Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-743-522/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-26
Bylos Nr.
1-743-522/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28541-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Civilinis atsakovas
D. K.
Ieškovas
S. P., E. P.
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė, Pavelas Borkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-743-522/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28541-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 26 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei Oksanai Leontjevai,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui D. K., jo gynėjui advokatui Pavel Borkovski,

nukentėjusiesiems ir ieškovams S. P. ir E. P., jų atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

nukentėjusiajam A. K.,laiduotojai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir penkiems žmonėms buvo nesunkiai ar nežymiai sutrikdyta sveikata.

D. K. 2020 m. liepos 18 d., apie 20.09 val., vairuodamas A. K. priklausantį automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 131.2 punkto reikalavimus, numatančius, kad B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, ir 136.3. punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, t. y. Vilniaus r., Dūkštų sen., važiavo krašto keliu Nr. 108 (Vievis – Maišiagala – Nemenčinė) kryptimi nuo Vievio pusės link Maišiagalos, kelio 10-ame kilometre, prieš pradedamas lenkti priekyje važiavusį automobilį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą apie 108 km/h greičiu, sudarė priešpriešais važiavusio automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), netikėtą ir neišvengiamą kliūtį, ir su šiuo automobiliu susidūrė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio Volvo V50 keleivė D. K., gim. (duomenys neskelbtini), o taip pat nesunkiai nukentėjo automobilio Kia vairuotojas E. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir keleiviai J. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilio Kia keleiviai S. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjo nežymiai. Eismo įvykio metu taip pat buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad po traumos daug ko neprisimena. 2020 m. liepos 18 d., apie 20.09 val., jis vairavo tėvo automobilį, važiavo iš Vievio į (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros, oras geras, matomumas geras, kelio danga sausa. Kelyje buvo po vieną eismo juostą abiem kryptimis, jo mašina išvažiavo į priešpriešą. Prisimena, kad keletą kilometrų prieš avariją kalbėjosi su mama ir ji paprašė jo patylinti muziką. Jo motina sėdėjo galinėje sėdynėje, dešinėje pusėje, diržu prisisegusi nebuvo. Jis pravažiavo tame kelyje kavinukę. Po to jis viršydamas greitį atliko lenkimą. Daugiau dėl galvos traumos nieko neatsimena, tačiau sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinamajame akte. Jis yra pradedantysis vairuotojas, tuo metu turėjo pusantrų metų vairuotojo stažą. Jam leidžiamas greitis 80 km/h. Jis buvo baustas už stovėjimą. Automobilis buvo pažymėtas pradedančiojo vairuotojo ženklu. Jis sutinka atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Jis vasaros metu šiek tiek darbavosi, užsidirbo. Šiuo metu gyvena su tėvu ir seserimi. Sesuo už jį 10 metų vyresnė. Jis planuoja po mokslų įsidarbinti. Dėl įvykio jis labai gailisi, atsiprašo visų nukentėjusiųjų. Greitį jis viršijo neįvertinęs aplinkybių lenkdamas kitą automobilį. Su ieškiniu sutinka taip, kaip nuspręs teismas.

Šalies argumentai

D. K. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Nurodė, kad ji yra ištekėjusi, augina du vaikus. Dėl to šiuo metu nedirba. Su broliu jų santykiai glaudūs, geri, jie nuolat bendrauja, palaiko vienas kitą, pasipasakoja viską vienas kitam. Jos šeima gyvena kartu su tėvu ir broliu tėvo name. Ji broliui yra autoritetas. Ji neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Jis neserga ir niekada nesirgo psichikos sveikatos ligomis, nėra gydytas psichikos sveikatos gydymo įstaigose, nėra įtrauktas į Priklausomybės ligų centro įskaitas. Apie eismo įvykio, įvykusio 2020 m. liepos 18 d. apie 20 val., aplinkybes nieko papasakoti negali, nes po gautų traumų nieko neprisimena. Paskutiniai prisiminimai prieš eismo įvykį tai, kad galinėje keleivio vietoje sėdėjusi mama paprašė patildyti muziką, po to, kad pravažinėja pro „Pušynėlio“ kavinę. Dar prisimena momentus, kaip ugniagesiai traukė jį iš automobilio. Tada atsigavo tik ligoninėje, bet tada dar nesuprato, kaip ir kodėl pateko į ligoninę. Kitą dieną ar trečią dieną po įvykio, kai į ligoninę atėjo jo brolis ir pasakė, kad mama šio eismo įvykio metu žuvo, pradėjo suvokti, kas įvyko. Taip pat nori paaiškinti, kad norėdamas atsiprašyti kitu automobiliu, su kuriuo jis susidūrė, važiavusių asmenų ir sužinoti kaip laikosi jie ir vaikai, jis susirado juos „Facebook'e“ ir parašė jiems žinutę, tačiau jie neatsakė. Teisę vairuoti transporto priemones gavo 2019 m. lapkričio 23 d. Iki minimo eismo įvykio automobilį vairavo beveik kasdien. Greičio, vairuodamas transporto priemones, neviršija. Jis suprato jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 5 dalies esmę. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes, kaip ir sakė, eismo įvykio aplinkybių neprisimena dėl galvos traumos, bet jeigu tyrimas konstatuoja, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, jis to paneigti negali (t. 2, b.l. 28-30).

Papildomai apklaustas kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supranta jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 5 dalį esmę. Kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykių aplinkybių tiksliai papasakoti negali, nes nieko neprisimena, galimai dėl galvos traumos arba dėl patirto šoko (t. 2, b.l. 96-98).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3865/2020 (01) nurodyta, kad D. K. kraujyje, paimtame 2020 m. liepos 18 d. 21.45 val., etilo alkoholio nerasta (t. 2, b.l. 35).

Nukentėjusysis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra D. K., žuvusios 2020 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu, vyras. Eismo įvykio aplinkybių nežino. Tik žino, kad jo sūnus D. K., kuris vairavo jam priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo žmona važiavo iš Vievio į (duomenys neskelbtini), t. y. važiavo namo. Apie eismo įvykį jis sužinojo iš vieno iš jo sūnų. Jis jam pranešė, kad D. K. su mama pateko į eismo įvykį. Pasekmės tuo metu dar nebuvo žinomos. Tik vėliau sužinojo, kad jo žmona žuvo, pats D. K. sunkios būklės paguldytas į VšĮ RVU ligoninės krūtinės chirurgijos skyrių. Daugiau apie įvykį neturi ką pridurti (t. 1, b.l. 115-116).

