjo 368,00 eurų dydžio vienkartinę pašalpą mirusiosios laidojimui, šią sumą atėmė iš ieškinio sumos (6473,10 - 368,00 = 6105,10). Likusi suma 6105,10 eurų sumai.

Šiai dienai ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)yra atlyginęs turtinės žalos dalį, t. y. 1824,63 eurų sumą.

Taip pat nukentėjusioji Z. D. prašo priteisti Z. D. likusią dalį – 24000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji Z. D. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad su mirusiąja buvo labai artimos, jos seserys. A. Z. šeima neturėjo vaikų, tai A. buvo jos vaikams kaip antra močiutė ir anūkai užaugo prie jos, jie netoliese gyveno. Ji negali susitaikyti, kad A. Z. nėra, ji pati negali dabar per perėją pereiti. Ji žino, kad kaltininkei irgi yra sunku, jauna moteris, jai gyvenimas prieš akis, bet sesers išvis nebėra. Prašo ieškinį tenkinti. Vaistus naudojo ir miegoti negalėjo. Ji 6000 eurų, o sesers vyras 12000 eurų gavo.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas V. Z. 2023-07-11 pareiškė civilinį ieškinį (3 t., b. l. 1-3) dėl neturtinės žalos atlyginimo, likusios dalies išmokėjimo – 38000 eurų iš ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir L. S. solidariai.

Civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atstovas pateiktame atsilepime nurodė, kad civilinis atsakovas atlygino neturtinę žalą kiekvienam nukentėjusiajam: V. Z. 2023-02-23 išmokėjo 12000 eurų neturtinės žalos, Z. D. 2023-02-23 išmokėjo 6 000 eurų neturtinės žalos. Nesutinka su reikalaujamos likusios dalies neturtinės žalos atlyginimo dydžiais: V. Z. 38000 eurų, Z. D. 24000 eurų.

Dėl turtinės žalos atlyginimo civilinis atsakovas ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)nesutinka su likusiu 3005,47 eurų turtinės žalos dydžiu. Pažymėjo, kad Z. D. išmokėjo 1824,63 eurų turtinės žalos už laidojimo paslaugas ir 1275 eurų atlygino už kapavietės dengimą plokštėmis.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik šiuos kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi, vis tik priteisiama suma kiekvienu atveju turi būti teisinga. Tai reiškia, kad ji turi būti priteisiama paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir neturtinės žalos atlyginimo paskirties. Piniginių sumų neturtinei žalai atlyginti paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Teismų praktika suformavo, kad už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur žuvusiojo vaikui, nuo 4344,30 Eur iki 31298 Eur žuvusiojo sutuoktiniui, nuo 2896,20 Eur iki 26065 Eur žuvusiojo tėvui/motinai, nuo 3000 Eur iki 10000 Eur žuvusiojo seseriai/broliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-539/2010, Nr. 2K-150/2011, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-344/2012, Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-135/2013, Nr. 2K-204/2013, Nr. 2K-243-648/2015, Nr. 2K-541-511/2015, Nr. 2K-387-511/2016, Nr. 2K-346-511/2016, Nr. 2K-86-699/2017, Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-188-648/2017, Nr. 2K-2-788/2018, Nr. 2K-3-788/2019). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti V. Z. 38000 eurų, Z. D. 24000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji pareikštus civilinius ieškinius palaikė. Civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)atstovas pateiktame atsilepime nurodė, kad nesutinka atlyginti neturtinę žalą kiekvienam nukentėjusiajam pagal pareikštą ieš­kinį.

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuotinas skausmas, sukeltas dėl sutuoktinės ir sesers A. Z. netekties. Nėra abejonės, jog V. Z. dėl sutuoktinės, o Z. D. dėl sesers žūties, patyrė ir vis dar patiria stiprius dvasinius išgyvenimus. Taigi, artimiausio žmogaus netektis, su kuriuo sutuoktinis ir sesuo buvo saistomi stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, stipriai paveikė jų gyvenimą. Padaryta neturtinė žala privalo būti atlyginta.

Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė A. Z.. Dėl šių eismo įvykio padarinių buvo padaryta nepataisoma žala mirusiosios artimiesiems. Yra visiškai akivaizdu, kad šio eismo įvykio padariniai turės įtakos mirusiosios artimiesiems dar ilgus metus, kadangi mirusio žmogaus artimiesiems niekas negrąžins. Dėl eismo įvykio buvo stipriai sutrikdytas mirusiosios našlio ir kitų šeimos narių gyvenimas, jie patyrė ir tebepatiria žodžiais sunkiai nusakomas dvasines kančias, o kada pasitaisys jų stipriai paveikta emocinė būsena, nėra jokių galimybių prognozuoti. Po eismo įvykio ilgus mėnesius mirusiosios našlys ir sesuo gyveno sielvartu, patyrė didelį skausmą, liūdesį, didžiulę traumą. Mirusioji vaikų neturėjo, palaikė itin artimus ryšius su seserimi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, iš draudiko ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)papildomai nukentėjusiojo V. Z. naudai priteisia 20000 Eur, nukentėjusios Z. D. naudai priteisia 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dalį turtinės žalos, padarytos Z. D., atlygino draudimas. Byloje kilo ginčas dėl neatlygintos turtinės žalos dalies 3005,47 eurų, kuri susidaro iš: 332,47 eurų neatlygintų laidojimo paslaugų; 2475 eurų už antkapio plokščių dengimą, raidžių kalimą, montavimo darbus; 198 eurai maitinimo paslaugoms organizuojant metinėms po mirties.

CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau įstatymas numato, kad atlyginamos ne bet kokio dydžio, o tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, tačiau atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirtos 332,47 eurų išlaidos laidojimo paslaugoms apmokėti yra protingos, yra pagrįstos pateiktais pinigų priėmimo kvitais, skirtos velionei pagerbti ir atitinka visuomenėje nusistovėjusias tradicijas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2475 eurai susidaro iš antkapio plokščių dengimo, raidžių kalimo, montavimo darbų. Išlaidos jau įrengtai kapavietei papildomai sutvarkyti gali būti priteistos tokiu atveju, jeigu jos turėtos dėl to, kad buvo priverstinai daromos ar tapo kitaip būtinos dėl asmens laidojimo – reikėjo plėsti kapavietę, nes laidojamas dar vienas asmuo, teko išardyti ir vėl atkurti jau sutvarkytą laidojimo vietą ir pan. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš civilinio atsakovo ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)nukentėjusiosios Z. D. naudai priteistina 2475 eurai turtinė žala.

Teismo vertinimu, 198 eurai maitinimo paslaugoms organizuojant metines po mirties nėra susijusios su laidojimo išlaidomis, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkinamas, todėl teismas jų nepriteisia iš draudimo bendrovės, o priteisia iš kaltinamosios L. S..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimo išlaidos, vadovaujantis BPK 103 str. 6 punktu, pripažintinos proceso išlaidomis. Procesų išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens.

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023-12-14 patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. Z. sudaro 613,33 Eur,

Taip pat, baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023-12-20 patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai Z. D. sudaro 575,00 Eur.

Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamoji L. S. yra sveika, darbingo amžiaus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti nukentėjusiųjų teisių gynimą visame bylos nagrinėjimo procese, prašomos priteisti sumos, atsižvelgiant į proceso trukmę ir advokatų indėlį, yra protingos, todėl iš kaltinamosios L. S. valstybės naudai priteistini 613,33 eurų ir 575,00 eurų už nukentėjusiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir baudžiamąją bylą L. S. atžvilgiu nutraukti.

L. S. perduoti sutuoktinio T. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, L. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui T. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo V. Z. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies iš draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ jam priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 20000 Eur.

Nukentėjusios Z. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš draudimo bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 10000 Eur.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti likusią neatlygintą turtinės žalos dalį nukentėjusiajai Z. D. – 2807,47 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai Z. D. priteisti 198 eurų už maitinimo paslaugas, organizuojant metines po mirties, iš L. S..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos proceso išlaidas – 1188,33 eurų priteisti iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės L. S. valstybės naudai.

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: plastikines detales, pagal nutarimą grąžintas saugojimui L. S., – palikti L. S.; transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros nutarimu grąžinta saugoti L. S. – palikti teisėtam savininkui; 3 vnt. CD diskus, esančius voke, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.