Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-531/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1A-90-531/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05559-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
J. P., S. V.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Romanas Bareika, Justinas Juozapas Stauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-531/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05559-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,gynėjui advokatui Justinui Juozapui Stauskui,nuteistajam J. P.,nuteistojo S. V. gynėjui advokatui Romanui Bareikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. P. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant S. V. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies:

Iš (duomenys neskelbtini) G. S. priteistas 1032,14 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš viso 4032,14 Eur.

Iš (duomenys neskelbtini) G. S. priteistas 1032,14 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš viso 4 032,14 Eur.

Iš (duomenys neskelbtini) A. S. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš (duomenys neskelbtini) A. S. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš (duomenys neskelbtini) D. S. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš (duomenys neskelbtini) D. S. priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš J. P. D. S. priteista 250 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš S. V. D. S. priteista 250 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, 119 punktą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 128 punktą, nustatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, jam iš dešinės pusės į važiuojamą kelio dalį įbėgus briedžiui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stabdydamas transporto priemonę, o mėgino apvažiuoti kliūtį nusukdamas į kairę ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, taip sukeldamas pavojų ta eismo juosta priešais atvažiuojančio automobilio vairuotojui ir keleiviams, o grįždamas į savo važiavimo eismo juostą susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas J. P., mėgindamas apvažiuoti į jo važiavimo eismo juostą išvažiavusį automobilį (duomenys neskelbtini), nusuko į kairę ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviui E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivis A. S. dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos (duomenys neskelbtini) mirė.

2. J. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 9 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kilometre, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, 119 punktą, įpareigojantį važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 128 punktą, nustatantį, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, į jo važiavimo eismo juostą įvažiavus priešais atvažiuojančiam automobiliui, kurio vairuotojas taip mėgino išvengti susidūrimo su į važiuojamąją kelio dalį įbėgusiu briedžiu, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stabdydamas transporto priemonę, o mėgino apvažiuoti kliūtį nusukdamas į kairę ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su grįžtančiu į savo važiavimo eismo juostą S. V. vairuojamu automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. V. dėl krūtinkaulio kardinės ataugos ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžių, automobilio (duomenys neskelbtini) keleiviui E. J. dėl kairės plaštakos II delnakaulio galvos lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio (duomenys neskelbtini) keleivis A. S. dėl eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos (duomenys neskelbtini) mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria iš (duomenys neskelbtini) G. S. priteistas 1032,14 Eur turtinės žalos atlyginimas, iš šios sumos atimant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėtą išmoką, aukas kunigui ir giesmininkams, išlaidas už maistą laidotuvių svečiams ir giesmininkams, išlaidas G. S. vartotiems vaistams.

Šalies argumentai

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių mokamos išmokos mirus pensininkams, neargumentavo, kodėl ši išmoka nebuvo įskaityta į laidojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.291 straipsnio 2 dalį. Atkreipia dėmesį, kad G. S. neneigė, kad minėtą išmoką mirus pensininkui gavo, tačiau nurodė, kad nesutinka, kad ji turėtų būti įskaityta į laidojimo išlaidas. Pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, aptariama išmoka privalo būti įskaitoma į laidojimo išlaidas, atitinkamai ir draudiko atlygintina suma turi būti sumažinta tokios išmokos dydžiu. Teigia, kad negali nurodyti kokia suma turėtų būti išskaityta, kadangi G. S. nėra pateikusi nei Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų apie išmokėtas išmokas, nei sutikimo, kad tokius duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pats draudikas galėtų gauti. Atsižvelgiant į tai, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalinga išsireikalauti duomenis apie tai, kokio dydžio išmoka buvo išmokėta mirus A. S..

3.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti tiek kunigui skirtas aukas, tiek giesmininkams sumokėtą atlygį. Teigia, kad šios išlaidos nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir neatitinka priverstinumo ir būtinumo principų.

3.3. Taip pat nesutinka su sprendimu priteisti G. S. patirtas vaistų įsigijimo išlaidas. Pažymi, kad apylinkės teismas jos eismo įvykio pasekoje patirtą neturtinę žalą įvertino iš viso 6000 Eur suma. Draudikas šios sumos neginčija. G. S. patirtas dvasinis sukrėtimas, neigiami išgyvenimai, jausmai, skausmas, pergyvenimai, kurių sumažinimui buvo naudojami vaistai, buvo kompensuoti priteista draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, papildoma draudimo išmoka turtinei žalai dėl vaistų įsigijimo negali būti priteista.

4. Teismo posėdyje nuteistasis J. P. prašė priimtiname nuosprendyje viską palikti taip kaip yra, gynėjas advokatas J. J. Stauskas – apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas advokatas R. Bareika –atmesti, o prokuroras – tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantė nuosprendį skundžia tik dėl G. S. priteisto turtinės žalos atlyginimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

7. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji G. S. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti 2 368,28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad patirtą turtinę žalą sudaro tokios išlaidos: 900 Eur už laidojimo paslaugas ir reikmenis, 672,90 Eur už gedulingus pietus, 159 Eur už gėles ir vainiką, 72,80 Eur už sutuoktinio atvežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 63,88 Eur už maistą laidotuvių giesmininkams ir svečiams, 150 Eur auka kunigui, 100 Eur atlygis giesmininkams, 30 Eur už čiužinio nuo pragulų nuomą, 41,99 Eur išlaidos giesmininkų ir svečių maitinimui, 150,71 Eur išlaidos slaugymui ir medikamentams, 27 Eur ieškovės kelionės išlaidos į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir atėmus 304 Eur G. S. gautą laidojimo pašalpą, priteisė jai 2 064,28 Eur sumą: 1 032,14 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir 1 032,14 Eur iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini).

9. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) nesutinka su tokiu G. S. priteistu turtinės žalos dydžiu. Teigia, kad iš priteistos 1 032,14 Eur sumos turi būti išskaityta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta išmoka, auka kunigui ir giesmininkams, išlaidos už maistą laidotuvių svečiams ir giesmininkams, G. S. vartotiems vaistams.

10. Atsižvelgus į tai, kad G. S. priteistas 2 064,28 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas lygiomis dalimis buvo priteistas iš dviejų atsakingų draudikų - iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priteisiant lygiomis dalimis po 1 032,14 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareikštą apeliacinį skundą, pasisako ir sprendžia ne tik dėl iš (duomenys neskelbtini) priteistinos turtinės žalos dydžio, bet ir dėl priteistos sumos iš (duomenys neskelbtini), nors apeliacinis skundas dėl to ir nėra paduotas.

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą, siekiant gauti informaciją apie socialines išmokas, susijusias su A. S. mirtimi. Teisme buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, mirus A. S., laidojusiam asmeniui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 356,38 Eur dydžio vienkartinė išmoka. CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Taigi, esant šioms aplinkybėms, G. S. priteistos turtinės žalos dydis mažintinas 356,38 Eur suma.

12. Pažymėtina, kad atlyginant žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įsigijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. S. pareikštą civilinį ieškinį, skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko jai priteisė ir patirtas išlaidas maistui giesmininkams ir laidotuvių svečiams, auką kunigui ir atlygį giesmininkams. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju G. S. pagrindė ne visas josios patirtas laidojimo išlaidas, t. y. nepateikė įrodymų, jog auka kunigui buvo būtent 150 Eur, atlygis giesmininkams – 100 Eur, o išlaidos maistui svečiams ir giesmininkams – 105,87 Eur. Nepaisant to, visos šios išlaidos jai buvo priteistos. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka tik iš dalies. Atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančius laidojimo papročius, šiuo atveju, nors ir nebuvo pateikta dokumentų patvirtinančių apie pinigų sumokėjimą, pagrįstai buvo nuspręsta G. S. priteisti jos duotą auką kunigui ir sumokėtą atlygį giesmininkams. Šios išlaidos, teismo vertinimu, nėra per didelės, atitinka reikalingumo ribas, yra įprastos visuomenėje bei atitinkančios protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apylinkės teismo sprendimu priteisti visas G. S. turėtas išlaidas maistui laidotuvių svečiams ir giesmininkams, kadangi ji nepateikė visų jas įrodančių duomenų. Iš byloje esančių mokėjimo kvitų matyti, kad maistui buvo išleista 60,28 Eur (2 t., 128 - 129 b. l.). Likusių prašomų priteisti išlaidų maistui – 45,59 Eur, nukentėjusioji nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, G. S. priteistos turtinės žalos dydis turi būti mažinamas atitinkama - 45,59 Eur suma.

13. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad G. S. taip pat buvo nuspręsta priteisti patirtas išlaidas jos pačios vartotiems vaistams. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Akivaizdu, kad G. S. dėl įvykusio eismo įvykio patyrė išgyvenimus ir stresą, kas lėmė būtinybę vartoti sveikatos būklę gerinančius vaistus, todėl išlaidos jų įsigijimui buvo priteistos pagrįstai. Šiuo atveju apeliantė yra neteisi teigdama, jog G. S. patirtos išlaidos vaistams, kurie buvo vartoti neigiamiems išgyvenimams sumažinti, buvo kompensuotos priteisiant jai neturtinę žalą. Šie jos argumentai prieštarauja tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje pateikiamai neturtinės žalos sampratai. Pažymėtina, jog priteisiant asmeniui neturtinę žalą yra kompensuojami tik jo patirti neigiami neturinio pobūdžio išgyvenimai. Taigi, pirmosios instancijos teismas atskirai priteisdamas G. S. patirtas išlaidas vaistams, kuriuos ji vartojo siekdama numalšinti eismo įvykio jai sukeltą nerimą, dvasinį sukrėtimą, jokio pažeidimo nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. sausio 31 d. nuosprendį dalyje dėl G. S. priteisto turtinės žalos atlyginimo pakeisti:

Iš (duomenys neskelbtini) G. S. priteisti 831,16 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro šešiolikos centų) turtinės žalos atlyginimą.

Iš (duomenys neskelbtini) G. S. priteisti 831,16 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro šešiolikos centų) turtinės žalos atlyginimą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas Petras MeidusJolanta Raščiuvienė