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 20 val., važiavo kartu su šeima iš Vilniaus į Kelmę. Važiavo ne autostrada, tikslaus kelio numerio nežino. Jie vyko jų šeimos automobiliu Kia Carents, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, priekyje keleivio pusėje sėdėjo jo žmona S. P., gale dešinėje prie lango sėdėjo sūnus A. P., per vidurį sūnus J. P., o kairėje automobilio sėdynėje prie kito lango sėdėjo dukra V. P.. Kelyje į abi puses buvo intensyvus eismas, važiavo ištisinės automobilių kolonos. Jis važiavo 90 km/h greičiu. Jiems važiuojant Vilniaus r., Dūkštų sen., ties Airėnų II kaimu, tiksliau dar porą km prieš tą kaimą, važiuojant žiedinėje sankryžoje, prieš jį važiavę du automobiliai pasuko į kitą pusę, todėl jis iš žiedinės sankryžos išvažiavo su priekyje kelyje atsiradusiu tarpu iš ištisinės automobilių kolonos. Buvo maždaug 100 m tuščias tarpas. Vakaras buvo giedras, šviesus, matomumas buvo puikus. Nuvažiavus apie 1 km, jam susidarė įspūdis, kad jie yra užvažiavę lyg ir ant kalniuko, nes toliau jam kelio nebesimatė. Atleido greičio pedalą, koją pastatė netoli stabdžio pedalo. Užkilus dar labiau ant kalniuko, jis pamatė į jo pusę atvažiuojančius du automobilius, t. y. vienas važiavo savo juostoje, o kitas - į jį, lenkė tą, kiek pamena, VW Golf pilkos spalvos. Į jį, kiek pamena, važiavo raudonos (vyšnių) spalvos automobilis. Abu automobiliai važiavo visiškai lygiagrečiai. Jam atrodo, kad buvo likę iki to automobilio, kuris važiavo tiesiai į jį 20 metrų atstumas. Netrukus įvyko automobilių susidūrimas - jis dar spėjo pasukti vairą link griovio - į dešinę pusę. Į jį važiavęs vyšnių spalvos automobilis trenkėsi į juos. Po smūgio jo vairuojamas automobilis atsidūrė griovyje. Kelioms sekundėms buvo praradęs sąmonę. Jų automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu. Iš sustojusių kitų automobilių žmonės atskubėjo gelbėti jo šeimą - žmoną ir vaikus. Jų automobilis buvo griovyje grėsmingai pakrypęs, todėl jam nepažįstami žmonės laikė automobilį, kad šis nenuvirstų, kol nebus išgelbėta šeima. Jis liko prispaustas, bet žmonėms atplėšus automobilio skardą ir išardžius plastmasines automobilio durelių detales, jie duris atidarė ir jį ištraukė. Paguldė lauke griovyje ant krašto. Netrukus atvyko iškviesti medikai ir gaisrininkai. Juos kvietė ir jo žmona ir kiti žmonės. Kai jį GMP atvežė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, medikai suteikė jam medicininę pagalbą. Kol gulėjo reanimacijos skyriuje, šalia jo atvežė vyriškį, kur iš bendro įspūdžio (paskui iš jam kito asmens užduodamų klausimų ir pateiktų atsakymų) suprato, kad jis yra tą kitą automobilį, su kuriuo susidūrė, vairavęs asmuo. Tikslių jam užduotų klausimų ir atsakymų jis nepamena, bet tuo metu jam susidarė toks įspūdis. Tas, šalia jo palatoje gulėjęs vyras į jam užduotus klausimus atsakinėjo rišliai, sąmoningai. Tam atėjusiam vyrui, kuris jo klausinėjo pasisakė, kad buvo prieš dieną vartojęs alkoholio. Taip pat tam vyrui sakė, kad jam skauda stuburą ir plaučius. Daugiau to, kartu palatoje gulėjusio vyriškio nematė, nes jį išvežė tyrimų atlikimui. Po kelių dienų žmona į savo messenger programėlę iš jai nepažįstamos merginos, kuri save įvardijusi „J. Z.-M.“ gavo žinutę, kad eismo įvykyje dalyvavęs D. K. yra motociklininkas ir mėgsta „gaudyti kiekvieną tarpelį“. Po maždaug dar savaitės į žmonos messenger programėlę parašė ir pats avarijoje dalyvavęs vyšninio automobilio vairuotojas. 2020 m. liepos 31 d. Facebook programėlėje pasirodė pranešimas, kad asmeniui, kuris matė jų avariją ir kuris pateiks vertingą informaciją, bus atsilyginta. Mano, dėl šio autoįvykio kaltas vyšninio automobilio vairuotojas, kuris važiavo jo juostoje tiesiai į jį (t. 1, b.l. 134-136).

Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 20 val., važiavo automobiliu Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos vyras E. P.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kartu su jais galinėje keleivių vietoje važiavo visi trys jų vaikai. A. P. sėdėjo už jos auto kėdutėje, per vidurį sėdėjo J. P., o už vyro sėdėjo dukra V. P.. Jie važiavo keliu Nr. 108 kryptimi nuo Vilniaus link Kelmės. Jų greitis buvo apie 80 km/h. Toje vietoje leistinas maksimalus greitis yra 90 km/h. Oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Važiuojant bendravo su vaikais. Staiga jos vyras pradėjo rėkti, kad viskas. Reaguodama į jo riksmus, pažiūrėjo į priekį ir pamatė, kaip priešpriešais važiavęs automobilis Volvo įvažiuoja į jų judėjimo juostą. Kai pastebėjo automobilį Volvo, atstumas tarp jų buvo ne daugiau nei 50 m. Tai matydamas, vyras pradėjo trauktis dešiniau link dešinio važiuojamosios dalies krašto, tikėdamasis, kad pavyks prasilenkti su Volvo automobiliu ir tuo pat metu intensyviai stabdė vairuojamą automobilį. Tačiau automobilis Volvo judėjo skersai, t. y. taip pat link dešinio važiuojamosios dalies krašto, žiūrint jų judėjimo kryptimi, nesiimdamas jokių priemonių, kad išvengtų susidūrimo su jais, t. y. automobilio Volvo vairuotojas net nestabdė. Kitą momentą automobilis Volvo visa jėga trenkėsi į jų automobilio priekinį kairįjį kampą. Nuo smūgio jų automobilį apsuko ir jis sustojo griovyje priekine dalimi pasisukęs link Vilniaus, t. y. į tą pusę, iš kurios atvažiavo. Automobiliui sustojus, ji visus apžiūrėjo. Visi buvo sąmoningi, kalbėjo, jauniausias vaikas verkė. Vyro veidas visas buvo kruvinas. Tuo metu prie jų pribėgo kitų automobilių, sustojusių įvykio vietoje, vairuotojai ar keleiviai. Jie ištraukė jų vaikus iš automobilio, atjungė automobilio akumuliatorių. Ji, kaip jai atrodo, išlipo pati. Jos vyrui irgi kažkas padėjo išlipti, nes jis buvo užspaustas ir savarankiškai negalėjo išlipti. Ji paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykę medikai apžiūrėjo juos ir kitu automobiliu važiavusius žmones. Ją su vaikais nuvežė į Santariškių ligoninę. Jos vyras vėliau buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Eismo įvykio metu ji nukentėjo, jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl prašo pripažinti ją byloje nukentėjusiąja. Taip pat prašo pripažinti ją jos nepilnamečių vaikų atstove pagal įstatymą (t. 1, b.l. 148-150).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, susipažinęs su E. P. medicininiais dokumentais (gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ RVUL ir CD Nr. 1172, Nr. 1170), davė išvadą, kad E. P. 2020 m. liepos 18 d. RVUL nustatyta atviri kairės girnelės ir kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžia, kairės gužduobės lūžis su kairio šlaunikaulio panirimu ir stuburo juosmens 2-o ir 3-o slankstelių skersinių ataugų lūžiai, pilvo sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 141-143).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, susipažinęs su S. P. medicininiais dokumentais (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) iš VšĮ VUL Santaros klinikų), davė išvadą, kad S. P. nustatyta kairės rankos alkūnės ir riešo, dešinio kelio odos nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Ligoninėje nustatyti krūtinės ląstos ir kairės pėdos sumušimai nepagrįsti objektyviais medicininiai požymiais, todėl jie kaip sužalojimas nevertinami ir nekvalifikuojami (t. 1, b.l. 155-156).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, susipažinęs su V. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicininiais dokumentais (gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santaros klinikų filialo), davė išvadą, kad V. P. nustatyta stuburo kaklo 1-o ir 2-o slankstelių lūžiai be nugaros smegenų sužalojimų. Sužalojimas padarytas traumuojančiai jėgai veikiant į stuburo kaklinę dalį, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl slankstelio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 171-172).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, susipažinęs su J. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicininiais dokumentais (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santaros klinikų filialo), davė išvadą, kad J. P. nustatyta kairės blauzdos išorinės kulkšnies ir trijų (II, III, IV) padikaulio lūžiai. Sužalojimas padarytas pėdą paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 176-177)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas, susipažinęs A. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicininiais dokumentais (asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vaikų ligoninės VšĮ VUL Santaros klinikų filialo), davė išvadą, kad A. P. nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda, kuri padaryta kietu buku ar bukabriauniu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 181-182).

2020 m. liepos 18 d. - 2020 m. liepos 19 d. lavono apžiūros protokole nurodyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavonas PGT pareigūnų iškeltas iš automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės kairės keleivio vietos, guli Vilniaus r., Dūkštų sen., krašto kelyje Nr. 108 (Vievis- Maišiagala- Nemenčinė) ties 10 km. 150 m. Ji vilkėjo juodos spalvos kelnėm ir dryžuota palaidine. Veidas kruvinas, pilvo dešinėje pusėje žaizda. Dešinėje ausyje geltono metalo auskaras, kairėje ausyje auskaro nėra, ant dešinės rankos piršto geltono metalo žiedas, ant kairės rankos piršto pilko metalo žiedas, ant kairės rankos riešo pilko metalo laikrodis (t. 1, b.l. 99-101).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 809/2020 (01) nurodyta, kad: 1. D. K. lavone nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kūne, nosies kaulų lūžiu, krūtinkaulio lūžiu, abipusiais dauginiais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimų, dešinio plaučio plyšimu, II-VII krūtininių slankstelių lūžiais su nugaros smegenų pažeidimu, aortos plyšimu, blužnies plyšimu, kepenų plyšimu, dešinio šlaunikaulio lūžiu. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6, 6.6.11, 6.6.12 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. D. K. lavone nustatytas kūno sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kūne, nosies kaulų lūžiu, krūtinkaulio lūžiu, abipusiais dauginiais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimų, dešinio plaučio plyšimu, II-VII krūtininių slankstelių lūžiais su nugaros smegenų pažeidimu, aortos plyšimu, blužnies plyšimu, kepenų plyšimu, dešinio šlaunikaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties, tikėtina užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjus eismo įvykio metu. <...> 4. D. K. kūne nustatyta bendrinė aterosklerozė. Susirgimas įtakos mirčiai neturėjo. 5. D. K. mirė nuo kūno sumušimo patirto eismo įvykio metu. 6. D. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,19 ‰ (promilės) etilo alkoholio. <...>. (t. 1, b.l. 107-113).

Liudytojas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 20.09 val., jis važiavo žmonai priklausančiu automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo Maišiagalos link Vievio. Priekyje jo važiavo Kia automobilis. Kia automobilio vairuotojas važiavo tvarkingai, leistinu greičiu, laikydamasis Kelių eismo taisyklių. Kelio danga sausa, matomumas puikus, švietė saulė, buvo idealios vairavimo sąlygos. Važiavo maždaug apie 80-90km/h, kadangi kelias prieš tai buvo vingiuotas, tai visa automobilių kolona ir judėjo panašiu greičiu. Važiavo tiesiu keliu, saulė jų kryptimi jiems buvo iš dešinės. Priešingoje eismo juostoje, kryptimi nuo Vievio link Maišiagalos, nebuvo intensyvaus automobilių srauto, matė tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kai staiga iš už jo, į jų eismo juostą „išlindo“ raudonos spalvos Volvo automobilis. Jo pirmoji mintis buvo: „Ką jis daro“, kadangi jis išvažiavo prieš pat Kia automobilį. Nėra tikras, ar Volvo automobilis buvo visais keturiais ratais jų važiuojamoje eismo juostoje, tačiau tikrai daugiau negu pusę automobilio, kai kelių sekundžių bėgyje įvyko smūgis. Jis nuo Kia automobilio buvo nutolęs maždaug 40-50 m. Kiek atsimena, Kia automobilio vairuotojas dar bandė stabdyti, tačiau tai buvo sekundžių reikalas. Iš karto po smūgio pasakė žmonai, kad skambintų 112, ir praneštų, kas įvyko. Jie sustojo, jis pribėgo prie Kia automobilio, netrukus pribėgo daugiau vairuotojų, išvadavo nukentėjusiuosius, jis paklausė vairuotojo vardo, kad pažiūrėtų, ar jis adekvatus, jis jam atsakė, savo vardą, pasakė, kad jam labai skauda pilvą ir koją. Automobilyje buvo mažamečiai vaikai, moteris ir vyras. Mergaitė skundėsi kaklo skausmu, todėl ją paguldė ant žemės. Volvo automobilyje buvo prispausti žmonės, vairuotojas „įkalintas“ už vairo, jis buvo su sąmone, tačiau susikalbėti su juo nepavyko, jis buvo su saugos diržu. Automobilio Volvo gale gulėjo moteris, aimanavo, buvo be saugos diržo, ji gulėjo be sąmonės. Po maždaug 20 min. atvyko policija, greitoji, šiek tiek vėliau gelbėtojai. Kai atvyko visos tarnybos, jis paliko savo duomenis nukentėjusiajai ir policijos pareigūnams, parašė paaiškinimą apie eismo įvykį ir išvažiavo, nelaukdamas, kol tarnybos pabaigs savo darbą (t. 1, b.l. 187-188).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. apie 19-20 val., tiksliai laiko neprisimena, kartu su kolega ir broliu važiavo po darbų jo automobiliu nuo Vilniaus kryptimi link Vievio. Važiavimo sąlygos buvo geros: saulėta diena, važiuojamoji dalis buvo sausa. Artėjant prie gyvenvietės, esančios dar prieš Vievį, yra įkalnė su vingiu į kairę. Jiems įvažiavus į tą įkalnę, iš karto už vingio pamatė du susidūrusius automobilius. Vienas iš jų (Kia automobilis) buvo nuvažiavęs į griovį dešinėje kelio pusėje, kitas (Volvo) - buvo kelio važiuojamojoje dalyje. Matėsi, kad automobiliai ką tik susidūrė. Jie sustojo ir puolė padėti nukentėjusiesiems. Jis nubėgo prie Kia automobilio, o jo brolis ir kolega - prie Volvo automobilio. Pribėgęs prie Kia automobilio, pamatė jo priekyje sėdinčius vairuotojo vietoje vyrą ir priekinio keleivio vietoje moterį. Abu buvo sąmoningi. Jis atidarė moters dureles ir ji pasakė, kad automobilyje gale dar yra vaikų. Jis atidarė galines dešinės pusės dureles. Gale pamatė sukritusius vieną ant kito verkiančius vaikus. Kartu su broliu ir kolega, jie atidarė Kia automobilio vairuotojo deformuotas dureles ir ištraukė vyrą iš jo automobilio. Prie Volvo automobilio jis nuėjęs nebuvo. Vėliau brolis ir kolega jam pasakojo, kad jiems priėjus prie šio automobilio, Volvo automobilio keleivė dar buvo gyva. Kas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą, nežino. Eismo įvykio, t. y. kaip susidūrė automobiliai Kia ir Volvo, jie nematė, privažiavo po susidūrimo (t. 1, b.l. 191-193).

Liudytojas D. I. parodė, kad 2020 m. liepos 18 d. vakare, kurią valandą neprisimena, vairuodamas automobilį Audi A4, kartu su drauge važiavo keliu Vievis-Maišiagala-Nemenčinė kryptimi nuo Dūkštų link Vievio. Oro sąlygos buvo geros, giedra, važiuojamoji dalis buvo sausa. Nuvažiavus nuo Dūkštų žiedo apie 5 km pamatė priekyje, kaip jam pasirodė, ką tik susidūrusius automobilius. Jo važiavimo kryptimi dešinėje pusėje griovyje matė nuvažiavusį automobilį Kia. Kitas automobilis Volvo markės stovėjo priešingos krypties eismo dalyje, o už jo prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto gulėjo šio automobilio variklis. Jis sustabdė vairuojamą automobilį įvykio vietoje ir nuskubėjo prie Volvo automobilio, kurio visos durys buvo jau atidarytos. Jas atidarė kiti žmonės, sustoję įvykio vietoje šiek tiek anksčiau už jį. Automobilio Volvo vairuotojas buvo sąmoningas, bet buvo prispaustas prie vairo iš galo ant jo užgriuvusios moters kūnu. Vaikinas rėkė, kad pažiūrėtų, kaip jo mama, kad pirmiau gelbėtų jo mamą. Jis suprato, kad moteris, važiavusi jo automobilio galinėje vietoje ir jį prispaudusi kūnu prie vairo ir yra jo mama. Jis taip pat kelis kartus pakartojo, kad tai jis kaltas, po ko dar paklausė, kaip kiti žmonės. Jis priėjo prie moters, buvusios automobilio Volvo gale, ji buvo be sąmonės. Patikrino moters pulsą, prispaudęs 3 pirštus prie kaklo. Pulsas buvo labai silpnas, o praėjus kažkur 2 minutėmis, visai dingo. Žinojo, kad tokiais atvejais judinti sužaloto asmens negalima. Taip pat matė kraujavimą iš moters burnos. Klausė susirinkusių įvykio vietoje žmonių, ar kas jau iškvietė medikus ir policiją į įvykio vietą, jam atsakė, kad iškviesta jau. Tada jis nuėjo prie griovyje buvusio automobilio Kia. Matė, kad moteris jau išlipusi iš šio automobilio ir traukia iš jo gale sėdėjusius vaikus. Pamena, kad mergaitė buvo paguldyta ant žemės ir jos niekas nejudino, sakė, kad ji blogai jaučiasi, galimai jai smegenų sutrenkimas. Vyrą iš automobilio Kia iki medikų atvykimo ištraukė žmonės. Automobilio Volvo vairuotoją jis pasakė netraukti, nes būtinas medikų dalyvavimas, kurie uždės jam įtvarą. Atvykus specialiosioms tarnyboms, jis iš įvykio vietos išvažiavo. Savo duomenų įvykio vietoje niekam nepaliko. Maždaug po savaitės „Facebook'e“ pamatė automobilio Volvo vairuotojo brolio kreipimąsi su prašymu atsiliepti, kas matė šį įvykį. Jis parašė tam žmogui, kad buvo įvykio vietoje. Po šito su juo susisiekė Volvo vairuotojo brolis ir paklausė, ar jis galės paliudyti, ką matė. Jis atsakė, kad galės. Po kurio laiko su juo susisiekė tyrimą atliekanti pareigūnė ir iškvietė į apklausą. Nori pažymėti, kad jis paties eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atvažiavo jau po susidūrimo (t. 2, b.l. 8-10).

2020 m. lapkričio 16 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2065(20) 9-10 punkte nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks: kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 10-ame kilometre automobilis „Volvo“ judantis link Maišiagalos įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Šiam automobiliui važiuojant apie 108 km/h greičiu, tikėtina, lygiagrečiai kelio ašinei linijai, arčiau važiuojamosios dalies kairiojo krašto, jis priekinės dalies kaire puse, atsitrenkė į priešinga kryptimi, apie 49 km/h greičiu, tikėtina, lygiagrečiai ašinei linijai, važiavusio automobilio „Kia“ priekinės dalies kairę pusę. Dėl smūgio automobilis „Kia“ buvo bloškiamas atgal ir į dešinę už važiuojamosios dalies ribų, žiūrint pirmine važiavimo kryptimi, sukosi prieš laikrodžio rodyklę. Nublokštas už važiuojamosios dalies ribų į griovį, automobilis galinio bamperio kairiu kampu atsitrenkė į šlaitą, ir po to sustojo užfiksuotoje padėtyje. Dėl atsitrenkimo į „Kia“, automobilis „Volvo“ pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę bei pakeitęs judėjimo kryptį į dešinę, slydo į priekį. Automobiliui sukantis, jo variklis iškrito iš automobilio ir, nuslydęs į užfiksuotą padėtį, liko gulėti ant važiuojamosios dalies. Persilinkęs į priekį ir į dešinę, automobilis „Volvo“ sustojo užfiksuotoje padėtyje. Automobilio „Volvo“ vairuotojo D. K. veiksmai, - važiavo priešingos krypties eismo juosta, kai šia eismo juosta prie jo priešinga kryptimi artėjo automobilis „Kia“, dėl ko sudarė šio automobilio vairuotojui E. P. kliūtį bei susidūrė su šiuo automobiliui, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 2, b.l. 41-49).

2020 m. liepos 8 d. – 2020 m. liepos 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - Vilniaus r., Dūkštų sen., krašto kelias Nr. 108 (Vievis- Maišiagala- Nemenčinė) 10 - tas km. Kelio dangos tipas - asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,6 m. Kelkraščio plotis dešinėje pusėje 1,1 m., kairėje pusėje - 1,2 m.. Kelio ženklinimas galiojimo zonoje: 620 (Kilometrų ženklas). Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą: linijos: skiriančios eismo juostas 1.5 (Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių); važiuojamosios dalies kraštą 1.7 (Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių). Kelio aplinka: atvira vietovė, laukas, medžiai. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis Kia, valst.nr. (duomenys neskelbtini) stovi griovyje Vilniaus r., Dūkštų sen., krašto kelyje Nr. 108 (Vievis- Maišiagala- Nemenčinė) 10,150 km., galine dalimi nukreiptas į Vievio pusę, nuo automobilio priekinio dešinės pusės rato iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto- 1,9 m., nuo automobilio galinio dešinės pusės rato iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto- 2.9 m., nuo automobilio galo iki krašto kelio Nr. 108 (Vievis- Maišiagala- Nemenčinė) 10- o kilometro ženklo- 114,90 m. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Vilniaus r., Dūkštų sen., krašto kelyje Nr. 108 (Vievis- Maišiagala- Nemenčinė) 10,150 km., galine dalimi nukreiptas į Vievio pusę, nuo automobilio priekinio dešinės pusės rato iki dešinio važiuojamosios dalies krašto- 1,0 m., nuo automobilio galinio dešinės pusės rato iki dešinio važiuojamosios dalies krašto- 2.1 m., nuo automobilio galo iki Kia, valst.nr. (duomenys neskelbtini) priekio- 8,1 m. Nuo automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galo 7,4 m., atstumu ant važiuojamosios dalies guli automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklis, nuo variklio iki dešinio važiuojamosios dalies krašto- 0,1 m. Automobilių detalės ir šukės PGT gelbėtojų buvo patrauktos nuo važiuojamosios dalies į kelkraštį į griovį, šukės sušluotos į kelkraštį. Keleivių rasti daiktai, pėdsakai: Automobilio Kia, valst.nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo eismo juostoje 1,1 m., ilgio brėžimo žymė ant važiuojamosios kelio dalies nuo brėžimo pradžios iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto- 1,8 m., nuo pabaigos 2,2 m., nuo brėžimo pabaigos iki automobilio Kia, valst.nr. (duomenys neskelbtini)galinės dalies- 2,5 m., šalia 0,8 m., ilgio brėžimo žymė ant važiuojamosios kelio dalies nuo brėžimo pradžios iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto- 1,2 m., nuo pabaigos 1,2 m., nuo brėžimo pabaigos iki automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies- 1,7 m. Automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo eismo juostoje 0,5 m., ilgio brėžimo žymė ant važiuojamosios kelio dalies nuo brėžimo iki dešinio važiuojamosios dalies krašto- 3,7 m., už 1,3 m., 0,6 m., ilgio brėžimo žymė ant važiuojamosios kelio dalies nuo brėžimo pradžios iki dešinio važiuojamosios dalies krašto- 2,7 m., nuo pabaigos 2,4 m., už 2,0 m., 0,5 m., ilgio brėžimo žymė ant važiuojamosios kelio dalies nuo brėžimo iki dešinio važiuojamosios dalies krašto- 2,1 m., nuo brėžimo pabaigos iki automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies- 2,3 m. Rastas lavonas: D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 8-25).

2020 m. liepos 18 d. nubraižytas eismo įvykio vietos planas (t. 1, b.l. 10).

2020 m. liepos 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad lengvojo automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyti sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis bamperis ir grotelės, sudaužytas kairės pusės žibintas, išlaužtos kairės pusės priekinės durelė, sulenkti kairės pusės statramsčiai, sudaužytas priekinis stiklas, išlaužtas priekinis kairys ratas, sudaužytas šoninis priekinis kairės pusės stiklas, sulenkti abu priekiniai sparnai, įlenktas stogas, sudaužyti abu priekiniai ir posūkio žibintai, sulenktas variklio dangtis, suveikė priekinės ir kairės pusės šoninės oro pagalvės, pažeista ir sulaužta vairo kolonėle, sulaužyta priekinė pakaba, sulenktas slenkstis (t. 1, b.l. 45-50).

2020 m. liepos 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad lengvojo automobilio Vovo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis bamperis ir grotelės, sudaužytas kairės pusės veidrodėlis, išlaužtos kairės pusės priekinės ir galinės durelės, sulenkti kairės pusės statramsčiai, sudaužytas priekinis stiklas, išlaužtas priekinis kairys ratas, pažeistas dešinės pusės priekinis ratas, sudaužytas šoninis kairės pusės stiklas, sulenkti abu priekiniai sparnai, įlenktas stogas, sudaužyti abu priekiniai ir posūkio žibintai, sulenktas variklio dangtis, suveikė priekinės oro pagalvės, išlaužtas variklis iš automobilio, pažeista ir sulaužyta vairo kolonėlė, sulaužyta priekinė pakaba (t. 1, b.l. 72-76).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšis tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra viena svarbiausių iš įrodinėtinų aplinkybių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir penkiems žmonėms buvo nesunkiai ar nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. K. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ir papildo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų E. P., S. P. parodymai, liudytojų A. T., A. K., D. I. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos plane, tarnybiniame pranešime, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose, lavono apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp D. K. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto Kelių eismo taisyklių 131.2. ir 136.3. punktų pažeidimo ir kilusių padarinių –nukentėjusiųjų E. ir S. P. bei jų nepilnamečių vaikų sveikatos sutrikdymų – D. K. patirtų daugybinių sužalojimų, dėl kurių ji žuvo, – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl D. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kad savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers D. K. laidavimą. D. K. kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu (BK 16 straipsnio 1 dalis), nusikalto pirmą kartą. Jis dėl nagrinėjamos nusikalstamos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė parodymus, atsiprašė nukentėjusiųjų, savo poelgį vertina kritiškai. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju konstatuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos buvimą, pabrėžtina tai, jog kaltinamasis savo lėšomis iš savarankiškai uždirbtų pinigų atlygino nukentėjusiajam E. P. 600 Eur neturtinės žalos, o teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Šis jo įsipareigojimas yra išreikštas tiek rašytine forma (prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), tiek ir yra užfiksuotas teisiamojo posėdžio protokole, kas atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką yra pakankama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Neigiamai D. K. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Administracine tvarka D. K. yra baustas 3 kartus, tačiau ne už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su kitais šeimos nariais jo tėvui priklausančiame name, kas patvirtina glaudžius kaltinamojo socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Jis yra studentas, studijuoja (duomenys neskelbtini), po studijų planuoja įsidarbinti. Buvusioje gimnazijoje charakterizuojamas teigiamai, kaip nuoširdus, draugiškas, aktyvus mokinys. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad skundų dėl jo elgesio seniūnijoje nėra gauta. Byloje nėra duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. K. pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui - yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad ir valstybinė kaltintoja neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji kritikavo BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimą, t. y. kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, motyvuodami tuo, kad po eismo įvykio socialiniuose tinkluose sulaukė žinučių iš nepažįstamų asmenų apie tai, kad kaltinamasis mėgsta greitį ir anksčiau jį taip pat viršydavo. Vis tik teismas šiuo atveju sutinka su prokurorės teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad oficialių duomenų apie tai, kad D. K. anksčiau būtų viršijęs greitį ir už tai būtų baustas administracine tvarka, byloje nėra, o baudžiamosiose bylose galioja nekaltumo prezumpcija, kuri šiuo atveju taikytina ir kaltinamajam.

Kaip jau minėta, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad D. K. yra tinkama būti laiduotoja. Ji tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį, prisiimti jai teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad jos brolis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką. D. K. yra D. K. sesuo, t. y. artimas giminaitis, praeityje neteista, administracine tvarka nors ir bausta, tačiau vieną kartą už automobilio parkavimą tam neleistinoje vietoje. Buvusioje darbovietėje ji yra charakterizuojama teigiamai. Tiek kaltinamasis, tiek D. K. parodė, kad jie palaiko labai artimus ryšius, nuolat bendrauja, eismo įvykyje žuvus jų mamai, ji perėmė jos vaidmenį namuose, rūpinasi brolio mokslais. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir glaudūs, kad D. K. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja D. K. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti D. K. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę, ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Tokią išvadą teismas taip pat daro atsižvelgdamas į tai, kad D. K. teisiamojo posėdžio metu sutiko sumokėti ir užstatą, jeigu teismas nuspręstų skirti laidavimą su užstatu. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie D. K. asmenybę, tiek jos bei D. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad D. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką D. K., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymą pagal laiduotojos D. K. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, D. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos D. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas skirtinas 2 (dvejų) metų terminui. Dvejų metų laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotoja, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų. Įvertinus D. K. ir D. K. asmenybes ir bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).

Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam D. K. įvertina, kad jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes (žuvo jo paties mama, sužalota visa kitame automobilyje važiavusių nukentėjusiųjų P. šeima), kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka. Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia ir į anksčiau minėtus bylos duomenis, apibūdinančius tiek kaltinamąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą ir kaltę visiškai pripažino, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad eismo įvykį D. K. sukėlė nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Įvertinęs visa tai, teismas daro išvadą, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį – 3 metus, atitinkantis uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones atėmimo terminas bus pakankamas pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji E. P., S. P., V. P., J. P. ir A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš civilinių atsakovų priteisti E. P. 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 52000 Eur negautų pajamų, V. P. ir J. P. po 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, S. P. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir A. P. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Civiliniai ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų yra patyrę turtinę ir neturtinę žalą, kurią nevisiškai atlygino draudimo bendrovė. E. P. nurodė, kad po autoįvykio jam buvo diagnozuoti gūžduobės skeveldrinis lūžis su šlaunikaulio galvos išnirimu, kairės girnelės atviras skeveldrinis lūžis su poslinkiu, stuburo L2-3 skersinių ataugų lūžiai, dėl ko atliktos keturios operacijos, šiuo metu laukia dar viena operacija. Praėjus daugiau nei vieneriems metams po avarijos jo gydymas tęsiasi iki šiol. Jis iki šiol kenčia skausmus, gali gulėti tik ant nugaros, be ramentų negali paeiti. Ilgas laikas praleistas ligoninėse, ramentai, apsunkintas judėjimas jį jau beveik metus laiko izoliavo nuo įprastos socialinės aplinkos, bendradarbių ir pan. Kol kas viena koja dar yra trumpesnė, dėl ko gali vaikščioti tik šlubčiodamas, su ramentais. Metus yra nedarbingas. Niekuo negali padėti šeimai buities darbuose. Dėl nuolatos tebesitęsiančių skausmų negali ramiai miegoti naktimis, patiria emocinę depresiją dėl savo bejėgiškumo, suprastėjo atmintis. Daug neigiamų išgyvenimų sukėlė gydymasis ligoninėse, kuomet juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo medicinos personalas, daug skausmo patyrė po kiekvienos operacijos vykdant reabilitacijas. V. P. dėl autoįvykio patyrė kelių kaklo slankstelių lūžius, dėl ko 10 mėnesių nebegalėjo lankyti jos mėgstamų būrelių, sportuoti, turėjo nešioti kaklo įtvarą, kuris suvaržė judesius, nenorėjo taip rodytis mokykloje, viešumoje. Ilgo gydymo metu pasidarė liūdna, jautri, užsisklendusi, skundėsi dėl negalėjimo sukoncentruoti dėmesio dėl blogos atminties, smuko mokslo pažangumas, suprastėjo miegas. J. P. autoįvykio metu lūžo kairės pėdos II, III, IV, padikauliai, lateralinis maleolas, blauzdikaulio distalinė dalis, taikyta imobilizacija gipso longete, galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Dėl to jis tris mėnesius negalėjo aktyviai judėti, tapo ypač jautrus, labai pergyveno dėl savo kojų (sumenkusių raumenų), skundėsi skausmais po kiek ilgesnio pasivaikščiojimo, priaugo 20 kg svorio, dėl ko taip pat kompleksavo. Gydymasis atsiliepė jo pažangumui. Keičiantis orams, jam maudžia lūžio vietas. A. P. buvo sužalota apatinė lūpa, nustatytas bendras kūno sukrėtimas, tame tarpe galvos smegenų sukrėtimas. Dėl to padidėjo dirglumas, neramiai miega naktimis, paniškai bijo automobilių. S. P. autoįvykio metu patyrė smarkų krūtinės ir kaklo, pilvo sienos sumušimą. Po autoįvykio jai pajuodavo mėlynės diržų segėjimo vietose, patirdama skausmus ji turėjo rūpintis ligoninėje gulinčiais vaikais ir vyru. Po dviejų mėnesių sumušimo žymės dar matėsi krūtinėje, ant pilvo, skaudėjo sumuštos kūno vietos, buvo nedarbinga. Krūtinėje, sumušimo vietose atsirado cistų. Visa šeimos buitis metai laiko yra tik jos tvarkoma, vyras iki šiol yra nedarbingas. Tenka apsilankyti ne vieną kartą pas psichologą bei psichiatrą dėl patirtų išgyvenimų.

Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškiniu reikalaujama neturtinės žalos suma neatitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei teismų praktikos. Remiantis teismų praktika esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui tokio pobūdžio bylose priteisiama suma neturtinei žalai atlyginti svyruoja nuo 600 Eur iki 4000 Eur, o nežymiam sveikatos sutrikdymui - priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma svyruoja nuo 100 iki 1500 Eur. Civilinis atsakovas įvertino civilinių ieškovų medicininius dokumentus, fiksavusius patirtus sužalojimus, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apskaičiavo ir išmokėjo neturtinės žalos dydį – 5500,00 Eur E. P., po 3200,00 Eur V. P. ir J. P., bei atitinkamai civilinis atsakovas įvertino pateiktus dokumentus bei atsižvelgiant į nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, apskaičiavo ir išmokėjo neturtinės žalos dydį – po 500,00 Eur A. P. bei S. P..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies prasmę, ieškinio patenkinimas ir jo dydis priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Nukentėjusysis E. P. ieškinyje teigia, kad draudimo bendrovė, sumokėdama 5500 Eur neturtinės žalos atlyginimo draudimo išmoką, patirtą neturtinę žalą įvertino per maža suma, todėl prašo jo naudai priteisti 14600 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti iš atsakovų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems eismo įvykyje asmenims įprastai priteisiamas nuo 600 eurų iki 3 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomi daug sunkesni sužalojimai, pvz.: kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžiai, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžiai, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžiai, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžiai, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 000 eurų iki 7 000 eurų (Žr. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. apeliacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-255-354/2020 7.5.5 punkte nurodytą teismų praktiką).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011ir kt.).

Bylos duomenimis, eismo įvykio metu E. P. nustatyti atviri kairės girnelės ir kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžiai, kairės gužduobės lūžis su kairio šlaunikaulio panirimu ir stuburo juosmens 2-o ir 3-o slankstelių skersinių ataugų lūžiai, pilvo sumušimas. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 141-143). Po eismo įvykio jis buvo operuotas 4 kartus: 2020 m. liepos 19 d. atlikta uždara kairio šlaunikaulio repozicija ir kairės girnelės atviro lūžio osteosintezė su žaizdos debridementu; 2020 m. rugpjūčio 4 d. atlikta kairės gūžduobės užpakalinio krašto osteosinozė; 2021 m. kovo 9 d. atliktas debridementas, pašalintos metalo konstrukcijos, atlikta girdlestone operacija, cementinių intarpų implantavimas; 2021 m. birželio 10 d. atlikta kairio klubo artoplastika implantuojant mechaninį Ecofit gužuobinį komponentą ir MS30 cementinį stiebą. Nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas stacionare, vėliau gydėsi ambulatoriškai, taikyta reabilitacija. Taip pat tiek būdamas ligoninėse, tiek išleistas į namus ilgą laiką turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus, antibiotikus, kurie paveikė jo atmintį. Praėjus daugiau nei metams po avarijos jis vis dar yra nedarbingas, gydymas ir reabilitacijos tęsiamos iki šiol. Dėl patirtų sužalojimų E. P. iki šiol kenčia skausmus, be ramentų negali paeiti, taip pat negali ilgai sėdėti ir stovėti, šlubčioja. Nukentėjusysis taip pat pabrėžė, jog dėl patiriamo kasdienio fizinio skausmo negali gyventi įprasto gyvenimo – dirbti darbovietėse, padėti atliekant namų ruošos darbus ir prižiūrėti savo vaikus. Iš byloje pateikto civilinio ieškinio matyti, kad E. P. po eismo įvykio patyrė įvairių neigiamų išgyvenimų – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir ilgalaikes pasekmes – praėjus daugiau nei metams nuo eismo įvykio vis dar patiria fizinius skausmus ir, kaip teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis, ateityje planuojama dar viena operacija, taip pat neįgalumo dokumentų tvarkymas, kas neabejotinai nukentėjusiajam suteiks papildomų neigiamų išgyvenimų bei nesaugumo ir baimės jausmą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo E. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti teisinga, atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei reikšmingai nenutolusi nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose laikytina 8000 Eur suma. Nustatant tokį neturtinės žalos dydį esminė reikšmė teikiama jau aptartiems nukentėjusiojo sveikatos padariniams, patirtam dideliam fiziniam skausmui, dvasiniams išgyvenimams, sukrėtimui, netikrumui dėl ateities, įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimui. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis D. K. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Kaltinamasis po eismo įvykio kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis D. K. yra jauno amžiaus, studentas, nėra sukaupęs materialinės gerovės ir pan. Dėl jo sukelto eismo įvykio žuvo jo paties mama, taigi eismo įvykio pasekmės skaudžios abiem pusėms.

Draudimo bendrovė ERGO Insurance SE nukentėjusiajam E. P. jau yra išmokėjusi 5500 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamasis nukentėjusiajam savarankiškai yra sumokėjęs 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad neatlyginta neturtinės žalos dalis yra 1900 Eur.

Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K–367, 4.2.4. punktu, kuriame nustatyta, jog orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis virš 6 mėn., yra iki 8 MMA (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos). Įvykio dienai MMA sudarė 607,00 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. 642 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam E. P. maksimalų Rekomendacijose nurodytą neturtinės žalos dydį, likęs neatlygintas 1900 Eur neturtinės žalos dydis priteistinas iš kaltinamojo D. K..

Sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos kitiems nukentėjusiesiems, teismas pažymi, kad eismo įvykio metu V. P. ir J. P. padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, A. P. bei S. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. t. 1, b.l. 155-156, 171-172, 176-177, 181-182). Po eismo įvvkio J. P. nustatyta kairės blauzdos išorinės kulkšnies ir trijų (II, III, IV) padikaulio lūžiai. Gydymo metu koja jam buvo imobilizuota gipso longete. Teismo posėdžio metu J. P. įstatyminė atstovė S. P. nurodė, kad jis gipsą dėvėjo apie tris mėnesius, gydėsi sanatorijoje, tuo metu negalėjo eiti į mokyklą. V. P. nustatyta stuburo kaklo 1-o ir 2-o slankstelių lūžiai be nugaros smegenų sužalojimų. Gydymo metu jai buvo pritaikytas individualiai pagamintas kietas kaklo įtvaras, kurį dėvėjo 10 mėnesių. A. P. nustatyta muštinė apatinės lūpos žaizda. S. P. nustatyta kairės rankos alkūnės ir riešo, dešinio kelio odos nubrozdinimai. Ligoninėje nustatyti krūtinės ląstos ir kairės pėdos sumušimai nepagrįsti objektyviais medicininiai požymiais, todėl jie kaip sužalojimas nevertinami ir nekvalifikuojami.

Įvertinus nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus, taikytą gydymą, jo trukmę bei nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, V. P. ir J. P. buvo išmokėta po 3200,00 Eur draudimo išmokos, o A. P. bei S. P. po 500,00 Eur draudimo išmokos. Teismas pažymi, kad nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir po jo nukentėjusieji buvo patyrę fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir kai kuriuos nepatogumus. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji jokių operacijų nepatyrė, jų gydymas ligoninėje truko neilgai, nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymai nesukėlė liekamųjų sveikatos padarinių, bloginančių jų gyvenimo kokybę. Tiek J. P., tiek V. P. po patirtų sužalojimų pasveiko, apribojimų ugdomajai, darbinei ar sportinei veiklai nėra. Teismas pažymi, kad draudimo bendrovės jiems išmokėtos neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, jis atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, todėl tenkinti civilinį ieškinį jų atžvilgiu ir priteisti papildomas sumas neturtinės žalos nėra pagrindo.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.

Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovas E. P. patikslino ieškinio 3 punkto reikalavimą ir prašė jam priteisti 52000 Eur negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei būtų buvęs darbingas. Jis paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdė individualią veiklą grožio srityje, t. y. naikino tatuiruotes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautos pajamos jam yra atlygintos draudimo bendrovės ir Sodros, tuo tarpu jis nėra gavęs negautų pajamų už individualią veiklą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. E. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat jis vykdė individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamos (93)). Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 m. matyti, kad E. P. darbo užmokesčio pajamos sudarė 7277,27 Eur, o individualios veiklos pajamos – 19750 Eur. Tuo tarpu iš 2019 m. pajamų mokesčio deklaracijos matyti, kad E. P. darbo užmokestis sudarė 10283,68 Eur, individualios veiklos pajamos 120 Eur, o dirbant pagal verslo liudijimą gautos pajamos 42000 Eur (kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla). Išanalizavus šiuos duomenis matyti, kad 2020 m. E. P. verslo liudijimo nebuvo įsigijęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad draudimo bendrovė pagrįstai apskaičiavo jo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. įvertinusi pagal darbo sutartį gaunamas pajamas bei individualios veiklos pajamas, kurios bendrai sudarė 22363,37 Eur (3 t., b.l. 157). Draudimo bendrovė iš šios sumos atėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sumokėtą 12984,07 Eur sumą ir pagrįstai išmokėjo 9379,30 Eur negautų pajamų kompensaciją (2021 m. rugsėjo 6 d. Pranešimas apie draudimo išmoką, mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nors E. P. nurodo, kad negavo 52000 Eur negautų pajamų, tačiau teismas neturi pagrindo išvadai, kad jis tokias pajamas planavo gauti. Kaip jau buvo minėta 2020 m. jis nebuvo įgijęs verslo liudijimo. Be to, nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikoje buvo įvestas karantinas, kuomet dauguma kontaktinių veiklų buvo draudžiama vykdyti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad E. P. būtų buvę leidžiama vesti mokymus. Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, jog tarp E. P. planuotų gauti pajamų pagal verslo liudijimą ir jo sveikatos sužalojimo nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), todėl pajamos iš minėtos veiklos neturi būti įtraukiamos apskaičiuojant nukentėjusiojo turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl sveikatos sužalojimo per avariją, ir jos nėra priteisiamos.

Kartu pažymėtina, kad pratęsus E. P. nedarbingumą, jam patyrus papildomų turtinės žalos išlaidų, jis galės kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis E. P. teismui pateikė sąskaitą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinančius jos turėtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti – 1 264 Eur (3 t., b. l. 133-134) ir prašo visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jas iš D. K.. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusiojo E. P. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja, jog iš D. K. išieškotinos nukentėjusiojo E. P. patirtos išlaidos, iš viso 1264 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

D. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti civiliniam ieškovui E. P. iš civilinio atsakovo D. K. 1900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

TeisėjaIrina Serafin